Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-08-31 · Administracinė byla Nr. I-7378-790/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-08-31Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-12-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-08-31
Bylos Nr.
I-7378-790/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01960-2016-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Marius Bajoras
Pareiškėjas
J. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-7378-790/2016Proceso Nr. 3-61-3-01960-2016-8Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2, 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras, dalyvaujant pareiškėjui J. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas J. S. skundu (t. 1, b. l. 1–7) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad nuo 2013-06-28 iki 2016-04-22 buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – Ligoninė) perpildytose kamerose. Ligoninės pastatų konstrukcijose buvo asbesto. Praustis šiltu vandeniu po dušu buvo galima tik vieną kartą per savaitę. Pareiškėjas buvo laikomas kartu su asmenimis, sergančiais tuberkulioze. Sergantys užkrečiamomis ligomis vedami į dušą kartu su kitais asmenimis. Sanitariniame mazge nebuvo užtikrinamas privatumas, jis įrengtas netinkamai. Kamerose buvo dviaukštės lovos, į kurias pareiškėjas negalėjo užlipti dėl skausmų. Kamerose nebuvo užtikrinamas tinkamas vėdinimas. Dėl netinkamų laikymo sąlygų sutriko sveikata: pradėjo kristi svoris, atsirado nemiga, pradėjo dažnai sirgti, susilpnėjo regėjimas. Patirtą neturtinę žalą įvertino 10 000 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas Ligoninė atsiliepimu į skundą (t. 1, b. l. 114–118) prašė skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas Ligoninėje buvo gydomas su pertraukomis laikotarpiu nuo 2013-06-28 iki 2016-06-22. Kiek palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ar suimtųjų Ligoninė informacijos pateikti negali, nes tokia statistika nevedama. Teigė, kad Lietuvos higienos norma HN 76:2010 ,,Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 76:2010) nenustato ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, minimalus gyvenamųjų patalpų plotas asmenims, laikomiems Ligoninėje, yra 5,1 kv. m. Nurodė, kad Ligoninė neturi galimybės įtakoti besigydančiųjų skaičiaus, juos privalo laikyti pagal pacientų izoliavimo reikalavimus. Ligoninėje laikomiems asmenims sudaroma galimybė nuo 6 val. iki 22 val. laisvu nuo medicininių procedūrų laiku būti gryname ore Chirurgijos ir Vidaus ligų skyriaus skyrių lokaliniame sektoriuje. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Įrengimo taisyklės) nenustato, kokie baldai turi būti įrengti gyvenamojoje patalpoje. Ligoninėje palatos minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat remontuojamas arba keičiamas. Sanitarinis mazgas įrengtas pagal Įrengimo taisyklių reikalavimus. Remontas atliekamas pagal poreikį, kaip numatyta galiojančiose higienos normose. Ligoninė teisės aktų nustatyta tvarka užtikrina galimybę ne rečiau kaip kartą per savaitę pasinaudoti dušu, yra sudarytas naudojimosi dušu grafikas. Ligoninė imperatyviai vykdo Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą – visi tuberkulioze sergantys asmenys yra izoliuoti, privalomai dėvi apsaugines kaukes, įgyvendinamos visos nustatytos apsaugos priemonės. Langai kamerose pritaikyti vėdinimui, yra ventiliacinės šachtos. Ligoninė turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 išduotą leidimą-higienos pasą, tai įrodo, kad Ligoninė atitinka veiklai nustatytus reikalavimus. Mano, kad pareiškėjo reikalavimas nepagrįstas įrodymais.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismo posėdžio metu skundo reikalavimus palaikė, prašė jį tenkinti. Teigė, kad kai kuriose kamerose langai neatsidarė dėl įrengtų grotų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas iš dalies tenkintinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, neužtikrinus tinkamų gyvenimo sąlygų Ligoninėje.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr. LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr. LVAT 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013 ir kt.). Tačiau svarbu pažymėti, kad ši įrodinėjimo taisyklė nėra besąlyginė. Pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kalinimo sąlygų atitiktį teisės aktų reikalavimams atsakovui nekyla, jeigu pareiškėjas nepakankamai konkrečiai apibūdina galbūt padarytą pažeidimą (LVAT 2015-10-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2215-520/2015). Hipotetinio (deklaratyvių teiginių, nesietinų su konkrečiomis, apibrėžtomis individualiomis aplinkybėmis) pobūdžio svarstymų teismas nenagrinėja, nes tai nėra susieta su efektyvia pažeistų teisių gynyba (žr., pvz., LVAT 2013-08-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1105/2013, 2013-09-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1174/2013 ir kt.).

Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas Ligoninėje buvo laikomas laikotarpiais nuo 2013-06-28 iki 2013-07-12, nuo 2013-08-30 iki 2013-09-10, nuo 2014-04-02 iki 2014-04-04, nuo 2014-08-27 iki 2014-08-29 nuo 2014-09-24 iki 2014-09-26, nuo 2014-10-01 iki 2014-10-08, nuo 2015-02-04 iki 2015-02-11, nuo 2015-03-18 iki 2015-03-27, nuo 2015-11-20 iki 2015-12-02, nuo 2015-12-23 iki 2015-12-30, nuo 2016-01-15 iki 2016-01-27, nuo 2016-04-14 iki 2016-04-22 (t. 1, b. l. 114–115). Teismas pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenis nustatė, kad pareiškėjas buvo kreipęsis į administracinį teismą su skundu dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ligoninės, dėl netinkamų jo laikymo sąlygų Ligoninėje. Įsiteisėjusia LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1222-858/2015 (dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-7687-208/2014, proceso Nr. 3-61-3-02174-2014-4) pareiškėjui priteistas 120 Eur neturtinės žalos atlyginimas dėl netinkamų jo laikymo sąlygų (skundo reikalavimai buvo keliami dėl per mažo kamerų (palatų) ploto, privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo, dulkių ir triukšmo kameroje (palatoje)) Ligoninėje laikotarpiu nuo 2013-06-28 iki 2013-07-12, nuo 2013-08-30 iki 2013-09-10, nuo 2014-04-02 iki 2014-04-04. Todėl teismas, atsižvelgdamas į LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A-1222-858/2015, pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų jo laikymo sąlygų, pasireiškusių per mažu kamerų plotu, privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimu, Ligoninėje nagrinės laikotarpiais nuo 2014-08-27 iki 2014-08-29, nuo 2014-09-24 iki 2014-09-26, nuo 2014-10-01 iki 2014-10-08, nuo 2015-02-04 iki 2015-02-11, nuo 2015-03-18 iki 2015-03-27, nuo 2015-11-20 iki 2015-12-02, nuo 2015-12-23 iki 2015-12-30, nuo 2016-01-15 iki 2016-01-27, nuo 2016-04-14 iki 2016-04-22. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, iš kurių pareiškėjas kildina neturtinės žalos atsiradimą ir kuriomis savo reikalavimų negrindė jau išnagrinėtoje administracinėje byloje (proceso Nr. 3-61-3-02174-2014-4) (dėl asbesto Ligoninės pastatų konstrukcijose, galimybės praustis šiltu vandeniu po dušu dažniau nei vieną kartą per savaitę, laikymą kartu su asmenimis, sergančiais tuberkulioze, sergančių asmenų vedimą į dušą kartu su kitais asmenimis, dviaukščių lovų, į kurias pareiškėjas negalėjo užlipti dėl skausmų ir vėdinimo), šioje administracinėje byloje bus nagrinėjamos visu pareiškėjo skunde nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2013-06-28 iki 2013-07-12, nuo 2013-08-30 iki 2013-09-10, nuo 2014-04-02 iki 2014-04-04, nuo 2014-08-27 iki 2014-08-29, nuo 2014-09-24 iki 2014-09-26, nuo 2014-10-01 iki 2014-10-08, nuo 2015-02-04 iki 2015-02-11, nuo 2015-03-18 iki 2015-03-27, nuo 2015-11-20 iki 2015-12-02, nuo 2015-12-23 iki 2015-12-30, nuo 2016-01-15 iki 2016-01-27, nuo 2016-04-14 iki 2016-04-22.

