- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-08
- Bylos Nr.
- A-817-525/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00669-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- L. B.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto savivaldybės admnistracija Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Maironio lietuvių literatūros muziejus
- Trečiasis asmuo
- Maironio lietuvių literatūros muziejui, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, K. B., M. B., G. B., S. B., B. B.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. B. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Maironio lietuvių literatūros muziejui, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, K. B., M. B., G. B., S. B., S. B., B. B., dėl administracinių aktų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja L. B. (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu prašydama: laikyti, kad ji nepraleido termino ginčyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. A-986 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo ir žemės sklypo panaudos“ (toliau - ir Įsakymas); atnaujinti terminą ginčyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. A-986 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo ir žemės sklypo panaudos“, jei teismas laikys, kad terminas jam ginčyti praleistas; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2015 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. 1T-11-(7.5); panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2015 m. sausio 27 d. pranešimą Nr. 8SD-(14.8.94)-589; panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. A-986 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo ir žemės sklypo panaudos“; įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą pakartotinai kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašant pateikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę B. B. iki nacionalizacijos (1940 m.) (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdyto žemės sklypo vietoje; įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą spręsti klausimą dėl 0,7149 ha B. B. iki nacionalizacijos (1940 m.) (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdytos žemės gražinimo natūra S. B. įpėdiniams.
Pareiškėja patikslintame skunde nurodė bei teismo posėdyje paaiškino, jog ginčijami individualūs administraciniai aktai nepagrįsti ir neteisėti, todėl naikintini, o Nacionalinė žemės tarnyba įpareigotina kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašant pateikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę B. B. iki nacionalizacijos (1940 m.) (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdyto žemės sklypo vietoje ir spręsti klausimą dėl 0,7149 ha žemės gražinimo natūra S. B. įpėdiniams. Nurodė, jog S. B. (miręs 2007 m. vasario 20 d.) Kauno miesto valdybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į B. B. (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos turėtos 1,0998 ha žemės plotą, grąžinant jį natūra. Kauno apskrities viršininko administracija 2008 m. gruodžio 17 d. sprendimu atkūrė nuosavybės teises į 0,2649 ha. Šiuo sprendimu taip pat nuspręsta, kad nuosavybės teisės į tenkančią valdos dalį – 0,8349 ha bus atkurtos vėliau. Pažymėjo, kad 2008 m. gruodžio 17 d. sprendime nebuvo nurodyta, kad nuosavybės teisės į likusią negrąžintą žemės sklypo dalį negali būti atkuriamos natūra. Minėto sprendimo priėmimo metu buvo įgyvendinamas S. B. pasirinktas nuosavybės teisių atkūrimo būdas – žemės grąžinimas natūra, o Kauno apskrities viršininko administracija sukūrė pareiškėjai teisėtus lūkesčius, kad nuosavybės teisės į likusius 0,8349 ha žemės bus atkurtos taip pat natūra. Tačiau, 2015 m. balandžio 21 d. sprendime Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad turėtos laisvos (neužstatytos) žemės nėra, todėl už 0,7149 ha žemės bus parengtas sprendimo projektas atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais – 9938,00 Eur. Pareiškėja su tokiu nuosavybės teisių atkūrimo būdu kategoriškai nesutiko. Pažymėjo, kad tik iš minėto 2015 m. balandžio 21 d. sprendimo sužinojo, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu patvirtino detalųjį planą, pagal kurį S. N. g. 7, Kaune, buvo suformuotas 7266 kv. m. sklypas jame esančių pastatų eksploatavimui. Pareiškėjos nuomone, nuosavybės teisės į ginčo sklypą turėjo būti atkurtos natūra, kadangi jis visas nebuvo reikalingas jame esančių pastatų eksploatavimui. Pareiškėja nurodė, jog nepraleido termino 2004 m. balandžio 23 d. įsakymui Nr. A-986 ginčyti, kadangi 2005 m. gegužės 6 d. Kauno miesto savivaldybės rašto Nr. B-32 nei ji, nei S. B. negavo. Pareiškėja nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu veikė aktyviai, protingai ir sąžiningai tikėjosi teigiamo sprendimo, todėl apskundimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo faktinio sužinojimo apie jį momento, t. y. nuo 2015 m. balandžio 24 d., kai pareiškėja gavo ginčijamą 2015 m. balandžio 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą Nr. 1T-11-(7.5).
