Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Ž. ieškinį atsakovui R. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatyto, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (teisių perėmėjas – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė R. Ž. ieškiniu prašė teismo: 1) nustatyti L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina R. Ž.; 2) priteisti iš R. B. išlaikymą po 200 Eur per mėnesį L. B., sumokant kiekvieną mėnesį (iki 15 d.) į R. Ž. nurodytą banko sąskaitą iki L. B. pilnametystės; 3) nustatyti L. B. ir R. B. bendravimo tvarką: atsakovas su sūnumi bendrauja ieškovės namuose su ieškove sutartu laiku (e. b. l. 1-2).

Ieškovė nurodė, kad ieškovė ir atsakovas nuo 2013 m. apsigyveno kartu, santuokos sudarę nėra. Ieškovei ir atsakovui (duomenys neskelbtini) gimė sūnus. Ieškovė ir atsakovas kartu gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Butas priklauso ieškovei. Netrukus po vaiko gimimo ieškovė ir atsakovas išsiskyrė, kadangi atsakovo dažnai nebūdavo namuose, atsakovas nepadėdavo šeimos ūkyje, nesidomėjo vaiku. Šalims išsiskyrus, atsakovas išlaikymą vaikui per vienerių metų laikotarpį mokėjo tik vasarą: birželio mėn. - 200 Eur; liepos ir rugpjūčio mėn. - po 150 Eur.

Dėl gyvenamosios vietos ieškovė nurodė, kad ieškovė jai nuosavybes teise priklausančiame bute gyvena kartu su sūnumi. Atsakovas šiuo metu gyvena kartu su tėvais, kurių namuose nėra sudarytos palankios sąlygos vaiko buvimui, kadangi yra palaikomas sveikatai žalingas gyvenimo būdas (alkoholio vartojimas, rūkymas). Atsakovas nėra suinteresuotas vaiko rūpinimusi: jo nelanko, teikia menką materialinį išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovė prašė vaiko gyvenamąją vietą nustatytina su motina (ieškove).

Dėl išlaikymo dydžio ieškovė nurodė, kad šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. Ieškovės vienintelės pajamos šiuo metu yra motinystės bei vaiko priežiūros išmokos. Ieškovė iki vaiko gimimo dirbo puse etato, ieškovės atlyginimas buvo apie 150 Eur per mėnesį. Atsakovas yra (duomenys neskelbtini) darbuotojas. Atsakovas gauna pakankamas pajamas išlaikymą vaikui teikti. Ieškovės vardu Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis yra registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo duomenimis nėra įregistruotų transporto priemonių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovė prašė iš atsakovo priteisti ne mažesnį kaip 200 Eur dydžio išlaikymą.

Dėl bendravimo tvarkos ieškovė nurodė, kad prašo nustatyti tokią atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką: atsakovas su sūnumi bendrauja ieškovės namuose, su ieškove sutartu laiku.

Atsakovui R. B. procesiniai dokumentai įteikti 2018 m. balandžio 19 d. – atsakovo motinai (pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalį) (e. b. priedo l. 2). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė.

