- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-05
- Bylos Nr.
- 2-21-496/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Valčiukienė
- Ieškovas
- N. Ž.
- Atsakovas
- R. P.
- Advokatai
- Sergejas Kulik, Eugenija Povilaitienė
- Kategorijos
- 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. Ž. ieškinį atsakovei R. P. dėl įgyto turto padalijimo ir pagal R. P. priešieškinį N. Ž. dėl pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir nuosavybės teisės pripažinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas N. Ž. patikslintu ieškiniu (t.2 l.1-4) prašo pripažinti jam nuosavybės teisę į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini); pripažinti nuosavybės teisę į ½ dalį pastato su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini); pripažinti nuosavybės teisę į ½ dalį N. Ž. įmonės, JAR kodas 162570022, registruotos adresu (duomenys neskelbtini), paliekant bendrovę registruotą jo vardu, atsakovei išmokant 400 Lt kompensaciją už jai priklausančią ½ bendrovės dalį; pripažinti asmenine ieškovo nuosavybe žemės sklypą ir namą su priklausiniais (duomenys neskelbtini), pripažinti jam nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrai įgytą 2002-09-11 ir registruotą R. P. vardu. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad nuo 1989m. iki 2013m. jis su atsakove gerai sutarė, kartu gyveno, bendrai tvarkė ūkį, siekė vieno tikslo, bendrai naudojo pinigus, todėl galima pripažinti buvus jų susitarimui dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrą dalinę nuosavybę.
Atsakovė R. P. priešieškiniu prašo pripažinti jos ir ieškovo N. Ž. bendrąja daline nuosavybe nekilnojamuosius daiktus: 0,0652 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), ir pripažinti jai nuosavybės dalį į ½ dalį šių nekilnojamųjų daiktų. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 874,05 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas N. Ž. prašo ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti. Jis paaiškino, kad su atsakove R. P. susipažino 1987 metais, o kartu gyventi pradėjo 1989 metais jos tik gautame kooperatiniame bute. Už R. P. gautą butą atsakovė pati buvo sumokėjusi 1500 rub. pradinę įmoką ir dar 2000 rub., kuriuos jai davė močiutė, įmokėjo buto statybos metu iki jų bendro gyvenimo pradžios. Ieškovas nurodo, kad likusius pinigus už R. P. gautą butą jie mokėjo gyvendami kartu. Tuo metu jis fotografuodavo vestuves, per mėnesį uždirbdavo apie 2000 rub., o atsakovė tuo metu dirbdama „linų fabrike“ gaudavo apie 150 rub. Vėliau jis išmokė atsakovę fotografuoti ir jie abu savaitgaliais fotografuodavo skirtingus renginius. Pinigus jie leisdavo bendrai. Ieškovas nurodė, kad paskutinė įmoka už butą buvo 4000 rub. jo asmeninių pinigų, kuriuos jis davė R. P., kad ši įmokėtų už butą, nes jis buvo atsiėmęs skolą iš brolio. Ieškovas nurodė, kad pradėjus gyventi kartu su R. P. į jos butą jis atsivežė fotolaboratoriją, turėjo videonuomos aparatūrą, apie 1000 videokasečių. Tuo metu jis vertėsi fotografavimu, videonuoma ir uždirbdavo labai daug pinigų. Jis prašė R. P. leidimo, kad jis galėtų prisiregistruoti jos bute, tačiau ji nesutiko, todėl jis pats, iš savo turėtų, gautų pasidalinus turtą su sutuoktine pinigų (nurodo, kad atvažiuodamas gyventi pas R. P. atsivežė 40 000 rub.), nusipirko namą (duomenys neskelbtini), kad turėtų kur prisiregistruoti. 1994 metais jis gavo projektą šio namo rekonstrukcijai ir atliko daug rekonstrukcijos darbų. Rekonstrukcija nėra baigta iki šiol. Ieškovas nurodė, kad atsakovė nei pinigais, nei darbu, nei žiniomis neprisidėjo prie jo vardu nupirkto namo pagerinimo, todėl prašo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini) pripažinti esant jo asmenine nuosavybe, o atsakovės priešieškinį atmesti. Ieškovas nurodė, kad 1995 metais jis įregistravo savo individualią įmonę. Nuo pat pradžių R. P. buvo įdarbinta šioje įmonėje ir jie abu dirbo šioje įmonėje - prekiavo turguje. 