Pareiškėjos žiniomis, atitinkama B. B. iki 1940 m. turėtos žemės vieta buvo laisva žemė – nenaudojama, o vienintelis prašomame grąžinti sklype buvo Kultūros ministerijai priklausantis pastatas. Pareiškėjos manymu, ginčo sklype esantys tvora ir šulinys tėra inžineriniai statiniai ir jų buvimas sklype nepatvirtino esant visuomenės poreikį sklypą išpirkti. Teigė, jog formuojant žemės sklypą prie statinių, jo dydis turi būti parenkamas toks, koks yra būtinas statinių tinkamam eksploatavimui užtikrinti, o likusi dalis paliktina nuosavybės teisių atkūrimui esamiems pretendentams. Šiuo atveju buvo suplanuotas aiškiai per didelio ploto sklypas, kadangi buvo vadovaujamasi ne sklype esančių S. N. memorialinio muziejaus pastatų tinkamo eksploatavimo poreikiais, o istorinėmis žemės sklypo ribomis. Dėl šių aplinkybių ginčijamas sprendimas dėl detaliojo plano tvirtinimo nepagrįstas.Teigė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo realaus ir pagrįsto visuomenės poreikio sklypui išpirkti, todėl detaliojo plano buvimas nepaneigė pareiškėjos teisės atkurti jai nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą natūra.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į patikslintą skundą nurodė ir atsakovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog su skundu nesutinka, kadangi pareiškėja buvo aktyvi nuosavybės teisių atkūrimo procese, todėl terminą ginčyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. A-986 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo ir žemės sklypo panaudos“ praleido be svarbių priežasčių ir nebuvo jokio pagrindo jį atnaujinti. Nurodė, jog S. B. 1991 m. gruodžio 16 d. Kauno miesto valdybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į B. B. (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos turėtos 1,0998 ha žemės plotą, prašymuose pasirinko atkūrimo būdą – natūra. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. A-3263 „Dėl žemės sklypo S. N. g. 4 plano patvirtinimo“ patvirtino S. B. natūra grąžinamo 0,2649 ha žemės sklypo planą ir 2008 m. gruodžio 17 d. Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimu S. B. atkurtos nuosavybės teisės į 0,2649 ha buvusio žemės savininko B. B. iki nacionalizacijos turėtos žemės sklypą, sugrąžinant jį natūra. Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius 2013 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. 70-2-2482 pateikė informaciją apie buvusio žemės savininko B. B. nuosavybės teise valdytos žemės teritorijoje esančią laisvą žemę, kuriame nurodė, jog teritorija užimta: žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), inventorizuota D2 kategorijos S. N. gatve, o likusioje teritorijos dalyje pagal Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą yra valstybinės reikšmės miškas (37 kvartalas). Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 13 straipsnio 1 dalį miškai, priskirti valstybinės reikšmės miškams bei miestų miškams, yra išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Taigi, S. B. negalėjo būti sugrąžintas natūra valstybinės reikšmės miškams priskirtas žemės plotas ((duomenys neskelbtini)).
Pažymėjo, kad pagal nuosavybės teisių atkūrimo byloje pateiktus dokumentus B. B. asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, esantį jam priklausiusiame žemės sklype, pardavė Kultūros ministerijai. Kauno miesto Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1968 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. 144 „Dėl sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), perdavimo S. N. memorialiniam muziejui“ nuspręsta 7266 kv. m. ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), su visais želdiniais perduoti S. N. memorialiniam muziejui ir B. B. apmokėti už želdinius, esančius 900 kv. m. ploto sklype. S. ir B. B. namas, esantis (duomenys neskelbtini), Kultūros vertybių registre įregistruotas kaip valstybės saugomas objektas, užimantis 7300 kv. m. teritoriją. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. A-986 patvirtintu detaliuoju planu buvo suformuotas 0,7266 ha konservacinės paskirties žemės sklypas prie pastatų (duomenys neskelbtini), kuris 2004 m. spalio 29 d. Valstybinės žemės panaudos sutartimi Nr. M/l 9/2004-0293 perduotas Maironio lietuvių literatūros muziejui naudoti 50 metų. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) bei šiam žemės sklypui nustatyti kadastro duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre. Taigi, pasak atsakovo, ginčo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), reikalingas valstybės poreikiams, šio objekto išsaugojimui.
Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į patikslintą skundą ir atsakovo atstovė teismo posėdyje su skundu nesutiko. Nurodė, jog pareiškėja, ginčydama Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. A-986 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo ir žemės sklypo panaudos“, be svarbių priežasčių praleido terminą skundui paduoti. Kauno miesto savivaldybės administracijos 2005 m. gegužės 6 d. raštu Nr. B-32, adresuotu S. B. ir L. B., informavo apie parengtą ginčo žemės sklypo detalųjį planą. Įsakymą pareiškėja apskundė tik 2015 m. gegužės 14 d., t. y. po 11 metų, taigi, akivaizdžiai praleidus apskundimo terminą. Be to, tiek pareiškėja, tiek kiti pretendentai visą laiką domėjosi ginčo teritorija. Pareiškėja, būdama rūpestinga ir apdairi, galėjo realizuoti savo teisę kreiptis į teismą dėl jos tariamai pažeistų teisių gynimo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Terminas ginčyti Įsakymą buvo akivaizdžiai praleistas ir atsakovo nuomone nebuvo jokio pagrindo jį atnaujinti. Atsakovo atstovė taip pat nurodė, jog Įsakymu buvo patvirtintas žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini detalusis planas, kuriuo buvo suplanuotas apie 7266 kv. m. žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – konservacinės paskirties žemė, naudojimo būdas – valstybinių rezervatų teritorija, naudojimo pobūdžiai – valstybinių parkų ir monitoringo teritorijų rezervatų teritorija ir istorijos archeologijos ir kultūros paminklų teritorija, kuriai nustatytas rezervacinio naudojimo rėžimas. Apie rengiamą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą buvo paskelbta viešai vietinėje spaudoje 2003 m. lapkričio 5 d., todėl pareiškėja bei kiti suinteresuoti asmenys turėjo galimybę teikti pastabas, pasiūlymus, dalyvauti viešame svarstyme, ypač vertinant tą aplinkybę, kad pareiškėja domėjosi ginčo teritorija. Įsakymo aiškinamajame rašte nurodytas detaliojo plano tikslas – esamo ir naudojamo žemės sklypo prie naudojamų statinių, kuriame yra įkurtas S. N. memorialinis muziejus, suplanavimas, nustatant teritorijos tvarkymo režimą pagal išduotas aplinkosaugines ir planavimo sąlygas bei atsižvelgiant į Kauno marių regioninio parko ypatumus. Svarbi aplinkybė šioje byloje, kad objektas, prie kurio buvo formuojamas sklypas, buvo nekilnojamojo turto vertybė, t. y. įrašytas į – Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Todėl, prieš rengiant ginčo detalųjį planą, buvo gautos Kultūros vertybių apsaugos departamento Kauno teritorinio padalinio 2003 m. lapkričio 4 d. planavimo sąlygos, kurių detaliojo teritorijų planavimo organizatoriui buvo privalu laikytis. Šiose sąlygose kompetentinga institucija reikalavo, kad sklypas turi būti formuojamas remiantis istoriniais tyrimais. Taip pat atsižvelgta ir į Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, kuriose buvo reglamentuota, kad kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija. Ši teritorija nuo kultūros paveldo objekto neatsiejama, kultūros paveldo objekto teritorijos ir kultūros paveldo vietovės ribos apibrėžiamos remiantis istorinių ir kitų tyrimų, duomenimis taip, kad sutaptų su esamų sklypų ar jų dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis arba kitokiomis nekilnojamųjų daiktų, gamtinių ar antropogeninių elementų ribomis. S. ir B. B. namas Kultūros vertybių registre įregistruotas kaip valstybės saugomas objektas. Šiame registre nurodyta saugomo objekto teritorija - apie 7300 kv. m., kuri yra nedaloma. Inventoriniame ginčo žemės sklypo (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) plane (sudarytas 1962 m.) nurodytas apie 7266 kv. m. plotas bei nurodytos sklypo ribos, kurias iš esmės atitinka detaliuoju planu suplanuoto sklypo ribas. Kauno miesto Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1968 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. 144 buvo nuspręsta žemės sklypą 7266 kv. m. ploto, esantį (duomenys neskelbtini), su visais želdiniais perduoti S. N. memorialiniam muziejui. Pažymėjo, kad ginčo žemės sklypą juosia tvora, kuri yra registruota Nekilnojamojo turto registre, kaip pagrindinio pastato – muziejaus priklausinys. Pareiškėjos argumentus, kad tokio dydžio sklypo jame esančių pastatų eksploatacijai nereikia, vertino kaip nepagrįstus.
Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atliko teisės aktuose numatytą pareigą pateikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ginčo teritorijoje ir pateikė išsamius atsakymus Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriui. Nurodė, jog konkretaus žemės sklypo suformuoti neįmanoma, kadangi sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas nekilnojamojo turto objektas, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kuris yra naudojamas pagal paskirtį (konservacinės paskirties žemė) tame sklype esantiems pastatams ir statiniams eksploatuoti pagal įregistruotą paskirtį bei pagal Nekilnojamojo turto paveldo įstatymo ir Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens Maironio lietuvių literatūros muziejaus atstovai su pareiškėjos skundu nesutiko, atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčo žemės sklypas naudojamas visuomenės poreikiams tenkinti. Maironio lietuvių literatūros muziejaus padalinyje, S. N. memorialiniame muziejuje, saugomas S. N. ir B. B. kūrybinis bei memorialinis palikimas. Muziejaus kieme ir prie muziejaus esančiame sodelyje kasmet vyksta jau tradiciniais tapę renginiai: (duomenys neskelbtini), vyksta edukacinės programos (duomenys neskelbtini). Prie muziejaus esantis sodas yra muziejaus ekspozicijos dalis, nes medžiai ir augalai yra sodinti S. ir B. B., todėl ekskursijų, renginių, edukacinių programų metu galima susipažinti su jų sodintomis obelimis, beržais, ąžuolais, eglėmis ir kt. Prašė skundą atmesti.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 24 d. sprendimu pareiškėjos L. B. prašymo atnaujinti praleistą terminą skundo reikalavimui dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. A-986 panaikinimo netenkino ir administracinę bylą šioje dalyje nutraukė. Kitoje dalyje, pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atkurti pareiškėjai nuosavybės teises natūra, taip pat dėl ginčijamų individualių administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl termino ginčyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. A-986, teismas sprendė, jog pareiškėjai L. B. apie skundžiamo įsakymo turinį tapo žinoma ne 2015 m. balandžio 24 d., gavus 2015 m. balandžio 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą Nr. 1T-11-(7.5), o 2005 m. gegužės mėnesį, gavus Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2005 m. gegužės 6 d. raštą Nr. B-32, adresuotą L. B. ir S. B., iš kurio buvo matyti, jog pareiškėjai buvo atsakyta į jos 2005 m. sausio 14 d. prašymą dėl laisvos žemės iki 1940 m. buvusioje B. B. žemėje.
