Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriausiant Audronei Argustienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. J., jo atstovui adv. Antanui Jarašiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą, kurioje G. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), gyv. vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 124¹ str. 8 d. ir 126 str. 4 d., padarymu

Aprašomoji dalis

nustatė

2016-09-08, 10.49 val. į BPC paskambinusi A. Š. nurodė, kad nuo kelio yra nuvažiavęs automobilis VW Golf, kuris apsivertė apie 5 kartus. Vyriškis, virš 30 metų amžiaus galimai neblaivus, kraujuoja ranka, sąmoningas (b. l. 3- 4).

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad G. J. pažeidė KET 14 punktą, kuris nustato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų. Taigi šis KET punktas nėra susijęs su administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta pažeidimo esme. Tuo tarpu KET 17 punktas nustato, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Todėl nuoroda iš KET 14 p. keistina į KET 17 p., nes akivaizdžiai suklysta nurodant konkretų KET punktą- ATPK 284 str. 2 d. Šis KET punkto pakeitimas nekeičia veikos kvalifikavimo nes atsakomybė už neblaivumo patikrinimo vengimą taip pat yra tiesiogiai numatyta ATPK 126 str. 4 d.

Administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nurodyta, kad G. J. pažeidė KET 127 punkto reikalavimus, įpareigojančius vairuotojus važiuoti neviršijant leistino greičio, pasirenkant važiavimo greitį, atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, ir kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta ATPK 124¹ str., nenurodant straipsnio dalies. Atsakomybė už šį G. J. padarytą KET pažeidimą, t. y. kad jis važiuodamas nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, yra numatyta ATPK 124¹ str. 8 d. Apie galimybę teismui patikslinti kaltinimą šia konkrečia teisės norma (ATPK 124¹ str. 8 d.) G. J. buvo informuotas teismo posėdžio metu.

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo su pažeidimu, numatytu ATPK 126 str. 4 d., nesutiko, tvirtindamas, kad jis eismo įvykio metu nebuvo išgėręs, o tikrintis blaivumą negalėjo, nes buvo šoko būsenos. Teismų praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, kad nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo teisės pažeidimo sudėties požymius, remtis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais nėra teisinga, kadangi natūralu, jog žinodamas apie jo atžvilgiu gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas išvengti su jos taikymu susijusių pasekmių, jis galimai neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo teisės pažeidimo aplinkybių. Juo labiau įvertinus ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui už melagingų parodymų davimą nei baudžiamoji, nei administracinė atsakomybė nekyla. Tokiu būdu ypatingą reikšmę įgyja kitų nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje apklaustų liudytojų parodymai bei rašytinė administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, galinti patvirtinti ar paneigti teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.

Blaivumo patikrinimo vengimas yra viena iš alternatyvių veikų, už kurias atsakomybė numatyta ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas. Konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti.

