Kauno apygardos teismo nutartis

2015-08-31 · Civilinė byla Nr. 2A-1344-413/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2015-08-31Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-23Marijampolės apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-31
Bylos Nr.
2A-1344-413/2015
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-03193-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimondas Buzelis, Gintautas Koriaginas, Arūnas Rudzinskas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Akolita“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Axa Baltic“
Kategorijos
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 106.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1344-413/2015Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03193-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: 42.10; 106.1; 121.20 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Rudzinsko, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Akolita“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-444-571/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Akolita“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Axa Baltic“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

UAB „Akolita“ (vežėjas) ir UAB „Axa Baltic“ (užsakovas) 2013 m. rugpjūčio 30 d. sudarė Sutartį Nr. 13/08/30, kuria UAB „Axa Baltic“ įsipareigojo teikti užsakymus ieškovui medienos pervežimams, apmokėti pateiktas sąskaitas už suteiktas transporto paslaugas. Atsakovui laiku nevykdant įsipareigojimų, ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 7 547,81 Lt skolą už medienos pervežimo paslaugas pagal dvi sąskaitas-faktūras, t. y. 2013 m. spalio 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013 m. lapkričio 4 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini); 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 18 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo ieškinį tenkino visiškai.

Šalies argumentai

Atsakovas pateikė teismui pareiškimą, prašydamas peržiūrėti 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimą už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovui UAB „Axa Baltic“ iš ieškovo UAB „Axa Baltic“ 28,96 Eur žyminio mokesčio ir 11,73 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus, teismas sprendė, kad ieškovas faktinį ieškinio pagrindą kildina iš dviejų PVM sąskaitų-faktūrų: Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytos 2013 m. spalio 31 d., ir Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytos 2013 m. lapkričio 4 d. Pažymėjęs, kad atsakovas pateikė į bylą įrodymus, kurie patvirtina jo teiginius apie ieškovo nurodomų sąskaitų-faktūrų Nr. 119 ir Nr. 120 apmokėjimą, o ieškovui sutikus, kad atsakovas pagal šias sąskaitas yra atsiskaitęs, teismas konstatavo, kad ieškovas nepasinaudojo teise keisti ieškinio dalyką ar pagrindą, dėl ko pagal ieškovo suformuluotą ieškinio pagrindą ir dalyką ieškinį atmetė kaip nepagrįstą, nurodydamas, kad dėl atsiradusios skolos pagal kitas sąskaitas-faktūras ieškovas gali kreiptis į teismą iš naujo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Akolita“ prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo 1509,33 eurus (7547,81 Lt) skolos, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas, skirtingai nei priimdamas 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimą už akių, skundžiamame sprendime neįvertino visų byloje surinktų įrodymų, įskaitant ir paties teismo iš ieškovės išreikalautų įrodymų – mokėjimo nurodymų, medienos važtaraščių, gabenimo lapų, krovinio važtaraščių, PVM sąskaitų - faktūrų ir jų apmokėjimą patvirtinančių įrodymų, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą.

2. Niekuo nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas pripažino, jog skola pagal sąskaitas - faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra apmokėta. Apeliantas pažymi, kad už medienos pervežimo paslaugas pagal Sutartį ir medienos pardavimą jis pateikė atsakovui apmokėti sąskaitas-faktūras iš viso už 51 147, 81 Lt. Atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė įrodymus, yra apmokėjęs tik 43 600 Lt (banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 31 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., 2014 m. kovo 7 d. kasos pajamų orderis Nr.17 ir banko sąskaitos išrašas laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 8 d. iki 2014 m. balandžio 30 d.). Taigi, apelianto nuomone, atsakovas nepateikė įrodymų, kad yra atsiskaitęs pagal visas ieškovo pateiktas PVM sąskaitas - faktūras. Tokiu būdu atsakovas liko skolingas ieškovui 2186 Eur (7547,81 Lt). Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas, manydamas, kad yra susidariusi skola ir ji nepadengta pagal kitas PVM sąskaitas - faktūras, turi teisę papildomai kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo.

Įstatymo nustatyta tvarka atsiliepimas į apeliacinį skundą nebuvo pateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių faktinį ieškinio pagrindą ir dalyką bei draudimą peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas, taikymo ir aiškinimo.

Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą, faktiniu ieškinio pagrindu laikomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą. Ieškinio dalykas yra ieškovo procesiniame dokumente (nagrinėjamu atveju – ieškinyje) suformuluotas materialinis reikalavimas atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismui savo sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagal ieškovo procesiniame dokumente (ieškinyje) suformuluotą jo pagrindą ir dalyką, ieškovas reiškė atsakovui materialinį reikalavimą dėl atsiskaitymo pagal dvi neapmokėtas PVM sąskaitas-faktūras: 2013 m. spalio 31 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013 m. lapkričio 4 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį teismas pripažino nepagrįstu, kadangi atsakovas pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius minėtų PVM sąskaitų apmokėjimą (t. 1, b. l. 47-448, 27-30). Su tokiomis teismo išvadomis teisėjų kolegija nesutinka.

Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo ieškinyje nurodytas faktinis ieškinio pagrindas nėra tapatus ieškinio dalykui, nes ieškovo reikalavimas kildinimas ne iš dviejų PVM sąskaitų-faktūrų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurių ieškovas netgi nenurodė kaip faktinio savo ieškinio pagrindo, o iš 2013 m. rugpjūčio 30 d. Sutarties (t. 1, b. l. 2-3). Todėl ieškovui pateikus duomenis apie skolos atsiradimo (susidarymo) aplinkybes, teismas turėjo aiškintis, kodėl faktinis ieškinio pagrindas skiriasi nuo jo dalyko, o reikalui esant - taikyti ir ieškinio trūkumų institutą (CPK 138 straipsnis, 230 straipsnio 1 dalis).

Antra, teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, juo turi būti ginčas išsprendžiamas visiškai (CPK 260, 263 straipsniai). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimą už akių, iš esmės buvo surinkęs ir vadovavosi tais pačiais įrodymais kaip ir priimdamas šioje byloje galutinį sprendimą, tačiau, kaip pagrįstai nurodo ieškovas savo apeliaciniame skunde, nenurodė nei teisinių, nei faktinių pagrindų, kodėl skundžiamu 2015 m. vasario 23 d. sprendimu panaikino sprendimo už akių ir priėmė jau kitą sprendimą.

Trečia, bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad ieškovo reikalavimas buvo grindžiamas sutarties pažeidimu, pasireiškusiu pavėluotu ir nepilnu atsiskaitymu už ieškovo atliktus darbus pagal pateiktas mokėjimui sąskaitas, kurių periodo pradžia skaičiuotina nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) išrašymo (t. 1, b. l. 11), ir atsakovo atsikirtimais dėl ieškovo pervežto ir atsakovui patiekto mažesnio prekių kiekio nei nurodyta PVM sąskaitose (t. 1, b. l. 25-26, 16-17). Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė ir dėl jų nepasisakė.

Aptartų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčui spręsti pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, kas lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą, dėl ko liko neatskleista ir bylos esmė. Nurodyti pažeidimai sudaro pagrindą teismo sprendimą panaikinti (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jeigu dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio yra pagrindas išvadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. V. U., V. U., I., Ž., V., Ž., A. D., bylos Nr. 3K-3-527/2010.). Atmesdamas ieškinį vien tuo pagrindu, kad pagal ieškovo suformuluotą ieškinio dalyką atsakovas pilnai yra atsiskaitęs, teismas netyrė ir nesiaiškino kitų bylai svarbių aplinkybių, liečiančių ieškinio pagrindą ir ieškovo įrodinėjamas aplinkybes dėl egzistuojančios atsakovo skolos pagal kitus juridinius faktus, dėl ko yra pagrindas išvadai, kad nebuvo atskleista bylos esmė. Šalindamas minėtus pažeidimus, apeliacinės instancijos teismas turėtų išnagrinėti bylą beveik visa apimtimi ir naujais aspektais. Konstatavus bylos esmės neatskleidimą ir negalint pagal byloje pateiktus įrodymus bylos išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Minėta, kad atsakovas įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą. Nepateikus atsiliepimo laiku, įstatymas nenumato šaliai galimybės vietoje minėto dokumento teikti paaiškinimus raštu, taip bandant plečiamai taikyti ir aiškinti CPK 318 straipsnio nuostatas. Todėl atsakovo 2015 m. gegužės 20 d. apeliacinės instancijos teismui pateiktą paaiškinimą raštu teisėjų kolegija atsisako priimti (t. 2, b. l. 13-15).

Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą turės išspręsti pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Raimondas BuzelisGintautas KoriaginasArūnas Rudzinskas