Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), dirbanti UAC "C." (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: ji 2019 m. liepos 10 d. apie 22.15 val. vairuodama automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 75 punkto reikalavimus, numatančius, kad „jeigu ties žaliu šviesoforo signalu įrengta papildoma sekcija su žalia rodykle, važiuoti rodyklės nurodyta kryptimi leidžiama tik įsijungus šios sekcijos signalui“, tai yra, (duomenys neskelbtini), važiuodama (duomenys neskelbtini) pusės link sankryžos su (duomenys neskelbtini), ir sankryžoje, kur ties žaliu šviesoforo signalu įrengta papildoma sekcija su žalia rodykle, jai nedegant, sukdama į kairę iš trečios eismo juostos, susidūrė su motociklu Honda CBR 1000RR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavusiu (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) tiesiai, kuriam sankryžoje su (duomenys neskelbtini) degė žalias šviesoforo signalas. Eismo įvykio metu nukentėjo motociklo vairuotojas M. L., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismo vertinimu, J. B. kaltė padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajai pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamosios prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir nukentėjusiojo M. L., liudytojų J. B., I. P. parodymai, 2019 m. spalio 4 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyti duomenys, teismo medicinos specialisto išvados, užfiksuotos 2019 m. rugpjūčio 2 d. ir 2019 m. rugsėjo 5 d. kitų objektų apžiūros protokoluose, kita rašytinė bylos medžiaga. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog J. B. vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 75 punkto reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

Baudžiamojoje byloje yra pateiktas kaltinamosios mamos J. B. rašytinis prašymas atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos atsakomybėn (t. 2, b. l. 66).

BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji neteista, administracine tvarka nebausta. Kaltinamoji padarė neatsargų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamoji yra jauno amžiaus, dirbanti (t. 1, b. l. 112). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog kaltinamoji J. B. padarė tinkamas išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokiu būdu konstatuotina esant visas būtinąsias sąlygas, numatytas BK 40 straipsnyje, leidžiančias atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, visas BK 40 straipsnyje nurodytas sąlygas, sprendžia jog yra tikslinga kaltinamajai J. B. taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas, įvertinęs J. B. padaryto nusikaltimo pobūdį, jos bei laiduotojos asmenybes, nustato laidavimą be užstato ir sprendžia, kad laidavimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams atitiks proporcingumo ir teisingumo kriterijus. Taigi J. B. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutrauktina.

Tačiau, teismo vertinimu, BK 40 straipsnio tikslams pasiekti kaltinamajai J. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė –10 MGL (500 eurų) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis). Teismo vertinimu, šios įmokos sumokėjimas sudarys galimybę kaltinamajai dar kartą įvertinti savo veiksmus bei motyvuos ateityje laikytis teisės aktų reikalavimų.

Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų

Civilinis ieškovas M. L. civiliniu ieškiniu prašė iš kaltinamosios ir AB „L.“ priteisti nukentėjusiajam 16115 eurų neturtinės žalos atlyginimo, 1891,25 eurų turtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas, kuria pagrindžiantys dokumentai bus pateikti bylos nagrinėjimo eigoje (t. 1, b. l. 157-163).

Teismas pažymi, kad pagal BPK 109 straipsnį asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturinės žalos turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Baudžiamojoje byloje gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltininkas, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys.

