Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Rasa Urbanavičiūtė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Bitė Lietuva“ prašymą, pareikštą suinteresuotiems asmenims T. V., A. V., antstolei A. A., dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo T. V. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į prašymą nepateikė, apie teisme iškeltą bylą ir joje pateiktus procesinius dokumentus ji informuota tinkamai (CPK 123 str. 1 d.) (25 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Iš teismui pateiktų dokumentų nustatyta, jog antstolės A. A. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0036/06/00146 pagal Kauno miesto apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-15119-254/2005 dėl 218,11 Lt skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų bei 10,00 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininkės T. V. (buvusi pavardė – K.) kreditorės UAB „Bitė Lietuva“ naudai.

2015 m. birželio 1 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0036/06/00146 antstolė A. A. areštavo skolininkės T. V. sutuoktinio A. V. pensijos išmokos dalį, viršijančią vieną minimalią mėnesinę algą, bet ne daugiau kaip 218,38 Eur, pervedant areštuotas sumas į antstolės A. A. depozitinę sąskaitą Nr. LT23 7044 0600 0302 7636, esančią AB SEB banke.

Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. CK 3.87 str. 1 d. įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 str. – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties, išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 str., CK 3.116 str.).

CPK 667 str. 1 d. numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Išieškotojo reikalavimu, teismas nutartimi nustato skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje (CPK 667 str. 2 d., 4 d.). Taip pat vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Taigi įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį, esančią jungtinėje nuosavybėje.

CK 3.88 str. 1 d. įtvirtinta, kas yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe, t. y. bendrąja sutuoktinių nuosavybė yra turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

Byloje nėra įrodymų, jog sutuoktiniai santuokoje įgytą turtą būtų pasidalinę arba kitaip nustatę jo teisinį režimą - nei skolininkė, nei jos sutuoktinis teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, tokias aplinkybes, nepateikė. Išieškojimas skolininko atžvilgiu pradėtas ir pareiškėjų pareiškimai teismui paduoti T. V. ir A. V. esant santuokoje, todėl konstatuotina, jog skolininkės ir jos sutuoktinio po santuokos sudarymo įgytas turtas, gautos pajamos yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 str.).

Nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas klausimas iš kokios rūšies pajamų gali būti vykdomas įsiskolinimo išieškojimas. Todėl suinteresuoto asmens A. V. argumentas, jog CPK 739 str. yra nustatyta, kad išieškojimas negalimas iš išmokų, mokamų pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir iš kitų tikslinių socialinių išmokų ir pareiškėjos prašymas dėl šios priežasties turi būti atmestas, atmestinas. Teismas pažymi, jog šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar turtas įgytas santuokoje, ar jis priklauso skolininkui ir kitam sutuoktiniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ar sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, t.y. tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra nuosavybės atsiradimo pagrindai ir nuosavybės teisės subjektai (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2008). Kartu teismas pažymi, kad antstoliui nesilaikant įstatymo nustatytų reikalavimų išieškant įsiskolinimą ir skolos sumą išieškant iš pajamų, iš kurių išieškojimą riboja įstatymas, tokie antstolio veiksmai gali būti skundžiami CPK 510 str. nurodyta tvarka.

Atsižvengiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjų prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 667 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 – 291, 667 str., teismas

nutaria:

Nustatyti, kad skolininkei T. V., a. k. (duomenys neskelbtini), priklauso ½ sutuoktinio A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pajamų gaunamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.