Teismas akcentavo, jog apie rengiamą ginčo žemės sklypo prie esamų pastatų (duomenys neskelbtini), detalųjį planą (duomenys neskelbtini) buvo skelbiama viešai leidinyje (duomenys neskelbtini). Be to, 2003 m. lapkričio 13 d. Kauno miesto savivaldybėje vyko rengiamo detaliojo plano viešas svarstymas su visuomene. Įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog ji buvo aktyvi ir ne kartą žodžiu kreipėsi į savivaldybės atstovus, pareiškėjos motyvą, tai jog ji 2005 m. gegužės 6 d. rašto negavo, teismas atmetė jos nurodytas aplinkybes ir vertino jas kaip gynybinę versiją.
Taip pat, paminėjo, jog pareiškėja, gavusi 2008 m. nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus ir kilus abejonių dėl kokių priežasčių negrąžintas 0,8349 ha žemės sklypas natūra, jau tuo metu turėjo galimybę kreiptis į atsakovus. Pažymėjo ir tai, jog prie memorialinio muziejaus esantis žemės sklypas (sodelis) yra išskirtinė, visuotinai žinoma vieta ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir visoje Lietuvoje. Čia daugelį metų vyksta įvairūs tradiciniai renginiai, apie kuriuos rašo spauda, netgi vadovėliai, rodo televizija. Tai yra išskirtinė kultūrinė vieta, turinti savo ilgametes visuotinai žinomas tradicijas. Taigi, pareiškėjos nurodomą aplinkybę, jog apie ginčijamą sprendimą ji sužinojo tik 2015 m. balandžio 24 d., vertino kaip nepagrįstą ir neįrodytą jokiais objektyviais įrodymais.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei jas patvirtinančius įrodymus, teismas sprendė, kad terminas skundui dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. A-986 panaikinimo praleistas be svarbių priežasčių, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo jį atnaujinti.
Dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. 1T-11-(7.5) ir Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2015 m. sausio 27 d. pranešimo Nr. 8SD-(14.8.94)-589 panaikinimo teismas nustatė, kad jais pareiškėja ir kiti S. B. įpėdiniai buvo informuoti apie tai, kad už buvusio žemės savininko B. B. nuosavybės teise valdytos žemės 0,8349 ha plotą, kuris priskirtas valstybės išperkamai žemei, bus suteiktas naujas iki 0,1200 ha žemės sklypas individualiai statybai pagal savivaldybės administracijos patvirtintus naujų žemės sklypų detaliuosius planus, o už 0,7149 ha – atlyginama pinigais.
Teismas nustatė, jog B. B. (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos turėtos žemės 0,7266 ha plotas patenka į valstybės saugomam objektui – Kultūros vertybių registre įregistruotam S. ir B. B. namui (duomenys neskelbtini) suformuotą teritoriją, o 0,1083 ha žemės plotas užimtas inventorizuota D2 kategorijos (duomenys neskelbtini) bei valstybinės reikšmės miško plotu. Taigi, ginčo žemės sklypas pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą bei 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus priskirtinas valstybės išperkamai žemei ir yra reikalinga visuomenės poreikiams tenkinti.
Atsižvelgiant į tai teismas sprendė, kad ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2015 m. balandžio 21 d. sprendimas Nr. 1T-11-(7.5) bei Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2015 m. sausio 27 d. pranešimas Nr. 8SD-(14.8.94)-589 pagrįsti ir teisėti, todėl naikinti juos nebuvo jokio pagrindo, todėl šioje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą.Teismas vertino, jog byloje esantys įrodymai patvirtino, jog S. ir B. B. namas įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą 2004 m. gruodžio 31 d. Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus įsakymu Nr. Į-532. Kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. ĮV-190 „Dėl Nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ 1.4 punktu ši vertybė pripažinta saugoma bei nustatytas šios vertybės apsaugos tikslas – saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui. Kadangi, Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane ginčo sklypas pateko į visuomeninės reikšmės teritorijos bei į kultūros paveldo objektų, vietovių ir teritorijų zoną, teismas darė išvadą, kad žemės sklypui (duomenys neskelbtini), suplanuotam ginčijamu detaliuoju planu, kuriame yra S. ir B. B. namas, yra aiškiai išreikštas visuomenės poreikis – išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo objektą (jo vertybes), užtikrinti gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, teisėtai yra priskirtas valstybės išperkamai žemei ir negali būti grąžintas natūra.
Vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo nuostatomis ir įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad buvęs inventorizuotas 7266 kv. m. sklypas prie pastatų (duomenys neskelbtini), nagrinėjamu atveju buvo valstybės išperkama žemė, kadangi šioje žemėvaldoje esantis pastatas laikytinas valstybės išperkamu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, sprendė, kad nebuvo pagrindo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą pakartotinai kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašant pateikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę B. B. iki nacionalizacijos valdytoje žemėje (duomenys neskelbtini) ir spręsti klausimą dėl 0,7149 ha žemės gražinimo natūra S. B. įpėdiniams, todėl skundą šioje dalyje atmetė kaip nepagrįstą.
III.
Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundo reikalavimus tenkinti.
Apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas byloje valstybės interesus iškėlė virš apeliantės teisių ir teisėtų interesų, t. y. teismas atliko ne nešališko arbitro, o šališko valstybės atstovo funkciją, todėl buvo pažeistas teisėjo ir teismo nešališkumo principas, dėl ko sprendimas privalo būti panaikintas. Pasak apeliantės, teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad apeliantė apie Savivaldybės įsakymą sužinojo 2005 m. gegužės mėnesį, gavusi savivaldybės Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2005 m. gegužės 6 d. raštą Nr. B-32.
Apeliantė nesutinka jog ji yra praleidusi terminą skųsti 2004 m. balandžio 23 d. sprendimui. Nurodo, jog vietos žinomumas ir lankomumas nesudaro prielaidos jog ji turėjo žinoti apie parengtą ir patvirtintą detalųjį planą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas tokią išvadą darydamas, pažeidė materialines ir procesines teisės normas. Teismas tendencingai vertino bylos aplinkybes ir įrodymus, dėl to buvo neteisingai išnagrinėta byla. Teismas, atsisakęs atnaujinti terminą, ir bylą dalyje dėl savivaldybės įsakymo panaikinimo nutraukęs, užkirto apeliantei galimybę pažeistas teises ginti teisme. Pareiškėjos teigimu teismas sprendime nepagrįstai vadovavosi Saugomų teritorijų įstatymo nuostatomis, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis kultūros paveldo objekto teritorijas, jų ribas, taip pat Žemės reformos įstatymo nuostatomis. Apeliantės manymu, kultūros paveldo objekto teritorija nėra tas kriterijus, pagal kurį turėtų būti sprendžiama apie pastatų eksploatacijai būtiną žemės sklypo dydį. Pažymi, kad teismas išvadą, jog skundžiami NŽT sprendimas ir NŽT pranešimas tariamai yra teisėti ir pagrįsti, darė neištyręs, ar visas sklypo plotas yra būtinas statinių, dėl kurių jis buvo suformuotas, eksploatavimui. t. y. teismas savo išvadą grindė tik kultūros paveldo objekto teritorijos dydžiu. Teismas, priimdamas sprendimą, nenustatė realaus visuomenės poreikio buvimo ir to, kad atitinkamas poreikis nebūtu patenkintas, jei ginčo žemės sklypas būtų gražintas apeliantei. Teismas ignoravo ir nevertino apeliantės pateiktų rašytinių įrodymų apie tai, jog atkūrus nuosavybės teises žemės sklypas ir toliau galėtų būti naudojamas tam pačiam tikslui t. y. visuomenės pažinimui.
Atsiliepimas
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliantės apeliacinį skundą nurodo, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo jį palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).
Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodo, jog Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. 1-1541- 423/2016 pagal pareiškėjos L. B. skundą, 2016 m. vasario 24 d. priėmė teisėtą ir teisingą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo. Nurodo, jog atsakovo nuomone, apeliaciniame skunde nėra motyvų, galinčių patvirtinti ar kelti abejonę dėl teismo šališkumo. Pabrėžia, kad vien tai, kad teismas priėmė sprendimą, nepalankų pareiškėjai, nesudaro pagrindo laikyti, kad teismas buvo šališkas ir tendencingas. Atkreipia dėmesį, kad tiek pareiškėja, tiek jos atstovė turėjo teisę reikšti nušalinimą teismui, tačiau šia įstatymo suteikta teise nepasinaudojo viso bylos nagrinėjimo metu. Todėl, mano, kad apeliantės argumentai, kad teismas turėjo išankstinį nusistatymą tariamus valstybės interesus vertinti aukščiau nei pagrįstus ir teisėtus individo interesus, yra niekuo neįrodytas bei atmestinas, o grindžiamas tik apeliantės nepagrįstomis prielaidomis.
