Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Raminta Liubinienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos individualios įmonės „Aujama-credit“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Valdas Zubinas, R. R.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja individuali įmonė „Aujama-credit“ (toliau – ir pareiškėja, išieškotoja) pateikė skundą dėl antstolio Valdo Zubino (toliau – ir antstolis) veiksmų, kuriuo prašo panaikinti 2025 m. kovo 19 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2025 m. kovo 19 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4–5).

Suinteresuoti asmenys antstolis Valdas Zubinas ir R. R. atsiliepimų į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmetamas.

Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – v. b., vykdomoji byla) medžiagos nustatyta, kad antstolio Valdo Zubino kontoroje vykdomas Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. išduotas teismo įsakymas Nr. L2-12955-717/2014 dėl 1 000,00 Lt (289,62 Eur) skolos, 149,60 Lt (43,33 Eur) delspinigių, 1 034,00 Lt (299,47 Eur) palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir 133,00 Lt (38,52 Eur) bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės išieškotojos individualios įmonės „Aujama-credit“ naudai (v. b. l. 2). 2014 m. rugpjūčio 28 d. priimtas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (v. b. l. 5). Antstolis patikrino duomenis apie skolininkę Gyventojų registro tarnyboje, Lietuvos Respublikos transporto priemonių registre, Lietuvos Respublikos apdraustųjų socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (v. b. l. 4, 6–10, 21, 41, 48–50). Antstolis 2014 m. rugsėjo 16 d. surašė turto arešto aktą, patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolininko turto arešto akto, patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolininko lėšų arešto (v. b. l. 11–16). 2014 m. rugsėjo 26 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo išsiųstas skolininkės darbovietei individualiai įmonei (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir skolininkės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 22). Dokumentai grąžinti siuntėjui (v. b. l. 28–29). Antstolis 2016 m. spalio 31 d. surašė kvietimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skolininkė buvo pakviesta atvykti į antstolio Valdo Zubino kontorą (v. b. l. 30). 2016 m. lapkričio 25 d. priimtas nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nurašyti pinigines lėšas (v. b. l. 31–32). 2016 m. lapkričio 29 d. priimtas patvarkymas dėl skolininkės paieškos paskelbimo Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 34) pagal išieškotojos 2016 m. lapkričio 25 d. prašymą (v. b. l. 33). Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencijos skyrius 2016 m. lapkričio 30 d. pranešė apie paieškos paskelbimą skolininkei (v. b. l. 35). Antstolis 2018 m. spalio 10 d. surašė kvietimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skolininkė buvo pakviesta atvykti į antstolio Valdo Zubino kontorą. Dokumentai išsiųsti skolininkei adresu (duomenys neskelbtini), grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“(v. b. l. 38). 2019 m. balandžio 5 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencijos skyrius pranešė apie skolininkės paieškos nutraukimą, nustačius, kad skolininkė gyvena (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 40). Išieškotoja 2022 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į antstolį prašydama: 1) apriboti skolininkės sutuoktinio disponavimą piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininkės sutuoktinio sąskaitoje (sąskaitose), darbo užmokestį ir visą kitą turtą; 2) inicijuoti skolininkės turto, kuris yra jos bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo procedūrą (v. b. l. 43). Antstolis 2022 m. gruodžio 28 d. informavo išieškotoją, kad skolininkės sutuoktinis šiuo metu nedirba, neturi nekilnojamojo turto ar transporto priemonių, taip pat neturi banko sąskaitų. Nurodė, kad sutuoktinis turi vykdomųjų bylų pas juos ir pas kitus antstolius, tačiau skolos nėra dengiamos. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkės sutuoktinis neturi turto, banko sąskaitų ir nedirba, turto atidalijimo procedūra nebuvo pradėta (v. b. l. 45). Nustatyta, kad skolininkės sutuoktinis antstolio Valdo Zubino kontoroje yra skolininkas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 46). Gyventojų registro duomenimis skolininkės gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaruota (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 51). Antstolis 2025 m. kovo 19 d. priėmė išieškojimo negalimumo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatė, kad skolininkė nedirba, realizuotino ar kito turto, iš kurio būtų galima vykdyti išieškojimą neturi, banko sąskaitų neturi, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 52). Antstolis 2025 m. kovo 19 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 53).

Išieškotoja antstolio surašytus 2025 m. kovo 19 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2025 m. kovo 19 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini) laiko nepagrįstais ir neteisėtais (b. l. 4–5).