1998 metais jie kartu nusipirko pastatą parduotuvei Vytauto Didžiojo 89, kad turėtų kur laikyti prekes. Tuo metu jie iš bendrų pinigų remontavo parduotuvę ir sustojo jo namo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcija. Ieškovas nurodo, kad jie pastate (duomenys neskelbtini) pastatė pečių, įrengė įmonės ofisą, pakeitė namo stogą, šulinį, kiemą išklojo trinkelėmis. Darbus dirbo samdyti meistrai, jis ir R. P. sūnus. Ieškovas nurodė, kad namą parduotuvei jie pirko bendrai su atsakove iš bendrų įmonėje uždirbtų pinigų, susitarė registruoti namą jos vardu, nes įmonė buvo jo ir jis nenorėjo, kad kokie nors įmonės įsiskolinimai būtų nukreipti į namą. Ieškovas nurodė, kad šiame name įrengus parduotuvę, R. P. joje prekiavo, o jis veždavo prekes. Vėliau R. P. jam pasakė, kad teta nupirko sodo sklypą jos vardu, kad ji tetą prižiūrėtų, palaidotų, prižiūrėtų kapą. Tuo jis tikėjo, matė, kad šiame sodo sklype daržoves augino R. P. teta, jis tik nuvažiuodavo ir parveždavo R. P. tetai į namus jos užaugintas daržoves. Jis nežino sodo pirkimo aplinkybių, bet dabar jis mano, kad teta neturėjo pinigų sodui pirkti ir jį nusipirko pati R. P. iš jų bendrai uždirbtų pinigų, todėl prašo jam pripažinti nuosavybės teisę į ½ dalį sodo sklypo su priklausiniais. Ieškovas nurodė, kad jis su R. P. kaip bendra šeima gyveno nuo 1989 metų iki 2013 metų. Jis prašo pripažinti jam nuosavybės teisę į ½ dalį R. P. vardu esančio turto, t.y. į ½ dalį buto, nes buto įmokos buvo mokamos jiems gyvenant kartu ir jis žymia dalimi prisidėjo prie kooperatinio buto išmokėjimo, vėliau tris kartus bute buvo atliktas remontas. Jis prašo pripažinti jam nuosavybės teisę į ½ dalį pastato su priklausiniais Vytauto Didžiojo 89, nes šį pastatą pirko bendrai su R. P., siekdami įrengti parduotuvę ir joje bendrai dirbti, namą remontavo iš jo įmonėje uždirbamų pinigų. Ieškovas nurodo, kad atsakovė neteisingai aiškina namo įgijimui pasiskolinusi iš sesers 15000 Lt, nes šiuos pinigus ji skolinosi dantų taisymui. Jis prašo padalinti po ½ dalį jo vardu įregistruotą individualią įmonę, kuri šiuo metu yra likviduojama. Įmonę prašo palikti jam, o atsakovei priteisti 400 Lt, t.y. 115,85 eurų kompensaciją. Žemės sklypą su namu ir priklausiniais (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine jo nuosavybe, nes jis nusipirko iš savo asmeninių pinigų 1992 metais ir iki šiol remontavo pastatus iš savo asmeninių pinigų.
Ieškovo atstovas nurodė, kad tarp šalių N. Ž. ir R. P. 1988 metais susiklostė partnerystės ryšiai, jie gyveno kaip šeima, kartu užsidirbo ir tvarkė pinigus, todėl N. Ž. priklauso ½ dalis R. P. vardu įregistruoto buto. Pradėjus gyventi drauge N. Ž. dar turėjo pakankamai asmeninių lėšų ir nusipirko žemės sklypą su priklausiniais (duomenys neskelbtini). Už žemę (duomenys neskelbtini) ieškovas sumokėjo investiciniais čekiais 1993 metais, tai įrodo, kad jis šį turtą įgijo vienas. Atsakovės R. P. ir jos sesers N. R. parodymus, kad R. P. padėjo rekonstruoti šį gyvenamąjį namą prašo vertinti kritiškai, nurodo, kad atsakovė nei pinigais, nei darbu, nei žiniomis neprisidėjo prie šio namo rekonstrukcijos ar prie įsigijimo, todėl priešieškinį prašo atmesti ir tenkinti ieškinio dalį dėl žemės sklypo su pastatais (duomenys neskelbtini) pripažinimo asmenine N. Ž. nuosavybe. Atstovas nurodė, kad pastatus Vytauto didžiojo 89 šalys įgijo bendrai, nes bendrai vedė N. Ž. įmonės veiklą. Prie parduotuvės veiklos ieškovas prisidėjo pristatydamas produktus į parduotuvę. Atstovas prašo neatsižvelgti į pasisakymus, kad atsakovės sūnus savo lėšomis prisidėjo prie parduotuvės rekonstrukcijos, nes vaikai neįgyja teisės į tėvų turtą. Dėl sodo sklypo atstovas mano, kad atsakovės aiškinimas, kad sodo sklypą su namu pirko teta neatitinka tikrovės, nes tetai buvo apie 80 metų ir nėra įrodyta, kad teta turėjo pinigų sodui įsigyti, todėl prašo tenkinti ieškinį dėl ½ dalies sodo sklypo priteisimo ieškovui.
