- Teismas
- Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-09-15
- Bylos Nr.
- A6.-73-1068/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-25-3-00029-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Jurgita Ališauskaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. L., "Hodera"
- Pareiškėjas
- Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Plungės apylinkės teisme Kretingos rūmuose 2022 m. liepos 7 d. gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo, kuriame nurodoma, jog M. L. nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. iki 2022 m. birželio 7 d. (nemokumo bylos iškėlimo), būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)” vadovu, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI, t. y., kad jo valdoma bendrovė yra nemoki, laiku neįvykdė pareigos inicijuoti bendrovės nemokumo proceso ir tokiu savo neveikimu pažeidė kreditoriaus VMI interesus. VMI prašo iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusiam vadovui M. L. už laiku neinicijuotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo procesą ir paskirti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį – 2200 Eur dydžio baudą.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022 m. liepos 11 d. nutartimi pagal VMI pareiškimą iškelta administracinio nusižengimo byla M. L. pagal ANK 120 straipsnio l dalį.
Atsiliepimas
M. L. atsiliepime į VMI pareiškimą nurodė, kad VMI teismui pateikti argumentai yra teisiškai nepagrįsti, neparemti tinkamais įrodymais, todėl VMI prašymas iškelti administracinio nusižengimo bylą jam, kaip buvusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, už laiku neinicijuotą įmonės bankroto procesą bei paskirti 2200 Eur baudą neturėtų būti tenkinamas. 2022 m. gegužės 16 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2- 561-513/2022 UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Acountera“. 2022 m. liepos 4 d. VMI, kaip vienas iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių, nemokumo administratoriui pateikė finansinį reikalavimą, kuriame nurodė, kad pagal VMI apskaitomas prievoles, UAB „(duomenys neskelbtini) “ įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams sudaro 13722,49 Eur. 2022 m. liepos 19 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2- 561-513/2022 buvo patvirtintas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 14 347,24 Eur kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, kuriame: pirmos eilės kreditorius VSDFV Klaipėdos skyrius turi 624,75 Eur finansinį reikalavimą; antros eilės kreditorius VMI turi 13 722,49 Eur finansinį reikalavimą. Pareiškime VMI nurodo, kad 2022 m. birželio 9 d. bendrovės mokestinė nepriemoka jau sudarė 19 824,97 Eur. Iš kur atsirado papildoma 6 102,48 Eur skola, nebuvo paaiškinta, VMI nesikreipė į nemokumo administratorių su prašymu patikslinti teismo nutartimi patvirtintą finansinį reikalavimą. VMI pareiškime nurodo, kad laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 29 d. iki 2022 m. kovo 8 d. atliko tam tikrus išieškojimo veiksmus 23 640,99 Eur mokestinei nepriemokai. Kadangi nuoširdžiai bendradarbiauja su nemokumo administratoriumi ir stengiasi, kad visi kreditorių finansiniai reikalavimai būtų patenkinti iš įmonės turimo turto, kyla pagrįstas klausimas, kuri finansinio reikalavimo suma yra tikroji: ar VMI pateikta ir administratoriui bei patvirtinta teismo sprendimu, ar kitos, žymiai didesnės, nurodomos pareiškime. Jis nesutinka su VMI teiginiu, kad pažeidė pareigą inicijuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo procesą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo metu nebuvo nemoki. 2020 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo 354 336 Eur turto, iš jo 251 888 Eur gautinos sumos, 1 510 Eur ilgalaikio turto, 73 500 Eur pinigų, 106 364 Eur mokėtinų sumų, 2020 metus baigė su 129 437 Eur grynuoju pelnu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo nemoki, turėjo turto, kurio dalis jau dabar perduota nemokumo administratoriui, kuris atsiskaitys su kreditoriais. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn gali būti tik esant trims sąlygoms: įmonė tapo nemoki arba negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi. VMI argumentas, kad „tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagristų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę“, neturi teisinio ir loginio pagrindo, kadangi VMI, kaip valstybės įgaliotas mokesčių administratorius, savo veiklą vykdantis remdamasis dėmesingu, efektyviu ir tiksliu mokesčių administravimu visuomenei ir valstybei, priimantis sprendimus tik turėdamas visą reikiamą informaciją ir esantis asmeniškai atsakingas už tai, ką nusprendžia, pripažįsta bei preziumuoja, kad juridinių asmenų finansinės atskaitomybės duomenys gali būti klastojami. Faktinis pareigos inicijuoti nemokumo procesą, taip pat ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pagrindas yra juridinio asmens nemokumas, kuris pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra pradelsti įmonės įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020). Finansiniai įmonės įsipareigojimai neviršija įmonės turimo turto vertės. Ilgalaikį turtą sudaro 1118,0 Eur vertės turtas, pinigai kasoje - 19 916,63 Eur ir kitos gautinos sumos - 330 589,69 Eur. Iš pateikto balanso darytina išvada, kad įmonė yra moki, gali vykdyti įsipareigojimus ir atkurti įmonės veiklą, visiškai atsiskaičiusi su kreditoriais. Nors teismų praktikoje suformuota nuostata, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (LApT 2020-01-02 nutartis CB Nr. 2-468- 781/2020), tačiau VMI su pareiškimu nepateikia nė vieno įrodymo, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ balanse pateikiami neteisingi duomenys. Nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. 2022 m. gegužės 16 d. teismas pagal VMI pareiškimą iškėlė bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi ši sąlyga jau netenkinama keliant klausimą dėl administracinės bylos iškėlimo jam. Įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Sutinka su VMI teiginiu, kad su bylos aplinkybėmis susijusi situacija dėl Covid-19 pandemijos, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. spalio 1 d., t.y. praėjus trims mėnesiams po karantino atšaukimo, neturėjo galimybių ieškoti sprendimų bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 7 d. iki 2021 m. spalio 7 d. dirbo Švedijoje, kur buvau komandiruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl ligos grįžęs iš komandiruotės, nuo 2021 m. spalio 8 d. iki 2022 m. sausio 3 d. sirgo ir turėjo nedarbingumą. Taigi fiziškai negalėjo nei dirbti, nei rūpintis bendrovės reikalais, nei kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pirmoji mokestinė nepriemoka susidarė būtent karantino metu, todėl buvo priverstas ieškoti pagalbos kitur - stengtis užsidirbti pragyvenimui užsienyje, kad galėtų ne tik išlaikyti šeimą, bet ir pasibaigus karantinui toliau plėtoti verslą Lietuvoje. Dėl šių nurodytų aplinkybių, nesutinka su VMI pateikiamomis aplinkybėmis, tariamai patvirtinančiomis BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių teisių pažeidimą, ir mano, kad nepadarė administracinio nusižengimo, už kurį gali būtų skiriama ANK 120 str. numatyta bauda. VMI teigia, kad iš VĮ registrų centrui pateiktų metinės finansinės atskaitomybės dokumentų už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. matyti, kad bendrovės ilgalaikis turtas sudaro tik 0,43 proc. nuo bendro bendrovės turto. Tačiau šis vienas metinės finansinės atskaitomybės dokumentų elementas nepatvirtina įmonės nemokumo. VMI galimai sąmoningai klaidina teismą ir nepamini, kad iš tų pačių dokumentų matyti, kad įmonė turi ir kito turto, konkrečiai - pinigų, kurių suma sudaro 19 916,63 Eur. Aplinkybė, kad juridinis asmuo neturi nekilnojamojo turto, nesuponuoja išvados, kad šis asmuo yra nemokus, kaip ir ta aplinkybė, kurią VMI įvardija kaip trečiąją, kad juridinio asmens vardu nėra įregistruota transporto priemonių. Byloje svarbiomis aplinkybėmis laiko, kad ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas visiškai atsiskaityti su kreditoriais bei atkurti įmonės mokumą. 2022 m. liepos 29 d. su nemokumo administratoriumi pasirašė Taikos sutartį, pagal kurią susitarė dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, esančio/buvusio bendrovės kasoje, atitinkančio visų finansinių įsipareigojimų kreditoriams ir bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui, sumą perdavimo dalimis. 