Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Broniaus Januškos ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

trečiajam suinteresuotam asmeniui J. L., trečiojo suinteresuoto asmens atstovui advokato padėjėjui J. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Respublikos leidiniai“ skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2. Skunde paaiškina, kad Žurnalistų etikos inspektorius priimdamas skundžiamą sprendimą, paskelbtą publikaciją „Įtariamų „KGB bendradarbių sąrašas“ ir jame nurodytą trečiojo suinteresuoto asmens vardą ir pavardę vertino neatsižvelgdamas į kontekstą, kuriame buvo išspausdinta publikacija. Įvertinus kitas laikraščio „Respublika“ publikacijas, taptų aišku, kad keliamas aktualus klausimas, susijęs su buvusių KGB bendradarbių paviešinimu. Pastaruoju metu neatsakingai publikuojama informacija apie tam tikrų žinomų asmenų sąsajas su KGB, todėl keliamas aktualus klausimas dėl to, kiek tęsis liustracijos procesas ir kas atsakingas už fragmentišką archyvinės KGB medžiagos skelbimą. Taip pat abejojama tokio šaltinio autentiškumu. Todėl pasirinkta juodojo humoro satyros, absurdu persmelkto grotesko forma, kuri taikyta kaip atsakas reaguojant į viešojoje erdvėje vykusį kai kurių žinomų asmenų siejimą su KGB. Kaip papildomas įrodymas, kad teiginys yra viso labo provokacija įrodo tai, kad kai kurie nurodyti asmenys dėl savo amžiaus negalėjo būti KGB bendradarbiais. Trečiasis asmuo buvo vienintelis, kuris publikaciją priėmė kaip šmeižtą, o ne kaip provokaciją diskusijai. Įstatymai ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija gina saviraiškos laisvę. Publikacija nesiekta paniekinti, pažeminti jokių asmenų.

4. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus. Paaiškino, kad autorius turi teisę ir šokiruoti, lygino situaciją su karikatūrų publikavimu. Iš konteksto buvo akivaizdu, kad informacija neparemta faktais, sąmoningai parinkti žinomi žmonės, kad efektas būtų didesnis. Visi suprato kaip humoro formą ir niekas nesiskundė, išskyrus trečiąjį suinteresuotą asmenį. Tiems žmonėms, kurie sekė publikacijas ir pranešimus, susijusius su žinomų žmonių galimu bendradarbiavimu su KGB, turėjo būti aišku, kad publikacija yra tik provokacija.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

5. Šioje administracinėje byloje skundžiamas sprendimas nagrinėjamas pareiškėjos pateikto skundo ribose, t. y. tikrinamas skundžiamo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant pareiškėjos reikalavimo panaikinti skundžiamą sprendimą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

6. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. vasario 23 – kovo 2 d. leidinyje „Respublika“ išspausdino publikaciją su antrašte „Įtariamų „KGB bendradarbių sąrašas“ (1 tomas b. l. 36) (toliau – Publikacija), kurioje tekste vardinamos pavardės ir vardai. Šiame sąraše nurodyta „[....]L. J.[...]“. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. L. 2018 m. rugpjūčio 10 d. kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektorių dėl melagingos ir įžeidžiančios informacijos apie jį, prašė atlikti tyrimą bei įpareigoti išspausdinti paneigimą ir atsiprašymą (1 tomas, b. l. 27). Žurnalistų etikos tarnyba kreipėsi į pareiškėją dėl paaiškinimų pateikimo (1 tomas, b. l. 31). 2018 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjas pateikė žurnalistų etikos inspektoriui paaiškinimus (1 tomas, b. l. 34). Žurnalistų etikos inspektorius išnagrinėjęs J. L. skundą 2018 m. lapkričio 5 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. (SK-167) SPR-167, kuriuo konstatavo, kad pareiškėjas publikacijoje „Įtariamų „KGB bendradarbių sąrašas“ („Respublika“, 2018 m. vasario 23 d.) paskelbė tikrovės neatitinkančią, žeminančią žinią (kad pastarasis bendradarbiavo su KGB) apie J. L. peržengė saviraiškos laisvės ribas ir pažeidė teisę į garbę ir orumą (Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – VIĮ) 19 straipsnio 2 dalis), pripažino J. L. skundą pagrįstu, įspėjo pareiškėją dėl VIĮ 19 straipsnio pažeidimo (1 tomas, b. l. 39-41). Dėl šio sprendimo ir vyksta ginčas.

