Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei, Raimondai Karbauskienei, dalyvaujant ieškovui G. V. S., atsakovei A. S., išvadą teikiančios institucijos Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vaidilutei Stalmokienei, teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo G. V. S. ieškinį atsakovei A. S. ir išvadą teikiančiai institucijai Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-08-29 Klaipėdos miesto apylinkės teisme priimtas ieškovo G. V. S. ieškinys atsakovei A. S. ir išvadą teikiančiai institucijai Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Ieškovas prašo nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. S. tvarką, nustatant, kad ieškovas turi teisę pasiimti vaiką kiekvieną savaitės trečiadienį nuo 10.00 iki 20.00 val., kas antrą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 20.00 val., vieną mėnesį vasaros atostogų ir vieną mėnesį žiemos atostogų metu, pirmąją kiekvienų naujų metų dieną nuo 10.00 val. iki kitos dienos 20.00 val., antrąją Šv. Velykų dieną iki kitos dienos 20.00 val., savo gimimo dieną ir tėvo dieną nuo 10.00 val. iki kitos dienos 20.00 val., pasiimant vaiką savo lėšomis iš gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą. Nurodė, jo atsakovė visais įmanomais būdais jam trukdo įgyvendinti savo teises bendraujant su sūnumi, todėl prašo teismo nustatyti bendravimą su juo tvarką.

Teismo posėdžio metu ieškovas prašė tenkinti ieškinį visiškai, atsakovė prašė ieškinį atmesti dėl procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių.

Teismo posėdžio metu išklausius vaiko M. S., kuriam bylos nagrinėjimo metu yra 12 metų, nuomonę dėl bendravimo su tėvu, vaikas nurodė, jog šiuo metu nenori bendrauti su tėvu, nes tėvas pastoviai jį kaltina, grasina, priekaištauja, naudoja smurtą mamos ir jo atžvilgiu.

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, jog reikėtų atsižvelgti į vaiko kategorišką nuomonę ir vaiko interesais šiuo metu nenustatyti bendravimo su vaiku tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir byloje dalyvaujančių šalių paaiškinimais nustatyta, kad M. S., gimęs 2002-01-21 yra ieškovo G. V. S. ir A. S. sūnus. Nepilnametis vaikas M. S. gyvena su motina A. S.. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2 N2-467-769/2014 pagal ieškovo G. V. S. ieškinį atsakovei A. S. ir jos priešieškinį santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, bendravimo su vaiku tvarka nenustatyta. Sprendimas šiuo metu neįsiteisėjęs, byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. 2014-08-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-185-659/2014 G. V. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką (A. S. nežymų sveikatos sutrikdymą), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, paskirta 1 m. laisvės apribojimo bausmė. Nuosprendis įsiteisėjęs (b.l. 10-59).

Ieškovas Vidmantas G. S. nurodo, kad būtina nustatyti aiškią bendravimo su vaiku tvarką – ieškovas turi teisę pasiimti vaiką kiekvieną savaitės trečiadienį nuo 10.00 iki 20.00 val., kas antrą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 20.00 val., vieną mėnesį vasaros atostogų ir vieną mėnesį žiemos atostogų metu, pirmąją kiekvienų naujų metų dieną nuo 10.00 val. iki kitos dienos 20.00 val., antrąją Š Velykų dieną iki kitos dienos 20.00 val., savo gimimo dieną ir tėvo dieną nuo 10.00 val. iki kitos dienos 20.00 val., pasiimant vaiką savo lėšomis iš gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą. Šį savo reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovė A. S. gera valia vaiko neperduoda ieškovui, motyvuodama jo nenoru.

Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str.). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ir motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1-3 dalys).

CK 3.175 str. 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti.

Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (CK 3.175 str. 2 d.).

Teismas išklausęs šalių paaiškinimų, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, bei betarpiškai išklausęs nepilnametį M. S., daro išvadą, kad ieškovo prašomas nustatyti maksimalus bendravimas šiuo metu kenkia nepilnamečio vaiko vystymuisi. Maksimalus bendravimas šiuo metu, esant įtemtiems šalių tarpusavio santykiams, daro žalą nepilnamečio vaiko vystymuisi. Nors ieškovas kaltina atsakovę, tačiau būtent nesibaigiantys kaltinimai, bei besitęsiantys konfliktai tarp šalių formuoja nepilnamečio M. S. nuomonę dėl bendravimo su tėvu G. V. S.. Teismas, betarpiškai išklausęs nepilnametį šalių sūnų M. S., daro išvadą, kad prie tokio neigiamo jo požiūrio į tėvą susiformavimo ir dėl jo nenoro bendrauti su tėvu yra prisidėjęs pačio ieškovo elgesys, kurio neigiami elgesio padariniai konstatuoti ir baudžiamojoje byloje (CPK 182 str. 3 p.). Dėl nuolatinių tėvų nesutarimų, vaikas ne kartą buvo apklausiamas teisme, jis pats, kaip ginčo objektas, yra įtrauktas į teisminius procesus. Nepilnametis M. S. gyvena šeimoje, kurioje yra nuolatos aptarinėjamos teismo metu iškeltos problemos, jis nėra ir negali būti visiškai izoliuotas nuo šių problemų, nes jis yra įtraukiamas į nesibaigiančius teisminius procesus. Nors atsakovė aiškina, kad ji nenuteikia sūnaus tėvo atžvilgiu, tačiau net menkiausias pasipiktinimas, kurį vaikas išgirdo namų aplinkoje, galėjo suformuoti neigiamą vaiko nuomonę į vykstančius procesus.

