Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. J. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. J. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje ir nubaustas subendrinta nuobauda – 700 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 4 mėnesiams. G. J. nubaustas už tai, kad 2016 m. rugsėjo 8 d., 10.49 val.,(duomenys neskelbtini) r. sav., kelio (duomenys neskelbtini) 13 kilometre, vairuodamas automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, bei policijos pareigūnui pareikalavus, atsisakė tikrintis blaivumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 17 ir 127 punktų reikalavimus. Apeliaciniame skunde G. J. prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarimo dalį, kuria jis už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, nubaustas 700 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 4 mėnesiams, ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukti. Jei teismas manys, kad jo veiksmuose yra ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis, prašo paskirti minimalias šio straipsnio sankcijoje numatytas nuobaudas.Skunde teigiama, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir už padarytus pažeidimus paskyrė pernelyg griežtą administracinę nuobaudą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigia sukėlęs eismo įvykį, tačiau nurodo, kad teismas neteisingai vertino aplinkybes dėl atsisakymo tikrintis alkotesteriu, dėl to nepagrįstai jį pripažino kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą. Skunde G. J. nurodo, kad labai skubėjo į darbą, buvo naktį nemiegojęs, nes sužinojo apie netektį šeimoje, važiuodamas pamiršo leidimą įvažiuoti į darbo teritoriją, nuvažiavo nuo kelio, apsivertė, sudaužė mamos automobilį. Patyrė didelį šoką ir stresą. Atsimena, kad atvažiavo greitoji medicinos pagalba, buvo dedamas kaklo įtvaras. Atvažiavo policija. Paprašė pūsti į alkoholio matuoklį, tačiau to negalėjo padaryti fiziškai, negalėjo judinti galvos. Sunkiai atsimena atsisakymo pūsti į alkotesterį aplinkybes. Prieš įvykį alkoholinių ar kitų svaigiųjų gėrimų nevartojo. Iš ligoninės išėjo todėl, kad jokie tyrimai ten nebuvo daromi. Taip pasielgė dėl šoko, patirto streso ir dėl to, kad buvo smarkiai susitrenkęs galvą ir sprandą. Šie požymiai išryškėjo vėliau, dėl to kreipėsi į gydytoją. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens manymu, teismas atsisakymą pūsti į alkotesterį turėjo vertinti autoįvykio sunkumo ir jo fizinės bei psichologinės sveikatos kontekste, įvertinti medicininius dokumentus ir visą bylos medžiagą. Tačiau teismas rėmėsi liudytojų, kuriuos apeliantas galbūt nevalingai įžeidė ar nevykdė teisėtų nurodymų, parodymais. G. J. tvirtina neatsimenantis aplinkybių, kad būtų nusiėmęs kaklo įtvarą ar numetęs alkoholio matuoklio antgalį. Skunde G. J. nurodo, kad, jo manymu, šiuo konkrečiu atveju, kai automobilis kelis kartus vertėsi ir jis tik per stebuklą liko gyvas, policijos pareigūnai jį privalėjo palydėti į ligoninės priėmimo skyrių, pasirūpinti, kad būtų suteikta skubi pirmoji medicinos pagalba ir paimtas kraujas. Pats savimi pasirūpinti negalėjo. Juo labiau negalėjo sveikai protauti bei adekvačiai suvokti įvykio aplinkybes, padėties rimtumą ir sunkumą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažymi, kad blaivumo patikrinimo vengimas yra tyčinis. Tai yra sąmoningas veiksmas siekiant išvengti atitinkamų pasekmių. Dėl savo tuometinės būklės jis nesugebėjo adekvačiai vertinti įvykio aplinkybių, todėl policijos pareigūnai ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai turėjo padėti ir nesudaryti sąlygų jų veiksmais vėliau abejoti. Teismas liudytojų parodymus šioje situacijoje turėtų vertinti kritiškai. Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat nurodo, kad labai nepalankiai susiklosčius įvykio aplinkybėms, jo asmenybė, neadekvatūs sankcijoje numatytam nuobaudos dydžiui, juo labiau – teismo paskirtoms nuobaudoms. Iki šiol yra nedarbingas, prarado darbą, ilgą laiką serga depresija, todėl teismas, jei buvo įsitikinęs, kad pažeidimas vis tik padarytas, turėjo galimybę paskirti minimalaus dydžio nuobaudas. Žalos tretiesiems asmenims padaryta nebuvo, dėl to, kas įvyko, labai gailisi. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato viršininkas prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą ir G. J. skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