Atsiliepimas
Atsakovė R. P. prašo ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Ji paaiškino, kad su N. Ž. susipažino apie 1990 metus, jis ne iš karto parsikėlė pas ją gyventi. Ji nurodė, kad kooperatinį butą (duomenys neskelbtini) ji gavo viena su vaiku, butas buvo įrengtas, jame galima buvo gyventi. Atsakovė nurodė, kad pajų už butą ji įnešė po truputį, pradinei įmokai 4000 rub. davė jos mama, ji pati turėjo pasitaupiusi pinigų, gavo dideles išeitines išmokas iš „Linų fabriko“, pardavė šio fabriko akcijas, ji pati dirbo pagal patentą, pardavė sodą. Pinigų jai netrūko. Iš pradžių po susipažinimo N. Ž. dirbo Kaune, jį priėmė gyventi į savo butą apie 1995-1996 metais. Jis tik po 4-5 metų išsituokė su savo žmona B. Ž.. Pažinties pradžioje N. Ž. fotografuodavo vestuves, vėliau ir ji savaitgaliais pradėjo fotografuoti renginius ir taip jie kiekvienas uždirbdavo pinigų, juos ‚namuose laikė stiklainiuose“. Atsakovė nurodo, kad vėliau ji dirbo ieškovo įmonėje pardavėja, ji pati rūpinosi įmonės reikalais. Kai N. Ž. apsigyveno jos namuose, jis šiek tiek daugiau prisidėjo prie įmonės veiklos. Atsakovė nurodė, kad turguje, lauke prekiauti buvo šalta, tai ji nusprendė pasigerinti darbo sąlygas ir ji 1999 metais iš D. B. už 23000 Lt nusipirko pastatus (duomenys neskelbtini). Ji nurodė, kad dalį asmeninių pinigų turėjo pati, kitus pinigus – 15000 Lt pasiskolino iš sesers L. K.. R. P. paaiškino, kad visada su N. Ž. turėjo atskirus pinigus, jų nedėjo bendrai. Ji nėra gavusi jokių atsakovo pinigų, nei mokėjimui už butą, nei mokėjimui už namą (duomenys neskelbtini), nei už komunalinius patarnavimus. Visus mokesčius mokėdavo ji pati. Dėl skolos seseriai ji rūpinosi pati, paėmė iš banko paskolą, kad grąžintų seseriai. Atsakovė nurodė, kad niekada su N. Ž. nebuvo susitarimo, kad buto dalis priklausytų jam, ar kad namas (duomenys neskelbtini) priklausytų jam. Atsakovė nurodė planavusi, kad šis namas liks jos sūnui Viliui, sūnus daug prisidėjo pinigais ir darbu prie šio namo remonto – stogo keitimo, kiemo klojimo trinkelėmis. Atsakovė nurodo, kad namą (duomenys neskelbtini) N. Ž. įgijo už savo pinigus, bet visiškai prastos būklės. Namas buvo rekonstruojamas iš pagrindų, pastatytas naujas ūkinis pastatas. Šie darbai buvo atliekami jiems gyvenant kartu, nurodo, kad jie planavo kartu gyventi name (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodė, kad ji prie šio namo rekonstrukcijos prisidėjo pagal savo išgales – beveik kasdien nešė darbininkams pietus, tvarkė žemės sklypą. Atsakovė nurodė, kad paskutinius apie 9 ar 10 metų su ieškovu gyveno atskiruose kambariuose, ne kaip bendra šeima. Dėl sodo sklypo nurodo, kad jį nupirko jos teta jos vardu, o ieškovas prie sodo pirkimo ar jo priežiūros neprisidėjo visiškai.