Maironio lietuvių literatūros muziejus atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodo, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. A-986 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo ir žemės sklypo panaudos“ patvirtintu detaliuoju planu buvo suformuotas 7266 kv. m. konservacinės paskirties žemės sklypas prie pastatų (duomenys neskelbtini) ir 2004 m. spalio 29 d. valstybinės žemės panaudos sutartimi Nr. M/19/2004-0293 perduotas Maironio lietuvių literatūros muziejui naudoti 50 metų. S. N. memorialinis muziejus – tai visas ansamblis, kurį sudaro pagrindinis pastatas – poetės S. N. ir skulptoriaus B. B. memorialinis namas, kiemo statiniai ir sodas su medžiais ir želdiniais. S. N. memorialiniame muziejuje visos memorialinio ansamblio dalys yra paveldosauginės, t. y. autentiškos – pačių menininkų pastatytas gyvenamasis namas su dirbtuve, autentiškas, pačių įrengtas šulinys, tvora ir memorialinis sodas, kuriame auga S. N. ir jos vyro skulptoriaus B. B. sodintos obelys, beržai, ąžuolai, pušys, eglės, lazdynai, alyvos ir kiti. Nuo pat muziejaus įkūrimo prižiūrimi, puoselėjami augalai yra neatskiriama sodybos memorialinė dalis, oficialiuose dokumentuose įvardinta kaip lauko ekspozicija. Pastaraisiais metais memorialinę ekspoziciją papildė muziejaus sode vykstančių dailės plenerų dalyvių – skulptorių S. S. ir B. P. darbai. Muziejaus lauko erdvėse – kieme ir sode – kasmet vyksta įvairūs jau tradicija tapę rengimai: (duomenys neskelbtini), vykdomi edukacinės programos (duomenys neskelbtini) užsiėmimai, kuriuose lankytojai susipažįsta su S. N. ir jos vyro B. B. sodintais augalais. S. N. memorialinio muziejaus kiemo ir sodo erdvė yra vienintelė patraukli, prižiūrima, išpuoselėta kultūrinė oazė (duomenys neskelbtini). Čia lankosi ne tik muziejaus ekskursantai, bet renkasi ir (duomenys neskelbtini) bendruomenė, ir šio rajono svečiai. Kieme ir sode vyksta tuoktuvių ceremonijos, įvairios asmeninės šventės ir jų foto sesijos, įmonių ir įstaigų darbuotojų profesinės popietės. Šis memorialinis muziejus yra gausiai lankomas. Maironio lietuvių literatūros muziejaus manymu, minėti faktai patvirtina, jog S. N. memorialinio muziejaus sklypas yra muziejaus ekspozicijos dalis – lauko ekspozicija, reikalinga visuomenės poreikiams tenkinti. Atskyrus sodo sklypą S. N. memorialinis muziejus netektų galimybės organizuoti jau tradicija tapusių edukacinių programų, renginių, kuriuose dalyvauja gausus būrys lankytojų ir kultūringai praleidžia laisvalaikį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl atsakovo pareigos atkurti pareiškėjai nuosavybės teises natūra į sklypą, kuris šiuo metu yra naudojamas visuomenės poreikiams tenkinti.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.
Teisėjų kolegija pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-355/2011 ir kt.).
Dėl pareiškėjos pozicijos jog teismas nagrinėdamas bylą buvo šališkas, kadangi konstatavo, kad pareiškėja apie savivaldybės įsakymą sužinojo 2005 m. gegužės mėnesį, gavusi savivaldybės Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2005 m. gegužės 6 d. raštą Nr. B-32.
ABTĮ 47 straipsnio 2 dalyje numatyti pagrindai, kuriems esant teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, t. y.: 1) jeigu jis pirmiau nagrinėjant tą bylą dalyvavo kaip liudytojas, specialistas, ekspertas, vertėjas, atstovas, prokuroras, teismo posėdžių sekretorius; 2) jeigu jis yra šalių, kitų proceso dalyvių ar kolegijos teisėjų giminaitis; 3) jeigu jis pats arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba jeigu yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jo nešališkumu. ABTĮ 47 straipsnio 6 dalis imperatyviai numato, jog nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės, o vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino pradėjus bylą nagrinėti iš esmės. ABTĮ nuostatų dėl nušalinimo (nusišalinimo) taikymas glaudžiai susijęs su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies taikymu, dėl kurio išsamiai yra pasisakęs Europos Žmogaus Teisių Teismas. Šis teismas savo praktikoje aiškiai nustatė, kad sąvoka „nešališkumas“ turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. teisėjų kolegijos nariams draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingiems. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Ir antra, teismas turi būti objektyviai nešališkas, t. y. teismas turi suteikti pakankamas garantijas, kurios išsklaidytų bet kokias pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Hauschildt prieš Daniją, 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, 2005 m. gegužės 1 d. sprendimas byloje Indra prieš Slovakiją ir kt.). Minėta praktika nuosekliai taikoma ir administracinėse bylose (2011 m. spalio 6 d. nutartis Nr. A62-2974/2011, 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P520-91/2012 ir kt.).
