- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-21
- Bylos Nr.
- 2A-636-544/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė (pirm.), Ramunė Čeknienė (pran.), Birutė Jonaitienė
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- G. J.
- Kategorijos
- 30.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-636-544/2009
Teisėjas Eigirdas Činka Procesinio sprendimo kategorija:30.9.2; 75.6.2; 75.8; 114.11; 121.18;125.1;
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gruodžio 21 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Jonaitienės, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant ieškovui R. J., atsakovei G. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-212-755-2009 pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei G. J. dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir pagal atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Ieškovas pareiškė ieškinį pripažinti jo asmenine nuosavybe 0,1894 ha 1 875 Lt vertės žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tris pastatus – ūkinius pastatus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) bendros 16 000 Lt vertės, esančius (duomenys neskelbtini), 0,0610 ha žemės sklypą 188 Lt vertės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), sklypo (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 52, 68). Nurodė, kad santuoka su atsakove nutraukta 2001-07-20. Vadovaujantis CK 3.100 str. 1 d. 4 p., bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką. Santuokos nutraukimo byloje bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė teismo sprendimu dalijama nebuvo. Kilnojamuosius daiktus šalys pasidalijo gera valia. Teigia, jog su atsakove buvo sutarę, kad jis pasiima visą nekilnojamąjį turtą už tai, kad jis vienas augins ir išlaikys jų nepilnamečius vaikus ir nereikalaus iš atsakovės lėšų vaikų išlaikymui. Atsakovė buvo pažadėjusi po santuokos nutraukimo visą nekilnojamąjį perleisti jam, tačiau to nepadarė. Nurodė, kad namas yra Alytaus ENSK gamybos, pastatytas atmestinai, neatitinkantis minimalių šiuolaikinių reikalavimų būstui, būtinas jo kapitalinis remontas, kurio ieškovas negali atlikti be banko kredito. Atsakovė name negyvena nuo 2001 metų ir juo visiškai nesirūpina, jis vienas namą išlaikė, remontavo, prižiūrėjo ir mokėjo mokesčius.
Šalies argumentai
Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė padalinti lygiomis dalimis virš minėtą turtą bei sodo sklype esantį neįregistruotą sodo namelį, kurio vertė 5000 Lt. Nurodė, jog visas virš minėtas turtas yra įgytas santuokoje ir yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kuri nebuvo padalinta santuokos nutraukimo metu. Šio turto bendra rinkos vertė yra 182 000 Lt. Prašė visą turtą priteisti natūra ieškovui, o jai iš ieškovo priteisti 91 000 Lt piniginę kompensaciją (1 t., b. l. 33). Nurodė, kad ieškinys turi būti atmestas, o turtas padalintas tokiu būdu, kaip prašo ji, nes 2001 buvo išvaryta iš namų, priversta nutraukti santuoką dėl nesugyvenamo ieškovo charakterio. Dalinti santuokoje įgytą turtą neturėjo noro ir jėgų. Į gyvenamąjį namą negalėjo įeiti, nes buvo pakeistos durų spynos, prieš ją nuteikti vaikai. Kadangi name ieškovas gyveno vienas, tai jis ir privalėjo namą prižiūrėti ir išlaikyti, nors to nedarė, nes namo langų keitimui pinigų davė sūnus.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009-09-11 sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino iš dalies: padalino tarp šalių lygiomis dalimis santuokos metu įgytą ir pripažino kiekvienai šaliai nuosavybės teises į po ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į ½ dalį 0,1894 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bei į ½ dalis 0,0610 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nebaigto sodo namelio ( statybinių medžiagų), esančių SB „Pietupis“, Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovo ieškinį dėl minėto turto pripažinimo jo asmenine nuosavybe ir atsakovės reikalavimą dėl 91 000 Lt dydžio piniginės kompensacijos priteisimo atmetė. Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas nustatė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2001-07-05 sprendimu, kuris įsiteisėjo 2001-07-20, šalių santuoka nutraukta (1 t., b. l. 7-8). Šalys pripažįsta, kad bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn yra įgiję šį turtą: 0,1894 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatą – ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bei 0,0610 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 9-12). Sodo sklype yra savavališkai pastatytas sodo namelis, kuris, sprendžiant iš turto vertinimo ataskaitos fotonuotraukų, yra iš esmės baigtas ir naudojamas pagal jo paskirtį (1 t., b. l. 75). Nutraukiant santuoką šalys nepasidalijo santuokoje įgyto nekilnojamojo turto. Teismo nuomone, ieškovas neįrodė savo reikalavimo dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe pagrįstumo. Atsakovė nepripažino buvus tarp sutuoktinių ieškovo nurodomą susitarimą, nurodė, kad iš namų buvo išvaryta. Šalių paaiškinimais nustatyta, jog nė viena iš jų sodyboje (duomenys neskelbtini) faktiškai negyvena virš 4 metų. Teismas nurodė, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 str., 3.88 str. 1 d. 1 p.). Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 2 d.). Teismas byloje esančių įrodymų pagrindu sprendė, jog ieškovas nepateikė teismui rašytinių įrodymų, patvirtinančių buvus šalių susitarimui dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto perdavimo ieškovo asmeninėn nuosavybėn (CK 3.125 str., 1.93 str. 3 d.). Teismas nustatė, kad šalys ilgą laiką name negyvena. Santuokoje įgyto turto vertei nustatyti teismas vadovavosi UAB „Ober – Haus“ nekilnojamojo turto vertės nustatymo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 37-45), iš kurios matyti, kad gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 152 000 Lt. Sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 5 000 Lt, žemės sklypo rinkos vertė yra 25 000 Lt, viso – 182 000 Lt (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 str.). Nors ieškovas nesutiko su šia turto verte, prašė taikyti CK 3.100 str. 1 d. 4 p. ir turto rinkos vertę nustatyti vidutinėmis kainomis santuokos pasibaigimo metu 2001-07-20 dienai. Tačiau teismas sprendė, jog turtas turi būti dalijamas pagal tą vertę, kuri yra nustatyta civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ieškovo nurodytos bendros santuokoje įgyto turto vertę 18 063 Lt teismas nevertino kaip atitinkančio realią nekilnojamojo turto rinkos kainą, nes tai yra turto pirkimo kaina (CK 3.119 str.). Teismas, vadovaudamasis CK 3.116 str., nurodė, kad vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium. Teismas preziumavo, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nes nenustatė aplinkybių, dėl kurių reiktų nukrypti nuo šalių lygių dalių taisyklės (CK 3.117 str.). Kadangi gyvenamasis namas yra dviejų aukštų, 178,46 kv. m. bendro ploto, dalus (1 t., b. l. 37-43), todėl teismas sprendė, jog jį padalijus natūra lygiomis dalimis abejiems buvusiems sutuoktiniams nebūtų objektyvių trukdžių šalims nusistatyti priimtiną naudojimosi tvarką be papildomų išlaidų ar pertvarkymų ar kreiptis dėl šio į teismą. Atsakovė prašo iš ieškovo didelės piniginės kompensacijos, kurios, teismo nuomone, jis negalės išmokėti. Be to, ieškovas nesutinka mokėti kompensacijos už jam tenkančią atsakovei priklausančio turto dalį natūra. Sodo sklypas ir medžiagos panaudotos statant sodo namelį taip pat gali būti padalijami natūra. Šalių santuoka nutraukta jau seniai, jų bendravimas šiuo metu yra minimalus, todėl buvo pripažintas nepagrįstu atsakovės teigimas, jog šalių santykiai yra tiek blogi ir bendras naudojimasis turtu negalimas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-09-11 teismo sprendimą ir priešieškinį tenkinti visiškai: visą virš minėtą santuokoje įgytą turtą 182 000 Lt vertės priteisti ieškovui natūra, o jai iš ieškovo priteisti 91 000 Lt kompensaciją už atsakovui tenkančią turto dalį. Nurodė, kad nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl santuokoje įgyto turto padalijimo būdo. Santuoką buvo priversta nutraukti dėl atsakovo smurto. Po santuokos nutraukimo toliau rūpinosi ieškovu, nes už jį mokėjo gyvybės draudimo įmokas, ieškovas gavo pajamų iš jai nuosavybės teise priklausančios žemės nuomos be jos sutikimo, pasiėmė ir savo reikmėms naudojo jų automobilį. Namas įgytas ir jos lėšomis bei darbo sąnaudomis. Ieškovas namo neišlaikė, juo rūpinosi sūnus. Vaikai pilnamečiai, šalys name negyvena. Teismo parinktas turto padalijimo būdas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams, nes jis negali būti valdomas bendrai su ieškovu. Ieškovas yra konfliktiškas, nebus galimybės naudotis turtu ar sutarti dėl jo realizavimo. Teismas išėjo iš ieškinio ribų, nes padalijo turtą taip, kaip niekas neprašė ir tik pagilino konfliktą tarp šalių.
Apeliacinis skundas atmetamas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-09-11 sprendimas paliekamas nepakeistu (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 329 str.).
Pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti iš dalies. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais ir visų jų išsamiai nekartoja.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje esančių įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė, kokį iki šiol nepadalintą santuokoje įgytą turtą yra įgiję šalys, nustatė, kad bendra šio turto rinkos vertė yra 182 000 Lt, taip pat konstatavo, kad šalių santuokoje įgyto turto dalys yra lygios, nes nenustatyta aplinkybių, dėl kurių reiktų nukrypti nuo šalių lygių dalių taisyklės. Šios teismo išvados apeliaciniu skundu neginčijamos. Atsakovės apeliacinio skundo pagrindą sudaro aplinkybės ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ieškovė teigia, kad teismas parinko visiškai nepriimtiną ir netinkamą turto pasidalijimo būdą padalinti santuokoje įgytą turtą natūra lygiomis dalimis, nes santuoka nutraukta dėl ieškovo smurto, šalys ilgą laiką name negyvena, dėl konfliktiško ieškovo charakterio nebus galimybės kartu naudotis turtu, jį valdyti ar realizuoti.
Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti ir nesudaro pakankamo pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą. Šios išvados daromos vadovaujantis šiais argumentais ir motyvais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai vadovavosi CK 3.117 str. 1 d. numatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, tinkamai argumentavo ir motyvavo išvadas, su kuo teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Dalijant santuokoje įgytą turtą teismas turi nustatyti turto vertę (CK 3.119 str.), sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 str. 1, 2 d., 3.118 str. 4 d., 3.123 str.), atsižvelgiant į CK 3.127 str. 3 d. nurodytas aplinkybes parinkti turto padalijimo būdą, paskirstyti sutuoktiniams turtą natūra, siekiant išlaikyti nustatytas proporcijas, iš sutuoktinio, gavusio didesnę, nei jam priklauso, turto dalį priteisti kitam sutuoktiniui kompensaciją pinigais. CK 3.127 str. 3 d. nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo teismas visų pirma atsižvelgia į sutuoktinių pageidavimus; kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d. ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-10-18 nutartis, bylos Nr. 3K-3-526/2006). Todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas peržengė ieškinio ribas ir padalijo turtą natūra, nors niekas to neprašė. Turto padalijimo natūra principo netaikyti ir išmokėti kompensaciją pinigais už sutuoktiniui tenkančią turto dalį galima tada, jeigu natūra turto ar atskiro objekto paskirti objektyviai neįmanoma. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kiti ne natūra padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti. Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Tik jeigu natūra abiems sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais, nes turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, ir tai labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje A. B. v. A. B., byla Nr. 3K-3-14/2008).
Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra paprastai dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą, konkretus turtas yra nedalus ir techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių, taip pat ir tais atvejais, kai dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-19 nutartis civilinėje byloje V. B. v. V. A. B, bylos Nr. 3K-3-139/2008). Šiuo atveju sutuoktinių nekilnojamą turtą iš esmės sudaro dalūs daiktai, kurių sudėtinės dalys turi savarankišką vertę ir gali būti panaudotos pagal paskirtį. Byloje nustatyta, kad minėtas šalių santuokoje įgytas gyvenamas namas yra dviejų aukštų, 178,46 kv. m. bendro ploto, dalus, nėra pritaikytas naudotis tik vienam savininkui, pakankamai dideli ir dalūs šio namo priklausiniai bei sodo sklypas su nameliu (1 t., b. l. 37-43). Abi šalys ilgą laiką nuolatinai name negyvena ir turtu faktiškai nesinaudoja. Šalių santuoka nutraukta prieš 8-erius metus, šalys gyveno atskirai, jų bendravimas buvo ir yra minimalus. Šiuo atveju emociniai subjektyvios prigimties ir pobūdžio nesutarimai neturėtų būti pernelyg sureikšminami, nes nekilnojamo turto valdymo, naudojimo, disponavimo reikalai gali būti tvarkomi per kitus asmenis, per suaugusius šalių vaikus, be to, konfliktinė situacija ar jos paaštrėjimas dėl iškeltos teisme bylos paprastai būna laikinas. Todėl teismas pagrįstai nurodė, kad nėra objektyvaus pagrindo išvadai, kad šalių santykiai yra tiek blogi, kad jie negali bendrai naudotis padalijamu turtu ar sutarti dėl tolesnės naudojimosi turtu tvarkos ar jo realizavimo. Atitinka byloje esančių įrodymų turinį teismo išvada, kad yra pagrindas padalinti nekilnojamą turtą natūra lygiomis dalimis abiems buvusiems sutuoktiniams. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, parenkant turto padalijimo būdą, padalijant turtą ir priteisiant vienam sutuoktiniui iš kito kompensaciją pinigais už turto dalies netekimo, turi būti įvertinama, ar kompensaciją privalanti mokėti šalis yra pajėgi tai padaryti, ar jai bus ne per sunku sumokėti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje A. B. v. A. B., byla Nr. 3K-3-14/2008; 2009-05-05 nutartis civilinėje byloje A. Š. v. A. Š., byla Nr. 3K-3-192/2009 ir kt.). Šiuo atveju atsakovės prašomos priteisti ženklios sumos kompensacijos ieškovas ne tik kad nesutinka mokėti, bet, pagal byloje esančius įrodymus apie jo turtinę padėtį, kreditabilumą, dalijamo turto pobūdį, jis realiai ir neturės galimybių ją išmokėti. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šalių santuokoje įgyto turto padalijimo būdo, tinkamai įvertino šios konkrečios bylos aplinkybes ir šalių ginčo specifiką, nepažeidė materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdo parinkimą. Todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimo dalį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.