Iš atsakovo atstovo atsiliepime į skundą pateiktų duomenų, pažymų apie kamerų/palatų plotą ir inventorių (t. 1, b. l. 114–115, 136–139) matyti, kad pareiškėjas buvo gydomas Ligoninėje nuo 2014-08-27 iki 2014-08-29 Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 3 (19,80 kv. m., 6 lovos), nuo 2014-09-24 iki 2014-09-26 Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 4 (13,50 kv. m., 6 lovos), nuo 2014-10-01 iki 2014-10-08 Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 4 (34,06 kv. m., 8 lovos), nuo 2015-02-04 iki 2015-02-11 Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 2 (24,92 kv. m., 7 lovos), nuo 2015-03-18 iki 2015-03-27 Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 4 (34,06 kv. m., 8 lovos), nuo 2015-11-20 iki 2015-12-02 Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 30 (15,45 kv. m., 8 lovos), nuo 2015-12-23 iki 2015-12-30 Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 3 (19,80 kv. m., 6 lovos), nuo 2016-01-15 iki 2016-01-27 ir nuo 2016-04-14 iki 2016-04-22 Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 27 (21,25 kv. m., 7 lovos). Pareiškėjas teigia, kad buvo laikomas perpildytose kamerose. Atsakovo atstovas nurodė, kad duomenų, kiek asmenų buvo gydoma šiose palatose kartu su pareiškėju, pateikti negali. Atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę tokio pobūdžio bylose, atsakovo atstovui nepateikus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl perpildytų kamerų paneigiančių įrodymų, teismas laiko įrodytu, kad ginčo laikotarpiu kartu su pareiškėju Ligoninės palatose buvo gydoma tiek asmenų, kiek jose buvo įrengta lovų. Konstatuotina, kad nuo 2014-08-27 iki 2014-08-29 Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 3 buvo gydomi 6 asmenys, jiems teko po 3,3 kv. m. ploto, nuo 2014-09-24 iki 2014-09-26 Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 4 buvo gydomi 6 asmenys, jiems teko po 2,25 kv. m. ploto, nuo 2014-10-01 iki 2014-10-08 Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 4 buvo gydomi 8 asmenys, jiems teko po 4,26 kv. m. ploto, nuo 2015-02-04 iki 2015-02-11 Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 2 buvo gydomi 7 asmenys, jiems teko po 3,56 kv. m. ploto, nuo 2015-03-18 iki 2015-03-27 Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 4 buvo gydomi 8 asmenys, jiems teko po 4,26 kv. m. ploto, nuo 2015-11-20 iki 2015-12-02 Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 30 buvo gydomi 8 asmenys, jiems teko po 1,93 kv. m. ploto, nuo 2015-12-23 iki 2015-12-30 Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 3 buvo gydomi 6 asmenys, jiems teko po 3,3 kv. m. ploto, nuo 2016-01-15 iki 2016-01-27 ir nuo 2016-04-14 iki 2016-04-22 Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 27 buvo gydomi 7 asmenys, jiems teko po 3,04 kv. m. ploto.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės), 11¹.4 punktas (redakcija, galiojusi pareiškėjo buvimo Ligoninėje metu) numatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. Konstatuotina, kad pareiškėjas laikotarpiais nuo 2014-08-27 iki 2014-08-29, nuo 2014-09-24 iki 2014-09-26, nuo 2014-10-01 iki 2014-10-08, nuo 2015-02-04 iki 2015-02-11, nuo 2015-03-18 iki 2015-03-27, nuo 2015-11-20 iki 2015-12-02, nuo 2015-12-23 iki 2015-12-30, nuo 2016-01-15 iki 2016-01-27, nuo 2016-04-14 iki 2016-04-22 (iš viso 75 paras) Ligoninėje buvo laikomas pažeidžiant šį reikalavimą pareiškėjui teko nuo 1,93 kv. m. iki 4,26 kv. m. ploto, todėl pareiškėjo teiginiai, kad jam teko mažas plotas, laikytini pagrįstais.