Atsakovės atstovė prašo atmesti ieškinį, patenkinti priešieškinį, nes ieškovas neginčija Registrų centro duomenų apie R. P. vardu registruoto turto teisinį režimą, jis neprašo pripažinti turtą bendrąja daline nuosavybe, todėl nėra pagrindo pripažinti jam nuosavybės teisės į dalį R. P. vardu registruoto turto. Ar buvo susitarimas dėl bendros jungtinės veiklos turi būti sprendžiama pagal CK 1964 m. civilinio kodekso 472 - 474 str. Sutartis dėl jungtinės veiklos turėjo būti bent jau rašytinė, dalyviai turėtų bendrai veikti ir įnešti savo įnašus turtu at pinigais. Atstovė nurodo, kad nei dėl R. P. buto pirkimo, nei dėl pastato (duomenys neskelbtini) nebuvo susitarimo tarp šalių, kad šis turtas priklausys jiems bendrosios nuosavybės teise. Kooperatinį butą gavo atsakovė su sūnumi, ieškovas pagal to metų įstatymus neturėjo teisės gauti buto, todėl jei jis būtų įrodęs, kad įnešė kokias nors įmokas už butą, tai jis galėtų tik atsiimti įneštą turtą. Žemės sklypą su pastatais pirko viena R. P., o N. Ž. tik padėjo jai apžiūrėti perkamą namą. Šis namas nebuvo perstatytas, tik atliktas einamasis remontas, pakeistas stogas. Šis namas nebuvo sukurtas iš naujo. Dėl sodo sklypo (duomenys neskelbtini) R. P. šį turtą nupirko teta, ieškovas niekuo neprisidėjo prie tetos priežiūros ar išlaikymo. Ieškovas neprisidėjo nei lėšomis nei darbu prie sodo sklypo įgijimo, todėl jis jam negali priklausyti. Ieškinį grįsdamas aplinkybe, kad nekilnojamieji daiktai, teisiškai įregistruoti atsakovės vardu, buvo įgyti jungtinės veiklos pagrindu, ieškovas turėjo įrodyti sugyventinių susitarimą dėl šio turto įgijimo kaip bendro. Atstovė nurodo, kad tokių įrodymų nėra ir konstatuotina, kad susitarimo dėl ginčijamo turto įgijimo bendrojon dalinėn nuosavybėn buvimas neįrodytas. Dėl pastato (duomenys neskelbtini) atstovė mano, kad šis turtas turi būti pripažintas bendrąja N. Ž. ir R. P. nuosavybe, nes 1996-1998 metais, kai šalys gyveno kartu, pastatai (duomenys neskelbtini) buvo nugriauti ir pastatyti pastatai iš naujo. Dėl šio namo buvo jų bendras susitarimas kurti naują turtą, nes jie ketino kraustytis gyventi į šį namą. Nors gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) N. Ž. įgijo už savo lėšas, tačiau nupirkto namo nebėra, jis yra nugriautas, o naujai pastatytas namas yra šalims gyvenant kartu, atsakovė prisidėjo prie namo statymo darbu, tai tvarkė sklypą, nešė maistą darbininkams ir kt.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys: Nr. 3K-3-235/2008; 3K-3-336/2009; Nr. 3K-3-482/2010; kt.). Šie išaiškinimai pateikti civilinėse bylose, kuriose nustatyta, kad turtą įgijo ar jis bendrai priklausė asmenims, kurie bendrai gyvena neįregistravę santuokos ir nesant tarp jų partnerystės santykių (sugyventiniams). Tokiais atvejais jų santykiams dėl turto taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą. Jeigu asmenų susitarimas dėl bendros veiklos siekiant sukurti bendrąją nuosavybę buvo sudarytas iki 2000 m. CK įsigaliojimo, taikomos 1964 m. CK nuostatos. Sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, – reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto.
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (t. 1, l. 45-46) matyti, kad butas (duomenys neskelbtini) ieškovės vardu teisiškai įregistruotas 1997-06-13 dienos Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo 1997-06-12 pažymos Nr. 17 pagrindu. R. P. 1990 m. rugpjūčio 29 d. buvo išduotas gyvenamosios patalpos orderis Nr. 28, į butą (duomenys neskelbtini), R. P. šeimą sudaro du asmenys, tai ji pati ir jos sūnus Vilius (t. 1, l. 47). 1997m. birželio 12 d. pažymoje, išduotoje Kelmės daugiabučių gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo „Svajonė“, nurodyta, kad R. P. yra atsiskaičiusi už butą (duomenys neskelbtini), ji yra buto savininkė ir gali atlikti buto teisinę registraciją. Šiam veiksmui atlikti ji turi pateikti buto orderį. Pagal 1990-1997 metais (ginčui byloje spręsti svarbus laikotarpis) galiojusio LR Butų kodekso 111 straipsnį, Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo nariais galėjo būti priimti asmenys, turintys 18 metų amžiaus, nuolat gyvenantys toje gyvenamojoje vietovėje, kur steigiamas gyvenamųjų namų statybos kooperatyvas, kai jiems reikia gerinti buto sąlygas (šio kodekso 29 straipsnis). Pagal šio įstatymo 112 straipsnį Piliečiai, priimti į veikiantį gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą, laikomi jo nariais nuo to momento, kai atitinkamas Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas patvirtina visuotinio susirinkimo sprendimą.