Tikrinamu atveju, pareiškėja teigia, kad teismas buvo šališkas vertindamas byloje esančius duomenis, kadangi priėmė jos atžvilgiu nepalankų sprendimą. Įprastai tai nėra aplinkybė, kuri leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančių teisėjų nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi, be to, nei pareiškėja nei jos atstovė bylos nagrinėjimo metu kolegijos sudėčiai nušalinimo neteikė. Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais. Tai reiškia, jog vien proceso dalyvių samprotavimų ir prielaidų nepakanka. Šiuo atveju pareiškėja nepaaiškina ir nepateikia konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų pirmos instancijos teismo teisėjų šališkumą, suinteresuotumą bylos baigtimi, o pareiškėjos nurodyta abstrakti aplinkybė, kad teisėjai yra šališki Lietuvos Respublikos naudai, teisėjų kolegijos vertintina kritiškai.
Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalis nustato, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai administracinis aktas suinteresuotam subjektui neturėjo būti įteiktas, tokio subjekto skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo jo sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Skundžiamas aktas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys.
Įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-584-552/2015). Teismų praktikoje pažymima, kad svarbiomis priežastimis praleistam terminui atnaujinti pripažįstamos tokios priežastys, kurios objektyviai, nepriklausomai nuo pareiškėjo valios trukdė jam paduoti skundą, nors jis norėjo tai padaryti ir įgyvendindamas savo teises buvo rūpestingas bei atidus. Vertintinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti savo teisę kreiptis į teismą ir kuriomis galima pagrįsti visą termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį bei kurios yra patvirtintos įrodymais.
Teisėjų kolegija atsižvelgusi į byloje esančius įrodymus – (duomenys neskelbtini) pranešimą laikraštyje (duomenys neskelbtini) apie rengiamą žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), detalųjį planą (t. I, b. l. 73), 2005 m. gegužės 6 d. atsakymą pareiškėjai dėl laisvos žemės iki 1940 m. buvusioje B. B. žemėje (t. I, b. l. 98-99), pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, jog pareiškėja dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. A-986 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo ir žemės sklypo panaudos“ panaikinimo kreipėsi į teismą tik 2015 m. gegužės 14 d., sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog terminas pateikti skundą dėl 2004 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. A-986 yra praleistas. Teisėjų kolegija tuo pačiu atsižvelgia, jog pareiškėjai buvo sudarytos visos sąlygos dalyvauti detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo procese – (duomenys neskelbtini) pranešimu laikraštyje (duomenys neskelbtini) visuomenė, tuo pačiu ir pareiškėja, buvo informuota apie rengiamą žemės sklypo detalųjį planą, prie esamų pastatų (duomenys neskelbtini). Todėl kolegijos vertinimu, pareiškėja būdama rūpestinga ir atidi galėjo teikti savo pasiūlymus Urbanistikos ir architektūros skyriui, dalyvauti viešame detaliojo plano svarstyme, tačiau, šiomis savo teisėmis nepasinaudojo. Teisėjų kolegijos vertinimu pareiškėjos skunde nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos ekstraordinariomis, ar nuo jos valios nepriklausiusiomis. Pareiškėjai buvo siųstas Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2005 m. gegužės 6 d. raštas Nr. B-32, kuriuo pareiškėjai buvo atsakyta į jos 2005 m. sausio 14 d. prašymą dėl laisvos žemės iki 1940 m. buvusioje B. B. žemėje. Šiame rašte pareiškėjai buvo aiškiai išdėstyta, jog B. B. iki 1940 m. buvusi žemė (duomenys neskelbtini), kad dalis minėto sklypo užimta prie memorialinio S. N. muziejaus, patikėjimo teise valdomo Maironio lietuvių literatūros muziejaus, pastato (duomenys neskelbtini), priskirtu apie 7266 kv. m. ploto sklypu, kurio dydis nustatytas detaliuoju planu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. A-986. Kita B. B. turėtos žemės dalis užimta miesto miško žeme ir yra Kauno marių regioniniame parke. Šis raštas buvo išsiųstas pareiškėjos gyvenamosios vietos adresu. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog pareiškėja praleido terminą skųsti 2004 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. A-986 ir įrodymų kurie patvirtintų, jog minėtas terminas praleistas dėl svarbių, ne nuo jos valios priklausiusių priežasčių, kurios galėtų būtų pripažintos svarbiomis termino skundui paduoti atnaujinimo priežastimis, nepateikė, todėl prašymas atnaujinti praleistą įsakymo apskundimo terminą neatnaujintas pagrįstai ir byla šioje dalyje ABTĮ 101 straipsnio 7 punkto tvarka nutraukta. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 23 d. įsakymas Nr. A-986 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo ir žemės sklypo panaudos“ liko galioti.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu nustatyta, kad žemė iš piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą.