Pareiškėjas skunde teigė, kad sanitariniame mazge nebuvo užtikrinamas privatumas, jis įrengtas netinkamai. Įrengimo taisyklių 16.5 punktas numato, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Iš byloje esančių nuotraukų (t. 1, b. l. 177, 181, 183, 187–188, 193, t. 2, b. l. 18) matyti, kad Ligoninės kamerose (palatose) sanitariniai mazgai atitverti nuo likusio patalpos ploto sienele, dalyje jų įrengtos savadarbės užuolaidos, tačiau tai neužtikrina visiško asmens privatumo naudojantis tualetu. Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo ir tualeto įrengimas neužtikrina asmens privatumo, todėl tai laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, trukusiu visais šioje byloje nagrinėjamais jo laikymo Ligoninėje laikotarpiais (nuo 2014-08-27 iki 2014-08-29, nuo 2014-09-24 iki 2014-09-26, nuo 2014-10-01 iki 2014-10-08, nuo 2015-02-04 iki 2015-02-11, nuo 2015-03-18 iki 2015-03-27, nuo 2015-11-20 iki 2015-12-02, nuo 2015-12-23 iki 2015-12-30, nuo 2016-01-15 iki 2016-01-27, nuo 2016-04-14 iki 2016-04-22), sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, turėjusiu įtakos jo laikymo sąlygų bloginimui.

Pareiškėjas skunde teigė, kad Ligoninės pastatų konstrukcijose buvo asbesto. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktą, nuo 2002 m. sausio 27 d. draudžiama naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose. 2002 m. Ligoninė buvo veikianti įstaiga. Iš pateiktų į bylą 2015-2016 m. atliktų Ligoninės patalpų remonto darbų priėmimo aktų (t. 2, b. l. 19–27) nematyti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo naudojami dirbiniai iš asbesto. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Ligoninės pareigūnai šiuo aspektu neatliko neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu.

Pareiškėjas skunde teigė, kad praustis šiltu vandeniu po dušu buvo galima tik vieną kartą per savaitę, o sergantys užkrečiamomis ligomis buvo vedami į dušą kartu su kitais asmenimis. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pacientų maudymasis duše organizuojamas vadovaujantis Vidaus tvarkos taisyklių 258 punkto nuostatomis ne rečiau kaip kartą per savaitę; Ligoninė yra patvirtinusi dušų lankymo grafiką, kuris atitinka ir Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241, galiojusios iki 2015-11-01 (toliau – ir HN 76:2010) 68 punkto, ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. Nr. V-908, įsigaliojusios nuo 2015-11-01 (toliau – HN 134:2015), 44 punkto reikalavimus. Teigė, kad pacientai, sergantys tuberkulioze yra vedami maudytis atskirai nuo kitų, patalpos dezinfekuojamos laikantis teisės aktų reikalavimų. Iš pateikto į bylą pareiškėjo 2015-11-20 skundo Ligoninės direktoriui matyti, kad pareiškėjas skundėsi, jog atvykus į Ligoninę neturėjo galimybės išsimaudyti. Pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas, jam pateiktas atsakymas 2015-12-09 raštu Nr. 7-724 (t. 1, b. l. 162), kuriame nurodyta, kad naudojimąsi dušu reglamentuoja Ligoninės vidaus tvarkos taisyklės. Atsakovo atstovas pateikė į bylą Ligoninės direktoriaus 2013-03-29 įsakymu Nr. V-65 patvirtintą Pacientų naudojimosi dušu tvarką bei grafiką (t. 1, b. l. 132–135), iš kurių matyti, kad visų Ligoninės skyrių pacientai turi galimybę pasinaudoti dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę, Vidaus ligų Infekcinių ligų poskyrio pacientai prausiasi jiems skirtame duše. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-09-18 patikrinimo aktu (t. 1, b. l. 171–172) konstatuota, kad Ligoninėje gydomiems pacientams galimybė naudotis karštu vandeniu duše suteikiama pagal Ligoninėje patvirtintą tvarką arba dažniau, esant poreikiui, pagal gydytojo paskyrimą, higienos normų pažeidimų nenustatyta. Pažymėtina, kad nei HN 76:2010, nei HN 134:2015 nenumato pareigos sudaryti galimybės pataisos įstaigose laikomiems asmenims praustis dažniau kaip vieną kartą į savaitę nesant tam objektyvaus poreikio. Iš bylos medžiagos matyti, kad pacientai, sergantys užkrečiamomis ligomis naudojasi dušu atskirai. Todėl pareiškėjo skundo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde teigė, kad buvo laikomas kartu su asmenimis, sergančiais tuberkulioze. Atsakovo atstovas Ligoninė atsiliepime į skundą nurodė (t. 1, b. l. 115–117), kad imperatyviai vykdo Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą ir laikosi teisės aktais nustatytų pacientų izoliacijos reikalavimų, visi tuberkulioze sergantys asmenys yra izoliuoti, privalomai dėvi apsaugines kaukes. Į bylą pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai, Vilniaus visuomenės sveikatos centro išduotas leidimas-higienos pasas (t. 1, b. l. 182), Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išduota licencija (t. 1, b. l. 131) įrodo, kad Ligoninės veikla nuolat kontroliuojama įgaliotų institucijų, Ligoninė iš esmės atitinka teisės aktų keliamas sąlygas sveikatos priežiūros paslaugoms teikti. Infekcinių ligų kontrolės priemones reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946. Iš bylos medžiagos (Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-08-04 patikrinimo akto (t. 1, b. l. 145–147), 2015-08-03 patikrinimo akto (t. 1, b. l. 153–154) ir kt.) matyti, kad Ligoninėje minėtos higienos normos pažeidimų dėl pacientų izoliavimo nenustatyta. Todėl teismas konstatuoja, kad Ligoninė šiuo skundo aspektu neteisėtų veiksmų neatliko ir pareiškėjo teisių nepažeidė.