Ieškovas nebuvo įrašytas į eilę gerinti buto sąlygas, niekada nebuvo priimtas į Namų statybos kooperatyvą, jo narystė niekada nebuvo patvirtinta įstatymo nustatyta tvarka, todėl jis neturėjo teisės įgyti nuosavybės teisės į kooperatinį butą nei jungtinės veiklos, nei kito įstatymo pagrindu. Pagal LR Įstatymo „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų“ (1990-01-6 redakcija) 1 straipsnį, gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys, visiškai išmokėjęs pajų už gyvenamąją patalpą, tampa buto (gyvenamosios patalpos) savininku ir nustoja būti kooperatyvo nariu. T. y. kooperatinio buto savininku galėjo tapti tik kooperatyvo narys, pilnai išmokėjęs pajų. Kaip matyti iš anksčiau aptartų įrodymų ieškovas N. Ž. nebuvo įrašytas į orderį, jis nebuvo kooperatyvo „Svajonė“ nariu ir nėra įrodymų, kad jis būtų galėjęs įgyti nuosavybės teisę į kooperatinį butą. Iš šalių paaiškinimų byloje matyti, kad N. Ž. pradėjo gyventi kartu su R. P. jau jos gautame bute (duomenys neskelbtini), o ne anksčiau, t.y. teisę į šį butą įgijo viena atsakovė, ji mokėjo pradinius įnašus dar iki bendro gyvenimo su N. Ž. pradžios, todėl pripažįstama, kad prieš įgyjant teisę į butą nebuvo jų susitarimo dėl jungtinės veiklos įgyti butą ir butas negali būti pripažįstamas bendrąja daline šalių nuosavybe, todėl negali būti priteista buto dalis ieškovui. Be to, ieškovas N. Ž. nurodė, kad R. P. prieštaravo net jo priregistravimui šiame bute, todėl negalima teigti buvus susitarimui įgyti butą kaip bendrosios nuosavybės objektą.
Ieškovas N. Ž. nepaaiškino ir nepateikė teismui jokių įrodymų, kiek iš viso pajaus už butą (duomenys neskelbtini) buvo išmokėta, kiek šio pajaus išmokėta jo lėšomis ir kokią dalį jo įnašai sudarė bendroje buto vertėje. Atsakovė neigia, kad ieškovas būtų prisidėjęs prie įmokų už butą mokėjimo.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas N. Ž. apsigyveno R. P. paskirtame bute jau po to, kai šis butas buvo jai suteiktas ir pradėtos mokėti įmokos, jis neįrodė, kad tarp jo ir atsakovės tuo metu būtų buvusi sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kad šis butas būtų įgytas jų abiejų daline nuosavybe, neįrodė, keik įnašų jis įmokėjo, jis pats nurodė, kad visus mokėjimus atliko atsakovė R. P., todėl ieškinys dalyje dėl buto (duomenys neskelbtini) 1/2 dalies pripažinimo ieškovo nuosavybe yra atmetamas.
Ieškovas prašo pripažinti jam nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2002-09-11 d. ir registruotą atsakovės R. P. vardu. Dėl šio reikalavimo ieškovas nurodė, kad R. P. jam yra sakiusi, jog sodą perka jos teta jos vardu, su sąlyga, kad ji tetą prižiūrės ir palaidos. Tuo metu jis atsakove tikėjo. Ieškovas nurodė, kad nežino, iš ko sodas buvo pirktas ir už kokią kainą. Šiuo metu ieškovas mano, kad sodą galėjo nusipirkti atsakovė R. P. už pinigus, uždirbtomis jo individualioje įmonėje. Jis mano, kad aštuoniasdešimties metų atsakovės teta negalėjo turėti pinigų sodui įsigyti.
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (t. 2, l.9-10) matyti, kad 0,0789 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) teisiškai įregistruotas atsakovės R. P. vardu 2002-09-11 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu.
Atsakovė šį ieškinio reikalavimą prašo atmesti, ji nurodė, kad žemės sklypą (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje pirko jos teta E. U., ši sumokėjo pardavėjams jų susitartą kainą, tačiau buto pirkėja sutartyje nurodė atsakovę R. P.. Atsakovė nurodė, kad teta norėjo, kad ji tetą prižiūrėtų, slaugytų, o mirusią palaidotų, pastatytų paminklą. Ieškovas nepaneigė atsakovės aiškinimo dėl sodo sklypo įgijimo, o savo ieškinį, kad sodo sklypas įgytas už bendras jo ir atsakovės lėšas jis grindžia tik savo samprotavimais, kurie nėra niekuo pagrįsti. Priešingai, ieškovas patvirtino dalį atsakovės aiškinimo, kad sodo sklype (duomenys neskelbtini) darbuodavosi atsakovės teta, o atsakovė ir jis tik padėdavo tetai parsivežti užaugintą derlių į tetos namus. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad šio sodo sklypo įsigijimui buvo panaudotos ieškovo lėšos, bei kad būtų ieškovo ir atsakovės susitarimas šį turtą įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise. Sprendimas negali būti paremtas spėjimais. Šioje dalyje ieškinys atmetamas.
Ieškovas prašo pripažinti jam nuosavybės teisę į ½ dalį pastato su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini). Nežinoma, dėl kokių priežasčių jis neprašo pripažinti nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį, esančią tuo pačiu adresu ir įgytą ta pačia sutartimi.
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (t. 2, l. 5-8) matyti, 0,0842 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą bei kitus statinius ieškovė įgijo 1998-10-07 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Į bylą yra pateikta 1998-10-07 pirkimo pardavimo sutartis (t. 1, l.51-52).
