Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.7.2.2.; 1.1.7.2.4.; 1.1.10.1.; 1.2.14.1.2.2.; 1.2.25.4.3.; 2.4.2.1.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.2.; 2.4.7.

2023 m. birželio 23 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko ir Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 70 MGL (3 500 Eur) dydžio bauda.

M. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirta 60 parų arešto bausmė.

Paskirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir M. M. paskirta 60 parų arešto bausmė ir 70 MGL (3 500 Eur) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, arešto bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams ir M. M. paskirta intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis, ir paskirtos pareigos: tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir dalyvauti elgesio pataisos programoje, nurodant, kad ši priemonė turi būti įvykdyta iki 2024 m. kovo 31 d.

Nustatyta, kad M. M. 70 MGL dydžio, t. y. 3500 eurų baudą privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir kvitą (kvitus) apie baudos sumokėjimą pateikti į teismo raštinę. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Priimtas nukentėjusiojo R. K. atsisakymas nuo civilinio ieškinio ir procesas dėl jo nutrauktas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. M. M. nuteistas už tai, kad 2021 m. kovo 21 d. apie 8.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių, mažiausiai 1,96 promilių neblaivumas.

2. Taip pat M. M. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. sausio 13 d. apie 23.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, išlauždamas įėjimo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), duris, įsibrovė į parduotuvės patalpą bei pagrobė svetimą, R. K. priklausantį, turtą: degtinę „Bulbaš Asobaja“, 3 vnt. 0,5 litro talpos butelius, kurio vieno 0,5 litro butelio butelio vertė 7,17 Eur, bendroje sumoje 21,51 Eur vertės, spiritinį gėrimą „Didikų starka“, 2 vnt., 0,5 litro talpos butelius, kurio vieno 0,5 litro talpos butelio vertė 7,49 Eur, bendroje sumoje 14,98 Eur vertės, viskį „Sir. Edvards“, 2 vnt., 0,7 litro talpos butelius, kurio vieno 0,7 litro talpos butelio vertė 10,58 Eur, bendroje sumoje 21,16 Eur vertės, viskį „Grant“, 1 vnt., 0,7 litro talpos butelį, kurio vertė 11,66 Eur, viskį „Grant“, 1 vnt., 0,5 litro talpos butelį, kurio vertė 9,15 Eur, viskį „Tullamore Dexy“, 1 vnt. 0,7 litro talpos butelį, kurio vertė 15 Eur, viskį „Tullamore Dexy“, 1 vnt. 0,5 litro talpos butelį, kurio vertė 10,83 Eur, viskį „Džimbeem“, 1 vnt., 0,5 litro talpos butelį, kurio vertė 11,66 Eur, degtinę „Amber“, 2 vnt. 0,5 litro butelius, kurio vieno 0,5 litro butelio vertė 7,08 Eur, bendroje sumoje 14,16 Eur vertės, degtinę „Jamskaja Miagkaja“, 2 vnt., 0,7 litro talpos butelius, kurių vieno 0,7 litro butelio vertė 9,10 Eur, bendroje sumoje 18,20 Eur, degtinę „Maskovskaja“, 2 vnt., 0,7 litro talpos butelius, kurio vieno 0,7 litro butelio vertė 9,18 Eur, bendroje sumoje 18,36 Eur vertės, brendį „Torres 10“, 2 vnt., 0,5 talpos butelius, kurio vieno 0,5 litro butelio vertė 10,83 Eur, bendroje sumoje 21,66 Eur vertės, brendį „Torres 5“, 1 vnt., 0,7 litro talpos, kurio vertė 12,50 Eur, viskį „Jack daniels“, 2 vnt. 0,5 talpos butelius, kurio vieno 0,5 litro butelio vertė 13,34 Eur, bendroje sumoje 26,68 Eur vertės, viskį „Jackdaniels“, 1 vnt., 0,7, kurio vertė 15 Eur, vyną iš Čilės „Frontera“, 2 vnt., 0,75 talpos butelius, kurio vieno 0,75 litro butelio vertė 5 Eur, bendroje sumoje 10 Eur vertės, vyną „Lamelblac“, 2 vnt., 0,75 talpos butelius, kurio vieno 0,75 litro butelio vertė 4,17 Eur, bendroje sumoje 8,34 Eur vertės, degtinę „Maskovskaja silver“, 3 vnt., 0,5 talpos butelius, kurio vieno 0,5 litro butelio vertė 6,66 Eur, bendroje sumoje 19,98 Eur vertės, degtinę „Bajorų premijum“, 2 vnt., 0,7 talpos butelius, kurio vieno 0,7 litro butelio