Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2014-08-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-185-659/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-08-05Klaipėdos apylinkės teismas
  2. Apeliacija2014-10-30Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-08-05
Bylos Nr.
1-185-659/2014
Teisminio proceso Nr.
1-31-1-00831-2013-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Balčiūnienė
Nukentėjusysis
A. S.
Kaltinamasis
V. G. S.
Advokatai
Svetlana Baracevičienė, Antanas Jonušas
Kategorijos
  • 1.2.4.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-185-659/2014Proceso Nr. 1-31-1-00831-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.2.; 2.3.6. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos Vardu2014 m. rugpjūčio 5 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei, Daivai Kaminskienei,

dalyvaujant prokurorėms Viktorijai Žemaitaitienei, Irinai Valadkienei,nukentėjusiajai A. S., jos atstovei advokatei Svetlanai Baracevičienei,vaiko teisių apsaugos atstovei A. V.,kaltinamojo gynėjams advokatams Antanui Jonušui, Audriui Stonkui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini) “ operatoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. S. mušdamas nežymiai sutrikdė žmogui sveikatą, o būtent:

jis, 2013-06-09, apie 17:00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su žmona A. S. metu, tyčia ranka smogė A. S. į veidą, stumdė ją, padarydamas nukentėjusiajai veido sumušimą su paviršine muštine žaizda apatinės lūpos kairėje, lūpos gleivinės įtrūkimą, poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimais kairio žasto išoriniame paviršiuje, smulkius odos nubrozdinimus kairio peties, kairio dilbio srityje, dėl ko A. S. buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis V. G. S. kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažino ir parodė, kad 2013-06-09 pareigūnai rado sumuštą sutuoktinę. Jo brolienė matė, kad jis jos nemušė, jo nebuvo namuose. Vaikas pasakė, kad automobilis stovėjo po langais, bet taip nebuvo. Tuo metu gatvė buvo remontuojama, automobilis stovėjo prie kelio. Jo teigimu, A. S. galėjo save susibraižyti, nes viskas yra dėl turto. Kaip jis galėjo išmušti jai dantį, juk nėra mėlynas jos pasmakrys. Jis metai jau kaip išmestas iš savo buto, vaikas nustatinėjamas prieš jį. Nesutinka nė su vienu kaltinimu. 2013 metais gegužės mėn. jis padavė skyrybom, tai sužinojusi žmona, pradėjo muštis. Jis su A. S. iki įvykio pusę metų nebegyveno, kartu nebemiegojo, nebendravo, todėl nesiruošė jai pranešti apie skyrybas, be to, ji norėjo bloguoju skirtis. Jis jai siūlė pasidalinti viską per pusę, bet ji nesutiko. 2013-06-09 jis buvo su broliene, stovėjo 5 metrų atstumu tarpduryje, buvo apie 17 val. Jo brolienei viskas gerai matėsi, kai A. S. jį pastūmė. Tvirtina, kad A. S. nieko nesusidaužė, o tik jį išstūmė iš namų. Ji teigė, kad jis buvo girtas, bet tą dieną jis plaukė laivu, todėl negalėjo būti neblaivus. Jis žinojo, kad tuo metu sūnus vienas namuose, o žmona darbe iki 20 val. Pagalvojo, kadangi sūnus vienas, pasiims jį į piceriją. Kai atvažiavo prie namų, brolienė norėjo į tualetą, todėl ėjo kartu su juo. Iš ryto vaiko nepaėmė, nes negalėjo. Jis kaltę jautė, kad vaiko nepasiėmė paplaukioti laivu, todėl norėjo nusivežti jį į piceriją.

2013-06-09 jis nekvietė policijos, o 2013-06-10 sumušimai negalėjo praeiti. Jis 2013-06-10 matė A. S., jos veidas buvo švarus, nebuvo jokių sumušimų.