G. J. apeliacinis skundas netenkinamas.

Iš skundo argumentų matyti, kad ginčo dėl ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje numatyto pažeidimo nėra. Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą tvirtindamas, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir neatsižvelgė į įvykio situaciją. Taip pat nesutinka su nuobaudos dydžiu nurodydamas, kad paskirta nuobauda yra per griežta. Apeliacinės instancijos teismas apylinkės teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose (ATPK 302¹¹ straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad byloje surinktų įrodymų visuma įrodyta, jog G. J. padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino ištirtus įrodymus ir padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, su kuriomis aukštesnysis teismas sutinka. ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimą, taip pat alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. G. J. buvo nubaustas už tai, kad vengė pasitikrinti neblaivumą. Apeliantas iš esmės neneigia, kad atsisakė pasitikinti neblaivumą, tačiau tvirtina, kad to negalėjo padaryti dėl fizinės ir psichinės būklės, todėl jo veiksmai negali būti laikomi tyčiniais. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad šią versiją administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo nurodęs ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Teismas G. J. paaiškinimus įvertino kitų byloje surinktų ir teismo posėdyje betarpiškai ištirtų rodymų kontekste ir pagrįstai juos atmetė, kaip prieštaraujančius kitiems įrodymams ir jų pagrindu nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Remiantis teismo posėdyje apklaustų liudytojų J. O., I. S., V. M. paaiškinimais nustatyta, kad po eismo įvykio G. J. buvo sąmoningas, atvykus greitosios medicinos pagalbai vaikščiojo apie automobilį, didelių sužalojimų nebuvo stebima. Jis buvo apžiūrėtas, kaklas imobilizuotas įtvaru, kadangi taip daroma visai atvejais įvykus eismo įvykiui. Asmuo niekuo nesiskundė, nusiėmė įtvarą. Atvykus pareigūnams, pūsti į alkotesterį atsisakė, numetė alkotesterio antgalį ant žemės. Pasak visų apklaustų liudytojų, G. J. išoriškai atrodė neblaivus, o liudytojai J. O. pats patvirtino, kad buvo išgėręs. Teismo posėdyje apklaustų asmenų paaiškinimai atitiko aplinkybes, nurodytas tarnybiniuose pranešimuose. Nors skunde G. J. liudytojų parodymus siūlo vertinti kritiškai, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą minėtų asmenų paaiškinimus vertinti kaip neobjektyvius ir nepatikimus. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių liudytojai galėtų būti suinteresuoti bylos baigtimi, siekti apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir nepagrįstai apkaltinti jį padarius pažeidimą, todėl dėl jų parodymų patikimumo abejonių nekyla. Pažymima, kad konstatavimui, jog asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-05-07 nutartis Nr. N63-1992/2010). Šiuo atveju nustatyta, jog G. J., būdamas sąmoningas, nesužalotas taip, kad būtų ribojamas jo judėjimas ar galimybė suvokti tai, kas vyksta, pareigūnams pasiūlius pasitikrinti neblaivumą ir išaiškinus tokio atsisakymo pasekmes, neblaivumą tikrintis atsisakė, tuo išreiškė savo valią nesitikrinti neblaivumo, todėl jis teisingai nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo argumentai, kad jis tikrai buvo blaivus, šiuo atveju jokios juridinės reikšmės kvalifikuojant veiksmus pagal minėtą ATPK normą neturi, kadangi atsisakymas tikrintis neblaivumą su asmens apsvaigimu, kaip būtina administracinės atsakomybės pagal šį straipsnį sąlyga, nėra siejamas. Iš apylinkės teismo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas duomenis dėl galimo asmens neblaivumo taip pat vertino tik tiek, kiek jie reikšmingi sprendžiant dėl asmens psichinio santykio su padaryta veika. Apeliantas skunde jokių naujų aplinkybių, ar duomenų, kurie nebuvo žinomi bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, skunde nenurodė, todėl aukštesnysis teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir įrodymų vertinimu, nutarimo motyvų dar kartą nekartoja. Apeliantas skunde reiškia alternatyvų prašymą - jei teismas manys, kad jo veiksmuose yra ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis, prašo skirti minimalias straipsnio sankcijoje numatytas bausmes. Pirmosios instancijos teismas G. J. už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą paskyrė 700 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 4 mėnesiams. Skiriant administracinę nuobaudą buvo įvertinta tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, G. J. neteistas, dirba, turi šeimą, charakterizuojamas teigiamai, turi sveikatos problemų. Taip pat įvertintas G. J., kaip vairuotojo, elgesys ir padaryta teisinga išvada, kad jis negali būti laikomas drausmingu ir savo teise vairuoti transporto priemones atsakingai besinaudojančiu vairuotoju (už KET pažeidimus baustas ne kartą, skirtos įvairaus dydžio administracinės nuobaudos, tame tarpe ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas). Įvertinęs šių aplinkybių visumą, padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, teismas už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą paskyrė artimą sankcijos vidurkiui baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, šios teisės atėmimo terminą nustatydamas artimesnį sankcijos vidurkiui. Administracinių nuobaudų skyrimą reglamentuojančias normas pirmosios instancijos teismas taikė tinkamai, nuobaudą individualizavo ir paskyrė teisingą nuobaudą, kuri, teismo vertinimu, nelaikytina aiškiai per griežta ar neproporcinga padaryto pažeidimo pavojingumui. Aplinkybių, dėl kurių nuobauda turėtų būti dar labiau švelninama, apeliantas skunde nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir skundą nagrinėjantis teismas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje surinktus duomenis, jų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis), administracinę nuobaudą paskyrė ir ją individualizavo laikydamasis teisės aktų reikalavimų (ATPK 30, 30², 31, 32, 33 straipsniai) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302¹³ straipsniu,

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą ir G. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.