Kaip jau buvo minėta, civilinis ieškovas civiliniu ieškiniu prašė iš kaltinamosios ir AB „L.“ priteisti nukentėjusiajam 16115 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje laikoma, kad neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas) padariniais. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jos turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai ar šeiminiams santykiams. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamoji padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Kaltinamoji nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajam kūno sužalojimus, teismo medicinos specialisto įvertintus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, todėl neabejotinai kaltinamosios veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiojo sveikatai. Byloje nustatyta, jog nuosprendyje aptariamo eismo įvykio metu nukentėjusiajam buvo padaryti daugybiniai odos nubrozdinimai visame kūne, plėštinė žaizda dešinėje čiurnoje vidinės kulkšnies srityje, odos nubrozdinimai su paviršine žaizda kairėje blauzdoje ir dešinėje alkūnėje, muštinė žaizda juosmens srityje, dešinio blauzdikaulio vidinio krumplio kraštinis lūžis, dešinio šokikaulio ir kulnakaulio skeveldriniai lūžiai, dešinio kubakaulio, laivakaulio ir pleištukų linijiniai lūžiai, dešinės pėdos II padikaulio lūžis, kairio kelio užpakalinio kryžminio raiščio ir šoninio šalutinio raiščio plyšimai. Nukentėjusysis ilgą laiką buvo laikinai nedarbingas. Šie byloje surinkti duomenys neabejotinai leidžia spręsti, kad dėl nusikalstamų kaltinamosios veiksmų, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Be to, iš bylos duomenų matyti, jog dėl lateralinio šalutinio raiščio plyšimo nukentėjusiajam 2020 m. sausio 7 d. buvo rekomenduojamas operacinis gydymas (t. 1, b. l. 172). Pasekmės nukentėjusiojo fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jam kaltinamosios padaryta nusikalstama veika buvo padaryta neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Vis tik teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajam priteistino neturtinės žalos dydžio, pažymi, jog pagal teismų praktiką už nesunkų sveikatos sutrikdymą eismo įvykio metu priteistinas neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 580 Eur iki 7000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-97/2013, 2K-370/2013, 2K-551/2013, 2K-258/2014, 2K-292/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-331-174/2016, Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-325-744/2019 ir kt.). Taigi nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinės žalos dydžio suma (16115 Eur) yra kur kas didesnė nei formuojamoje teismų praktikoje yra priteisiama. Pažymėtina, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį teismas privalo atsižvelgti ne tik į sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius, tačiau ir į žalą padariusio asmens kaltę, kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaltinamoji nusikaltimą padarė dėl neatsargumo, prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, gailėjosi. Taigi teismas, įvertinęs eismo įvykio metu nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastą ir pasekmes, sužalojimų pobūdį ir liekamuosius reiškinius, nukentėjusiojo patirtus nepatogumus ir skausmą, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamosios kaltę, turtinę padėtį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, teismų praktiką panašiose bylose sprendžia, jog 5000 eurų suma geriausiai atspindi nukentėjusiojo dėl eismo įvykio patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus. Dalį nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos 4440 eurų jau yra sumokėjęs civilinis atsakovas AB „L.“ (t. 2, b. l. 80). Teismas, vadovaudamasis CK 6.251 straipsnio 1 dalimi, 6.263 straipsnio 2, 3 dalimis, 6.254 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, sprendžia, kad likusi neatlyginta neturtinės žalos dalis – 560 eurų – priteistina iš civilinio atsakovo AB „L.“ (CK 6.245 – 6.249 str., 6.250 str., 6.263 str.).

Civiliniu ieškiniu nukentėjusysis prašė priteisti jam: 1) 1831, 55 eurus, kuriuos jis sumokėjo už buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo dėl traumos negalėjo naudotis, nuomą ir komunalinius mokesčius; 2) 59,70 eurus sporto klubui UAB „G.“ sumokėtą sumą, nors dėl eismo įvykio metu patirtos traumos 3 mėnesius šio sporto klubo paslaugomis negalėjo naudotis.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Ieškovas privalo įrodyti patį žalos faktą ir žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Teismų praktikoje sprendžiant, ar išlaidos dėl padarinių, atsiradusių dėl sveikatos sutrikdymo, turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, be to nuostoliai, kaip nukentėjusiojo asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos. Teismas, spręsdamas, ar nukentėjusiojo prašomos priteisti sumos yra nuostoliai, turi patikrinti, ar išlaidos atitinka šiuos reikalavimus. Be to, viena iš civilinės atsakomybės sąlygų – priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis). Priežastinį ryšį, kaip ir kitas civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus kaltę, privalo įrodyti ieškovas.