Nukentėjusioji A. S. parodė, kad 2013-06-09 apie 17:00 val. išgirdo skambutį į durys, per durų akutę pamatė, jog atėjo sutuoktinis, jis buvo vienas, brolienės tikrai nebuvo su juo, liepė sūnui eiti į savo kambarį, o pati atidarė buto duris. Vyras pastūmė ją nuo durų kelis kartus, trenkė, tada pajuto skausmą veido srityje, nuskilo pusė danties, kurį jau reikėjo tvarkyti, buvo iškritusi plomba, antrą kartą stumiant susižalojo ranką durų rankena.Vyrui pasilenkus, pavyko išstumti jį per duris ir jas užrakinti. Iškvietė policiją, kuri netrukus atvažiavo, tačiau vyras jau buvo pabėgęs. Paaiškinus pareigūnams, kaip atrodė jos vyras, jie minėjo matę nubėgant panašų vyriškį. Nurodė, jog nuo jos vyro sklido alkoholio kvapas. Kitą dieną jis vėl buvo atvažiavęs, susirinko savo daiktus, buvo su kažkokiu vyriškiu. Prašo priteisti 2000 Lt neturtinės žalos ir 700 Lt už danties gydymą. Tai pirmas kartas, kuomet vyras prieš ją panaudojo fizinį smurtą. Sūnus labai išgyvena dėl šio įvykio, nemiegojo, vyras jam skambina ir grasina nemokėti alimentų, aiškina, jog visi muša, toks gyvenimas. Nurodė, jog ekspertui neminėjo apie dantį, nežino, kodėl, matyt, pamiršo.

Ekspertas R.P. P. parodė, kad jis pateikė šioje byloje specialisto išvadą. Buvo gauta tyrėjos J. L. užduotis, pagal kurią reikėjo apžiūrėti A. S.. Nukentėjusioji medicininės pagalbos nesikreipė, ji nurodė, kad vyras jai smogė, stumdė. Medicininių jokių dokumentų nebuvo. A. S. buvo padarytas veido sumušimas su paviršine muštine žaizda apatinės lūpos kairėje, buvo šašelis jau užsidėjęs, dvi kraujosrūvos. A. S. buvo padarytas sumušimas kietais bukais daiktas. Prieš dvi tris paras ji buvo patyrusi tuos sužalojimus. Išvada - nežymus sveikatos sužalojimas. Neturėjo tuo metu jokių duomenų, tyrėja nedavė tokių išvadų, kad A. S. būtų susižalojusi pati. Neneigia, kad galima pasidaryti pačiam tokius sužalojimus, bet tokių duomenų jie neturi. Poveikis buvo kietu buku daiktu. Galėjo susistumdyti. Apžiūros metu paklausė, kur sužalojimai yra. Žmogus nesiskundė dėl danties, nes odantologas turėtų pasakyti apie danties nuskėlimą. Burnos ertmę jis apžiūrėjo, bet nukentėjusioji jam nieko nesakė. Buvo praskelta oda, gleivinė įtrūkta. Nuo smūgio galima sumušti dantį, panarinti jį. Kai žmogus ginasi, kad atmušti smūgius, jis tiesia ranką, todėl ant rankų atsiranda sužalojimai. A. S. atveju panašu, kad ji gynėsi pakėlusi ranką nuo smūgių. Lūpų kampas jai buvo sužalotas. Buvo klausta, ar A. S. kreipėsi į medikus, bet ji atsakė neigiamai.

Liudytojas M. S. parodė, kad jis yra 12 metų, gyvena su mama, adresu (duomenys neskelbtini). Jam žinoma, kad tėtis mušė mamą. Tą dieną buvo grįžęs tėtis, kai paskambino į duris, mama jo paklausė „ Ko grįžai, eik iš čia“. Tada tėtis trenkė mamai ir ją stipriai pastūmė. Kai tėtis atėjo, išbėgo šuo, o jis pasiėmęs šunį nuėjo į vaikų kambarį. Kai tėtis trenkė mamai, ji paskambino į policiją. Tuo metu mama buvo didžiajame kambaryje, o tėtis kažkam skambino. Jis buvo prie skalbimo mašinos koridoriuke, todėl matė, kaip tėtis trenkė mamai. Mama atsitrenkė į spintą, atsirado mėlynė jai rankoje. Mamai buvo mėlynė ant rankos, buvo perskelta lūpa, rūbai suplėšyti. Po kelių dienų atsirado didelė mėlynė ant rankos. Jis tėčiui nieko nesakė tuo metu, nes bijojo jo. Kad tėtis buvo girtas, suprato iš to, kad jis nekalbėjo, vaikščiojo. Kai atvažiavo policija, nepamena, ar tėtį pareigūnai išsivežė. Tėtis ir jį mušdavo, temdavo už plaukų, spardydavo. Mamą ir anksčiau buvo mušęs. Vieną kartą mama kvietė policiją, neiškentėjo. Yra dar ir sesuo, bet ji išvažiavusi į Vilnių, su jais negyvena. Tėtis atvažiuoja į mokyklą, bet jis su juo nenori kalbėti, matytis. Kai tėtis atvyko į mokyklą pas psichologę, kalbėjo tik apie teismą. Tėtis žada jį nusivežti į piceriją, bet jis nenori su juo važiuoti, nes tėtis jam buvo blogas – kai būdavo blaivus nuolat grasindavo. Mama jam sakė, kad eis į teismą, bet jam nieko neliepė sakyti teisme. Tėtis atvažiavo vienas, kai buvo muštynės, tetos Ingos nematė tą dieną. Jis žiūrėjo per langą, bet nieko - jokių žmonių nematė. Tėtis buvo su mašina, automobilis stovėjo kieme, jame nieko nebuvo. Automobilis stovėjo prie lango. Jie gyvena pirmame aukšte ir jam gerai matoma automobilių aikštelė po langais.

