Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Jono Petriko pareiškimą dėl baudos skyrimą už antstolio reikalavimų nevykdymą suinteresuotiems asmenims mažajai bendrijai (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“, L. V., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Pareiškimas dėl baudos skyrimo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka pranešus proceso dalyviams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 593 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas iš dalies.

9. 2025 m. rugpjūčio 26 d. pakartotinai užklausus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą nustatyta, kad skolininkas V. Š. dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ (vykd. b. Nr. 0172/14/02385, II tomas, lapas 78), tačiau išskaitos iš jo darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų nėra daromos, taip pat antstoliui nėra pranešta, kodėl nėra daromos išskaitos iš V. Š. darbo užmokesčio ar jai prilygintų išmokų.

10. Antstolis Jonas Petrikas 2025 m. rugpjūčio 26 d. pakartotinai priėmė patvarkymą Nr. S-25-172-56869 „Dėl skolos išieškojimo“ (vykd. b. Nr. 0172/14/02385, II tomas, lapas 81) kuriame nurodyta, kad antstolis Jonas Petrikas reikalauja iš skolininko V. Š. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį atlikti nurodyto dydžio išskaitas. Pakartotinas patvarkymas Nr. S-25-172-56869 „Dėl skolos išieškojimo“ 2025 m. rugpjūčio 26 d. registruotąja pašto siunta išsiųstas MB „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui L. V. (vykd. b. Nr. 0172/14/02385, II tomas, lapai 78, 79, 80, 81, 82, 85, 86, 87) bei 2025 m. rugpjūčio 26 d. išsiųstas MB „(duomenys neskelbtini)“ LR Juridiniu asmenų registre nurodytu bei išviešintu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (vykd. b. Nr. 0172/14/02385, II tomas, lapai 79, 80, 81, 83). Taip pat 2025 m. rugpjūčio 26 d. pakartotinas patvarkymas Nr. S-25-172-56869 „Dėl skolos išieškojimo“ vykdomojoje byloje Nr. 0172/14/02385 buvo išsiųstas nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) bei išviešintas elektroninėje byloje Nr. 0172/14/02358 Elektroninės vykdomosios bylos portale (https://www.antstoliai.lt). skirtame vykdymo proceso šalims elektroniniu būdu realiuoju laiku peržiūrėti vykdomosios bylos informaciją, antstolio atliktus vykdymo proceso veiksmus ir susipažinti su bylos dokumentais.

11. 2025 m. rugsėjo 15 d. pakartotinai užklausus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą nustatyta, kad skolininkas V. Š. dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ (vykd. b. Nr. 0172/14/02385, II tomas, lapas 89), tačiau išskaitos iš jo darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų nėra daromos, taip pat antstoliui nėra pranešta, kodėl nėra daromos išskaitos iš V. Š. darbo užmokesčio ar jai prilygintų išmokų. Vadovaujantis Juridinių asmenų registro išrašu MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė yra L. V. (vykd. b. Nr. 0172/14/02385, lapas 170).

12. CPK 604 straipsnyje įtvirtina, jog procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus šio kodekso 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose numatytus atvejus. CPK 624¹ straipsnyje numatyta - procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais elektroninių ryšių priemonėmis pagal šio kodekso 175¹ straipsnio 9 dalį, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose numatytus atvejus.

13. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui. Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, šio straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis).

14. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė L. V. nevykdė teisėtų ir nenuginčytų antstolio reikalavimų iš skolininko V. Š. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 10 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies neviršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto vieno minimalaus mėnesinio atlygio (toliau - MMA), 30 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies, viršijančios vieną MMA, tačiau neviršijančios dviejų MMA dydžių, ir 50 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies, viršijančios dviejų MMA dydžius, taip pat informuoja, kad už antstolio reikalavimo neįvykdymą, pavėluotą išskaičiavimą ir išmokėjimą teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo dieną.

15. Iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad „MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė patvarkymų priėmimo metu buvo L. V., todėl būtent ji yra atsakinga (nurodytu laikotarpiu) už įmonės veiklą, ji privalo (privalėjo) užtikrinti, kad jos vadovaujamoje įmonėje būtų vykdomi antstolio reikalavimai, t. y. L. V. kyla atsakomybė už antstolio patvarkymo nevykdymą. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, jog visi antstolio siųsti procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, tačiau L. V. antstolio reikalavimų tinkamai neįvykdė ir nepranešė antstoliui apie patvarkymo nevykdymo priežastis. Duomenų apie tai, kad patvarkyme nurodytas reikalavimas būtų įvykdytas, byloje nėra.

16. Pažymėtina, kad CPK normos, reglamentuojančios antstolio ir kitų asmenų veiksmus vykdymo procese, yra įsakmaus pobūdžio ir turi būti vykdomos arba turi būti ginčijami antstolio veiksmai. Jeigu neįvykdytas teisėtas antstolio reikalavimas, tai yra pagrindas šio reikalavimo nevykdžiusio asmens veiksmus vertinti kaip neteisėtus (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-219/2018 24 punktą).

17. Teisėto ir nenuginčyto antstolio reikalavimo nevykdymas pripažintinas CPK 585 straipsnio 1 dalies pažeidimu. Nagrinėjamu atveju L. V. nevykdė antstolio reikalavimų, nebendradarbiavo su antstoliu, nenurodė antstolio patvarkymo nevykdymo priežasčių. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, jog apsunkinamas vykdomosios bylos vykdymas ir tiesiogiai pažeidžiami išieškotojo lūkesčiai bei teisėti interesai. Suinteresuotas asmuo buvo tinkamai informuotas apie pareigas ir įspėtas apie atsakomybę už antstolio patvarkymo nevykdymą.