2022 m. rugpjūčio 9 d. pagal sutartį perdavė nemokumo administratoriui 500 Eur. 2022 m. rugpjūčio 23 d. nemokumo administratoriui perdavė dar dalį BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, buvusio įmonės kasoje, t.y. 10 000 Eur. Taikos sutartis yra pateikta Klaipėdos apygardos teismui tvirtinti. Prašo įvertinti ir tą aplinkybę, kad baudos skyrimas tikrojo sankcijos tikslo nepasiektų, kadangi jis deda visas pastangas, kad su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriais būtų atsiskaityta, tačiau sankcija turėtų neigiamos įtakos jo šeimai, konkrečiai dukrai, kuri turi rimtų raidos sutrikimų ir kuriai reikalinga nuolatinė priežiūra bei papildomos piniginės lėšos. Prašo įvertinti pateiktus argumentus ir įrodymus, atsižvelgti į tai, kad nesiekė ir nesiekia išvengti atsiskaitymų su kreditoriais, o priešingai - Bendrovės veiklą ir atsiskaitymus organizuoja taip, kad užtikrintų veiklos tęstinumą ir netenkinti VMI pareiškime išdėstytų reikalavimų bei nutraukti administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu, neskirti ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos baudos vidurkio - 2200 Eur dydžio baudos. Jeigu vis tik teismas nuspręstų, kad jo veiksmuose yra nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymių, prašo skirti minimalią baudą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje.
Į teismo posėdį 2022 m. rugsėjo 8 d. M. L. neatvyko, prašymo atidėti administracinės bylos nagrinėjimą nepareiškė. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai ir laiku. VMI prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 630 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017).
ANK 120 straipsnio norma yra blanketinė ir nukreipia į šiuo metu aktualų juridinių asmenų bankroto procedūras reglamentuojantį JANĮ, kurio 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis to paties įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus, kyla juridinio asmens vadovui. Tokia pareiga įmonės vadovui nustatyta todėl, kad jis geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-9-489/2021). JANĮ 6 straipsnyje numatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Pažymėtina, jog šios teisės normos yra imperatyvios. Tai, kad joks delsimas negali būti pateisinamas, matyti ir iš JANĮ 13 straipsnio nuostatų, nurodančių, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (pvz., neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).
Faktinis pareigos inicijuoti nemokumo procesą, o tarp jų ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pagrindas yra juridinio asmens nemokumas, kuris pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Tai tokia juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ar pradelsti juridinio asmens įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija jo turto vertę. Įstatymas apibrėžia, kad šios nemokumo sąlygos yra alternatyvios, todėl esant bent vienai iš jų, t. y. juridiniam asmeniui negalint laiku vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimams viršijant jo turto vertę, juridinis asmuo laikomas nemokiu. Tačiau teismų praktikoje juridinio asmens nemokumas yra vertinamas ne tik pagal šiuos rodiklius, bet ir atsižvelgiant į bendrą įmonės verslumo situaciją, t. y. vertinama, ar įmonė vykdo veiklą, kuria siekiama pelno, ar toks juridinis asmuo sugeba turimomis priemonėmis (grynaisiais pinigais, atsargomis, gautinomis sumomis, kitu turtu) padengti savo turimus trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus, koks yra įmonės veiklos pelnas. Teismų praktikoje įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra pradelsti įmonės įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).
Kaip minėta, JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.
Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. L. nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. iki nemokumo bylos iškėlimo, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)” vadovu bei žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus kreditoriui VMI, t. y. žinodamas, kad jo valdoma Bendrovė yra nemoki, neįvykdė savo, kaip įmonės vadovo, pareigos, numatytos JANĮ 5 straipsnio 1 punkte, 6 straipsnio nuostatų - nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)” iškėlimo.