Kitą dieną tėtis vėl buvo atvažiavęs pas juos. Šuo norėjo į kiemą, pamatęs tėtį jis apsidžiaugė ir išbėgo. Jis išėjo paskui šunį. Pirmą dieną tėtis mušė mamą, o antrą dieną tėtis mamai grasino, bet nemušė. Pirmą dieną šunį jis išnešė į savo kambarį. Antrą dieną nepamena, ar kas kvietė policiją. Jis išgirdęs grasinimus išėjo. Dėl šio įvykio jis išgyvena, bet dabar viskas gerai, jam ramiau, geriau be tėčio. Į mokyklą tėtis buvo atėjęs 3 ar 4 kartus. Namuose jis gali ruošti pamokas, jam padeda mama, sesė, močiutė. Kai buvo įvykis, jau buvo atostogos. Namuose jis buvo vienas, mama dirbo.

Tėtis mamai neduoda pinigų ir jam neduoda, bet žiemą tėtis jam nupirko telefoną. Už ką - nesakė.

Pirmą dieną jis nebuvo lauko koridoriuke. Iš namų niekur nėjo. Mama atidarė duris ir pasakė tėčiui „Eik iš čia, turi kitą šeimą“. Tėtis buvo laukiniame koridoriuje, mama vidiniame koridoriuje, jie kalbėjosi. Tėtis nebuvo įėjęs į namų koridorių. Jis mamai trenkė ir stipriai ją pastūmė, po ko ji uždarė buto duris.

Liudytojas L. L. parodė, kad yra policijos pareigūnas. Pamena, kad važiavo į butą, adresu, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bet kas įvyko nepamena. Kiek pamena, nukentėjusioji rodė jam nuskeltą dantį. Su vaiku kalbėjo tik atvažiavęs. Moters marškinėliai buvo suplėšyti. Jis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose parodė, kad 2013-06-09 apie 17:08 val. patruliuojant kartu su kolega A. V., buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą nustatė, kad policiją kvietė A. S.. Moters maikutė buvo kairėje pusėje ties krūtine suplėšyta, lūpa buvo kruvina, matėsi, kad kairė ranka yra subraižyta nagais. Moteris buvo labai susijaudinusi, nusiverkusi. Ji paaiškino, kad ją namuose sumušė vyras, kuris trenkė jai, nuskėlė dantį. Tas dantis buvo padėtas ant stalo. Vyras iš įvykio vietos pasišalino. Visą tai matė mažametis vaikas, kuris jiems taip pat papasakojo, kad tėvas sumušė mamą (b.l. 43-44).

Liudytojas R. G. parodė, kad yra policijos pareigūnas. 2013 m. birželio 9 d. įvykio nepamena. Jei yra duomenų, kad yra tekę būti (duomenys neskelbtini), gal taip ir buvo, bet dėl šio įvykio jokie tyrėjai apklausai dėl sumušimo jo nekvietė. Jis yra patrulis ir važiuoja į iškvietimus. Jis du mėnesius nedirbo, atostogavo, o po to buvo nedarbingume, tad negali prisiminti įvykio.

