Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir iki sulaikymo gyvenęs adresu (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-03-31 nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį mokytis bei per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti 1/3 dalį padarytos turtinės žalos; 2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-04-28 nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams; 2018-02-21 panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti paskirtą bausmę; 3) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-08-23 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, šią bausmę vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinant vienu trečdaliu ir paskiriant laisvės atėmimo bausmę 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2016 m. balandžio 28 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie neatliktos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės ir T. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 2 mėnesiams. Teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 2 p. 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti mokslą, neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei vienerius metus dalyvauti elgesio pataisos programoje, o pagal 2018 m. vasario 21 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartį bausmės vykdymo atidėjimą panaikinus ir pasiuntus jį atlikti bausmę pataisos namuose, 2018 m. kovo 27 d. potvarkiu šią įsiteisėjusią nutartį pradėjus vykdyti, jis tyčia išvyko iš savo nurodytos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), slapstėsi nuo nuosprendį vykdančių pareigūnų, kol 2018 m. gegužės 24 d. (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo sulaikytas policijos pareigūnų, tokiu būdu vengė atlikti apkaltinamuoju nuosprendžiu jam paskirtą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamasis T. B. dėl pareikšto kaltinimo kaltės nepripažino ir parodė, kad žinojo, jog buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme ir bausmės vykdymas jam yra atidėtas, tačiau jam nebuvo žinoma, kad bausmės vykdymo atidėjimas jam buvo panaikintas ir jis negavo jokio tai patvirtinančio dokumento. Jis dalyvavo probacijos tarnyboje ir jam buvo žinomi visi įpareigojimai, po kiek laiko užsimiršo ir kokį mėnesį nesilaikė. Kol lankėsi probacijoje, pastoviai gyveno pas tėtį. Bausmės vykdymo atidėjimu jis buvo nuteistas vieną kartą. Probacijoje buvo gal pusantrų metų. Jis prisipažįsta, kad pažeidė tuos įpareigojimus, nežinojo, kokios pasekmės yra už pažeidimus. Gal ir buvo įspėtas dėl padarinių ir galimai žinojo, kad taip gali būti. Pats nėra gavęs nutarties dėl bausmėms vykdymo atidėjimo panaikinimo. Jam nežinoma, kad tėvas skundė teismo sprendimus. Prieš 4 metus jis yra parašęs tėvui įgaliojimą dėl visų reikalų. Jis dar buvo pasirašęs ant tuščių lapų gal 15 egzempliorių. Jis sutiko su viskuo, ką tėtis darys, juo pasitikėjo. Priimant nuosprendį jis nurodė savo gyvenamąją vietą. Apie pasikeitusią gyvenamąją vietą probacijos tarnybą jis informavo, kaip informavo - nebepamena. Jis nesislapstė ir nevengė, taip išėjo. Jis tiesiog keletą mėnesių nelegaliai dirbo statybose pas žmogų, kurio negali įvardinti. Iki tol ūkininkavo su tėvu. Jis dirbdavo komandiruotėse, negrįždavo namo, nes būdavo po visą (duomenys neskelbtini) objektai, gyveno namelyje ant ratų, ten kur statybų objektas buvo. Kas dvi dienas keisdavo gyvenamąją vietą. Tėtis jo gyvenamosios vietos nežinojo, nes jis važinėjo po visą (duomenys neskelbtini). Neinformavo apie tai probacijos tarnybos. Taip tiesiog išėjo, nežino kaip tai suderinama su bausmės vykdymu. Kai jį pareigūnai sulaikė, jam pradžioje buvo šokas, jie buvo civiliai apsirengę, atėjo jo darbo metu, iš nugaros, pervertė ir nieko nesakę jį išvežė į (duomenys neskelbtini). Paskui jam policijoje pareigūnai paaiškino, neatsimena kurie, dėl ko jį sulaikė ir kad jam panaikintas vykdymo atidėjimas. Sulaikymo metu nežinojo sulaikymo priežasties. Buvo pas jį daugiau ikiteisminių tyrimų, tai galėjo būti ir dėl kitų dalykų. Pareigūnų prašė drabužių, nes buvo su darbiniais drabužiais, visas purvinas, suprakaitavęs, todėl norėjo būti švarus. Kitą dieną jam atvežė drabužių maišelį ir po kelių dienų jį išvežė į Šiaulių tardymo izoliatorių. Galvojo, kad bus kažkas negerai, dėl to, kad nevykdė įsipareigojimų. Galvojo, kad sės kažkada, bet nežinojo kada.