Iš šalių paaiškinimų matyti, kad N. Ž. gyveno kartu su R. P. kartu, jos bute (duomenys neskelbtini) vėliausiai nuo 1993 – 1995 metų (kaip nurodo atsakovė, N. Ž. nurodo žymiai ankstesnį laiką – 1989 m.). Šalys pripažįsta, kad ieškovas N. Ž. 1995 metais įsteigė savo individualią įmonę, kuri užsiėmė prekyba, šioje įmonėje nuo pat pradžių pardavėja dirbo atsakovė R. P.. Tuo metu ieškovas ir atsakovė užsiėmė ta pačia, bendra veikla – prekyba turgavietėje. Šalys pripažįsta, kad namas (duomenys neskelbtini) buvo įgytas tikslu jame įrengti parduotuvę ir įmonės veiklą perkelti iš lauko turgavietėje į patalpą.
Atsakovė neigia, kad tarp jos ir ieškovo buvo susitarimas nekilnojamuosius daiktus (duomenys neskelbtini) įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, ar kad ieškovas būtų prisidėjęs prie šio turto įsigijimo. Ji teigia, kad šį pastatą įsigijo asmeniškai sau iš savo asmeninių lėšų.
Nors 1964 m. CPK 472 ¹ straipsnis numato, kad jungtinės veiklos sutartis turi būti notariškai patvirtinta, o šiuo atveju tarp šalių nebuvo sudaryta net rašytinė sutartis dėl jungtinės veiklos, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis teismas nutartyje Nr. 3K-3-84/2014 nurodė, kad CPK nėra nustatyta draudimo remtis kokiais nors įrodymais sprendžiant kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turtinius klausimus, todėl šalys gali remtis visais CPK 177 straipsnyje išvardytais įrodymais, jeigu jie turi ryšį su nagrinėjama byla. Reikalavimas, kad kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis) bei kasacinio teismo praktikos, jog nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis, kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt.
Nagrinėjamoje byloje liudytojas M. S. parodė, kad yra N. Ž. draugas, su juo bendradarbiavo iki 1991 metų fotografuojant renginius. Jie kiekvienas fotografuodavo atskiras šventes, o vėliau, naktį N. Ž. darydavo nuotraukas. Kol buvo daromos nuotraukos, liudytojas nurodė laukdavęs R. P. bute (duomenys neskelbtini). Tuo metu N. Ž. su R. P. jau gyveno kartu. R. P. taip pat yra fotografavusi šventes. Liudytojas nurodė žinantis, kad N. Ž. Kelmėje įsigijo - nusipirko vieną namą, o vėliau N. Ž. su R. P. pirko gyvenamąjį namą parduotuvei įrengti. Liudytojas nurodė žinantis, kad šį namą šalys pirko bendrai, už pinigus, uždirbtus prekiaujant turguje, bei iš skolintų pinigų – iš jo pasiskolino 2000 litų ir dar skolinosi iš giminių. Liudytojas nurodė, kad iš jo 2000 Lt namo parduotuvei pirkimui skolinosi N. Ž., o pinigus atidavė abu su R. P. maždaug po 1-2 metų. Liudytojas parodė žinantis, kad parduotuvės pastatui jie keitė stogą, kiemą išklojo trinkelėmis. Namo viduje nieko iš esmės nekeitė.
Liudytoja N. R., parodė, kad jos sesuo su N. Ž. pradėjo kartu gyventi apie 1993 metus. N. Ž. įsteigtoje įmonėje dirbo R. P.. Ji prekiavo, o jis veždavo prekes.
Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (t. 2, l.94-99) yra užfiksuotas statinių (duomenys neskelbtini) vaizdas. Nuotraukos patvirtina ieškovo teiginius, kad šiam namui buvo pakeistas stogas, kiemas išklotas trinkelėmis, atlikti kiti smulkesni pagerinimo darbai. Namui uždengtas naujas raudonos spalvos stogas. Ieškovas pateikė PVM sąskaitas faktūras (t. II, l.28, 29) ir nurodo, kad jis yra išsaugojęs jas, kaip įrodymą, kad jis pirko medžiagas stogo perdengimui. PVM sąskaitose faktūrose nurodytos medžiagos atsitinka medžiagas, panaudotas namui (duomenys neskelbtini).
Atsižvelgiant į tai, kad pastatų (duomenys neskelbtini) pirkimo metu ieškovas N. Ž. jau keletą metų gyveno kartu su R. P., jie kartu užsiėmė bendra veikla, prekiavo turgavietėje, N. Ž. įmonėje dirbo atsakovė R. P., įmonės veikai pagerinti buvo nupirktas pastatas, kuriame įsikūrė N. Ž. įmonės parduotuvė, joje dirbo atsakovė, liudytojas patvirtino, kad pastatą jie pirko kartu, trūkstamus pinigus jie skolinosi abu, todėl pripažįstama buvus šalių susitarimui dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrą nuosavybę – pastatą su priklausiniais (duomenys neskelbtini) ir šioje dalyje ieškinys tenkintinas, N. Ž. pripažįstama nuosavybės teisė į ½ dalį pastato su priklausiniais. Dėl žemės sklypo nepasisakoma, nes nėra reikalavimo.