Liudytojas G. L. parodė, kad jis yra kaltinamojo kolega. Gali pasakyti, kad kaltinamasis atėjęs į darbą, sakydavo, kad negali įeiti į namus, bijo eiti į namus, nes yra skambinama į policiją. Jis paprašė jo kartu važiuoti į jo namus, paimti daiktų. Tą vakarą nuvažiavo, tai buvo 8 ar 9 dieną, tiksliai nepamena, bet žino, kad buvo mėnesio pradžia. Jie nuvažiavo prie G. V. S. namų, iškvietė policiją ir laukė. Atvyko vyras ir moteris - pareigūnai. Prieš tai S. bandė patekti į butą, bute buvo sūnus, durys buvo užrakintos iš vidaus. Jis buvo šalia G. V. S.. Automobilis buvo tolėliau, nes ten kelias buvo remontuojamas. Sūnus išlindo per langą. S. sūnaus paklausė „Kodėl neįleidi į namus“. Sūnus atsakė, kad „ Mama neleido“. Tuo metu pareigūnai atvyko, į namus parbėgo M. mama, ji pati iškvietė policiją. Ji pasakė, kad G. V. S. spardė duris, buvo nusiteikęs prieš. Jis girdėjo, kaip pareigūnai per raciją kalbėjosi ir sakė, kad yra vietoje, kad kito ekipažo siųsti nereikia. Pareigūnų pagalba pavyko įeiti butą ir G. V. S. galėjo pasiimti daiktus. Kai parėjo J. S., ji plūdo savo vyrą prie vaiko, prie jo, prie pareigūnų. Tai buvo ne moteriškas pokalbis. G. V. S. pasiėmė savo daiktus ir jis su pastaruoju nuvažiavo į komisariatą parašyti pareiškimą-prašymą, kad nuimtų sankcijas, kad jis galėtų matytis su vaiku, įeiti į namus, daiktus pasiimti. Laiko tikslaus nepamena, bet tada buvo vasara. Jis buvo tik kartą su G. V. S. nuvykęs į jo namus. G. V. S. minėjo, kad buvo kartą išplūstas, iškviesta buvo policija. Jis nematė, kad šuniukas būtų išbėgęs į lauko koridoriuką. Į buto vidų jis nėjo, tik girdėjo, kaip A. S. plūdo G. V. S.. Matė pareigūnus, buvo moteris ir vyras. Jie stovėjo koridoriuje, vienas gal buvo užėjęs į vidų. Tame bute G. V. S. ir pareigūnas užtruko 10 minučių. V. G. S. pasiėmė reikalingiausius daiktus. Jis negirdėjo, ar ką kalbėjo vaikas. Ar atsisveikino G. V. S. su vaiku, nematė. Su A. S. jis prasilenkė, bet ant jos veido nieko nepastebėjo. Kai jis laukė koridoriuje, atėjo A. S. ir prasidėjo puolimas. Jis su ja nepasisveikino, su G. V. S. nelaužė buto durų. Kaltinamasis paprašė kartu važiuoti, kad nebūtų konfliktinių situacijų. Ant A. S. veido jokių sumušimų, nubrozdinimų nematė, matė tik psichologinį puolimą. Į butą jis su G. V. S. ėjo kartu, kaltinamasis turėjo raktus, bandė atidaryti duris, bet durų spyna buvo užrakinta iš vidaus. Tada jie skambino į duris. Po to išėjo į lauką. Lauke laukė policijos. Apie 5 min. bandė atidaryti duris. G. V. S. skambino sūnui į mobilųjį telefoną, bet niekas ragelio nekėlė. Jis nežino, ar G. V. S. skambino A. S., bet su juo buvo visąlaik kartu. Jie skambino policijai lauke, kai į butą jų niekas neįleido.