Liudytojas A. B. parodė, kad gal prieš penkis metus jam buvo išduotas sūnaus T. B. įgaliojimas, kurio pagrindu jis sūnaus vardu, kuris ankščiau prieš kokius 3 metus, būdamas nepilnametis, buvo pridėjęs parašų ant tuščių lapų, parašė apeliacinį skundą teismui dėl sūnaus pasiuntimo atlikti realios laisvės atėmimo bausmės. Kadangi skundą padavė jis, o ne sūnus, tai sūnus galėjo nieko nežinoti apie apygardos priimtą sprendimą. Sūnaus teisme nebuvo ir šis dalyvavo. Jis su sūnumi nebuvo susitikę nei po teismo, nei iki apeliacinio skundo parašymo. Jis nežino, kur buvo sūnus. Jeigu būtų žinojęs, tai už pakarpos būtų atvesdinęs. Kad jo sūnus buvo nuteistas ir jam bausmės vykdymas buvo atidėtas, jis žinojo. Jis pats gyvena (duomenys neskelbtini), šiuo adresu jo sūnus negyveno, ir jis nežino, kur probacija jį prižiūrėjo, kadangi jis yra pilnametis ir nuo 18 metų jis pastarojo nebekontroliuoja. Jis sūnaus vardu skundų davė daug ir visada už jį duodavo, nes buvo įsitikinęs, kad gali turimu įgaliojimu naudotis. Daugiau į klausimus atsakyti atsisakė.

Liudytojas A. S. parodė, kad jam teko vykdyti teismo priimtą nutartį, kai kaltinamasis buvo pasiųstas atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Gavus nutartį dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo šiam asmeniui ir policijos pareigūnams neradus jo pagal gyvenamąją vietą, buvo paskelbta jo paieška. Kaltinamojo tėvas negalėjo pasakyti apie sūnų, nes kartu ten negyveno. Minėtas asmuo buvo rastas (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur sodai, važiuojant iš miesto dešinėje kelio pusėje. Ten jį sulaikė. Priėjus prie šio asmens, pastarojo reakcija buvo tokia, kad, jo manymu, šis suprato dėl ko sulaikomas ir sulaikymas šiam nebuvo netikėtas. Vaikinas nesipriešino. Paskui važiuojant, vaikinas paprašė daiktų. Pastarasis suprato, kad važiuos į įkalinimo įstaigą. Klausimų, kur, už ką ir panašiai kaltinamasis neuždavė, jis suprato, kur yra vežamas. Kaltinamojo elgesys, konkliudentiniai veiksmai tai parodė, kad jis suprato. Jis nereiškė emocijomis, kad jis nežino. Jo elgesys ir veiksmai davė suprasti, kad jis žino, dėl ko sulaikytas, pasakė, kad jam reikalingi daiktai.

2018-06-07 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyr. tyrėjo A. S. tarnybiniu pranešimu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 242 str. Pranešime teigiama, kad 2018-04-06 buvo paskelbta nuteistojo T. B., gim. (duomenys neskelbtini), paieška. Panevėžio apygardos teismo 2018-03-23 nutartimi nuteistojo T. B. skundas buvo atmestas ir palikta galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-02-21 nutartis, kuria bausmės, skirtos 2016-04-28 nuosprendžiu, vykdymo atidėjimas buvo panaikintas. 2018-04-06 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad patikrinus galimas nuteistojo T. B. gyvenamas vietas, jis nebuvo rastas, todėl įsiteisėjusi 2018-02-21 nutartis buvo perduota vykdyti Panevėžio apskr. VPK paieškos pareigūnams. 2018-05-24 17.50 val. (duomenys neskelbtini). ieškomas nuteistasis T. B. buvo sulaikytas ir pristatytas į Panevėžio apskr. VPK areštinę. T. B. vengė atlikti laisvės atėmimo bausmę (b.l. 6- 28).

