- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-20
- Bylos Nr.
- 1A-54-581/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26940-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Raščiuvienė (pirm.), Donatas Jatužis, Danutė Švitinienė
- Nuteistasis
- T. B.
- Advokatai
- Raimundas Kurklietis
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė) ir Danutės Švitinienės,
nuteistajam T. B. (išteisintojo dalyvavimas užtikrintas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis) ir jo gynėjui advokatui Raimundui Kurkliečiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Rimos Matulionienės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. išteisintas iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. T. B. išteisintas iš kaltinimo dėl to, kad būdamas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistas pagal BK 138 str. 2 d. 2 p. 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti mokslą, neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei vienerius metus dalyvauti elgesio pataisos programoje, o pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 21 d. nutartį bausmės vykdymo atidėjimą panaikinus ir pasiuntus jį atlikti bausmę pataisos namuose, 2018 m. kovo 27 d. potvarkiu šią įsiteisėjusią nutartį pradėjus vykdyti, jis tyčia išvyko iš savo nurodytos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), slapstėsi nuo nuosprendį vykdančių pareigūnų, kol 2018 m. gegužės 24 d. (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas policijos pareigūnų, tokiu būdu vengė atlikti apkaltinamuoju nuosprendžiu jam paskirtą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė Rima Matulionienė prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendį ir priimti naują – T. B. pripažinti kaltu pagal BK 242 straipsnį ir paskirti jam 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei ją, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir T. B. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams aštuoniems mėnesiams. Skunde prokurorė nurodo:
2.1. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad T. B. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 242 straipsnyje, yra nepagrįstos ir neteisingos, nes neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
2.2. Nepagrįsta teismo išvada, kad skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties parašė T. B. tėvas A. B. ir pats T. B. apie jį nieko nežinojo. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi A. B. parodymais, kad jo sūnus (duomenys neskelbtini), negyveno ir jis nežino, kur probacija T. B. prižiūrėjo. Šie A. B. parodymai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Prie bylos yra prijungtas Panevėžio apygardos probacijos tarnybos 2018-02-05 teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo T. B. ir šiame teikime nėra jokių duomenų, kad T. B. negyveno (duomenys neskelbtini), todėl nepagrįsta pirmos instancijos teismo išvada, kad iš nurodytos gyvenamosios vietos adresu T. B. išvyko ir joje negyveno dar galiojant bausmės vykdymo atidėjimui ir todėl žinojo tik apie tokį teismų sprendimą jo atžvilgiu. Minėtame 2018-02-05 teikime nurodyta, kad T. B. į telefonos skambučius neatsiliepia, apie teismo posėdį jam pranešta SMS žinute. Nėra jokių duomenų, kad T. B. abonentinis telefono numeris buvo pastoviai išjungtas, todėl T. B. turėjo gauti pranešimus. Į teikimo nagrinėjimą T. B. nebuvo atvykęs, tačiau buvo atvykęs jo tėvas A. B., kuris betarpiškai bendraudavo su sūnumi T. B. (šias aplinkybes galėtų patvirtinti liudytoja I. C. – Panevėžio apygardos probacijos tarnybos pareigūnė – prašo įrodymų tyrimo).
2.3. Nepagrįstai pirmos instancijos teismas teisinančiu įrodymu pripažino T. B. 2018-02-27 skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2018-02-21 nutarties, kuria jam buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas. Duodamas parodymus pirmos instancijos teisme A. B. tik nurodė aplinkybę, kad jis surašė 2018-02-27 skundą ir daugiau byloje nėra jokių A. B. paaiškinimų, kokiu būdu buvo „sukomponuotas“ šis T. B. pasirašytas skundas. Pirmos instancijos teismas patikėjo neišsamiais A. B. parodymais ir šiuos parodymus nepagrįstai siejo su byloje esančia T. B. įgaliojimo kopija. Minėtas 2018-02-27 skundas pasirašytas T. B., jame nurodyta gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) skundas informatyvus, jame nurodyta daug asmeninių T. B. gyvenimo aplinkybių.
2.4. Nepagrįsta pirmos instancijos teismo išvada, kad 2018-05-24 T. B. sulaikytas nesislapstantis. Byloje yra pakankamai duomenų, kad laikotarpyje nuo 2018-03-27 iki 2018-05-24 T. B. neturėjo pastovaus, teisėto darbo, nebuvo žinoma jo gyvenamoji vieta. T. B. teisėsaugos pareigūnams nenurodė savo darbovietės, kaip jis pats teigia, dirbo nelegaliai, darbo vietos nebuvo pastovios ir tai parodo, kad T. B. slapstėsi. Nuo 2018-03-27 nebebuvo žinoma T. B. pastovi gyvenamoji vieta, (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnai T. B. nerasdavo, tėvas A. B. nurodė, kad sūnus kartu negyvena. Aplinkybę, kad laikotarpiu nuo 2018-03-27 iki 2018-05-24 ir anksčiau A. B. bendravo su besislapstančiu T. B., patvirtina tai, kad 2018-05-24 po sulaikymo T. B. policijos pareigūnams nurodė būtent tik tėvo telefono abonentinį numerį ir paprašė, kad tėvas atvežtų jo daiktus. Nepagrįstai pirmos instancijos teismas pripažino T. B. sulaikiusio policijos pareigūno A. S. parodymus tik subjektyvia nuomone, nes iš A. S. parodymų visumos ir bylos duomenų matyti, kad T. B. žinojo dėl ko slapstosi, nereiškė pretenzijų, kad sulaikytas darbo metu ir T. B. prašė tėvo ne drabužių persirengti darbinius drabužius, o daiktų, kurie reikalingi įkalinimui.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad skunžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu T. B. pagrįstai išteisintas iš kaltinimo pagal BK 242 straipsnį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
6. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus – išteisintojo T. B. parodymus, liudytojų A. B., A. S. parodymus, tarnybinius pranešimus, T. B. atžvilgiu priimtus teismų procesinius sprendimus, Panevėžio apygardos probacijos tarnybos raštus, kitą rašytinę bylos medžiagą ir įvertinęs jų visetą sprendė, kad byloje nėra įrodymų neginčytinai patvirtinančių, jog T. B. žinojo apie tai, kad jam yra panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir dėl to vengė atlikti laisvės atėmimo bausmę, todėl konstatavo, kad jo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 242 straipsnyje, sudėties. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasis jų visuma padarė pagrįstą bei teisingą išvadą, kad T. B. veiksmuose nėra BK 242 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties.