Liudytoja I. S. parodė, kad 2013 m. birželio 8 d. šventė V. S. mamos gimtadienį, tą dieną Vidmantas miegojo pas juos. Kitą dieną jie paplaukiojo laivu. Pagalvojo, kad M. namie vienas, todėl gali jį nusivežti kur pavalgyti. Dėl kelio remonto darbų, prie kapinių palikę automobilį, nuėjo į butą. Ji ėjo kartu su V. S., nes norėjo į tualetą. Atėjus iki buto durų, V. G. S. rakino buto duris, tačiau bute buvo A.. Ji pasakė, kad neįleis į butą, ir neleido įeiti. Tuo metu iš buto išbėgo šuniukas, A. S. pasakė, kad neleis M. važiuoti. V. G. S. su A. S. pasistumdė ir jie išėjo. A. su V. barėsi, ji pasakė, kad tik po skyrybų jis įeis į tą butą. 9 dieną V.G. S. vėl pas juos nakvojo. Jis jau metai laiko pykdavosi su A., kartu nemiegodavo, ji kartu su vaiku miegodavo. G. V. S. manė, kad pasikeis kas, bet niekas nepasikeitė. Jis padavė skyrybom. A. S. buvo buto viduje, o jis stovėjo tarp lauko durų. Durys buvo atidarytos nepilnai, jos buvo kampu į ją. A. S. galėjo ją matyti. Ji ją matė, kai išbėgo šuniukas. Prieš išbėgant šuniukui, buvo susistumdymai, bet nebuvo smūgių. Ji stumdė V.G. S., kalbėjo nenormaliai. Kai važiavo į V.G. S. butą, mašinoje buvo jos vyras, draugė ir vaikas. Tą dieną apie policiją kalbos nebuvo, A. S. neminėjo policijos. Ji buvo laiptinėje prie įėjimo durų. Yra 2-3 laipteliai, ir tada buto durys. Ji su A. nesutardavo. A. S. tą dieną nėjo į darbą, o ji tikėjosi, kad ji darbe. Tikslas buvo paimti vaiką nusivežti kur pavalgyti. Šuniukas išbėgo prie buto durų, berniukas išėjo, paėmė šunį, o tuo metu A. S. ir V.G. S. barėsi. M. mama pasakė, kad vaikas eitų į kambarį. S. stumdėsi, barėsi, V.G. S. nesakė „Važiuojame M.“. Ji nepamena, kaip A. S. buvo apsirengusi, nes jos beveik nematė. Buvo 9 dieną atvažiavę apie 17 val., o gimtadienis buvo 8 d. Nežino, ar V. G. S. sūnui bandė paskambinti. Nebuvo girtas G. V. S.. Kai A. atidarė duris, ji nusileido laiptais į apačią. A. S. liepė paimti sūnui šunį. Marius galėjo jos ir nematyti, nes jie stumdėsi, o ji pasitraukė, bet nebuvo jokių sumušimų. Yra buvę kaime atvejis, kai A. S. suplėšė V.rūbus, jai užeina tokie priepuoliai. Ji sakė „Neįeisi, dink, tik po skyrybų“. G. V. S. neužėjo į butą, nes ji užtrenkė duris ir jie išėjo. G. V. S. nebuvo įėjęs į butą. 2-3 kartus ji pastūmė V. G. S.. G. V. S. nestūmė A. S., tik ji stūmė jį. Kaimynai būtų matę, kad ji ėjo su V. G. S.. V.vaikas yra viskas, jis jį prižiūri, jis buvo tada, kai M.buvo mažas, G. V. S. labai myli savo sūnų.

Liudytojas E. S. parodė, kad buvo kartu su V.G. S. atvykę 2013-06-09. Jie šventė mamos gimtadienį 2013-06-08, kitą dieną nuvyko pasiplaukioti laivu, po to sugalvojo kur nors pavalgyti. Atvažiavo į Joniškės g. pasiimti M.. Jo žmona norėjo į tualetą, todėl ji su broliu nuėjo į butą. Jis įvykio nematė, bet žino, kad brolio žmona jų į butą neįleido. Laivu plaukiojo: jis, žmona ir vaikas, brolis, žmonos draugė. M. nepasiėmė plaukioti. Jo sūnui 10 metų, kodėl M. nekvietė plaukioti kartu-reikia V. klausti. Gal liemenių nebuvo. V. buvo blaivus. Kai atėjo į butą, buvo A., ji jų neleido į namus. Kiek žino, nebuvo jokio smurto. Jo brolis jos nepaliestų pirštu. A. S. ir anksčiau rodė savo isterijas. Kaime brolis yra gavęs nuo jos su dubeniu. Kateris brolio, jie juo plaukė. Jau buvo po pietų, kai grįžinėjo su laivu. Kokiu laiku vyko pas A. S. - negali pasakyti, gal kokią 4 val. ar 5 val.