Teismas sprendžia, kad apie tai, jog Bendrovė yra skolinga VMI M. L. tapo žinoma nuo 2021 m. balandžio 29 d., kai 2021 m. balandžio 29 d., 2021 m. birželio 21 d., 2022 m. kovo 8 d. buvo priimti VMI nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos, 2021 m. rugsėjo 15 d. priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Bankroto byla UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta tik 2022 m. gegužės 16 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi (nutartis įsiteisėjo 2022 m. birželio 4 d.) ne pagal įmonės vadovo pareiškimą, o pagal kreditorės – VMI pareiškimą.
Liteko sistemoje susipažinus su 2022 m. gegužės 16 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentai juridinių asmenų registrui nebuvo teikiami nuo 2021 m. gegužės 28 d. Įmonė galėjo verstis statinių griovimo veikla. Nuo 2021 m. rugsėjo 25 d. įmonėje darbuotojų nėra, socialinio draudimo mokesčio skola 2022 m. gegužės 10 d. buvo 624,75 Eur. 2020 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo 354 336 Eur turto, iš jo 251 888 Eur gautinos sumos, 1 510 Eur ilgalaikio turto (kompiuteris), 73 500 Eur pinigų, 106 364 Eur mokėtinų sumų, 2020 metus baigė su 129 437 Eur grynuoju pelnu, dirbo penki darbuotojai. Teismui nebuvo pateikti aktualūs duomenys apie įmonės finansinę padėtį, tačiau Klaipėdos apygardos teismas padarė išvadą, kad akivaizdu, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki, nes nevykdo veiklos ir turi skolų mokesčių administratoriams. Byloje nustatyti faktai rodo, kad juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
M. L. eidamas Bendrovės vadovo pareigas turėjo pakankamai laiko susipažinti su įmonės finansine padėtimi ir priimti atitinkamus sprendimus Bendrovės atžvilgiu. Turėdamas pareigą kreiptis su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nepateikdamas pareiškimo pažeidė kreditoriaus VMI interesus ir neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos. Bendrovė jau ilgą laiką buvo nepajėgi atsiskaityti su kreditoriumi VMI, jos mokestinė nepriemoka 2021 m. balandžio 29 d. (VMI priimto nurodymo nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos) buvo 1893,74 Eur, o 2022 m. birželio 9 d. jau 19824,97 Eur. Sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką nebuvo rezultatyvūs, įsiskolinimas valstybės biudžetui nepadengtas, todėl atsižvelgiant į tai, darytina visiškai pagrįsta išvada, kad Bendrovės finansinė būklė yra sunki, o tai, sutinkamai su JANĮ nuostatomis, reiškia, kad Bendrovė yra ir buvo nemoki, todėl siekiant užkirsti kelią mokestinės nepriemokos didėjimui ir kreditoriaus VMI interesų pažeidimui, Bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios pareigos neįvykdė. Pastarosios M. L. galėjo nevykdyti tik karantino laikotarpiu ir tris mėnesius po jo, ką pareiškime nurodo VMI. Tačiau praėjus šiam terminui, nuo 2021 m. spalio 1 d., M. L. kaip Bendrovės vadovas privalėjo spręsti Bendrovės nemokumo klausimus (arba imtis priemonių atkurti įmonės mokumą, arba kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo). M. L. pateikti duomenys jo pasyvų elgesį (dėl komandiruotės ir ligos) pateisina tik iki 2022 m. sausio 10 d., tačiau ir po šio termino jis nesiėmė JANĮ nustatytų jam kaip Bendrovės vadovui pareigų, o VMI dėl bankroto bylos kreipėsi dar praėjus trims mėnesiams po šio termino.
Šie duomenys paneigia M. L. paaiškinimus, kad įmonė buvo moki ir kad jis dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybių įvykdyti kaip vadovas savo pareigų, nes akivaizdu, kad turėdama lėšų, Bendrovė būtų laiku atsiskaičiusi su kreditoriais, tačiau to nepadarė gana ilgą laiką nuo 2021 m. balandžio 29 d. iki VMI kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo – 2022 m. balandžio 6 d. ir buvo iškelta bankroto byla 2022 m. gegužės 16 d.
