Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-06-14 · Civilinė byla Nr. 2-771/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-14
Bylos Nr.
2-771/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Milašienė, Nijolė Piškinaitė, Dalia Vasarienė
Ieškovas
D. Š., L. Š., E. Š.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Vasarienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. Š. , L. Š. ir E. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nutarties, kuria panaikintos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-262-267/2012 pagal ieškovų D. Š. , L. Š. ir E. Š. ieškinį akcinei bendrovei bankui Snoras ir Kornelijui Nutautui dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai D. Š. , L. Š. ir E. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB bankui Snoras, dalyvaujant trečiajam asmeniui Kornelijui Nutautui, dėl žalos atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartimi buvo sustabdyta nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-262-267/2012 iki įsiteisės 2011 m. birželio 6 d. teismo nuosprendis Šiaulių miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-220-885/2011, kurioje Kornelijus Nutautas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą LR BK 281 straipsnio 4 dalyje.

Šiaulių apygardos teisme 2011 m. gruodžio 15 d. buvo gautas ieškovų D. Š. , L. Š. ir E. Š. patikslintas ieškinys atsakovams AB bankui Snoras, Kornelijui Nutautui, trečiajam asmeniui UADB „ERGO LIETUVA“ dėl žalos atlyginimo bei prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų Kornelijaus Nutauto ir AB banko Snoras turtui – areštuoti atsakovams priklausančias pinigines lėšas, turtą bei turtines teises 2 102 546,20 Lt sumai. Nurodė, kad Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gruodžio 20 d. nutartimi nusprendė areštuoti ne didesnei kaip 2 102 546,20 Lt sumai AB bankas Snoras ir Kornelijui Nutautui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, leidžiant šiuo turtu naudotis, bet uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, o jo nesant, ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovams priklausančias pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose.

Šalies argumentai

Atsakovas Kornelijus Nutautas 2011 m. gruodžio 30 d. teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį. Nurodė, kad teismas neatnaujinęs bylos nagrinėjimo negalėjo spręsti patikslinto ieškinio priėmimo klausimo ir klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taip pat nurodė, kad įstatymas nenumato galimybės areštuoti trečiojo asmens turto.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2012 m. sausio 4 d. nutartimi panaikino 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį ir atnaujino civilinės bylos Nr. 2-262-267/2012 nagrinėjimą. 2012 m. sausio 9 d. teismo posėdyje buvo priimtas ieškovų D. Š. , L. Š. ir E. Š. patikslintas ieškinys atsakovams AB bankas Snoras ir Kornelijui Nutautui dėl autoįvykyje padarytos žalos atlyginimo, o 2012 m. sausio 10 d. nutartimi teismas nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuoti ne didesnei kaip 2 102 546,20 Lt sumai kiekvienam solidariam atsakovui AB bankas Snoras ir Kornelijui Nutautui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, leidžiant šiuo turtu naudotis, bet uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims.

Šiaulių apygardos teisme 2012 m. sausio 10 d. buvo gautas ieškovų atskirasis skundas dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 4 d. nutarties panaikinimo ir grąžinimo klausimui nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Ieškovai nesutiko su teismo nutartimi dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2012 m. sausio 13 d. nutartimi ieškovų D. Š. , L. Š. ir E. Š. atskirajį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 4 d. nutarties atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Nurodė, kad CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Kaip matyti iš 2012 m. sausio 4 d. Šiaulių apygardos teismo nutarties, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Kornelijaus Nutauto atžvilgiu skyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2012 m. sausio 9 d. CPK nenustato, kad atskiruoju skundu būtu galima skųsti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 4 d. nutartį, be to nutartis neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai. Apibendrindamas nurodytas aplinkybės, teismas konstatavo, kad skundžiama nutartis, pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Atskiruoju skundu ieškovai prašo Šiaulių apygardos teismas 2012 m. sausio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodė, kad teismas neteisingai aiškina CPK 334 straipsnio 1 dalies normą, nes toks normos aiškinimas reikštų, jog CPK 151 straipsnio 1 dalies norma yra visiškai beprasmė - kadangi jokia teismo nutartis, kuria sprendžiamas koks nors su laikinosiomis apsaugos priemonėmis susijęs klausimas, neužkerta ir objektyviai negali užkirsti kelio tolesnei bylos eigai. Pagal Šiaulių apygardos teismo aiškinimą darytina išvadą jog nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių (tiek dėl jų taikymo, tiek dėl jų panaikinimo) yra neskundžiamos, kas prieštarauja tiek CPK 151 straipsnio 1 daliai, tiek teismų praktikai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

CPK 147 straipsnio 1 dalis numato, kad kai prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas pareikštame ieškinyje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas tik išsprendus ieškinio, kuriame jas prašoma taikyti, priėmimo klausimą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2011 m. gruodžio 20 d. nutartimi išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių klausimą neišsprendęs patikslinto ieškinio priėmimo klausimo. Gavęs Kornelijaus Nutauto 2011 m. gruodžio 30 d. atskirąjį skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį, teismas 2012 m. sausio 4 d. nutartimi panaikino 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį, atnaujino civilinės bylos Nr. 2-262-267/2012 nagrinėjimą, 2012 m. sausio 9 d. teismo posėdyje priėmė ieškovų D. Š. , L. Š. ir E. Š. patikslintą ieškinį atsakovams AB bankas Snoras ir Kornelijui Nutautui dėl autoįvykyje padarytos žalos atlyginimo, o 2012 m. sausio 10 d. nutartimi teismas taikė analogiškas laikinąsias apsaugos priemones, kokios buvo pritaikytos 2011 m. gruodžio 20 d. to paties teismo nutartimi. Akcentuotina, kad ieškovų atskirasis skundas dėl 2012 m. sausio 4 d. teismui įteiktas 2012 m. sausio 10 d., t. y. jau priėmus 2010 m. sausio 10 d. teismo nutartį, kuria, kaip minėta, vėl buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (46 b. l.).

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentu, jog, vadovaujantis CPK 151 straipsnio 1 dalimi, visos pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali būti skundžiamos ir ieškovai turėjo teisę dėl 2012 m. sausio 4 d. nutarties paduoti atskirąjį skundą. Dėl to pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neturėjo pagrindo nurodyti, kad nagrinėjamu atveju CPK nenustato, kad atskiruoju skundu galima skųsti Šiaulių apygardos 2012 m. sausio 4 d. nutartį ir ta nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, kadangi, kaip pagrįstai pastebėjo apeliantai, nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar panaikinimo paprastai neužkerta kelio tolesnei bylos eigai.

Kita vertus, pirmosios instancijos teismas rėmėsi CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto norma, nustatančia, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Atkreiptinas dėmesys, atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 4 d. nutarties, kaip minėta, ieškovai teismui pateikė 2012 m. sausio 10 d., t. y. jau po to, kai vėl buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (46 b. l.). Akivaizdu, kad priėmus minėtą 2012 m. sausio 10 d. teismo nutartį nebeliko apeliacijos objekto pagal 2012 m. sausio 4 d. nutartį. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atskirąjį skundą dėl 2012 m. sausio 4 d. atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tokio skundo (dėl 2012 m. sausio 4 d. nutarties, kaip prašoma nagrinėjamame atskirajame skunde) priėmimo klausimo perdavimas nagrinėti pirmosios instancijos teismui, ir juo labiau tokio atskirojo skundo tenkinimas prieštarautų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams (CPK 7 str.), kadangi būtų iš naujo nagrinėjamas jau išspręstas (2012 m. sausio 10 d. nutartimi) klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 185 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė MilašienėNijolė PiškinaitėDalia Vasarienė