- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-29
- Bylos Nr.
- 1N-146-148/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Gaudutienė
- Nuteistasis
- V. S.
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. S. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo prašymas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-72-557/2013 (su Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 27 d. nuosprendžiu padarytais pakeitimais) V. S. nuteistas pagal BK 24 str. 6 d. ir BK 178 str. 3 d. laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 24 str. 6 d. ir BK 199² str. 1 d. 100 MGL (13000 litų) dydžio bauda, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskiriant galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis pakeistas, panaikinant jo dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo bei ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Šalies argumentai
N. V. S. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą prašydamas pritaikyti jo atžvilgiu BK 75 str. nuostatas ir atidėti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 12 d. nutartimi atmetė nuteistojo prašymą, nutartyje nurodęs, kad nuteistasis iki šiol savo elgesį vertina nekritiškai ir nesigaili nusikaltęs, teismui nebuvo nuoširdus, meluodamas ir išsisukinėdamas bandė išvengti atsakomybės. Be to, atliko tik nedidelę dalį paskirtos pakankamai neilgos laisvės atėmimo bausmės. Taigi teismas nustatė, kad nuteistojo atžvilgiu nėra materialiojo pagrindo taikyti BK 75 str. nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Šalies argumentai
N. V. S. skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Skunde nuteistasis nurodo, kad pagrindinis skundžiamos nutarties argumentas yra tai, jog jis nusikaltęs nesigalėjo, buvo nenuoširdus, bandė išvengti atsakomybės. Tuomet jis nebuvo įsitikinęs, kad būtent jo pateikta informacija pasinaudojo nusikaltimo organizatorius. Tik pasibaigus teismams jis suprato, kad jo elgesys buvo klaidingas.
Per pastaruosius dvejus metus labai pablogėjo tėvų sveikata, jis yra vienintelis, galintis prižiūrėti senstančių tėvų buitį, ūkyje auginamus pasėlius bei gyvulius.
Nuteistojo manymu, BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai yra pasiekti. Jis yra atsiribojęs nuo bendravimo su bet kokiais asmenimis, linkusiais į nusikalstamą veiklą, su buvusiais kolegomis iš pasienio tarnybos ir muitinės visiškai nebendrauja nuo 2005 m., kai išėjo į pensiją. Pastaruosius dvejus metus visą savo veiklą nukreipė į darbą žemės ūkyje ir vaikų auklėjimą. Nepriklauso jokioms nusikalstamoms grupuotėms ir neturi jokių teorinių ar praktinių galimybių užsiimti kokia nors nusikalstama veikla.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
N. V. S. skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Nepriklausomai nuo to, kad baudžiamoji byla šiuo metu yra grąžinta nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, tai netrukdo nagrinėti nuteistojo V. S. skundo dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, kadangi byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik dalyje dėl civilinio ieškinio išsprendimo.
2015 m. kovo 19 d. BK 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista BK 75 straipsnio 1 dalis, numatant galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Baudžiamajame įstatyme įtvirtinus nuostatą, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas ir už sunkius nusikaltimus nuteistam asmeniui, šis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu baudžiamuoju įstatymu, kuris, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią.
V. S. Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu nuteistas (su Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 27 d. nuosprendžiu padarytais pakeitimais) pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 178 straipsnio 3 dalį ir BK 199² straipsnio 1 dalį paskiriant galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams. Taigi šiuo atveju yra formalusis pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nuteistojo atžvilgiu.
BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ir materialusis pagrindas bausmės vykdymo atidėjimui – tai pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.
Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).
Teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo V. S. klausimą, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes. Teismas įvertino tai, kad jis anksčiau neteistas, su šeima ryšius nutraukęs, nedirba. Vis dėlto, teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo V. S. atžvilgiu nėra materialiojo pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, tokią išvadą padarė įvertinęs tai, jog jis padėjo padaryti du tyčinius sunkius savanaudiškus nusikaltimus. Nors jo veika kvalifikuojama kaip padėjėjo, tačiau jo suteikta nusikaltimų padarymui reikalinga informacija buvo pakankamai svarbi ir reikšminga, įgalinusi kitus bendrininkus padaryti nusikaltimą. Nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, V. S. savo kaltės padėjus slapta pagrobti vilkiką ir kitą didelės vertės svetimą turtą įsibraunant į saugomą teritoriją bei padėjus neteisėtai, pažeidžiant nustatytą tvarką įgyti, laikyti ir realizuoti akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepripažino, davė parodymus, neatitinkančius teismo nustatytų faktinių aplinkybių, teisminio nagrinėjimo metu nuoširdaus galėjimosi neišreiškė, o tai rodo, jog jis kritiškai savo elgesio nevertina. Skunde nurodomi teiginiai, neva jis tik po bylos baigimo nagrinėti teismuose suvokė, kad suteikė nusikaltimų organizatoriui naudingos informacijos, kuria jis pasinaudojo, nepagrįsti. V. S. kaltė suvokus savo veiksmus byloje yra įrodyta, apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas patikrinti aukštesnės instancijos teismų.
Skunde nuteistasis nurodo, kad per pastaruosius dvejus metus labai pablogėjo tėvų sveikata, jis yra vienintelis, galintis prižiūrėti senstančių tėvų buitį, ūkyje auginamus pasėlius bei gyvulius. Šios aplinkybės yra svarbios, tačiau jos turi būti vertinamos visų reikšmingų aplinkybių kontekste ir vienos pačios nesudaro pagrindo naikinti teisėtą teismo nutartį ir atidėti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Atmetami ir skundo argumentai apie tai, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai jau yra pasiekti. Kaip pagrįstai pažymėjo skundžiamoje nutartyje teismas, nuteistasis yra atlikęs tik nedidelę dalį jam paskirtos pakankamai neilgos trukmės laisvės atėmimo bausmės. Akivaizdu, jog esant tokioms aplinkybėms atidėjus bausmės vykdymą, nebus pasiektas nei vienas iš BK 41 str. 2 d. numatytų bausmės tikslų - sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Taigi iš pirmiau išdėstytų aplinkybių daroma išvada, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog V. S. bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo.
Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas.
Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, nuteistojo gynėjo skundas atmetamas ir skundžiama teismo nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo V. S. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.