Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Meilučio ir Vaido Vasiliausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal A. U. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2024 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnį 30 (trisdešimties) parų arešto bausme;

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimu būdu, t. y. griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir paskirta subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, įskaitant tokią specialiąją teisę įgyti 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 5 dalimis, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš A. U. valstybės naudai konfiskuotino automobilio „Ford Galaxy“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 800 eurų.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialios teisės sustabdymą – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. U. nuteistas už tai, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: 2023 m. lapkričio 9 d. apie 21.10 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį Ford Galaxy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą J. Š. vardu, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,24 promilių neblaivumas.

1.1. Be to, A. U. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: privalėdamas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. ir 2022 m. balandžio 29 d. nuosprendžiais jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, 3 metų draudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones, 2022 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus būdamas supažindintas su šios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, o taip pat būdamas įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, vengė vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę: 2023 m. lapkričio 9 d. apie 21.10 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,24 promilių girtumas) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo J. Š. priklausantį automobilį „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Alytaus apylinkės teismas konstatavo, kad A. U. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje yra įrodyta. Skirdamas bausmes, teismas atsižvelgė į tai, kad yra nustatyta A. U. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, A. U. praeityje teistas keturis kartus, tarp jų du kartus už analogišką veiką, eilę kartų baustas administracine tvarka. Teismas konstatavo, jog nusikalstamos veikos padarytos nebuvo atsitiktinai, o yra nulemtas jau susiformavusių neigiamų kaltinamojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Teismas sprendė, kad paskyrus laisvės atėmimo bausmę, A. U. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nėra pagrindo, kadangi A. U. charakterizuojantys duomenys nesuteikia pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

3. Nuteistasis A. U. skundžia Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. nuosprendį, prašo jį pakeisti ir paskirti bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

3.1. Skunde teigiama, jog Alytaus apylinkės teismas netinkamai įvertino bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes ir be teisinio pagrindo priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, neatitinkantį padarytų veikų bei nuteistojo asmenybės pavojingumo laipsnio. Skunde aiškinamos BK 41 straipsnio bei BK 61 straipsnio nuostatos, kurių privaloma laikytis paskiriant asmenims bausmę, nurodant, jog šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta tokia bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

3.2. Apeliantas skunde nurodo, jog supranta alkoholio vartojimo žalą, padarė teisingas išvadas ir žada gydytis nuo alkoholio, gailisi padaręs nusikaltimus ir ateityje naujų nusikaltimų nebedarys, yra pensinio amžiaus. Be to, nurodoma, jog padarytas nusikaltimas nėra smurtinis ir yra mažiau pavojingas visuomenei. Skunde apeliantas prašo įvertinti jo garbų amžių, veikos pavojingumą, laipsnį, jo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, į socialinių ryšių išsaugojimą.

3.3. Skunde cituojama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika bei išaiškinimai, jog nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, nustatytos teisinės priemonės neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

4. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo A. U. gynėjas advokatas Stanislovas Raulušaitis prašė tenkinti apeliacinį skundą ir nuteistajam paskirti švelnesnę bausmę.

Nuteistojo A. U. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nuteistasis A. U. iš esmės neginčija kaltės ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, o ir teisėjų kolegija, patikrinus baudžiamąją bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, abejoti A. U. kaltės veiksmų teisiniu vertinimu taip pat neturi jokio pagrindo, todėl nuteistojo kaltės klausimas išsamiau neanalizuojamas. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl nuteistajam A. U. paskirtos bausmės, prašant paskirti bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė bausmių skyrimo taisykles, tačiau teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, su šiais skundo argumentais nesutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas A. U. bausmės rūšį, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė bei tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

7. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, jog bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). Tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimi ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

8. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki 1 metų bausmės. O BK 243 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios baudos arba arešto bausmės.

9. Vertinant nuteistajam paskirtų bausmių rūšių pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad A. U. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) bei vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 243 straipsnis). Nusikalstamas veikas įvykdė tiesiogine tyčia. A. U. praeityje teistas keturis kartus, baustas administracine tvarka, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y., jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu.

10. Iš byloje esančio įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad A. U. Lietuvos Respublikoje praeityje teistas už ne vieno nusikaltimo padarymą. Paskutinės dvi nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos yra analogiškos (BK 281¹ straipsnio 1 dalis). 2021 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, BK 281¹ straipsnio 1 dalį, BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Be to, 2022 m. balandžio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu A. U. vėlgi nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nusikalstama veika padaryta 2021 m. rugsėjo 8 d. Šiuo paskutiniu teismo nuosprendžiu, A. U. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bylos duomenimis, nuteistasis A. U. 2023 m. spalio 30 d. paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu, A. U. 2023 m. lapkričio 9 d. apie 21.10 val. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. 2,24 promilės. Taigi, būdamas paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, praėjus kiek daugiau nei savaitei laiko, nuteistasis padarė analogišką nusikalstamą veiką. Šie duomenys leidžia pagrįstai spręsti, jog A. U., nesugebėjo laikytis visuomenei priimtinų elgesio normų ir turėdamas neišnykusį teistumą, kas pagal BK 27 straipsnį vertinamas kaip nusikaltimų recidyvas, padarė naują nusikalstamą veiką. Priešingai nei nurodoma, skunde, ši aplinkybė pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktą pripažintina kaip A. U. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, ką konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Todėl skunde klaidingai nurodoma, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta jokių nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be to, tai, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų bei taisyklių patvirtina ir byloje esantis Administracinių nusižengimų registro išrašas (1 t., b. l. 67–82), iš kurio matyti, jog A. U. eilę kartų baustas administracine tvarka. Dažnu atveju administraciniai pažeidimai susiję dėl jo elgesiu būnant neblaiviam. Be to, yra baustas administracine tvarka už tai, jog vairavo automobilį būdamas neblaivus. Apie paskirtų baudų sumokėjimą duomenų nėra.

11. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, jog nagrinėjamu atveju pagal nuteistojo asmenybę, nusikalstamų veikų pavojingumą, nėra jokio pagrindo nuteistajam A. U., už nusikalstamas veikas skirti švelnesnes bausmes nei su laisvės atėmimu susijusias bausmes. Aukštesnysis teismas sprendžia, jog paskyrus švelnesnes bausmes, akivaizdu, jog nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Aukščiau aptarti duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad nuteistasis iš ankstesnio patyrimo nepasimoko, sistemingai kartoja tas pačias klaidas ir daro analogiškas nusikalstamas veikas, o jam skiriamos bausmės jo pozityvia linkme nekoreguoja. Vien tai, jog A. U. padaryti neteisėti veiksmai nagrinėjamu atveju, kaip tai nurodoma apeliaciniame skunde, nėra susiję su smurtiniais nusikaltimais, tai nesudaro pagrindo, nuteistajam skirti švelnesnę bausmę, juolab įvertinus tai, jog tai nėra pirmas kartas kuomet A. U. vairuoja automobilį būdamas neblaivus. Pastebimas pakankamai sistemingas nuteistojo neteisėtas elgesys. Atkreiptinas dėmesys, jog praeityje nuteistajam A. U. buvo skiriamos ir švelnesnės bausmės, tačiau akivaizdu, jog didesnės įtakos jo elgesiui tai nepadarė. 2020 m. vasario 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu A. U. buvo skirta švelnesne bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, t. y. laisvės apribojimas. Tačiau, bylos duomenimis nustatyta, jog A. U. nesugebėjo tinkamai vykdyti jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės, dėl ko 2021 m. vasario 26 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į 90 parų arešto bausmę. Atsižvelgiant į duomenų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam A. U. skyrė griežčiausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį, parenkant kiek didesnį jos dydį nei bausmės vidurkis, o BK 243 straipsnio sankcijoje – areštą, kurio dydis taip pat parinktas kiek didesnis nei bausmės vidurkis.

12. Akivaizdu, jog, nuteistasis nepaisydamas jam taikomų sankcijų, suteiktos progos pasitaisyti, ir toliau daro nusikalstamas veikas, todėl manyti, kad sušvelninus jam pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį bei 243 straipsnį paskirtos bausmės rūšį, jos dydį galėtų būti pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, teisėjų kolegija neįžvelgia jokio pagrindo. Dėl ko manytina, jog A. U. paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta iki 6 mėnesių nėra per griežta ir atitinka teisingumo ir proporcingumo principus.

13. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Visgi, pažymėtina, jog BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas.

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartus duomenis, konstatuoja, jog A. U. nėra pagrindo atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą taikant BK 75 straipsnį. Nors apeliantas skunde nurodo, jog supranta alkoholio vartojimo žalą, padarė teisingas išvadas ir žada gydytis nuo alkoholio, tačiau baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, jog nuteistasis išties dėtų pastangas spręsti alkoholio vartojimo turimas problemas. Kaip jau minėta, nuteistasis ne kartą teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, eilę kartų baustas administracine tvarka, o padaryti administraciniai nusižengimai susiję su alkoholio vartojimu. Paskutiniu teismo nuosprendžiu A. U. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, tačiau nepaisant brandaus amžiaus, kuomet jau yra susiformavusi asmenybė, nuteistasis ir toliau sistemingai daro naujas nusikalstamas veikas. Akivaizdu, jog ankstesni patyrimai, nuteistojo elgesiui jokios įtakos nepadarė, dėl ko skundą nagrinėjantis teismas A. U. vertina kaip nusikalsti linkusią asmenybę. Darytina išvada, jog nuteistasis veikia sąmoningai, kas rodo didesnį jo pavojingumą, neigiamų dorovinių vertybių nuostatų susiformavimą. Atsižvelgiant į tai, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog vienintelė ir efektyvi priemonė nuteistąjį A. U. sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, įgyvendinti bausmės tikslus, yra paskirti nuteistajam realų laisvės atėmimą. Dėl ko, naikinti ar keisti, apelianto skundo nurodytais argumentais, Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. nuosprendį, nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. U. apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.