- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-01
- Bylos Nr.
- e2-21379-1099/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15602-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „REMI INVEST“
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „REMI INVEST“ ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „REMI INVEST“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo A. K. 162,14 Eur skolą, 14,59 Eur delspinigių, 22,71 Eur palūkanų, 6 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 60 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinys teisme priimtas 2019 m. gegužės 27 d.; atsakovui nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Atsakovui ieškinys su priedais ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį įteikti 2019 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. asmeniškai.
3. Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovei ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
4. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, CPK 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, bei surašo sutrumpintus motyvus.
5. Iš ieškovės pateiktų duomenų nustatyta, kad 2016 m. kovo 14 d. tarp UAB „Vertikali medija“ (toliau – pradinis kreditorius) ir atsakovo buvo sudaryta neterminuota Paslaugų teikimo sutartis Nr. U-160314-00189-VT (toliau – Sutartis), kurios pagrindu pradinis kreditorius teikė atsakovui skelbimų talpinimo paslaugą tinklapyje www.autogidas.lt. Už suteiktas paslaugas atsakovui pradinis kreditorius išrašė sąskaitas faktūras: 2016 m. kovo 31 d. Nr. VMG0001501 – 94,15 Eur; 2016 m. balandžio 30 d. Nr. VMG0002366 – 162,14 Eur2016 m. gegužės 31 d. Nr. VMG0003258 – 162,14 Eur; 2016 m. birželio 30 d. Nr. VNG0004894 – 162,14 Eur, iš viso 580,57 Eur sumai. Atsakovas apmokėjo tik tris sąskaitas faktūras ir liko skolingas pradiniam kreditoriui 162,14 Eur sumą.
6. Nustatyta, kad 2018 m. spalio 26 d. tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės UAB „REMI INVEST“ buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RI-18-015, kurios pagrindu ieškovė parėmė iš pradinio kreditoriaus 162,14 Eur skolos reikalavimo teises bei kitas su perleidžiamu reikalavimu susijusias mokėtinas sumas į atsakovą. Duomenų apie tai, kad atsakovas būtų sumokėjęs skolą pradiniam kreditoriui ar ieškovei, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).
7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Nagrinėjamu atveju apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas 2018 m. lapkričio 5 d. pranešimu, tačiau atsakovas neatsiėmė pašto siuntos ir laiškas grįžo neįteiktas.
8. Vertintina, kad tarp šalių susiklostė atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Kadangi atsakovas tinkamai nevykdo pareigos atsiskaityti už suteiktas paslaugas, ieškovei iš atsakovo priteistina 162,14 Eur skolos (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.716 straipsnis).
9. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutarties 4.3. p. punkte atsakovas įsipareigojo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti kalendorinę dieną. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 0,05 proc. dydžio delspinigius už 180 pradelstų atsiskaityti dienų, kas sudaro 14,59 Eur sumą, kuri priteistina ieškovei iš atsakovo. Be to, ieškovei iš atsakovo priteistina 22,71 Eur palūkanų.
10. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal šio straipsnio 2 dalį kai sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (199,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (atsakovas sutartį pasirašė kaip individualia veikla besiverčiantis verslininkas).
11. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistina 175 Eur bylinėjimosi išlaidų (100 Eur už advokato padėjėjos teisinę pagalbą rengiant ieškinį, 15 Eur žyminio mokesčio ir 60 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
12. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (su vėlesniais pakeitimais) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „REMI INVEST“ ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „REMI INVEST“, j. a. k. 302637365, iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 162,14 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus 14 ct) skolos, 14,59 Eur (keturiolika eurų 59 ct) delspinigių, 22,71 Eur (dvidešimt du eurus 71 ct) palūkanų, 6 (šešių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (199,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.