7. Ginčui spręsti aktuali VIĮ (2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. vasario 28 d. redakcija) 3 straipsnio 2 dalis numatė, kad viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – Kodeksas) nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad naudojimasis informacijos laisve gali būti saistomas tokių reikalavimų, sąlygų, apribojimų ar bausmių, kuriuos nustato įstatymai ir kurie demokratinėje visuomenėje būtini Lietuvos valstybės saugumui, teritorijos vientisumui, viešajai tvarkai, konstitucinei santvarkai apginti, teisminės valdžios nešališkumui garantuoti, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams, konfidencialios informacijos atskleidimui, apsaugoti žmonių sveikatą bei dorovę, taip pat jų privatų gyvenimą, orumą ir kitas teises. Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. VIĮ 41 straipsnyje yra aiškiai nustatytos žurnalistų pareigos. Žurnalistai, be kita ko, turi: teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, tai nurodyti skelbiamoje informacijoje (1 punktas); vadovautis savo veikloje pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų (4 punktas); informaciją rinkti ir skelbti tik etiškais ir teisėtais būdais (5 punktas); laikytis šio įstatymo 22 straipsnio 10 dalyje nustatytų pareigų (10 punktas). Įstatymo 22 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas viešosios informacijos rengėjas ar jo dalyvis turi paskirti asmenį (vyriausiąjį redaktorių, redaktorių, programos vedėją ar kitą asmenį), kuris atsako už visuomenės informavimo priemonės turinį. Kai viešosios informacijos rengėjas ir dalyvis yra tas pats fizinis asmuo, jis atsako už savo visuomenės informavimo priemonės turinį.

8. Nėra ginčo, kad paskleista informacija apie J. L. neatitinka tikrovės. Iš esmės ginčas kilo dėl to, ar pareiškėjas neperžengė saviraiškos laisvės ribų.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė – asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, kuri yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pabrėžęs pamatinį konstitucinės informacijos laisvės, be kita ko, apimančios ir masinės informacijos priemonių teisę nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, vaidmenį siekiant užtikrinti ir plėtoti atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės idealą, taip pat jos, kaip būtinos prielaidos demokratijai sukurti ir išsaugoti, vaidmenį (žr., pvz., 1995 m. balandžio 20 d. nutarimą, 1997 m. vasario 13 d. nutarimą, 2002 m. spalio 23 d. nutarimą, 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimą). LVAT savo praktikoje taip pat pabrėžia, kad laisvė gauti ir skleisti informaciją yra vienas svarbiausių demokratinės visuomenės principų (žr., pvz., 2011 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-787/2011). Tačiau ši teisė nėra absoliuti – VIĮ 19 straipsnio 2 dalyje nustatytas šios konstitucinės vertybės ribojimas. Iš EŽTT plėtojamos jurisprudencijos matyti, kad demokratinėje visuomenėje leistinos kritikos ribos, netgi diskutuojant svarbiais bendrojo intereso klausimais, priklauso nuo poreikio gerbti kitų asmenų reputaciją ir teises, vengiant įžeidžiamo pobūdžio formuluočių (žr. C. v. Romania, no. 28871/95, 27 June 2000). Taigi teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, kad viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus.

10. Pagrindinė visuomenės informavimo priemonės funkcija – informacijos apie įvykius skleidimas. Šia savo teise visuomenės informavimo priemonė turi naudotis sąžiningai, nepiktnaudžiaudama ja ir neperžengdama ribų, nustatytų tarptautiniuose aktuose. Informacijos skleidimui yra keliami tam tikri reikalavimai, dalis kurių įtvirtinti VIĮ, kurio 3 straipsnio 3 dalis nustato, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Be to, kaip ne kartą yra nurodęs EŽTT saviraiškos laisve besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sąžiningai ,,informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų (1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas byloje H. prieš Šveicariją, Nr. 25181/94; 2005 m. vasario 15 d. sprendimas byloje S. and M. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 68416/01).

11. Asmens saviraiškos laisvės esmė ir ribojimo pagrindai turi būti nustatomi kiekvienu konkrečiu atveju individualiai ir kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tiriamas asmens saviraiškos laisvės santykis, sankirta ar konkurencija su kitomis konstitucinėmis vertybėmis, kadangi tarp konstitucinių vertybių yra pusiausvyra, ne hierarchija. Demokratinėje visuomenėje derinant priešingus asmenų interesus, būtina laikytis teisėtumo, proporcingumo, asmenų lygybės principų, siekti tinkamo visuomenės vertybių balanso. „Saviraiškos laisvė nėra galimybė skelbti informaciją peržengiant ribojimus (įstatymų, etikos, moralės, kt.), kurie skirti visuomenės intereso gauti informaciją bei asmens teisės į gyvenimo privatumą, garbę ir orumą pusiausvyrai užtikrinti“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-849-492/2017).

12. Šiuo atveju pareiškėjas ginasi tuo, kad skleidė informaciją ne kaip žinią, o kaip provokaciją tam, kad visuomenėje kiltų diskusijos apie tai, kiek tęsis liustracijos procesas ir kas atsakingas už tai, kad viešojoje erdvėje remiantis fragmentuota informacija kažkas apkaltinamas bendradarbiavimu su KGB.