vertė 9,10 Eur, bendroje sumoje 18,20 Eur vertės, viskį „Sirpeterson“, 2 vnt., 1,0 litro talpos butelius, kurio vieno 1,0 litro butelio vertė 14,16 Eur, bendroje sumoje 28,32 Eur vertės, viskį „Sirpeterson“, 2 vnt., 0,7 talpos butelius, kurio vieno 0,7 litro butelio vertė 10,83 Eur, bendroje sumoje 21,66 Eur vertės, viskį „William Pel“, 2 vnt., 0,7 talpos butelius, kurio vieno 0,7 litro butelio vertė 11,66 Eur, bendroje sumoje 23,32 Eur vertės, viskį „Sir Edvards“, 3 vnt., 0,5 talpos butelius, kurio vieno 0,5 litro butelio vertė 8,12 Eur, bendroje sumoje 24,36 Eur vertės, brendį „Armenian castl“, 1 vnt., 0,5, kurio vertė 9,16 Eur, brendį „Stary Aist“, 1 vnt., 0,5, kurio vertė 6,66 Eur, viskį „ClanMacGregor“, 2 vnt., 0,5 talpos butelius, kurio vieno 0,5 litro butelio vertė 8,26 Eur, bendroje sumoje 16,52 Eur vertės, viskį „ClanMacGregor“, 1 vnt., 0,7, kurio vertė 10,83 Eur, degtinę „Maskovskaja“, 3 vnt., 0,35 talpos butelius, kurio vieno 0,35 litro butelio vertė 4,99 Eur, bendroje sumoje 14,97 Eur vertės, degtinę „Maskovskaja“, 2 vnt., 0,5 talpos butelius, kurio vieno 0,5 litro butelio vertė 7,49 Eur, bendroje sumoje 14,98 Eur vertės, brendį „Renaissance“, 2 vnt., 0,7 talpos butelius, kurio vieno 0,7 litro butelio vertė 10 Eur, bendroje sumoje 20 Eur vertės, brendį „VSOP“, 1 vnt., 0,7, kurio vertė 9,58 Eur, vyną „Riportprimitive“, 2 vnt., 0,75 talpos butelius, kurio vieno 0,75 litro butelio vertė 4,99 Eur, bendroje sumoje 9,98 Eur vertės, degtinę „Stolichnaja“, 3 vnt., 0,7 talpos butelius, kurio vieno 0,7 litro butelio vertė 9,19 Eur, bendroje sumoje 27,57 Eur vertės, degtinę „Zelionaja marka“, 2 vnt., 0,7 talpos butelius, kurio vieno 0,7 litro butelio vertė 10,01 Eur, bendroje sumoje 20,02 Eur vertės, cigaretes: „Denim“, 9 pakelius, kurių vieno pakelio vertė 1 Eur, bendroje sumoje 9 Eur vertės, „LM Loftblue“, 5 pakelius, kurių vieno pakelio vertė 3,82 Eur, bendroje sumoje 19,10 Eur vertės, „Chesterfieldcompblue“, 6 pakelius, kurių vieno pakelio vertė 3,60 Eur, bendroje sumoje 21,06 Eur vertės, „Chesterfieldblue“, 5 pakelius, kurių vieno pakelio vertė 3,60 Eur, bendroje sumoje 18 Eur vertės, „Chesterfieldoriginal“, 4 pakelius, kurių vieno pakelio vertė 3,60 Eur, bendroje sumoje 14,40 Eur vertės, „Chesterfieldlainslim“, 3 pakelius, kurių vieno pakelio vertė 3,66 Eur, bendroje sumoje 10,98 Eur vertės, „Chesterfieldsilver“, 5 pakelius, kurių vieno pakelio vertė 3,60 Eur, bendroje sumoje 18 Eur vertės, „Winston blue“, 6 pakelius, kurių vieno pakelio vertė 4,01 Eur, bendroje sumoje 24,06 Eur vertės, „Winston silverlain“, 3 pakelius, kurių vieno pakelio vertė 4,02 Eur, bendroje sumoje 12,06 Eur vertės, „LD bluesuperlain“, 4 pakelius, kurių vieno pakelio vertė 3,66 Eur, bendroje sumoje 14,64 Eur vertės, „Marlboro goldoriginal“, 6 pakelius, kurių vieno pakelio vertė 4,11 Eur, bendroje sumoje 24,66 Eur vertės, „LM finely elit“, 4 pakelius, kurių vieno pakelio vertė 4,02 Eur, bendroje sumoje 16,08 Eur vertės, „Chesterfield 100s blue“, 6 pakelius, kurių vieno pakelio vertė 3,63 Eur, bendroje sumoje 21,78 Eur vertės, iš kasos aparato pinigus – 250 eurų, tokiu būdu pagrobė R. K. priklausantį turtą, kurio vertė 1030,78 Eur.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. M. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. balandžio 17 d. nuosprendį ir paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir M. M. paskirti 40 parų arešto bausmę ir 40 MGL (2000 Eur) baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 straipsniu, skirtą arešto bausmės vykdymą prašo atidėti šešiems mėnesiams ir paskirti šias pareigas: tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; dalyvauti elgesio pataisos programoje, nurodant, kad ši priemonė turi būti įvykdyta iki 2024 m. spalio 31 d. Taip pat prašo paskirtą 40 MGL dydžio, t. y. 2000 eurų baudą sumokėti per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