Teismo vertinimu, nukentėjusiojo prašomo priteisti buto nuomos, komunalinių mokesčių išlaidos nėra eismo įvykio metu patirta turtinė žala (nuostoliai), nes gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai nėra niekaip (nei tiesiogiai, nei netiesiogiai) susiję su eismo įvykiu (t. y., ar jis įvyko, ar būtų neįvykęs, tai nuomos teisinių santykių neįtakojo) ir nuo jo nepriklauso. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis būtų, nekilus eismo įvykio, jau išsikėlęs iš nuomojamų patalpų ir jam nebūtų reikėję mokėti tuo laikotarpiu nuomos mokesčio, ar kad šis mokestis kokiu nors kitu būdu buvo įtakotas eismo įvykio. Be to, kaip pagrįstai nurodė civilinis atsakovas AB „L.“, nukentėjusysis, nusprendęs tokiam ilgam laiko tarpui – pusei metų, išvykti gyventi kitur, turėjo galimybę nutraukti nuomos sutartį (tokia galimybė yra aptarta ir prie civilinio ieškinio pateiktoje 2019 m. birželio 17 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje), galimai butą subnuomoti ir nepatirti prašomų priteisti išlaidų.

Teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiojo prašymo priteisti 59,70 eurus už sporto klubui UAB „G.“ sumokėtą narystę, pažymi, kad nukentėjusysis, teismo vertinimu, nepateikė duomenų, jog šios prašomos priteisti išlaidos iš tiesų buvo būtinos ir pagrįstos. UAB „G.“ viešai skelbiamoje informacijoje (internetiniame puslapyje http://gymplius.lt) yra nurodyta galimybė stabdyti narystę 30 dienų per metus, taip pat stabdyti narystę ligos atveju, pateikus gydytojo arba nedarbingumo pažymą. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad nukentėjusysis prašomų priteisti išlaidų galėjo išvengti, todėl šis reikalavimas yra atmestinas.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis bei jo atstovas teisiamųjų posėdžių metu nepateikė nukentėjusiojo išlaidas advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti patvirtinančių įrodymų (tokie dokumentai nepateikti ir paskutinio teisiamojo posėdžio, vykusio 2020 m. birželio 1 d., metu). Nei kaltinamoji, nei jos gynėjas dėl tokių nukentėjusiojo išlaidų nagrinėjant bylą teisme net nepasisakė, nes tokias išlaidas patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo su priedais – pinigų priėmimo kvitų kopijomis, teisme gauti teismui išėjus priimti nuosprendžio (elektroniniu paštu Vilniaus miesto apylinkės teismui atsiųsti 2020 m. birželio 1 d. 20.14 val., teisme užregistruoti 2020 m. birželio 2 d.). Pažymėtina, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad nukentėjusiojo prašymas dėl išlaidų jo atstovo paslaugoms apmokėti priteisimo yra netenkintinas.

Teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, sprendžia, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys yra tenkintinas iš dalies, iš civilinio atsakovo AB „L.“ M. L. yra priteistina 560 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl kitų klausimų

Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomoji priemonė J. B. panaikinama. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 307 straipsnio 5 – 7 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. B., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą nutraukti.

Laiduotoja paskirti J. B., asmens kodas: (duomenys neskelbtini)

Nustatyti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą be užstato.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, J. B. paskirti 10 MGL (500 eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš dalies patenkinti civilinio ieškovo M. L. civilinį ieškinį ir iš civilinio atsakovo AB „L.“ M. L. priteisti 560 eurų neturtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje civilinio ieškovo M. L. civilinį ieškinį atmesti.

J. B. skirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti J. B., kad įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Išaiškinti J. B., kad, jei laidavimo metu ji padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jei laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiamas klausimas dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti J. B., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.