Teismas mano, kad esant itin sudėtingiems šalių tarpusavio santykiams, ieškovo noras bendrauti su nepilnamečiu sūnumi M. S. pagal jo prašomą nustatyti bendravimo tvarką yra kenksmingas nepilnamečiui vaikui, todėl ieškovo teisė bendrauti su nepilnamečiu vaiku negali būti svarbesnė už nepilnamečio sūnaus interesus ar sveikatą. Teismas, išanalizavęs šalių argumentus mano, kad nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, prašomi nustatyti kas savaitiniai bendravimai, tiksliai nustatant jų bendravimo eigą traumuoja vaiką psichologiškai, dėl ko teismo nuomone vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žala. Todėl narinėjamu atveju yra pagrindas riboti vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu.

Išvadą teikiančios institucijos – Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, šiuo metu iš viso neturėtų būti nustatyta bendravimo su vaiku tvarka. Atsakovė taip pat nurodė, jog negali būti nustatyta net ir minimali bendravimo su tėvu tvarka, nes vaikas to nenori.

Kaip minėta, teismas sutinka, kad maksimalus tėvo bendravimas su vaiku daro žalą vaikui. Tačiau negali sutikti su tuo, jog ieškovui turi būti visiškai ribojamas bendravimas su vaiku. Įstatymas nenumato galimybės teismui atimti tėvų teisę matytis su vaiku. Teismas pažymi, kad net ir apribojus tėvų valdžią, tėvams išlieka teisė matytis su vaiku (CK 3.180 str. 3 d.). Todėl nagrinėjamu atveju, atsakovei ir Vaiko teisių apsaugos skyriui nepateikus nuomonės dėl konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos, ieškovui teismo posėdžio metu išreiškus nuomonę, kad bendravimo tvarką turėtų nustatyti teismas savo nuožiūra, teismas nustato bendravimo tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu vaiko ir tėvo santykiai yra faktiškai nutrūkę, į aiškiai išreikštą vaiko nenorą bendrauti su ieškovu, tai, kad atsakovė iš esmės nededa jokių pastangų atkurti vaiko ir ieškovo tarpusavio ryšį, jų bendravimą (nors būtent ji, kiekvieną dieną bendraudama su vaiku, turėdama vaiko pasitikėjimą, galėtų labai padėti šio ryšio atstatymui), kad tiesioginis bendravimas nevyksta, sprendžia, kad yra pagrindas nustatyti bendravimo tvarką per psichologą, nes šiuo metu reikalinga specialisto pagalba. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nustatytas tam tikras priverstinis vaiko atvykimas pas psichologą (į tėvo ir sūnaus bendravimo vietą) yra vienintelis būdas ieškovui, kuris deda pastangas atstatyti jo ir vaiko tarpusavio ryšį (bendravimą), pasimatyti su vaiku, jį pakalbinti bei pasistengti įgyti vaiko palankumą. Nors bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas naudojo smurtą atsakovės atžvilgiu, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovės nurodytas, prieš ją panaudotas smurtas, buvo panaudotas 2013-06-09, o ieškovas į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo kreipėsi anksčiau, t.y. 2013 metų gegužės mėnesį. Ieškovo teigimu tarpusavio santykiai, dar labiau pablogėjo, inicijavus bylą dėl santuokos nutraukimo ir sprendžiant klausimus dėl turto padalinimo. Išklausius vaiko nuomonę, vaikas nurodė, kad tėvas smurtauja, tačiau paprašius detaliau paaiškinti, vaikas to išsamiai padaryti negalėjo. Byloje esančiuose Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštuose nurodyta informacija apie tai, kad tėvas mokykloje buvo prispaudęs vaiką prie sienos ir pan., teismo vertinimu nėra pakankama išvadai apie tėvo smurtą vaiko atžvilgiu, kadangi ši informacija yra pateikta išimtinai pačio vaiko M. S. žodžiais. Kitų objektyvių duomenų apie ieškovo smurtą, blogą elgesį su vaiku, byloje nėra. Todėl, nepaisant konstatuotam ieškovo buvusiam neigiamam elgesiui, šiuo atveju nėra tikslinga visiškai apriboti ieškovo teisę matytis ir bendrauti su vaiku. Darytina išvada, kad šiai dienai tiesioginio bendravimo nustatymas nėra tikslingas, nes jis būtų realiai neįvykdomas (dėl vaiko nenoro bendrauti) ir ieškovas prarastų galimybę bendrauti su vaiku. Pažymėtina, kad nustatyta bendravimo tvarka per psichologą sukelia atsakovei ir vaikui tam tikrų nepatogumų, beje kaip ir ieškovui (reikia atvykti pas psichologę), tai gali sukelti neigiamas emocijas, tačiau negalima spręsti, jog tokie susitikimai daro žalą nepilnamečio vaiko interesams (nepilnamečio vaiko gyvenime dažnai vaiko norai/nenorai nesutampa su jo interesais, galimybėmis ir pan.). Priešingai, nustatyta bendravimo tvarka per psichologą yra skirta užtikrinti ir apsaugoti vaiko interesus, jo teisę žinoti, pažinti savo tėvus, gauti iš jų paramą, pagalbą ir rūpestį. Teismas įvertinęs tarp šalių susiklosčiusius itin sudėtingus ir konfliktiškus santykius, įvertinęs vaiko nuomonę dėl bendravimo su tėvu galimybių, mano, kad tikslinga nustatyti bendravimo tvarkos laiką ir bendravimo su nepilnamečiu M. S. tokią tvarką: ieškovas G. V. S. ir sūnus M. S. kartu lankysis bendrose psichologo konsultacijose Klaipėdos mieste, vieną kartą per du mėnesius. Atsakovė A. S. privalo pristatyti sūnų M. S. į konsultacijas teikiančio psichologo kabinetą, iš anksto prieš dvi savaites su G. V. Smalakiu suderintu laiku. Apie ketinimą dalyvauti psichologo konsultacijose G. V. S. privalo informuoti A. S. elektroniniu arba paprastu registruotu laišku. Po konsultacijų A. S. pasiima vaiką. Tuo atveju, jeigu G. V. S. negalės atvykti į konsultaciją nurodytu laiku, jis privalo ne vėliau kaip prieš dvi dienas informuoti apie tai A. S.. Nustatant bendravimo su vaiku intensyvumą, atsižvelgta į tai, kad šiuo metu vis dar yra nagrinėjama šalių santuokos nutraukimo byla, byloje esant nustatytiems duomenims, jog tėvo ir vaiko pokalbis dažnai pakrypsta bylų aptarimo linkme (Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-03-12 raštas), siekiant apsaugoti vaiko interesus, nustatyta bendravimo per psichologą ne dažniau kaip 1 kartą per du mėnesius. Kartu išaiškintina, kad šeimos teisiniai santykiai dėl tėvų bendravimo su vaikais tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo. Be to, nustatyta bendravimo tvarka nepanaikina šalių teisės dėl bendravimo su vaiku geranoriškai susitarti kitaip (CK 3.170 str. 4 d.).