3.1. Apeliantas pažymi, kad dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje pareikšto kaltinimo savo poziciją jau yra teismui išdėstęs, tačiau mano, kad nuosprendyje nustatytinas 70 MGL baudos dydis, šie tiek didesnis nei minimalus, įvertinus jo lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tiesiog prieštarauja teisingumo bei protingumo principams.

3.2. Pažymi, jog už jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnyje, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų buvo pripažintas kaltu, tačiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės taikius laidavimą ir buvo įpareigotas sumokėti 3000 Eur turto vertę. Nurodo, kad 2021 m. gegužės 10 d. antstolių kontorai yra pateiktas vykdomasis raštas, kurį 2021 m. gegužės 5 d. dėl 3000 Eur turto vertės išieškojimo yra išdavęs Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai. Atkreipia dėmesį į tai, kad jis yra jauno amžiaus, jam 23 metai, šiuo metu vykdo individualią veiklą, kolegų ir rangovų yra charakterizuojamas teigiamai. Jis dar nėra visiškai sumokėjęs minimų 3000 Eur per dvejus metus ir dar yra skolingas apie 1000 Eur. Apelianto teigimu, tai suponuoja išvadą, kad teismo jam paskirta 70 MGL dydžio, t. y. 3 500 eurų bauda, šiai dienai yra sunkiai pakeliama, todėl tūrėtų būti mažintina.

3.3. Apelianto nuomone, įvertinant jo amžių, gaunamas nepastovias pajamas, padarytos veikos pavojingumą, šiuo atveju bausmės paskirtis ir teisingumo principas gali būti įgyvendintas jam paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią iš alternatyvių bausmių, t. y. baudą, parenkant jos dydį artimą minimaliai. Teigia, jog teismo paskirta 70 MGL dydžio, t. y. 3500 eurų bauda, turėtų būti sumažinta iki 40 MGL (2 000 Eur) dydžio, leidžiant baudą jam susimokėti per 24, ar 12 mėnesių terminą.

3.4. Apeliantas nurodo, kad jis buvo kaltinamas tuo, kad 2022 m. sausio 13 d. apie 23.30 val., tariamai veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, išlauždamas įėjimo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią adresu: (duomenys neskelbtini) g. 48, Telšiai, duris, įsibrovė į parduotuvės patalpą bei pagrobė svetimą, nukentėjusiajam priklausantį, turtą. Atkreipia dėmesį į tai, kad šioje baudžiamoje byloje ir viso ikiteisminio tyrimo metu, kaltinimą surašęs prokuroras, ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, net nemėgino išsiaiškinti, koks realiai pagal faktą (sąskaitos faktūros, prekių įsigijimą patvirtinantys dokumentai) galėjo būti pagrobtas turtas ir, ar nukentėjusiojo ikiteisminiame tyrime pateiktas tariamas prekių sąrašas yra realus, ar tik išgalvotas. Tai, jog jis sumokėjo nukentėjusiajam 2000 Eur, jokiais būdais nereiškia, kad jis sumokėjo nukentėjusiajam už prekes. Jis nukentėjusiajam sumokėjo, nes buvo svarbu, kad jam būtų panaikintas pareikštas kaltinimas. Pažymi jog šioje byloje pripažino tik tai, kad iš minimos parduotuvės pavogė tik du butelius 0,5 ir 0,7 l talpos viskio butelius ir du butelius degtinės „Amber“, 0,5 l talpos, bei iš kasos – 95 Eurus. Apelianto teigimu, jo padaryta žala parduotuvei daugiausia buvo 150 Eur.