2016-04-28 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) T. B. nuteistas pagal BK 138 str. 2 d. 2 p. laisvės atėmimo bausme dvejiems metams šešiems mėnesiams, jos vykdymą vadovaujantis BK 75 str. 1 d. 2 d. 5 p. 6 p. 8 p. atidedant dvejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti mokslą, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei vienerius metus dalyvauti elgesio pataisos programoje (b.l. 14- 23).

2018-02-21 Panevėžio apylinkės teismo nutartimi patenkintas Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimas Nr. (duomenys neskelbtini) - panaikintas T. B. bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-04-28 nuosprendžiu paskirtos dviejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, ją paskiriant atlikti pataisos namuose (b.l. 11- 13, 34, 35).

Iš Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų pažymos kopijos matyti, kad 2018-02-21 nutarties nuorašas byloje Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotas T. B., 2018-02-21 pasirašytinai įteiktas tėvui A. B. (b.l. 33).

Prie bylos prijungta 2018-02-27 skundo kopija, iš kurio matyti, kad šį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2018-02-21 nutarties pasirašė T. B., nurodė gyvenamosios vietos adresą - (duomenys neskelbtini) (b.l. 40, 41).

2018-03-23 Panevėžio apygardos teismo nutartimi nuteistojo T. B. skundas atmestas. Nutarties kopija 2018-03-23 paprastąja korespondencijos siunta išsiųsta nuteistajam T. B., (duomenys neskelbtini) (b.l. 24- 26, 36, 37, 44).

2018-03-27 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) pavesta Panevėžio apskr. VPK Panevėžio miesto ir rajono PK pareigūnams vykdyti įsiteisėjusią 2018-02-21 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartį, nuteistąjį T. B. suimti (b.l. 10).

Siekiant asmenį pripažinti kaltu pagal BK 242 straipsnį, būtina ne tik nustatyti, kad asmuo žino apie jo atžvilgiu priimtą ir įsiteisėjusį apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo asmeniui yra paskirta laisvės atėmimo bausmė, ar nutartį, kuria panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, jos įsiteisėjimą, tačiau ir realius tyčinius tokio asmens veiksmus, kuriais buvo vengiama atlikti paskirtą bausmę. Vien duomenys apie tai, kad asmens atžvilgiu vykdoma probacija ir jos metu to asmens atžvilgiu pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai, nagrinėjamu atveju nepatvirtina tokio asmens žinojimo apie jo atžvilgiu panaikintą bausmės vykdymo atidėjimą ir tokio teismo sprendimo pradėjimą vykdyti.

Kaltinamasis T. B. viso proceso metu neigė slapstęsis nuo nuosprendį vykdančių pareigūnų ir vengęs atlikti apkaltinamuoju nuosprendžiu jam paskirtą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Jo teigimu, jis nežinojęs, kad bausmės vykdymo atidėjimas jam buvo panaikintas, pats nėra gavęs jokių dokumentų dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir pats skundo dėl to nedavęs.

Byloje esantys duomenys liudija, kad Panevėžio apylinkės teismas 2018-02-21 nutartimi patenkino Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimą - panaikino T. B. bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntė jį į pataisos namus atlikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-04-28 nuosprendžiu paskirtos dviejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Iš bylos taip pat matyti, kad dėl šios 2018-02-21 teismo nutarties buvo paduotas T. B. pasirašytas skundas apygardos teismui, kuris 2018-03-23 nutartimi skundą atmetė. Šie rašytiniai duomenys sudaro pagrindą manyti, kad T. B. turėjo žinoti apie bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą jo atžvilgiu, tačiau šie duomenys be kita ko turi būti vertinami ir kitų byloje esančių duomenų kontekste.