Motyvuojamoji dalis

Teismo vertinimu G. J. kaltė padarius jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus neginčytinai įrodyta byloje esančiais įrodymais, kurie vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismo posėdžio metu išanalizavus įrodymų visumą pilnai paneigta pažeidėjo versija, kad jis atsisakė tikrintis blaivumą dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių. Teismo posėdžio metu liudytojais buvo apklausti šį įvykį matę policijos pareigūnai bei medicinos darbuotoja. Apklausti paminėti liudytojai kategoriškai ir vieningai patvirtino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pareikalavus pasitikrinti blaivumą, jis savo ranka nuėmė tech. priemonės- alkotesterio antgalį ir jį iškarto numetė ant žemės, sakydamas kad jis nepūs. Visi apklausti liudytojai patvirtino, kad G. J. jiems vizualiai pasirodė neblaivus, tai be to papildomai patvirtina ir pranešimas apie įvykį (b. l. 3- 4), taip pat eismo įvykio vietoje policijos pareigūno kalbintas S. S., kuris, kaip paaiškino liudytojas V. M. teismo posėdžio metu, nurodęs iki atvykstant policijos pareigūnams bendravo su G. J.. Be to G. J. tiek pareigūnui V. M., tiek ir eismo įvykio vietoje buvusiai medikei J. O. sakė, kad yra išgėręs. Kritiškai, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybinė versija vertintinas G. J. paaiškinimas, kad jis fiziškai tuo metu negalėjo pūsti į alkotesterį, nes jam buvo uždėtas įtvaras, be to negalėjo pūsti ir dėl sunkaus jo gyvenimo įvykio ir eismo įvykio metu patirto šoko. Tuoj po eismo įvykio jis buvo apžiūrėtas medicinos darbuotojo, jo būsena konstatuota kaip normali, sąmoningas, didelių sužalojimų jam nebuvo pastebėta, o kaklas įtvaru įmobilizuotas tik prevenciškai, kurį vėliau jis pats, dar greitosios pagalbos automobilyje, iki policijos pareigūnui reikalaujant pasitikrinti blaivumą, nusiėmė. Pats J. nei jį apžiūrėjusiems med. darbuotojui, nei policijos pareigūnams savo sveikata po eismo įvykio nesiskundė. Pasiūlius pasitikrinti girtumą jis pats savo ranka ištraukė ir numetė tech. priemonės antgalį pasakydamas kad jis nepūs, yra girtas (liudytojų J. O. ir V. M. parodymai). Taigi byloje yra visiškai paneigta versija, kad G. J. objektyviai, t. y dėl pateisinamų priežasčių negalėjo pasitikrinti blaivumą tech. priemonėmis- jis tuo metu buvo sąmoningas ir jokių fizinių kliūčių jam pasitikrinti blaivumą nebuvo. Tokiu būdu G. J. pats sąmoningai pasirinko tokį elgesio variantą, tokiu būdu galimai siekdamas išvengti neblaivumo nustatymo technine priemone, be to jam buvo aiškiai išaiškintos ir tokio atsisakymo pasekmės. G. J. sveikatos būsena jį atvežus į med. įstaigos priėmimo skyrių taip pat buvo konstatuota kaip normali (liudytojos J. O. parodymai), tačiau iš jos G. J. taip pat pasišalino nepasitikrinęs blaivumo (policijos pareigūnai buvo informuoti, kad G. J. pasišalino, tą patvirtino ir jis pats).

Taigi G. J. iškelta versija, kad jis objektyviai, dėl savo fizinės ar psichinės būsenos negalėjo pasitikrinti neblaivumo, prieštarauja rašytiniams byloje esantiems duomenims ir liudytojų parodymams. Todėl G. J., atsisakydamas vykdyti policijos pareigūno reikalavimą pasitikrinti blaivumą kai tokią galimybę jis turėjo, realizavo ATPK 126 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad liudytojai policijos pareigūnai ar medicinos įstaigos darbuotoja galėtų būti šališki ir asmeniškai suinteresuoti duoti netikslius ar neobjektyvius parodymus G. J. atžvilgiu. Netikėti ar abejoti šiais liudytojais nėra jokio pagrindo- jie (policijos pareigūnai) pažeidimo aplinkybes nuosekliai išdėstė savo paaiškinimuose, jas patvirtino teismo posėdžio metu. Be to liudytojų, policijos pareigūnų ir med. įstaigos darbuotojos parodymus patvirtina ir bylos medžiaga: įvykio suvestinė (b. l. 3- 4), pareigūnų I. Staniulienės ir V. Mockaus tarnybiniai pranešimai (b. l. 5, 6), tarnybine ataskaita (b. l. 7), eismo įvykio vietos schema (b. l. 8- 9), transporto priemonės nuvežimo aktas (b. l. 11), vairuotojo pažymėjimo kopija (b. l. 14), med. dokumentai (b. l. 37, 38- 39).

G. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tiesiog nuvažiavo nuo kelio, tačiau nežinantis kas tai sąlygojo- vingiai ar klausyta radija. KET 127 punktas įpareigoja vairuotojus pasirenkant važiavimo greitį, atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą. Taisyklės įpareigoja pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių. Todėl iš esmės įrodinėjant KET 127 p. pažeidimą, kas užtraukia atsakomybę pagal ATPK 124¹ str. 8 d., nėra svarbu, kas šiuo konkrečiu atveju įtakojo eismo įvykį- kelio vingiai ar dėmesio koncentracija dėl klausytos radijo imtuvo (taip aiškino G. J.), nes G. J. nepasirinko tokio saugaus važiavimo greičio, dėl ko negalėjo tiek sulėtinti savo vairuoto automobilio greičio ar sustoti tam, kad nenuvažiuoti nuo kelio ir nesukelti eismo įvykio.

Taigi teisminio nagrinėjimo metu byloje išnagrinėtų ir kompleksiškai įvertintų įrodymų visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą ir patvirtina, kad G. J. 2016 m. rugsėjo 8 d., 10 val. 49 min., Kėdainių r. sav., kelio Kėdainiai- Šėta- Ukmergė 13 km., vairuodamas automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, bei policijos pareigūnui pareikalavus atsisakė tikrintis blaivumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Tačiau šalintina protokole nurodoma aplinkybė, kad jis vairavo kaip įtariama neblaivus, nes ši aplinkybė nebuvo įrodinėjimo dalykas šioje byloje ir neturi įtakos kvalifikuojant jo veiką pagal jam inkriminuotą ATPK 126 str. 4 d.; šią aplinkybę teismas analizavo ir vertino tik atskleidžiant G. J. psichinį santykį su šiuo pažeidimu, t. y. atskleidžiant šio pažeidimo subjektyviąją pusę.

Konstatuotina, kad G. J. veikoje yra visi ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹str. 8 d., dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties elementai, todėl jis baustinas.

ATPK 20 straipsnyje įtvirtintas pagrindinis administracinės nuobaudos tikslas – auklėti pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nedarytų naujų teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą (dėl ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo). G. J. turi du mažamečius vaikus (b. l. 59, 60), neteistas (b. l. 25), dirbantis (b. l. 26, 53), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 53), nuo vaikystės turi sveikatos problemų (b. l. 54- 55). Jis nėra drausmingas ir besąlygiškai KET besilaikantis vairuotojas- praeityje buvo baustas už įvairius KET pažeidimus (b. l. 16-28), tačiau nuobaudų vykdymai yra pasibaigę (jam skirtos baudos yra sumokėtos). Teismas atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, daro išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str. bus pasiekti G. J. už pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 8 d., skiriant mažiausio dydžio griežtesnę administracinę nuobaudą- baudą, o už ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą skiriant švelnesnę administracinę nuobaudą- artimesnę vidurkio dydžiui baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu terminui, artimesnį sankcijoje numatytam vidurkiui. Paskirtos nuobaudos subendrintinos vadovaujantis ATPK 33 str. nuostatomis.

Priverstinai nuvežtas automobilis WV GOLF valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra grąžintas savininkui (b. l. 12).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 27 str., 30 str., 224 str., 286 str., 287 str. 1 d., 288 str., 302² str., 302⁴ str. 1 d., 2 d.,

nutaria

G. J. pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 8 d., ir nubausti:

- pagal ATPK 126 str. 4 d. – 700 Eur (septynių šimtų eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams;

- pagal ATPK 124¹ str. 8 d. – 5 Eur (penkių eurų) bauda.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. nuobaudas subendrinus apėmimo būdu paskirti galutinę nuobaudą 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti: bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Bauda turi būti sumokėta pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamų sąskaitų: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB bankas, banko kodas 40100; arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, banko kodas 70440; arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank", AB, banko kodas 73000; arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti ROIK kodą (16061418410) ir įmokos kodą.

Jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali, jis turi teisę kreiptis į vietos mokesčių administratorių (Valstybinę mokesčių inspekciją) dėl paskirtos baudos mokėjimo termino atidėjimo ar išdėstymo. Prašymas dėl paskirtos baudos mokėjimo termino atidėjimo ar išdėstymo gali būti pateikiamas ir internetu, adresu https://www.vmi.lt/manovmi. Laiku nesumokėjus baudos ir neprašius jos mokėjimo terminą atidėti ar išdėstyti, ji išieškoma priverstinai.