M. L. nuogąstavimai dėl Bendrovės skolos VMI ir tariamų jos dydžio neatitikimų VMI reiškiant kreditorinį reikalavimą bankroto byloje ir nurodomą pareiškime, paaiškintini tuo, kad pareiškime aiškiai nurodoma, jog Bendrovės mokesčių (GPM ir PLN) nepriemoka 2022 m. birželio 9 d. yra 13061,49 Eur + 891,01 delspinigių, iš viso 13952,50 Eur, 5872,47 Eur suma yra nepriemoka pagal vykdomuosius dokumentus užsienio institucijoms ir dėl šios sumos VMI ir neturėjo reikšti finansinio reikalavimo Bendrovei, bet ši suma irgi įskaičiuotina į Bendrovės skolą, vertinant Bendrovės įsiskolinimus (mokumą). VMI išieškojimo veiksmus Bendrovės atžvilgiu taikė periodiškai, todėl tikėtina, kad paskesni nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką ir sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto turėtų būti suprantami kaip nurodomos nurašyti ir išieškoti iš turto nepriemokos dydžio tikslinimas (atitinkamai didėjimas ar mažėjimas, jei nepriemoka būtų nurašyta ar išieškota), o ne kaip visų išieškojimo procese priimtų priemonių (nurodymų ir sprendimų) suminis rezultatas.
M. L. kaltė įrodyta VMI priimtais nurodymais ir sprendimu išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. Nr. eB2-561- 513/2022, kuria Bendrovei iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2022 m. birželio 4 d. ir kita administracinio nusižengimo bylos medžiaga.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, bei atsižvelgiant į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, Bendrovei negalint atsiskaityti su kreditoriumi, t.y. esant nemokiai, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, konstatuotina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas M. L. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. M. L. skirtina administracinė nuobauda.
M. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tai, kad M. L. stengiasi atsiskaityti su kreditoriais bankroto procese, šiuo atveju nelaikytina lengvinančia jo atsakomybe, nes kaip pats nurodo, jis tai daro iš įmonės turto (pinigų), o kaip pažymėjo Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartyje, kuria netenkintas nemokumo administratorės UAB „Acountera“ prašymas ir netvirtinta prie M. L. paaiškinimų pridėta taikos sutartis BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje, iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Būtent toks įpareigojimas M. L. nustatytas įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi, kuria nemokumo administratorė taip pat įpareigota perimti visus dokumentus ir perduodamą turtą. Taikos sutartimi nepagrįstai siekiama pakeisti įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytą įpareigojimų apimtį, nevykdyti imperatyvių JANĮ normų ir sudaryti situaciją, kai nemokumo administratorė iš esmės nusišalintų nuo JANĮ įtvirtintų pareigų vykdymo, o būtent patikrinti įmonės sudarytus sandorius, buhalterinę apskaitą, spręsti, ar yra tyčinio bankroto požymių, pagrindas ginčyti bankrutuojančios įmonės sudarytus sandorius, reikalauti žalos atlyginimo ir pan. Šiuo požiūriu pažeidžiami BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių interesai.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. L. tokį administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, dirba, turi šeimą ir išlaikytinių, augina vaiką, kuris turi raidos sutrikimą. Įvertinęs nurodytas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes bei už padarytą nusižengimą numatytą nuobaudos dydį, teismas sprendžia, kad ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus M. L. minimalią baudą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas
nutarė:
M. L. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalyje, ir paskirti jam 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos Nr. A6.-73-1068/2022 ir įmokos kodą 1001.
Nustatytu laiku nesumokėjus baudos, jos išieškojimas bus vykdomas priverstinai per antstolį.
Negalint sumokėti baudos per nustatytą laikotarpį, baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.