Liudytojas A. V. parodė, kad yra policijos pareigūnas. Gali būti, kad yra susidūręs su kaltinamuoju ir nukentėjusiąja, bet nieko neprisimena. Buvo su L. L. 2013-06-09, kažkiek prisimena. Turi kiekvieną dieną po kelis tokius įvykius. Negali tiksliai pasakyti, kas buvo Joniškės g., bet kiek pamena, to asmens jau nebebuvo, jis buvo pabėgęs. Buvo įėję į butą su kolega. Jei požymių nėra, tai faktas fizinio skausmo sukėlimo nepasitvirtina, o šiuo atveju vadinasi kažkas buvo, jei rašė tarnybinį pranešimą. Jis patvirtino L. L. surašytame tarnybiniame pranešime nurodytas įvykio aplinkybes (b. l. 13-15), ką pamatė, tą ir užfiksavo. Buvo taip, kad buvo nuskeltas nukentėjusiajai dantis. 09 - tai kodas, kuriuo įvardijamas kitas sužalojimas. Parašė, kaip nukentėjusioji nurodė. Moters jie nenurenginėjo, nukentėjusioji buvo su marškinėliais trumpomis rankovėmis, vizualiai matėsi rankos nubrozdinimas.

Iš 2013-06-09 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad 2013-06-09 17;08 val. atvykus adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas smurto artimoje aplinkoje faktas (1 t., b.l. 13-15).

2013-06-12 specialisto išvada Nr. G 1190/13(03) patvirtina, kad A. S. buvo padarytas veido sumušimas su paviršine muštine žaizda apatinės lūpos kairėje, lūpos gleivinės įtrūkimu, poodinės kraujosrūvos su odos nubrozdinimais kairio žasto išoriniame paviršiuje, smulkūs odos nubrozdinimai kairio peties, kairio dilbio srityse. Šie sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b.l. 22).

Iš 2013-06-14 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti A. S. 2013-06-13 pateikti marškinėliai, kuriuos ji vilkėjo smurto naudojimo metu (1 t., b.l. 23-31).

Iš 2013-09-12 akistatos protokolo matyti, kad suvedus akistaton nukentėjusiąją A. S. ir kaltinamąjį V. G. S. abu pasiliko prie savo duotų parodymų (1 t., b.l. 62-65)

Išanalizavus ir įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą nustatyta, kad nors V. G. S. dėl padaryto nusikaltimo kaltės nepripažino, tačiau neneigė, jog kaltinime nurodytą dieną lankėsi sutuoktinės namuose, taip pat pripažino, jog susistumdymas tarp jų įvyko, nurodydamas, jog būtent nukentėjusioji jį išstūmė iš buto. Šio fakto neneigė ir A. S. parodydama, jog kaltinamąjį per duris išstūmė po to, kai jis pavartojo jos atžvilgiu fizinį smurtą, t.y. kelis kartus pastūmė, ko pasekoje ji susižalojo ranką į durų rankeną bei sudavė jai ranka per veidą. Tai, kad V. G. S. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą patvirtina ne tik jos pačios duoti parodymai, kurie viso bylos nagrinėjimo metu buvo vienodi ir nuoseklūs, tačiau ir specialisto išvada, kurioje konstatuoti sužalojimai – veido sumušimas su paviršine muštine žaizda apatinės lūpos kairėje, lūpos gleivinės įtrūkimu, poodinės kraujosrūvos su odos nubrozdinimais kairio žasto išoriniame paviršiuje, smulkūs odos nubrozdinimai kairio peties, kairio dilbio srityse - taip pat atitinka A. S. nurodytas įvykio aplinkybes. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai L. L. ir A. V. taip pat parodė, kad atvykę į įvykio vietą matė A. S. padarytus sužalojimus, L. L. tiksliai prisiminė, jog moters lūpa buvo kruvina, marškinėliai suplėšyti, kairė ranka subraižyta, visa tai atitinka nukentėjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes, todėl tokiais policijos pareigūnų parodymais bei byloje esančiais jų tranybiniais pranešimais teismas neturi jokio pagrindo netikėti. Taip pat aplinkybę, kad smurtas A. S. atžvilgiu buvo pavartotas 2013-06-09 apie 17 val., patvirtina byloje esantis Tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuris, policijos pareigūnų teigimu, yra rašomas būtent įvykio vietoje (t.1, b.l.13-15). Liudytoju apklaustas nepilnametis M. S. taip pat patvirtino matęs, jog tėtis sudavė mamai, kadangi tuo metu stovėjo koridoriuje prie skalbimo mašinos. Kaltinamojo parodymai, kad nukentėjusioji susižalojo pati, lakytini tik jo gynybine pozicija, bandymu išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi nėra patvirtini jokiais kitais byloje surinktais objektyviais įrodymais. Nors liudytoja apklausta I. S. nurodė buvusi įvykio vietoje, tačiau jos nematė nei nukentėjusioji, nei M. S., todėl šios liudytojos parodymai vertintini kritiškai. Pažymėtina ir tai, kad santykiai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios yra konfliktiški, pats V. G. S. nurodė pateikęs pareiškimą dėl santuokos nutraukimo, nurodė pykstantis, jog sutuoktinė jį išvarė iš buto, liudytojas M. S. teigė, jog tėtis yra mušęs ir jį.