Pareiškėjas skunde teigė, kad kamerose buvo dviaukštės lovos, į kurias pareiškėjas negalėjo užlipti dėl skausmų. Iš pateiktų į bylą pažymų apie kamerų/palatų plotą ir inventorių (t. 1, b. l. 136–139), kamerų (palatų) nuotraukų (t. 1, b. l. 173–176, 179–181, 185, 193) matyti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, dalis lovų yra dviaukštės. Atsakovo atstovas duomenų apie tai, kokiose lovose – ar dviaukštėse, ar vienaukštėse, ir kuriame lovos aukšte pareiškėjas buvo paguldytas, nepateikė. Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (t. 1, b. l. 52, 99, 106, 108) matyti, kad pareiškėjas skundėsi įvairaus pobūdžio skausmais veido, juosmens srityje, po šonkaulių lanku. Todėl teismas pripažįsta, kad nors Įrengimo taisyklės nenumato kokios konstrukcijos lovos turi būti įrengiamos Ligoninės palatose, atsižvelgiant į pareiškėjo sveikatos būklę, jo apgyvendinimas Ligoninės palatose viršutiniuose lovų aukštuose sukėlė jam nepatogumų.

Pareiškėjas skunde teigė, kad Ligoninės kamerose nebuvo užtikrinamas tinkamas vėdinimas. HN 76:2010 24 punktas numatė, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. HN 134:2015 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s, 17 punktas numato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad ne visur buvo galima tinkamai vėdinti patalpas dėl įrengų ant langų grotų. Iš pateiktų į bylą kamerų (palatų) nuotraukų (t. 1, b. l. 173, 174, 179–181, 185, 188, 190, 195, 199, 200), patalpų plano (t. 1, b. l. 141) matyti, kad Ligoninės kamerose yra langai. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-08-04 patikrinimo aktu (t. 1, b. l. 145–147) nustatyta, kad Chirurgijos skyriaus palatose Nr. 3 ir Nr. 4 (pareiškėjas jose buvo laikomas nuo 2014-10-01 iki 2014-10-08 ir nuo 2015-03-18 iki 2015-03-27) patalpos vėdinamos per langus, todėl atitiko nustatytus reikalavimus. Iš 2015-08-03 Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto (t. 1, b. l. 153–154) taip pat matyti, kad Chirurgijos skyriaus kamera Nr. 4 vėdinama natūraliai per langus. Tačiau iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-03-27 patikrinimo akto (t. 1, b. l. 165–166) matyti, kad Chirurgijos skyriaus kameroje Nr. 2 (pareiškėjas joje buvo laikomas nuo 2015-02-04 iki 2015-02-11) oro judėjimo greitis 2014-07-16 buvo 0,07 m/s ir neatitiko nustatytų reikalavimų. Nors minėtas pažeidimas 2015-03-27 patikrinimo metu buvo pašalintas, pripažintina, kad pareiškėjas Ligoninėje buvo laikomas sąlygomis, ne visuomet atitinkančiomis nustatytus reikalavimus patalpų ventiliacijai.

Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad laikymo Ligoninėje metu pareiškėjui teko mažas plotas, kameros (palatos) plotą papildomai mažino jose esantys baldai, sanitarinis mazgas. Pareiškėjas laikymo Ligoninėje laikotarpiais nuo 2014-08-27 iki 2014-08-29, nuo 2014-09-24 iki 2014-09-26, nuo 2014-10-01 iki 2014-10-08, nuo 2015-02-04 iki 2015-02-11, nuo 2015-03-18 iki 2015-03-27, nuo 2015-11-20 iki 2015-12-02, nuo 2015-12-23 iki 2015-12-30, nuo 2016-01-15 iki 2016-01-27, nuo 2016-04-14 iki 2016-04-22 (iš viso 75 paras) turėjo praleisti perpildytose kamerose (palatose), jam nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Pareiškėjo laikymo Ligoninėje laikotarpiais nuo 2013-06-28 iki 2013-07-12, nuo 2013-08-30 iki 2013-09-10, nuo 2014-04-02 iki 2014-04-04, nuo 2014-08-27 iki 2014-08-29, nuo 2014-09-24 iki 2014-09-26, nuo 2014-10-01 iki 2014-10-08, nuo 2015-02-04 iki 2015-02-11, nuo 2015-03-18 iki 2015-03-27, nuo 2015-11-20 iki 2015-12-02, nuo 2015-12-23 iki 2015-12-30, nuo 2016-01-15 iki 2016-01-27, nuo 2016-04-14 iki 2016-04-22 jis ne visuomet buvo laikomas sąlygomis, atitinkančiomis higienos normų nustatytus reikalavimus kamerų (palatų) ventiliacijai, jo gydymosi ir gyvenimo sąlygos atsižvelgiant į sveikatos būklę, patiriamus skausmus, buvo apsunkintos apgyvendinimu lovų viršutiniuose aukštuose. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas Ligoninėje buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį.

Konstatuotina, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas Ligoninėje buvo laikomas neužtikrinant teisės aktais nustatyto minimalaus ploto, neužtikrinant privatumo naudojantis sanitariniais mazgais, tinkamo vėdinimo, apgyvendinus viršutiniuose lovų aukštuose, jis patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimus, nepatogumus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal suformuotą teismų praktiką, neturtinę žalą patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (LVAT 2013-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, į tai, kad kamerų perpildymas buvo žymus ir nuolatinio pobūdžio, į Ligoninės veiklos pobūdį bei tai, kad pareiškėjas Ligoninėje buvo laikomas dėl sveikatos sutrikimų. Tačiau pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Ligoninės elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti pareiškėjo nurodoma 10 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati pareiškėjo patirtiems neturtiniams praradimams. Ženkliai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos teismų praktikoje paprastai priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviąja prasme) neigiamiems veiksniams.

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į naujausią teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose (pvz., LVAT 2016 m. sausio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3997-602/2016 pareiškėjui priteisė 2 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kai pareiškėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 266 paras ir 20 dienų ne visą parą, 2016 m. sausio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-848-520/2016 pareiškėjui priteisė 1 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kai pareiškėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 119 parų, 2016 m. kovo 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-707-662/2016 pareiškėjui priteisė 130 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kai pareiškėjas buvo laikomas perpildytoje Ligoninės palatoje 13 parų), įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 800 Eur sumos priteisimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.),

nusprendžia:

pareiškėjo J. S. skundą iš dalies tenkinti.

Priteisti pareiškėjui J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Likusią pareiškėjo skundo dalį atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Marius Bajoras