Pagal Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalį miškai, priskirti valstybinės reikšmės miškams bei miestų miškams, yra išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Remiantis Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalimi, už valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d. valstybė piliečiams atlygina šiais būdais: perduodama lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą; panaikindama piliečio pinigines prievoles valstybei, atsiradusias po nekilnojamojo turto nusavinimo iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo dienos; perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose <...>, kur buvo turėtoji žemė, lygiavertį turėtajam žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų (nepaisant turėtos žemės vietos) (Vyriausybės nustatyta tvarka piliečio pageidavimu lygiavertis turėtajam naujas žemės sklypas individualiai statybai gali būti perduotas neatlygintinai nuosavybėn kituose, negu buvo turėtas žemės sklypas, miestuose bei kaimo vietovėse, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus; pinigais – išpirkdama žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d.; pinigais – piliečiams, atsisakiusiems jiems perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai miestuose, kompensuojant Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo tame mieste vidutinės vertės sumą, kurią nustato Vyriausybė.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog nuostata, jei negalima grąžinti turto natūra, turi būti skiriama kompensacija, neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą (Konstitucinio Teismo 1994 m. gegužės 27 d., 1995 m. gruodžio 22 d., 1998 m. birželio 18 d. nutarimai). Tai, kad Atkūrimo įstatyme yra numatytas žemės išpirkimas, savaime nepažeidžia nuosavybės neliečiamumo principo. Konstitucinis Teismas šiuo aspektu taip pat yra pabrėžęs, jog Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje vartojama sąvoka „išpirkimas“ faktiškai reiškia valstybės įgaliotų institucijų teisę priimti sprendimą buvusiam savininkui negrąžinti išlikusio nekilnojamojo turto, jeigu yra atitinkamos paties įstatymų leidėjo nustatytos sąlygos. Tačiau subjektai, kuriems įstatymų leidėjas suteikė įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, atlikti kitus veiksmus, inter alia (be kita ko) privalo užtikrinti, jog šie administraciniai aktai, veiksmai, susiję su asmenų teisių ir pareigų atsiradimu, visais atvejais būtų pagrįsti Konstitucija ir įstatymais.
Remiantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi, vertingiausi paveldo objektai skelbiami gamtos arba kultūros paminklais. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija. Ši teritorija nuo kultūros paveldo objekto neatsiejama. Kultūros paveldo objekto teritorijos ir kultūros paveldo vietovės ribos apibrėžiamos remiantis istorinių ir kitų tyrimų duomenimis, taip, kad sutaptų su esamų sklypų ar jų dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis arba kitokiomis nekilnojamųjų daiktų, gamtinių ar antropogeninių elementų ribomis. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punktą žemė, priskirta valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų teritorijai, yra neprivatizuojama.
S. ir B. B. namas Kultūros vertybių registre įregistruotas kaip valstybės saugomas objektas. Šiame registre nurodyta saugomo objekto teritorija - 7300 kv. m. kuri yra nedaloma. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. A-986 patvirtintu detaliuoju planu buvo suformuotas 0,7266 ha konservacinės paskirties žemės sklypas prie pastatų (duomenys neskelbtini), kuris 2004 m. spalio 29 d. Valstybinės žemės panaudos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas Maironio lietuvių literatūros muziejui naudoti 50 metų (t. II, b. l. 119-155). Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) bei šiam žemės sklypui nustatyti kadastro duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre. Taigi, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), reikalingas valstybės poreikiams, šio objekto išsaugojimui. Kita B. B. turėtos žemės dalis užimta miesto miško žeme ir yra Kauno marių regioniniame parke. Byloje esantys objektyvūs ir patikimi duomenys patvirtina, jog 0,7266 ha žemės sklypas yra priskirtas valstybės išperkamai žemei ir S. B. negali būti sugrąžintas natūra. Kadangi Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 23 d. įsakymas Nr. A-986 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo ir žemės sklypo panaudos“ yra nepanaikintas ir galiojantis, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, ginčo sklypas priskirtinas valstybės išperkamai žemei ir yra reikalingas visuomenės poreikiams tenkinti, todėl jis negali būti grąžintas pareiškėjai.
Nacionalinės žemės tarnyba ginčijamu 2015 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. 1T-11-(7.5) ir Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2015 m. sausio 27 d. pranešimu Nr. 8SD-(14.8.94)-589 informavo pareiškėją ir kitus S. B. įpėdinius apie tai, kad už buvusio žemės savininko B. B. nuosavybės teise valdytos žemės 0,8349 ha plotą, kuris priskirtas valstybės išperkamai žemei, bus suteiktas naujas iki 0,1200 ha žemės sklypas individualiai statybai pagal savivaldybės administracijos patvirtintus naujų žemės sklypų detaliuosius planus, o už 0,7149 ha – atlyginama pinigais (t. I, b. l. 16-24, 31-32). Teisėjų kolegija įvertinusi skundžiamų raštų turinį, vertina, jog Nacionalinės žemės tarnyba veikė savo kompetencijos ribose, išsamiai ir detaliai atsakė į pareiškėjos skundą, todėl jų naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.
Vadovaujantis tuo, kas nustatyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
Pareiškėjos L. B. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.