Teismas pažymi, jog šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (CPK 49 straipsnis). Visų pirma tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtina sėkminga vaiko raida, užtikrinančia geresnę visos visuomenės ateitį. Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams. Tokio pobūdžio šeimos bylose teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir siekdamas apginti nepilnamečio vaiko interesus, turi teisę išeiti už ieškinio reikalavimo ribų ir priimti, teismo nuomone, geriausiai vaiko, taigi ir viešąjį interesą atitinkantį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje teismui nustačius tokią bendravimo tvarką, kurios neprašė nė vienas iš tėvų, taip išeidamas už ieškinio ribų, nepažeidė sąžiningo proceso principus (CPK 376 str. 3 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 144,00 Lt už sumokėtą žyminį mokestį (b.l. 4), apie kitas bylinėjimosi išlaidas duomenų nepateikė. Atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 605,00 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b.l. 36). Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies ir atskaičius atsakovei mokėtiną ieškovui dalį žyminio mokesčio, iš ieškovo atsakovei priteistina 230,50 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 263, 268 – 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1,2, 1.5, 1.6, 1.137, 3.177, 3.175 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti ieškovo G. V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, jog:

Ieškovas G. V. S. ir sūnus M. S. kartu lankysis bendrose psichologo konsultacijose Klaipėdos mieste, vieną kartą per du mėnesius. Atsakovė A. S. privalo pristatyti sūnų M. S. į konsultacijas teikiančio psichologo kabinetą, iš anksto prieš dvi savaites su G. V. S. suderintu laiku. Apie ketinimą dalyvauti psichologo konsultacijose G. V. S. privalo informuoti A. S. elektroniniu arba paprastu registruotu laišku. Po konsultacijų A. S. pasiima vaiką. Tuo atveju, jeigu G. V. S. negalės atvykti į konsultaciją nurodytu laiku, jis privalo ne vėliau kaip prieš dvi dienas informuoti apie tai A. S..

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo G. V. S. 230,50 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei A. S..

Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 str. 2 d, 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 %% žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (LR CK 1.5 str., 1.137 str., 6.145 str. - 6.153 str., CPK 7 str., 8 str., 79 str., 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 150 str. 2 d., 177 str. - 179 str., 182 str. 1 p., 185 str.).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą padavus Klaipėdos miesto apylinkės teisme.