13. Teismas sutinka su skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad informacija buvo pateikta kaip žinia. Tokia išvada daroma įvertinus tai, kad informacija Publikacijoje pateikta itin lakoniškai – J. L. pavardė ir vardas nurodytas sąraše po antrašte „Įtariamų „KGB bendradarbių sąrašas“ (1 tomas, b. l. 36), t. y. panaudota teiginio struktūra. Jokių samprotavimų ar vertinimų nebuvo pateikta. Dėl pareiškėjo argumentų, kad reikia vertinti Publikacijos kontekstą, pasakytina, kad pareiškėjo nurodomos kaip kontekstinės publikacijos pasirodė tik vėliau – 2018 m. kovo 3-9 d. ir 10-16 d. leidiniuose „Respublika“ (1 tomas, b. l. 11,12). Pačioje publikacijoje jokių kontekstinių nuorodų nebuvo pateikta, vien tik iš lakoniško teksto jos negalėjo būti racionaliai numanomos. Kabutės taip pat nepagrindžia to, kad informacija buvo pateikiama akivaizdžiai humoro ar ironijos forma, nes tik labai atidžiam skaitytojui galėjo sukelti klausimų ar abejonių dėl pateikiamos žinios. Be to, net ir pastebėjus kabutes, šiuo atveju, informacija vienareikšmiškai negali būti vertinama kaip pateikiama juodojo humoro satyros ar absurdu persmelkto grotesko forma. Tokiose bylose vertinant informacijos poveikį jos gavėjui taikytinas vidutinio (eilinio) informacijos gavėjo supratimo standartas t. y. ar pateikta informacija galėjo priversti eilinį skaitytoją, klausytoją ir pan. suprasti, kad pateikiami neginčijami faktai apie asmenį, kurie gali būti patikrinti ir įrodyti, ar kad pateikiama autoriaus nuomonė apie tam tikrus su asmeniu susijusius faktus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). Šiuo atveju pasirinkta lakoniško teiginio struktūra galėjo eilinį (vidutinį) skaitytoją priversti suprasti, kad pateikiami patikimi faktai apie asmenį.

14. Pareiškėjo versiją apie naudotą juodojo humoro satyros ar absurdu persmelkto grotesko forma paneigia ir tai, kad paaiškinimuose Inspektoriui (1 tomas b. l. 34) nurodė, kad remiasi prielaida, jog J. L. turėjo kontaktų su KGB, taip pat, kad kol nepaviešinti KGB archyvų duomenys, visi gali būti laikomi įtariamais bendradarbiavus su KGB, t. y. laikėsi kitokios gynybinės pozicijos.

15. Žinia apie netinkamą asmens elgesį yra žeminančio pobūdžio, kai kiekviename ginčo objektu esančiame teiginyje yra duomenys, kurie teisės, moralės ar kitų visuomenėje pripažintų normų ir priimtinų elgesio taisyklių požiūriu rodo esant nepriimtiną, netoleruotiną asmens elgesį ar jį vaizduoja kitokiu neigiamu aspektu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-211/2001). Pagal Lietuvos Respublikoje galiojantį teisinį reglamentavimą SSRS valstybės saugumo komitetas (NKVD, NKGB, MGB, KGB) pripažįstamas nusikalstama organizacija, vykdžiusia karo nusikaltimus, genocidą, represijas, terorą ir politinį persekiojimą SSRS okupuotoje Lietuvos Respublikoje (Įstatymas „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų darbinės veiklos). Kad informacija apie bendradarbiavimą su KGB yra akivaizdžiai neigiamo, žeminančio pobūdžio, iš esmės neginčija ir pats pareiškėjas (skundo 10 punktas, 1 tomas b. l. 3). Todėl šiuo atveju laikytina, kad paskelbta informacija, kad įtariama, kad J. L. bendradarbiavo su KGB yra akivaizdžiai neigiamo, žeminančio pobūdžio.

16. Papildomai pažymėtina, kad net ir laikant, kad pareiškėjas siekė diskusijos visuomenei aktualiu klausimu ir pasirinko provokacijos formą, jis turėjo pareigą nepažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-30/2014). Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė gali būti pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą. Šiuo atveju net jeigu pareiškėjas ir subjektyviai siekė provokuoti diskusijai, pasirinko teiginį, kuris yra žeminančio pobūdžio, todėl peržengė saviraiškos laisvės ribas.

17. Apibendrinus išdėstytus motyvus, vertintina, kad Inspektorius skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad Publikacijoje pažeistas VIĮ 19 str. 2 d. įtvirtintas draudimas platinti informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą “Dėl publikacijoje “Įtariamų KGB bendradarbių sąrašas” (“Respublika”, 2018-02-23) paskelbtos informacijos“ Nr. (SK-167).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo UAB „Respublikos leidiniai“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.