Taigi teismas, vertindamas visų įrodymų visumą sprendžia, jog yra nebajotinai įrodyta, kad V. G. S. vartojo fizinį smurtą A. S. atžvilgiu, ko pasekoje jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, tai yra suprato, kad suduodamas smūgį į veidą bei stumdamas nukentėjusiąją gali jai nežymiai sutrikdyti sveikata ir taip veikti norėjo.

Kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo V. G. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį - padarytas nesunkus nusikaltimas, į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus - veika padaryta tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimas yra baigtas, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat atsižvelgiama į kaltininko asmenybę – anksčiau neteistas, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbdavio charakterizuojamas teigiamai (1 t., b.l. 93). Iš teismui pateiktos civilinės bylos kopijos matyti, kad ankstesnė V. G. santuoka iširo dėl smurto vartojimo sutuoktinės atžvilgiu, kas duoda pagrindo manyti, kad kaltinamasis linkęs smurtauti.

Įvertinus šių aplinkybių visumą, teismo nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, terminą nustatant atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, per kurį kaltinamasis įpareigotinas būti namuose nuo 23:00 val. iki 06:00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.

Nukentėjusioji A. S. pareiškė ir teisiamojo posėdžio metu palaikė civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti 2 730 Lt turtinę ir neturtinę žalą (1 t., b.l. 33). Teisiamojo posėdžio metu patikslino, jog neturtinė žala sudaro 2 000 Lt, likusi ieškinio dalis - išlaidos už danties gydymą. Neturtinės žalos dydį ji grindžia tuo, kad dėl šio įvykio nukentėjo morališkai ir psichologiškai, vaikui buvo sukelta daug skausmo.

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio l dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. A. S. reikalavimas dėl neturtinės žalos yra pagrįstas. Teismas neabejoja, kad nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, išgyveno kitokius nepatogumus, be to, įvykį tiesiogiai matė nepilnametis vaikas, kas neabejotinai atsiliepė ir jo būsenai. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo nusikalstama veika padarytas pasekmes – į tai, kad nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sužalojimas. Taigi įvertinus visas aplinkybes, teismas mano, kad prašomi priteisti 2 000 litų neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra visiškai pagrįsta suma ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl nukentėjusiosios naudai iš V. G. S. priteistini 2 000 litų neturtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiosios A. S. reikalavimas dėl 730 Lt turtinės žalos atlyginimo, kurią ji patyrė dėl danties gydymo, nėra patvirtintas jokiais objektyviais įrodymais, t.y. nukentėjusioji nepateikė teismui kvito, patvirtinančio mokėjimą, odontologo pažymos, patvirtinančios gydymą ar pan. Pažymėtina ir tai, kad specialisto išvadoje nėra konstatuotas faktas, jog A. S. įvykio metu būtų išmuštas dantis, šios aplinkybės nėra ir kaltinime. Byloje nėra įrodyta, jog dantis A. S. buvo išmuštas dėl V. G. S. nusikalstamų veiksmų, todėl reikalavimas dėl 730 Lt turtinės žalos atlyginimo netekintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – marškinėliai, saugomi 1 PK daiktų saugykloje (1 t., b.l. 28,32), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Pripažinti proceso išlaidomis advokatės S. Baracevičienės atstovavimą teisme nukentėjusiosios interesus ir pagal pateiktą kvitą ( t.1, b.l. 142) priteisti šią sumą iš V. G. S..

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 str., str.,

nusprendžia:

V. G. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam vienerių (1) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį terminą būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios A. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš V. G. S. A. S. 2 000 litų neturtinės žalos, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš Vidmanto G. S. 2420 Lt advokatės atstovavimo išlaidų A. S. naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – marškinėlius, saugomus 1 PK daiktų saugykloje (1 t., b.l. 28,32), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.

Teisėja Violeta Balčiūnienė