3.5. Apeliantas pažymi, kad teismo paaiškinimas, kad jis tariamai „...neturi pagrindo netikėti, tuo labiau, kad visa žala jam atlyginta ir jis neturi pagrindo patirtos žalos hiperbolizuoti...“, nepagrįstas jokiais įrodymais, kas baudžiamojoje byloje yra ydinga praktika bei visiška teismo nekompetencija. Apelianto teigimu, teismas konstatuodamas, kad jis tariamai nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje, taip pat nepagrįstas jokiais įrodymais. Tvirtina, kad tiek jis, tiek ir jo atstovas, teismui bandė paaiškinti bei norėjo atkreipti dėmesį į tai, kad nukentėjusysis prekybą vykdydavo ir po 20 val., t. y. ir tuomet, kai prekyba alkoholiu buvo draudžiama. Pažymi, jog į parduotuvę, prekybos patalpas, klientai paprastai patenka per tam skirtą įėjimą, tačiau pats nukentėjusysis pripažino, kad jis kartais prekyba užsiimdavo bei klientus aptarnaudavo ir iš kiemo pusės, t. y. prekyba vykdavo nelegaliai.

3.6. Apeliantas nurodo, kad jis, atvykęs apie 11.30 val. vakare į parduotuvę, ten tikėjosi sutikti ir nukentėjusįjį bei iš jo įsigyti alkoholinių gėrimų. Teigia, kad jo bei kitų asmenų patekimą į nukentėjusiajam priklausančias patalpas galėjo nulemti ir paties nukentėjusiojo neteisėtos veiklos bei paliktos atrakintos parduotuvės durys, į kurias kaip žinia galėjo nesunkiai patekti ir kiti asmenys. Apelianto įsitikinimu, tariamai pagrobtų prekių kiekiai yra grįsti prielaidomis, o ne patvirtintais faktais. Atkreipia dėmesį, kad vaizdo įrašuose nesimato, koks konkretus pavogtų prekių kiekis buvo, o taip pat jokie asmenys iš karto po vagystės nebuvo sulaikyti su vogtomis prekėmis ir identifikuota, kiek ir ko pagrobė. Apelianto nuomone, grįsti jam kaltinimą vien tik trūkstamų prekių skaičiumi, kurių trūkumas nustatytas kitą dieną ir kurių tikslaus kiekio nėra galimybės patvirtinti tiksliais vaizdo įrašo duomenimis ar kitu būdu, negalima.

3.7. Apelianto vertinimu, teismui vertinant, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, nepagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais. Apelianto nuomone, toks teismo vertinimas pažeidė nekaltumo prezumpcijos reikalavimą, kad pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms, o kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Teigia, kad tik išsamiai išnagrinėjęs bylos aplinkybes bei pripažinęs bylos duomenis įrodymais, pagrindžiančiais kaltę, teismas, remdamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis bei vidiniu įsitikinimu, valiniu sprendimu konstatuoja, jog šių duomenų pakanka teisiamajam pripažinti kaltu padarius nusikaltimą.

3.8. Apeliantui nėra suprantama, kodėl teismas jam arešto bausmės vykdymą atidėjo vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, kai BK 75 straipsnio1 dalis aiškiai numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Apelianto teigimu, teismas aiškiai pažeisdamas materialiąją teisės normą, bausmės vykdymo atidėjimo maksimumą iki vienerių metų, padidino iki pusantrų metų, kas savo esme yra neteisėta ir negalima.

3.9. Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-697/2023 yra aiškiai pasisakęs, kad BK 75 straipsnio 1 dalis dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo ir intensyvios priežiūros paskyrimo yra suformuluota ne kaip imperatyvi nuostata, įpareigojanti skiriant bausmės vykdymo atidėjimą nustatyti ir nuteistojo intensyvią priežiūrą, o kaip diskrecija, nustatanti teismo galimybę pasirinkti.