Pirma, byloje nėra ginčo, kad skundas dėl Panevėžio apylinkės teismo 2018-02-21 nutarties, kuria patenkintas teikimas, yra pasirašytas paties T. B.. Pats T. B. neginčijo savo parašo skunde, tačiau parodė, kad pats skundo nesurašė ir nepadavė, tik kažkur prieš 4 metus jis yra parašęs tėvui įgaliojimą dėl visų reikalų ir dar buvo pasirašęs ant tuščių lapų gal 15 egzempliorių. T. B. tėvas A. B., būdamas įspėtas už melagingų parodymų davimą teisme ir atsakomybę už tai, šias aplinkybes teisme visiškai patvirtino ir parodė, kad jis sūnaus vardu, šiam nežinant, surašė ir padavė skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2018-02-21 nutarties, nes turėjo tuščių lapų su sūnaus parašais. A. B. teigimu, taip jis tiesiog siekė padėti neatsakingai besielgiančiam sūnui. Duomenų, paneigiančių šias kaltinamojo ir jo tėvo nurodytas aplinkybes, kurios visiškai tarpusavyje sutampa, byloje nėra. Gi T. B. įgaliojimo išdavimą tėvui A. B. patvirtina pastarojo teismui pateikta, byloje esanti įgaliojimo kopija.

Antra, T. B. teisme parodė, kad iki jo sulaikymo (2018-05-24) jis kelis mėnesius nelegaliai dirbo statybose, dirbdavo komandiruotėse, negrįždavo namo, važinėjo po visą Lietuvą, tėtis jo gyvenamosios vietos nežinojo. Kaltinamojo tėvas A. B. taip pat teisme tvirtino, kad jis pats gyvena (duomenys neskelbtini), šiuo adresu jo sūnus negyveno, ir jis nežino, kur probacija jį prižiūrėjo. Kad T. B. nebuvo randamas šiuo adresu matyti ir iš liudytojo A. S. parodymų, iš probacijos teikimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo T. B. teismui bei dėl to priimtų teismų 2018-02-21 ir 2018-03-23 nutarčių. Iš pastarųjų duomenų seka, kad T. B. paskutinį kartą probacijos tarnyboje lankėsi 2017-12-12, o 2018 m. sausį nebeatvyko, neatsiliepė ir namuose nebuvo randamas. Taigi, konstatuotina, kad iš nurodytos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), T. B. išvyko ir joje negyveno dar galiojant bausmės vykdymo atidėjimui ir jam žinant tik apie tokį teismų sprendimą jo atžvilgiu.

Trečia, iš Panevėžio apylinkės teismo pažymos kopijos matyti, kad 2018-02-21 nutarties nuorašas byloje Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotas T. B., 2018-02-21 pasirašytinai įteiktas ne pačiam T. B., o jo tėvui A. B., kuomet byloje esantys duomenys liudija T. B. jau negyvenant minėtu adresu ir tėvui nežinant sūnaus buvimo vietos. O 2018-03-23 Panevėžio apygardos teismo nutarties kopija 2018-03-23 paprastąja korespondencijos siunta išsiųsta nuteistajam T. B. adresu (duomenys neskelbtini), nesant apskritai jokių duomenų apie siuntos priėmėją. Taigi, kad ši 2018-03-23 teismo nutartis, o taip pat ir 2018-02-21 teismo nutartis įteikta T. B., tokių duomenų byloje nėra.

Ketvirta, nei teikimo nagrinėjime apylinkės teisme, nei skundo dėl teikimo patenkinimo nagrinėjime apygardos teisme T. B. nedalyvavo.

Penkta, kaip matyti iš bylos, iki bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir teismo 2018-02-21 nutarties vykdymo pradžios T. B. pradėti, atlikti veiksmai – gyvenamosios vietos pakeitimas ir nepranešimas apie tai probacijos tarnybai, neatsiliepimas telefonu ir pan. - atitinkamai sąlygoję bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą T. B. atžvilgiu, tęsėsi ir po 2018-02-21 nutarties priėmimo bei pradėjus ją vykdyti. Duomenų, kad T. B. elgesys, jo kryptingumas keitėsi ir kito po 2018-02-21 nutarties priėmimo ar pradėjus ją vykdyti, byloje nėra. Šios aplinkybės, jas vertinant kaltinamojo probacijos sąlygų nebesilaikymo pradžios kontekste, neleidžia teismui pagrįstai manyti, kad T. B. veiksmai bei jo tyčia buvo nukreipta būtent išvengti kaltinime minimu apkaltinamuoju nuosprendžiu jam paskirtos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės atlikimo, dėl kurios vykdymo atidėjimo panaikinimo dar nebuvo nei teikimo, nei teismų sprendimų. Tokios išvados nepaneigia vien kaltinamojo teisme išsakytas teiginys, kad jis galvojo, kad kažkada sės, tik nežinojo kada.

