Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-05-23 · Civilinė byla Nr. e2S-766-613/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-23
Bylos Nr.
e2S-766-613/2019
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-00571-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Seselskytė
Ieškovas
S. J.
Atsakovas
A. K., I. K., B. K.
Išvadą teikia
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-766-613/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00571-2019-6Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.2.11. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 23 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės S. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. sausio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2334-1030/2019 pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovams A. K., I. K., B. K. dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo padalijimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė S. J. kreipėsi į su ieškiniu atsakovams A. K., I. K., B. K. dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo padalijimo.

Šalies argumentai

2. Ieškovė taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo iš atsakovo A. K. priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. J. po 300 Eur, o M. J. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. sausio 28 d. nutartimi ieškovės prašymą atmetė.

4. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovės vaikų ir atsakovo nesieja teisinė išlaikymo prievolė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalį, nes ieškovės vaiko kilmė iš atsakovo nėra patvirtinta, ji dar tik bus teismo nustatinėjama civilinio proceso numatyta tvarka šioje byloje. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo pozicija dėl tėvystės nėra žinoma, taip pat nėra pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima preliminariai spręsti apie nepilnamečių vaikų kilmę iš atsakovo, teismas sprendė, kad šioje bylos stadijoje nėra pakankamo teisinio pagrindo priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Ieškovė S. J. atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

6. Ieškovės vertinimu, kad galiojantis materialinis reglamentavimas nenustato išimtinės tėvų, tik kurių tėvystė yra registruota, pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Ieškovė nurodo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-786-123/2015, teigdama, kad tokios pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai, pritaikę laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai vaiko tėvo tėvystė nėra registruota (ieškovė taip pat mini Panevėžio apygardos teismo nutartį, tačiau nepateikia bylos numerio).

7. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovas tėvystę iš esmės pripažįsta. Be to, atsakovas iki šalims gyvenant atskirai bei kurį laiką šalims jau gyvenant atskirai išlaikymą nepilnamečiams vaikams teikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

8. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų. Pagrindų peržengti skundo ribas ar absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 338, 320 straipsniai).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo sąlygų

9. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.

10. Ieškovė reikšdama reikalavimą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo prašo atsakovui A. K. taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. J. po 300 Eur, o M. J. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

11. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos grindžiamos vaiko kilme (CK 3.137 straipsnio 2 dalis). Vaiko kilmė patvirtinama CK 3.138 - 3.140 straipsniuose nustatyta tvarka. Išlaikymo prievolė atsiranda tėvams, kurių tėvystė (motinystė) įforminta. Todėl teisinė išlaikymo prievolė nesieja vaiko ir jo biologinio tėvo (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Ieškovės nepilnamečių vaikų kilmė iš atsakovo nėra patvirtinta, ji dar tik bus nustatinėjama teismo civilinio proceso numatyta tvarka (CPK 387 - 392 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla dėl tėvystės nustatymo dar neišnagrinėta ir atsakovo tėvystė ieškovės vaikams nėra nustatyta, sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo varžyti atsakovo turtinių teisių, kuriomis būtų užtikrintos galimai atsirasiančios atsakovo turtinės prievolės. Tik teismui nustačius tėvystę ir atsakovą pripažinus vaikų tėvu, o vaikus - atsakovo vaikais, atsakovui, kaip vaikų tėvui, atsiranda išlaikymo prievolė, ir tuomet teismas išsprendžia ieškovės reikalavimą dėl atsakovo turimo nekilnojamo turto suvaržymo (CPK 392 straipsnio 1 dalis). Toks aiškinimas nelaikytinas kaip vaikų interesų pažeidimas ar prioritetinis atsakovo interesų užtikrinimas. Tuo labiau, kad vienas iš ieškovės ieškinio reikalavimų yra priteisti išlaikymą jos nepilnamečiams vaikams iš atsakovo nuo ieškinio teismui pateikimo dienos.

12. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Šiuo atveju, nenustačius, atsakovo tėvystės ryšio, ir suvaržius atsakovo turtines teises, būtų pažeisti minėti principai.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skiriasi ieškovės nurodytos Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-786-123/2015 ir nagrinėjamos bylos aplinkybės – priešingai nei nurodo ieškovė, minėtoje byloje sprendžiant klausimą dėl laikino išlaikymo priteisimo buvo paskirta teismo ekspertizė ir nustatyta šalies tėvystė, be to, vaiko tėvas tėvystės neginčijo. Tačiau nagrinėjamu atveju teismo ekspertizė dar nėra paskirta. Atsakovas A. K. atsiliepime į ieškinį, nurodė, kad jis nežino, ar jis yra biologinis tėvas, tačiau sutiktų, kad būtų atliktas DNR tyrimas.

14. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

15. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o ieškovės atskirasis skundas atmetamas.

Klaipėdos apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Giedrė Seselskytė