3.10. Pareiškėjo įsitikinimu, įvertinant padarytos nusikalstamos veikos požymius, aplinkybes, į tai, kad nukentėjusysis viešai teismo posėdyje prieš pradedant baigiamąsias kalbas pareiškė, kad kaltinamajam jis atleidžia bei sutinka susitaikyti, jog žala atlyginta su didžiule permoka, teismas turėjo spręsti klausimą dėl bylos nutraukimo šalims susitaikius. Teigia, jog teistumas asmeniui ateityje ir šiaip sukelia ir galimai sukels neigiamas pasekmės dėl nepriekaištingos reputacijos, nesuteikdamas asmeniui šanso įrodyti bei pasitaisyti. Taip pat teigia, kad teismas paskirdamas intensyvią priežiūrą vieneriems metams šešiems mėnesiams bei aibę kitų įpareigojimų, pažeidžiančia baudžiamojo poveikio priemonių taikymo proporcingumo principą, jos tikrai nėra būtinos tam, kad būtų pasiekti baudžiamojo įstatymo tikslai. Tvirtina, kad jis labai aiškiai suvokė savo įvykdytos nusikalstamos veikos pasekmes, dėl ko bus aiškus atgrasymas nuo veikų darymo ateityje. Teigia, jog įvykdytas plėšimas iš minimos krautuvės buvo įvykdytas spontaniškai, tam nesiruošiant, tiesiog lengvabūdiškai „paslydo“, „pasidavė pagundai“, paklausydamas nepažįstamų asmenų, nemokamai įsigyti alkoholio vakarui ir truputėlį pinigų.

4. Teismo posėdyje nuteistojo M. M. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su jam paskirtomis bausmėmis, prašo jas sumažinti, taip pat nesutinka su arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminu bei paskirta intensyvia priežiūra, teigia, kad teismas turėjo svarstyti klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju. Apeliaciniame skunde taip pat užsimenama, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo išsiaiškinta, koks realiai pagal faktą galėjo būti pagrobtas turtas, jog tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje yra nepagrįsta jokiais įrodymais. Neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteistojo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį

6. Nagrinėjamu atveju M. M. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, išlauždamas įėjimo į parduotuvę „Kromas“ duris, įsibrovė į parduotuvės patalpą bei pagrobė svetimą, R. K. priklausantį ir kaltinime išvardintą turtą.

7. Pagal BK 178 straipsnį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Jeigu svetimas turtas pagrobiamas įsibrovus į patalpą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Nuteistasis M. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad parduotuvės durys buvo neužrakintos, tačiau ši aplinkybė nešalina vagystę kvalifikuojančios požymio – įsibrovimo į patalpą.

8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įsibrovimu laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią tiek gyvenamąją, tiek negyvenamąją patalpą. Neteisėtas patekimas šiuo atveju reiškia, kad kaltininkui į nurodytas vietas apskritai draudžiama įeiti be atskiro leidimo (į svetimą butą, sandėlius, ir kt.). Taigi nusikaltimo nuosavybei atvejais neteisėtu laikomas bet koks patekimas į patalpą neturint jokių teisių į ją įeiti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką įsibrovimu taip pat laikomi tie atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas.

9. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistasis M. M. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, išlauždami įėjimo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ duris, neteisėtai pateko į parduotuvės patalpas, t. y. įsibrovė į nukentėjusiajam priklausančios parduotuvės patalpas.

10. Apeliantas tvirtina, kad iš parduotuvės patalpų jis paėmė iš viso tik keturis butelius alkoholinių gėrimų ir iš kasos 95 Eur, o kitas prekes galėjo pagrobti kiti ten įeiti galėję asmenys, t. y. nesutinka, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Su šiais apeliacinio skundo argumentais, teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, pridėto prie baudžiamosios bylos bei vaizdo įrašo apžiūros protokolo (1 t., b. l. 187–188), M. M. ir dar vienas nenustatytas asmuo kartu vaikšto po parduotuvės patalpas, kalbasi, pasišviesdami telefonu apžiūri patalpas, prieina prie kasos aparato, jį atidaro, paima pinigus, po to abu atsitūpia, pasišviesdami žiebtuvėliu po kasos aparatu lentynose kažko ieško, deda į maišelį butelį, vienas kitam perduoda maišelį. Būtent šios vaizdo įraše užfiksuoto aplinkybės atskleidžia tiek nuteistojo M. M. objektyvų dalyvavimą įsibraunant į patalpą ir pagrobiant turtą, tiek jo tiesioginę tyčią kartu su kitais asmenimis padaryti šį nusikaltimą, todėl nekyla abejonių, kad M. M. veikė sutartinai su kitais bendrininkais, kartu su jais siekė bendro rezultato, suprato savo vaidmenį bendrame nusikaltime.

11. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo apeliantas, nukentėjusiojo pateikti duomenys (kasos knyga, pagrobtų daiktų sąrašas sudarytas pagal sąskaitas faktūras), patvirtina, jog buvo pagrobta prekių iš viso už 780,78 Eur, o iš kasos – 250 Eur. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo R. K. viso proceso metu duotais nuosekliais parodymais, kuriuos kaip jau buvo minėta, patvirtina byloje esantys rašytiniai bylos duomenys bei vaizdo įrašai.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis M. M. veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai pateko į parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, t. y. įsibrovė į patalpą ir pagrobė svetimą turtą – alkoholinius gėrimus, cigaretes, iš kasos pinigus, tuo padarydamas materialinę žalą nukentėjusiajam, ir tokie jo veiksmai atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Dėl BK 38 straipsnio taikymo

13. Apelianto nuomone, teismas turėjo svarstyti klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju.

14. BK 38 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra šio straipsnio1 dalies 1–4 punktuose nurodytos sąlygos. Viena iš BK 38 straipsnio nuostatų taikymo sąlygų yra asmens prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką. Kai matyti iš bylos duomenų, nuteistasis M. M. nors ir atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, tačiau savo kaltės pagrobus svetimą turtą pilnai nepripažino. Siekdamas sušvelninti savo padėtį, nuteistasis neigė įsibrovęs į parduotuvės patalpas, nurodydamas, kad durys buvo neužrakintos, taip pat neigė, jog nusikalstamą veiką padarė kartu su kitais asmenimis, nepripažino aplinkybių dėl pagrobto turto. Taigi nenustačius BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos būtinosios sąlygos – prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, pagrindo atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius šiuo atveju nėra.

Dėl nuteistajam paskirtų bausmių

15. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

16. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, sutinka su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, kad jam paskirtos per griežtos bausmės, jog pirmosios instancijos teismas nustatydamas arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai atidėdamas arešto bausmės vykdymą skyrė intensyvią priežiūrą.

17. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą nuteistajam M. M. skyrė 70 MGL dydžio baudą.

18. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. M. nesutinka su jam paskirtos baudos dydžiu ir prašo jos dydį sumažinti iki 40 MGL. Pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog jis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, kai buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jau buvo įpareigotas sumokėti 3000 Eur, jog šiuo metu jis dar nėra sumokėjęs 1000 Eur. Tvirtina, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog jis yra pakankamai jauno amžiaus, jam tik (duomenys neskelbtini) metai, vykdo individualią veiklą, kolegų ir darbdavių charakterizuojamas teigiamai.

19. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes bei įvertinusi tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje jis padarė pirmą kartą, kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, dirba, įvykdė Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. balandžio 23 d. nutartimi jam skirtą BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, taip pat tinkamai vykdo kitą – BK 72 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo M. M. paskirta 70 MGL dydžio bauda už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą laikytina per griežta.

20. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą yra skiriama nuo 50 iki 2000 MGL dydžio bauda. Įvertinus anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nuteistajam M. M. skundžiamu nuosprendžiu skirta 70 MGL dydžio bauda už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą mažintina iki minimalios – 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudos. Atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, į tai, jog vykdant paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę nuteistasis dar turi sumokėti 1000 Eur, šiuo metu vykdo individualią veiklą, jo gaunamos pajamos nėra didelės, nustatytinas 8 (aštuonių) mėnesių savanoriškas baudos sumokėjimo terminas. Taigi skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

21. Apeliantas nesutinka su jam paskirtos arešto bausmės dydžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti jam paskyrus 40 parų areštą.

22. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad tiek BK 178 straipsnio 2 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) sankcijoje, tiek ir šiuo metu galiojančioje BK 178 straipsnio 3 dalies (įstatymo redakcija įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.) sankcijoje, už svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Taigi BK 178 straipsnio pakeitimai šiuo nagrinėjamu atveju įtakos neturi nei veikos kvalifikacijai nei bausmės skyrimui.

23. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. M. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad M. M. nors ir nebuvo teistas, tačiau iki šios nusikalstamos veikos padarymo už kitą nusikalstamą veiką buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Kadangi nuteistasis M. M. iki bylos nagrinėjimo atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, teismas šią aplinkybę pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir į ją taip pat atsižvelgė skirdamas M. M. bausmę. Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad M. M. nusikalstamą veiką įvykdė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas įvertinus kaltinamojo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybę nuteistajam M. M. skyrė 60 parų arešto bausmę.

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, tai jog nuteistasis iš karto po nusikalstamos veikos padarymo, siekdamas švelnesnės teisinės padėties, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, vykdo individualią veiklą, stengiasi įvykdyti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. balandžio 23 d. nutartimi paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nėra duomenų apie jo galimai padarytas naujas nusikalstamas veikas ar baudžiamuosius nusižengimus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam M. M. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 60 parų arešto bausmė, kuri yra didesnė nei straipsnio sankcijoje numatytos tokios bausmės rūšies vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis), savo dydžiu yra per griežta. Aptartų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia spręsti, jog šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti, ir nuteistasis M. M. bus tinkamai nubaustas bei jam bus atimta galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, paskirtą 60 parų arešto bausmę sumažinus iki 40 parų arešto. Taigi ir šioje dalyje nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

25. Paduotame apeliaciniame skunde nuteistasis M. M. teigia, kad pirmosios instancijos teismas jam atidėdamas arešto bausmės vykdymą ir nustatydamas terminą netinkamai taikė įstatymą. Apeliantas nesutinka ir su jam taikyta intensyvia priežiūra.

26. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

27. Kaip jau ir buvo minėta, įstatymo nuostatos numato, kad arešto bausmės vykdymą asmeniui galima atidėti nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą 1 metams 6 mėnesiams, nustatė didesnį nei Baudžiamajame įstatyme numatytas maksimalus arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminas. Todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. M. atidėdamas arešto bausmės vykdymą ir nustatydamas 1 metų 6 mėnesių terminą netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. balandžio 17 d. nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

28. Pritartina nuteistojo apeliacinio skundo argumentams, kad bausmės tikslų (ilgalaikių) galima pasiekti paskirtos arešto bausmės vykdymą atidedant 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad atidedant arešto bausmės vykdymą, kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – yra neprivaloma. Tai paliekama teismo diskrecijai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-697/2023). Taigi šiuo nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija sprendžia, kad jau vien arešto bausmės vykdymo atidėjimas, nustatant nuteistajam pareigas, padės jam keisti/palaikyti jau keičiamą savo gyvenimo būdą bei požiūrį į pareigas, visuomenės saugomas vertybes.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

29. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. 2023 m. birželio 19 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. M. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 70,00 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai.

30. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus - kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Taigi, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

31. Pažymima, kad apeliacinis procesas pradėtas padavus nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl neteisingai paskirtos bausmės ir netinkamai taikyto baudžiamojo įstatymo. Nuteistojo M. M. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, skundžiamas nuosprendis keičiamas tiek dėl neteisingai paskirtos bausmės, tiek ir dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo. Nuteistasis M. M. dirba, tačiau jo gaunamos pajamos nėra didelės, turi finansinių įsipareigojimų (įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę). Esant šioms aplinkybėms, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už M. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. balandžio 17 d. nuosprendį:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria paskirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir paskirta M. M. 60 parų arešto bausmė ir 70 MGL (3 500 Eur) bauda.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 75 straipsniu, arešto bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams paskiriant M. M. intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis ir paskirtos nuteistajam šios pareigos: tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir dalyvauti elgesio pataisos programoje, nurodant, kad ši priemonė turi būti įvykdyta iki 2024 m. kovo 31 d.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nustatyta, kad M. M. 70 MGL dydžio, t. y. 3 500 eurų baudą privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir kvitą (kvitus) apie baudos sumokėjimą pateikti į teismo raštinę. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

M. M. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirtą bausmę – 70 MGL (3500 Eur) dydžio baudą sumažinti iki 50 MGL (2500 Eur).

M. M. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę – 60 parų areštą sumažinti iki 40 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir M. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų areštą ir 50 MGL (2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų)) baudą.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, nuteistajam M. M. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 7 ir 8 punktais, arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu M. M. paskirti šias pareigas: tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

M. M. 50 MGL (2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų)) baudą privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, per 8 (aštuonis) mėnesius nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos ir kvitą (kvitus) apie baudos sumokėjimą pateikti į Telšių apylinkės teismo raštinę. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš nuteistojo M. M. neišieškoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.