7. BK 242 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti paskirtą arešto ar laisvės atėmimo bausmę, kai asmuo dar nėra suimtas. Vengimas atlikti laisvės atėmimo bausmę yra procesas, kurio metu nuteistasis aktyviais veiksmais stengiasi išvengti bausmės atlikimo. Subjektyvusis minėto nusikaltimo sudėties požymis pasireiškia tiesiogine tyčia – kaltininkas žino ir supranta savo pareigą vykdyti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau slapstydamasis ar kitokiais veiksmais sąmoningai stengiasi išvengti jos atlikimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-12-1073/2019).
8. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad T. B. nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams ir skiriant įpareigojimus (1 t. b. l. 89-98). Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 21 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas T. B. panaikintas ir jis pasiųstas atlikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu paskirtą dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę (1 t., b. l. 106-108). Ši nutartis buvo skundžiama apeliacine tvarka, tačiau Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartimi palikta galioti (1 t., b. l. 109-111). Panevėžio apylinkės teisme Panevėžio rūmuose 2018 m. kovo 27 d. priimtas potvarkis dėl T. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, kuris Panevėžio apskrities VPK gautas 2018-03-29 (1 t., b. l. 10). Iš 2018 m. balandžio 6 d. pažymos matyti, kad 2018-04-05 buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), tačiau T. B. nebuvo rastas, tą pačią dieną paskelbta jo paieška (1 t., b. l. 6, 27).
9. T. B. kaltinamas tuo, kad pradėjus vykdyti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis tyčia išvyko iš savo nurodytos gyvenamosios vietos, slapstėsi nuo nuosprendį vykdančių pareigūnų, kol 2018 m. gegužės 24 d. buvo sulaikytas, tokiu būdu T. B. vengė atlikti nuosprendžiu jam paskirtą dviejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
10. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys duomenys nesuponuoja išvados, kad T. B. savo veiksmais tyčia vengė atlikti laisvės atėmimo bausmę.
11. Visų pirma pažymėtina tai, kad sprendžiant ar asmuo vengė atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, svarbu yra nustatyti tai, ar teisėsaugos institucijos tinkamai informavo asmenį apie jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo tvarką. Tuo atveju, kai asmeniui yra panaikinamas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis nėra tinkamai informuotas, kokios yra jo pareigos (pvz., neišaiškinus, į kokią įstaigą ir per kiek laiko jis turi kreiptis, neapribojus jo judėjimo laisvės įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos ir pan.), negalima daryti išvados, jog toks asmuo tyčia vengia atlikti paskirtąją laisvės atėmimo bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-12-1073/2019).
12. Šioje byloje nėra duomenų apie tai, kad T. B. panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą jis buvo tinkamai informuotas apie paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo tvarką. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad T. B. nedalyvavo apylinkės teismo posėdžiuose, kuriuose buvo sprendžiamas bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimas (1 t., b. l. 107 b. l.). Apeliacinis skundas dėl sprendimo panaikinti T. B. bausmės vykdymo atidėjimą apygardos teisme buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, T. B. taipogi nedalyvaujant (1 t., b. l. 109 b. l.). Panaikinus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, T. B. nebuvo paskirti ir jokie įpareigojimai. Apeliaciniame skunde plačiai argumentuojama, kad T. B. žinojo apie tai, kad jam yra panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau apygardos teismas pažymi, kad net ir asmens žinojimas apie bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą pats savaime nelemia jo suvokimo, jog jis privalo imtis atitinkamų veiksmų, susijusių su laisvės atėmimo bausmės vykdymu, t. y. pats atvykti į policiją, neišvykti iš gyvenamosios vietos ir panašiai. Juo labiau, kad šioje byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų pripažinti, kad T. B. tyčia vengė atlikti laisvės atėmimo bausmę ir tam ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų. Šiuo atveju vien tik tai, kad T. B. išvyko iš savo gyvenamosios vietos ir nenurodė kitos, nenustačius, jog jis ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų ar priemonių, apsunkinančių jo sulaikymą, be to, teisėsaugos institucijoms tinkamai neinformavus, kaip jis turi elgtis teismui panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą, nesant paskirtam įpareigojimui neišvykti iš gyvenamosios vietos ar kitokių judėjimo suvaržymų, T. B. veiksmai negali būti pripažinti vengimu atlikti laisvės atėmimo bausmę. Juolab, kad T. B. sulaikytas (duomenys neskelbtini), o ne tolimoje nuo gyvenamosios vietos teritorijoje.
13. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad T. B. veiksmuose nėra BK 242 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties, todėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendis laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Rimos Matulionienės apeliacinį skundą atmesti.