18. Pareiškėjas prašo MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei skirti baudą už aukščiau minėtų patvarkymų nevykdymą už kiekvieną nevykdymo dieną. Suinteresuotas asmuo L. V. prašo baudos neskirti, nes vadovo pareigų įmonėje nebevykdo.

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.81 straipsnio 1 dalis numato, jog juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. Įstatymas nurodo, jog kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitokia organų struktūra (CK 2.82 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, Juridinių asmenų registro duomenimis MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė patvarkymų priėmimo metu t. y. 2025 m. gegužės 30 d. buvo – L. V.. Be to antstoliui patikrinus Juridinių asmenų registro duomenis, įmonės vadove yra registruota L. V..

20. Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Todėl, teismo nuomone, sprendžiant klausimą dėl antstolio reikalavimų nevykdymo, svarbu konstatuoti ne tik patį reikalavimo neįvykdymo faktą, bet įvertinti ir reikalavimo neįvykdymo priežastis bei paties reikalavimo pagrįstumą, realias šio reikalavimo įvykdymo galimybes, o dėl įrodymų nepakankamumo atsiradę neaiškumai turėtų būti taikomi asmens, kuriam reiškiamas reikalavimas skirti nuobaudą, naudai.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje pažymi, kad bauda skiriama tam, kad paskatintų skolininką vykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-687/2016, 23 punktas; 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016, 31 punktas). Toks skiriamos baudos tikslas gali būti pasiektas tik tuo atveju, kai egzistuoja galimybė įvykdyti antstolio nurodymą. Konstatavus, kad antstolio patvarkyme nurodyta prievolė pasibaigė arba jos vykdymas neįmanomas, nėra pagrindo skolininkui ar kitam suinteresuotam asmeniui taikyti CPK 585 straipsnyje nustatytas sankcijas už antstolio reikalavimų nevykdymą (tęsti jų taikymą).

22. Suinteresuotas asmuo L. V. prašo netenkinti antstolio prašymo ir baudos neskirti antstolės prašymą, kadangi jos prievolė atlikti išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio yra pasibaigusi, nes ji nebėra juridinio asmens vadovė.

23. Sutiktina su suinteresuoto asmens teiginiais, kad teisinė pareiga ir galimybė atlikti išskaitas iš darbo užmokesčio vadovei pasibaigė nustojus eiti vadovo pareigas.

24. Atitinkamai už laikotarpį, kai su bendrove yra pasibaigę bet kokie darbo santykiai, bendrovės vadovui arba kitam už sprendimo nevykdymą atsakingam asmeniui negali būti taikomos CPK 585 straipsnyje nustatytos sankcijos, tačiau tai nepaneigia antstolio teisės prašyti ir teismo teisės skirti baudą antstolio patvarkymo nevykdžiusiam asmeniui laikotarpiu nuo dienos, kai šis, gavęs antstolio patvarkymą, privalėjo pradėti jį vykdyti, iki aplinkybių, dėl kurių išnyksta pareiga vykdyti patvarkymo reikalavimus, atsiradimo (šiuo atveju iki darbo santykių pasibaigimo) dienos, net jei šios aplinkybės atsirado iki teismo nutarties skirti baudą įsiteisėjimo. Tokia išvada darytina siekiant užtikrinti antstolio patvarkymų privalomumą (CPK 585 straipsnio 1 dalis), kad antstolio patvarkymo nevykdantis asmuo neišvengtų atsakomybės už savo neveikimą (Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-870-259/2019).

25. Baudos dydis, CPK 585 straipsnio nustatyta tvarka teismo skiriamas už kiekvieną teismo procesinio sprendimo ar teisėto antstolio reikalavimo nevykdymo dieną, nustatomas teismo, atsižvelgiant į pagrindinį skolininko paskatinimo vykdyti antstolio reikalavimą, ne nubaudimo tikslą. Ši baudos paskirtis lemia tai, kad teismas, svarstydamas baudos dydį už tęstinį pažeidimą (nevykdymą), gali modeliuoti, kaip veiksmingai nustatomas baudos dydis padėtų paskatinti operatyviau vykdyti antstolio reikalavimą. Teismas nėra saistomas skirti nekintantį baudos dydį, tik ribojamas įstatyme nustatyto baudos maksimalaus dydžio. Kartu teismas pažymi ir tai, kad vykdymo proceso metu skiriamos baudos negali neproporcingai apsunkinti asmens turtinės padėties, todėl sprendžiant dėl skiriamos baudos dydžio visais atvejais turi būti atsižvelgiama į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

26. Atsižvelgiant į vykdomo dokumento pobūdį, patvarkymo nevykdymo trukmę, į tai, kad byloje nėra duomenų, dėl kokių priežasčių antstolio reikalavimas nebuvo vykdomas, taip pat atsižvelgdamas į tai, jog L. V. pateikė duomenis, jog nuo 2025 m. birželio 4 d. vadovo pareigų nebevykdo, dėl ko paskirta bauda pagal savo paskirtį iš esmės nelems paskatinimo vykdyti antstolio reikalavimų, teismas sprendžia, kad vienkartinė 50 Eur dydžio bauda laikytina pagrįsta bei atitinkančia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 585 straipsnio 2, 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 593, straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškimą dėl baudos skyrimo tenkinti iš dalies.

Paskirti MB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusiai) vadovei L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50 Eur (penkiasdešimties eurų) baudą už antstolio Jono Petriko 2025 m. gegužės 30 d. patvarkymo Nr. S-25-172- 35358 „Dėl skolos išieškojimo“ neįvykdymą.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0172/14/02385 I ir II tomai, vykdomąją bylą Nr. 0172/10/01048, grąžinti antstoliui Jonui Petrikui.

Nutarties kopiją išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.