Atsakovės R. P. aiškinimas, kad ji namo Vytauto Didžiojo 89 pirkimui pasiskolino 15000 Lt iš savo sesers, nepaneigia buvusio susitarimo pastatą įsigyti bendrai. Visų pirma paskolos sutartis nėra pateikta, nėra žinoma, kada pinigus R. P. pasiskolino iš sesers ir kam juos panaudojo, o paskola iš Swedbank buvo gauta žymiai vėliau – 2005 metais, todėl ji negalėjo būti panaudota šio namo įsigijimui. Pakankamai ilgą laikotarpį nuo N. Ž. įmonės įsteigimo iki šalių santykių pablogėjimo ieškovė ir atsakovas užsiėmė tik bendra prekybos veikla, nėra duomenų, kad kuris nors iš jų būtų turėjęs pajamų iš kitų šaltinių.
Nors N. Ž. ieškinio rezoliucinėje dalyje nėra reikalavimo turtą pripažinti jo ir R. P. bendrąja daline nuosavybe, tačiau dėstomojoje dalyje jis nurodo, kad turtą su R. P. jis įgijo jungtinės veiklos pagrindu ir sukūrė bendrą dalinę nuosavybę, todėl vien tik reikalavimo rezoliucinėje dalyje nebuvimas nekliudo spręsti, kad turtas buvo sukurtas jungtinės veiklos pagrindu, kaip bendroji dalinė šalių nuosavybė.
Ieškovas prašo pripažinti jam nuosavybės teisę į ½ dalį N. Ž. įmonės, registruotos (duomenys neskelbtini), paliekant bendrovę registruotą jo vardu, o atsakovei išmokant 115,85 eurų kompensaciją už jai priklausančią ½ bendrovės dalį. LR Individualių įmonių įstatymo 3 str. 2 d. numato, kad individualią įmonę steigia vienas fizinis asmuo. Į bylą nėra pateikta įrodymų kokia yra šios įmonės vertė, individuali įmonė yra nedali, atsakovė nepretenduoja į šios įmonės turtą, todėl ieškinys šioje dalyje yra atmetamas.
Ieškovas prašo pripažinti jo asmenine nuosavybe žemės sklypą ir namą su priklausiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini) 8982,27 Eur vertės. Atsakovė priešieškiniu prašo pripažinti jos ir atsakovo N. Ž. bendrąja daline nuosavybe nekilnojamuosius daiktus (duomenys neskelbtini) pripažinti jai teisę į ½ dalį šių nekilnojamųjų daiktų, nurodo, kad jų vertė yra 22000 Eur.
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (t.II, l. 11-13) matyti, kad žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys P(duomenys neskelbtini), teisiškai įregistruoti N. Ž. vardu,1991-10-11 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Šalys pripažįsta, kad šį turtą N. Ž. įgijo kaip asmeninį turtą iš asmeninių lėšų, turėtų iki bendro gyvenimo su R. P.. Liudytoja B. Ž. patvirtino ieškovo teiginius, kad 1989 metais N. Ž. išvažiuodamas gyventi į Kelmę turėjo savo 40 000 rublių. Nors žemės sklypas po pastatais valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartimi įgytas 2006 metais, tačiau iš Taupomosios knygelės I-3440 matyti, kad už žemę investiciniais čekiais sumokėta 1993 metais (l.90).
Iš konsultacijos dėl galimos turto kainos (t. II, l. 42-70) matyti, kad šiuo metu galima turto (duomenys neskelbtini) kaina galėtų būti 22000 Eur. Iš fotonuotraukų matyti, kad namas yra atnaujintas. Registrų centro duomenimis šio turto kaina yra nurodyta 8982,27 Eur. Pripažįstama, kad kainų skirtumas galėjo susidaryti dėl to, kad registrų centre dar nėra įregistruoti nekilnojamojo turto pagerinimo darbai.
Ieškovas nurodė, kad jis iš karto po nupirkimo ėmėsi pastatų rekonstrukcijos, ją daugiausiai atliko po nupirkimo pirmais antrais metais. Atsakovė aiškina, kad rekonstrukciją N. Ž. atliko vėliau, jiems gyvenant kartu. Atsakovė pati nurodė, kad kartu su N. Ž. pradėjo gyventi apie 1993-1995 metus. Į bylą atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pastatų (duomenys neskelbtini) rekonstrukcija buvo atlikta jau jiems gyvenant kartu ir iš bendrų lėšų. Iki šiol rekonstrukcija nėra baigta ir nėra įregistruota viešame registre. Atsakovė neįrodinėja, kad ji būtų prisidėjusi prie šios rekonstrukcijos lėšomis, darbu ji prisidėjo epizodiškai, tik atnešdama maisto darbininkams.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas N. Ž. įsigijo nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) neginčijamai kaip asmeninį turtą iš savo asmeninių pinigų, kuriuos turėjo iki bendravimo su R. P. pradžios, atsakovė neįrodė, kad pastatų rekonstrukcija buvo atlikta iš jos lėšų ar bendrų sugyventinių pinigų, nepateikė įrodymų, kada buvo atlikta rekonstrukcija, todėl negalima pripažinti, kad dėl turto (duomenys neskelbtini) įsigijimo buvo sugyventinių susitarimas turtą įgyti bendrai, todėl turto nėra pagrindo pripažinti bendra jos ir ieškovo nuosavybe, priešieškinis atmetamas.