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus įvykdymo pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017, 2024 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-684/2024).

CPK 625 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Vykdomosios bylos užbaigimo pagrindai nustatyti CPK 632 straipsnyje. Vykdomojo dokumento išieškotojui grąžinimas yra vienas iš vykdomosios bylos pabaigos pagrindų (CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vykdomoji byla laikoma baigta, CPK 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus šio CPK 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus (CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

CPK 631 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžti vykdomojo dokumento grąžinimo pagrindai. Vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui, jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, išskyrus CPK 629 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą atvejį (CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat nustačius, kad skolininkas Lietuvos Respublikos teritorijoje negyvena, nedirba ir neturi turto ar pajamų (CPK 631 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Vadovaujantis CPK 631 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įstatyme nenustatyta pareiga antstoliui grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, esant CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams. Jeigu antstolis mano, kad yra tikslinga tęsti vykdomąją bylą ir, esant poreikiui, atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, skolininko turto paiešką, antstolis turi teisę išieškotojui negrąžinti vykdomojo dokumento. Tai atitinka vykdymo proceso tikslus – kiek galima greičiau ir efektyviau įvykdyti išieškotojo reikalavimą. Pasikeitus skolininko turtinei padėčiai – įgijus turto, atsiradus pajamų, – antstolis turėtų galimybę iš karto atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, areštuoti skolininko turtą, išieškotojui iš naujo nesikreipiant į antstolį ir nepradedant naujo vykdymo proceso. Tai jam būtų privalu atlikti, jei vykdomasis dokumentas būtų grąžintas, o vykdymo byla būtų užbaigta. Dėl tokių biurokratinio pobūdžio procedūrų gali nukentėti vykdymo operatyvumas arba išieškotojas gali neturėti galimybės turto pas skolininką atsiradimo momentu, kai reikia veikti neatidėliotinai, kreiptis dėl vykdymo atlikimo. Dėl šių ir kitų aplinkybių išieškotojas taip pat gali išlaikyti suinteresuotumą tęsti vykdymą. Jo valia dėl vykdymo tęsimo išreiškiama neteikiant prašymo sugrąžinti vykdomąjį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2014).

Pabrėžtina, jog būtent antstolis, vykdantis išieškojimą iš skolininko, prieš tai ėmęsis visų būtinų, teisės aktuose numatytų veiksmų, reikalingų teismo sprendimui, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, įvykdyti, turi teisę konstatuoti išieškojimo negalimumą teisės aktuose nustatyta tvarka. Jeigu skolininkas neturi turto ir pajamų, iš kurių gali būti išieškota, antstolis išieškojimo negalimumą konstatuoja surašydamas išieškojimo negalimumo aktą, grąžina vykdomąjį dokumentą išieškotojui, o vykdomąją bylą užbaigia (CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktai, 2 dalis, 632 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad vykdymo procesas pagal vykdomąjį dokumentą pradėtas 2014 m. rugpjūčio 28 d., iki surašant išieškojimo negalimumo aktą antstolis tikrino informaciją apie skolininkės turtinę padėtį (turimas lėšas ir turtą), duomenis apie jos darbovietę, šeiminę padėtį, vykdė skolininkės paiešką. Iš gautų duomenų matyti, kad antstolis nenustatė skolininkei priklausančio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto bei lėšų skolininkės banko sąskaitose. Vykdymo procese buvo nustatyta, kad skolininkė yra susituokusi, tačiau sutuoktinis R. R. antstolio kontoroje taip pat yra skolininkas. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkės sutuoktinis neturi nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, lėšų banko sąskaitose ir nedirba, turto atidalijimo procedūra nebuvo pradėta. Taip pat nustatyta, kad skolininkė nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravusi išvykimą į užsienį ((duomenys neskelbtini)). Pareiškėjos argumentai, kad skolininkės gyvenamoji vieta yra nežinoma, nes skolininkė nepranešė išieškotojai arba antstoliui apie savo deklaruotą gyvenamąją vietą, laikomi deklaratyviais. Lietuvos Respublikoje dirbantys antstoliai vykdo sprendimus tik savo šalies teritorijoje, pagal antstoliui priskirtą veiklos teritoriją ir negali vykdyti išieškojimo už Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos ribų – kitoje valstybėje (šiuo atveju (duomenys neskelbtini)) (CPK 590 straipsnis).

Pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad skolininkės turtinė padėtis bet kada gali pasikeisti ir dėl to tikslinga tęsti vykdomąją bylą, kad pasikeitus skolininkės turtinei padėčiai – įgijus turto, atsiradus pajamų, antstolis turėtų galimybę iš karto atlikti reikalingus neatidėliotinus vykdymo veiksmus, išieškotojai iš naujo nesikreipiant į antstolį ir nepradedant naujo vykdymo proceso. Vien išieškotojos valia tęsti neefektyvų vykdymo procesą, nesant duomenų apie skolininkės galimybes ateityje įgyti turto ar gauti pajamų, neįpareigoja antstolio tęsti vykdymo veiksmus. Šiuo atveju turi būti vadovaujamasi vykdymo proceso ekonomiškumo, tikslingumo, taip pat teisingumo principais, vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, o ne išieškotojos valia.

Vykdymo procesas turi būti operatyvus ir negali tęstis neribotą laiką. Nagrinėjamu atveju nurodytos aplinkybės patvirtina, kad skolininkė neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, todėl tolesnis vykdymo veiksmų tęsimas, tikėtina, nebūtų efektyvus bei didintų vykdymo išlaidas. Kadangi aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo pagrindu išieškojimą vykdantis antstolis, naudodamasis įstatymo jam suteikta teise, konstatavo išieškojimo negalimumą, vykdomojoje byloje iš esmės yra atlikti būtini teisės aktais nustatyti vykdomojo dokumento įvykdymui reikalingi veiksmai, todėl daroma išvada, jog antstolis pagrįstai surašė išieškojimo negalimumo aktą, užbaigė vykdomąją bylą ir grąžino išieškotojai vykdomąjį dokumentą (CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis, 632 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pažymėtina, kad antstoliui patvarkymu grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojai ir taip pasibaigus vykdomajai bylai, išieškotojai nėra draudžiama inicijuoti priverstinio išieškojimo pagal grąžintą vykdomąjį dokumentą procesą. Priešingai, CPK 631 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui per įstatymų nustatytą terminą netrukdo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti.

Pareiškėja taip pat skundą argumentuoja tuo, kad vykdomojoje byloje iš skolininkės nėra išieškotos vykdymo išlaidos, kurias antstoliui yra apmokėjusi išieškotoja. Teismas nesutinka su pareiškėjos pozicija, kad remiantis CPK 611 straipsnio 4 dalimi antstolis savo sprendimu gali užbaigti vykdomąją bylą tik tuo atveju, kai iš skolininkės išieškotojai išieškotos visos jos antstoliui sumokėtos vykdymo išlaidos. CPK 611 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos antstolio patirtos vykdymo išlaidos, o ne išieškotojos patirtos administravimo išlaidos. Įstatymų leidėjas antstoliui suteikė galimybę iš dalies įvykdžius ar visiškai neįvykdžius vykdomąjį dokumentą grąžinant išieškotojui ir neišieškojus vykdymo išlaidų, antstoliui Sprendimu vykdymo instrukcijoje nustatytais atvejais ir tvarka vykdomosios bylos neužbaigti ir joje suteikta galimybė išieškoti iki vykdomojo dokumento gražinimo priskaičiuotas vykdymo išlaidas. Jeigu tokioje vykdomojoje byloje išieškotojas nebuvo apmokėjęs vykdymo išlaidų ar jo apmokėtos vykdymo išlaidos buvo išieškotos ir išieškotojui grąžintos, antstolis turi teisę atsisakyti išieškoti likusias vykdymo išlaidas ir vykdomąją bylą užbaigti. Vykdomoji byla, kurioje išieškomos tik vykdymo išlaidos, negali būti vykdoma ilgiau kaip dešimt metų nuo vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui (CPK 611 straipsnio 4 dalis).

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, kad skolininkė Lietuvos Respublikos teritorijoje negyvena, neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, konstatuoja, kad antstolis pagrįstai surašė 2025 m. kovo 19 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2025 m. kovo 19 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi nenustačius neteisėtų antstolio veiksmų, pareiškėjos argumentai nesudaro pagrindo tenkinti skundo, todėl skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185, 513 straipsniai).

Valstybės patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 11,97 Eur, kurios viršija minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Skundą atmetus, šios išlaidos priteistinos valstybei iš pareiškėjos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 510–513 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos individualios įmonės „Aujama-credit“ skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Priteisti iš individualios įmonės „Aujama-credit“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 11,97 Eur (vienuolikos eurų 97 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Nutarties kopijas siųsti pareiškėjos atstovui, antstoliui, įteikti viešo paskelbimo būdu R. R.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.