Šešta, kaltinamasis T. B. parodė, kad jis lankėsi probacijos tarnyboje gal pusantrų metų ir jam buvo žinomi visi įpareigojimai, po kiek laiko jie užsimiršo ir jis pažeidė tuos įpareigojimus – taip išėjo, tiesiog nežinojo, kokios pasekmės yra už pažeidimus. Gal ir buvo įspėtas dėl padarinių ir galimai žinojo, kad taip gali būti. Nors tokie kaltinamojo paaiškinimai deklaratyvūs ir nėra atsakomybę šalinantys, teismas negali nepastebėti jauno kaltinamojo amžiaus ir gyvenimiškos patirties, atsakingumo stokos, ką patvirtina ir kaltinamojo tėvo A. B. parodymai, byloje esančio T. B. įgaliojimo išdavimo faktas.

Septinta, atkreiptinas dėmesys ir į kaltinamojo sulaikymo vietą – jis sulaikytas netoli nuo probacijos tarnybai žinomos jo gyvenamosios vietos esančiame mieste. Sutinkamai su kaltinamojo parodymais, jis buvo sulaikytas nesislapstantis, o darbo metu, todėl jis paprašė švarių rūbų. Nors kaltinamojo teiginių dėl jo nelegalaus darbo nepatvirtina jokie duomenys – žmogų, pas kurį jis tariamai dirbo, jis atsisakė įvardinti, tai paneigiančių duomenų taip pat nėra. Be to, ikiteisminio tyrimo metu vienas iš kaltinamąjį sulaikiusių policijos pareigūnų A. S. parodė, kad T. B. sulaikė vietoje, kur vyko kažkokie lauko žemės lyginimo darbai, stovėjo nedidelis ekskavatorius. Teisme apklaustas A. S. patvirtino, kad sulaikytas T. B. išreiškė prašymą pasiimti rūbų, ir nors, liudytojas parodė tai supratęs, kaip T. B. suvokimą dėl jo vykimo į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą, tai tėra jo subjektyvi nuomonė, kuri nepaneigia kaltinamojo nurodytų teiginių. Liudytojo A. S. teigimu, jis iš T. B. elgesio, konkliudentinių veiksmų suprato, kad pastarasis žino jo sulaikymo priežastį, tačiau, teismas sprendžia, kad vien iš tokių pareigūno parodymų negalima daryti neabejotinos išvados, kad T. B. žinojo apie bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą jam ir dėl to vengė atlikti su laisvės atėmimu susijusią bausmę.

BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, arba nuteisti asmenį, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų byloje. Nesurinkus neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, o byloje esant abejotiniems, neišsamiems bei neleidžiantiems daryti patikimų išvadų dėl kaltinamojo kaltumo, duomenims, turėtų būti priimtas išteisinamasis nuosprendis. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Remdamasis aukščiau išdėstytais argumentais bei atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, neginčytinai patvirtinančių T. B. žinojimą apie jo atžvilgiu panaikintą bausmės vykdymo atidėjimą bei tokio teismo sprendimo vykdymą, nesant galimybių šioms abejonėms pašalinti, teismas daro išvadą, kad T. B. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 242 straipsnyje, sudėties. Esant minėtoms aplinkybėms kaltinamasis išteisintinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kaltinamajam T. B. kardomoji priemonė nepaskirta.

Byloje yra susidariusios 3,80 Eur proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti, jos vadovaujantis BPK 105 straipsnio 5 dalimi apmokėtinos iš valstybės lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išteisinti iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.