Iš registrų centro duomenų matyti, kad žemės sklypas ir pastatai Pavilbėnio (duomenys neskelbtini) yra įregistruoti vieno N. Ž. nuosavybe, jis tuo metu nebuvo sudaręs santuokos su atsakove, todėl yra pripažįstama, kad byloje šį turtą pripažinti jo asmenine nuosavybe yra perteklinis reikalavimas ir jis paliekamas nenagrinėtu.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkinamas tik dėl vieno reikalavimo iš penkių, priešieškinis atmetamas, todėl pripažįstama, kad ieškovo pozicija yra patenkinta dėl 2 reikalavimų iš 6, todėl ieškovui atlygintina 33 procentai jo turėtų atstovavimo išlaidų, o atsakovei yra atlygintina 67 procentai išlaidų, nes jos pozicija yra nepatenkinta tik dėl dviejų reikalavimų. Atlikus tarpusavio užskaitymus (724,05 x 67 % = 485,11 Eur; 695 x 33 % = 229,35 Eur; 485,11 – 229,35 = 255,76 Eur.) atsakovei iš ieškovo yra priteisiama 255,76 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Ieškovui ir atsakovei, paduodant ieškinį ir priešieškinį buvo atidėtas dalies žyminio mokesčio sumokėjimas (t. 1, l. 25; t. 2, l.71-72). Atsakovė buvo sumokėjusi 41 Eur. mokesčio, jai buvo atidėta 289 Eur. žyminio mokesčio sumokėjimas, priešieškinį atmetant šis mokestis yra priteisiamas iš atsakovės valstybei.
Ieškovas N. Ž. paduodamas ieškinį dėl asmeninės nuosavybės teisės pripažinimo turėjo sumokėti 41 Eur. mokestį, dėl likusių turtinių reikalavimų turėjo sumokėti 975 Eur. žyminio mokesčio, iš viso 1016 Eur. Tenkinant jo ieškinio dalį dėl turto Vytauto Didžiojo 89, 9107,1 Eur turto, už šį reikalavimą žyminis mokestis priteisiamas iš atsakovės – 273 Eur. Ieškovas yra sumokėjęs 333 Eur (1150 Lt) mokesčio, todėl jam lieka sumokėti 410 Eur žyminio mokesčio (1016 Eur – 333 Eur – 273 Eur). Teismo turėtos pašto išlaidos 17 Eur, yra paskirstomos sumokėti šalims proporcingai patenkintai jų reikalavimų daliai, t.y. iš atsakovės 6 Eur., iš ieškovo 11 Eur.
Iš viso iš ieškovo N. Ž. valstybei priteisiama 421 Eur. bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės valstybei priteisiama 568 Eur. bylinėjimosi išlaidų.
Baigiant nagrinėti civilinę bylą yra naikintinos laikinosios apsaugos priemonės areštas atsakovės R. P. ir ieškovo N. Ž. turtui (t. 1, l. 19, 89, 122; t. 2, l. 76).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 269 str., 270 str., 307 str. teismas
nusprendė:
N. Ž. ieškiklį tenkinti iš dalies.
Pripažinti N. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę į ½ dalį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), 5494(duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), registruoto R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), vardu.
N. Ž. ieškinį pripažinti jo asmenine nuosavybe žemės sklypą su pastatais (duomenys neskelbtini) palikti nenagrinėtu.
Likusioje dalyje N. Ž. ieškinį atmesti.
Atmesti R. P. priešieškinį dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo ir nuosavybės teisės jai pripažinimo į ½ dalį N. Ž. nuosavybės teise registruotų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini).
Priteisti R. P. iš N. Ž. 255,76 Eur (du šimtus penkiasdešimt penkis eurus 76ct.) išlaidų advokato pagalbai.
Priteisti iš N. Ž. 421 Eur (keturis šimtus dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Priteisti iš R. P. 568 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Kelmės rajono apylinkės teismo 2014-05-29, 2014-08-29, 2014-10-24 dienos nutartimis, R. P., a.k(duomenys neskelbtini), turto areštą ir N. Ž. iškeldinimo sustabdymą.
Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Kelmės rajono apylinkės teismo 2015-03-12 dienos nutartimi N. Ž. nuosavybės teise priklausančio turto areštą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.