Institucija, teikianti išvadą byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (teisių perėmėjas – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) nurodė, kad Skyriaus Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio inspektorės lankėsi ieškovės ir atsakovo gyvenamosiose vietose, ištyrė šalių aplinkos sąlygas, surašė buities tyrimo aktus. Apsilankiusios nustatė, kad nepilnamečio L. B. tėvai nuo 2017 m. gyvena skyrium. Ieškovė, motina R. Ž., su nepilnamečiais sūnumis L. ir T. gyvena vieno kambario 18,6 kv.m. bute be patogumų (duomenys neskelbtini). Butas nuosavybės teise priklauso ieškovei. Lankymosi metu namuose buvo tvarkinga. L. miega vaikiškoje lovytėje, T. - išlankstomame fotelyje. Vaikams sudarytos sąlygos ugdytis ir ilsėtis. R. Ž. šiuo metu nedirba, augina vaiką iki 3 metų. Jai mokama 214 Eur motinystės išmoka, turi finansinių įsipareigojimų. Sūnui T. iš Vaikų išlaikymo fondo mokamas 60 Eur dydžio išlaikymas. Vaikams mokama valstybės išmoka - 84 Eur. Iš viso pajamų - 358 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovas sūnumi L. nesidomi, nesirūpina, neteikia išlaikymo. Nepilnametis L. ugdomas namuose. Juo rūpinasi motina. Ieškovės teigimu, berniukas auga sveikas. Nepilnametis T. P., gimęs (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini), 6 klasėje. Už mokyklos ribų nemokamai lanko kovos menų ir kvadrato būrelius. Vaikas auga sveikas. Atsakovas, tėvas R. B. su savo tėvais, dėde, teta ir pusbroliu gyvena 3 kambarių bute su visais patogumais (duomenys neskelbtini). Butas nuosavybės teisėmis priklauso atsakovo motinai J. B. ir jos broliui S. A.. R. B. dirba (duomenys neskelbtini) sandėlio darbuotoju. Jis nurodė, kad jo gaunamos mėnesio darbo pajamos - 550 Eur, turi finansinių įsipareigojimų. Atsakovo teigimu, su sūnumi jis matėsi prieš 4 mėnesius. Anksčiau matydavosi dažniau, bet kai vaiko motina pagrasino teismu, jis rečiau matosi su sūnumi. Šiuo metu išlaikymo vaikui neteikia. Prieš 4 mėnesius sūnui teikdavo 100 - 150 Eur per mėnesį. Atsižvelgdami į nustatytus faktus ir aplinkybes, į tai, kad nepilnametis nuo gimimo gyvena su motina, kuri juo rūpinasi, išlaiko, užtikrina jo teises ir interesus augti saugioje, vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje, išvadą teikianti institucija mano, kad nepilnamečio L. B. gyvenamosios vietos nustatymas su motina R. Ž. atitiktų geriausius vaiko interesus. Dėl išlaikymo dydžio nurodė, kad ieškovės prašomas priteisti 200 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus L. B. pilnametystės galimai užtikrins būtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį. Dėl bendravimo tvarkos išvadą teikianti institucija nurodė, kad siūloma bendravimo tvarka koreguotina, nes ribotų vaiko teisę maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Atsižvelgiant į vaiko interesus, mano, jog būtų tikslinga nustatyti atsakovui bendravimo su sūnumi tvarką, kuri labiausiai atitiktų sūnaus interesus ir būtų realiai vykdoma. Konkreti ir aiški vykdymui bendravimo tvarka leistų išvengti galimų nesutarimų bei užtikrintų nepilnamečio teisę būti auklėjamam abiejų tėvų, vaiko teisę nuolat bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (e. b. l. 41-48).

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas advokatas Andriejus Tiščenko palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovas R. B. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuotas tinkamai, procesiniai dokumentai įteikti per darbovietę (e. b. priedo l. 51). Taip pat procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka (e. b. l. 81-82, e. b. priedo l. 44-45).

Išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuota tinkamai, prašė bylą nagrinėti išvadą teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant (e. b. l. 52-53).

Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176–185 straipsniai), ištyręs byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgdamas į per teismo posėdį pateiktus paaiškinimus ir nustatęs bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas.

Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad L. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės R. Ž. ir atsakovo R. B. nepilnametis sūnus (e. b. l. 22).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo

Ieškovė prašė teismo nustatyti sūnaus L. B. gyvenamąją vietą kartu su ieškove. Išvadą teikianti institucija byloje pateikė išvadą, kurioje neprieštaravo vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su motina.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje nekilo ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaikas L. B. nuo gimimo ir šiuo metu gyvena kartu su motina, ieškove R. Ž., įvertinus aplinkybę, kad išvadą teikianti institucija byloje neprieštarauja vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su motina, atsižvelgiant į vaiko amžių, jo priklausomumą nuo motinos nuolatinės priežiūros, byloje nesant duomenų, patvirtinančių, kad gyvenimas kartu su ieškove pažeidžia vaiko interesus, sprendžia, kad, vadovaujantis vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra tenkintinas ir nepilnamečio vaiko L. B. gyvenamoji vieta yra nustatoma kartu su motina R. Ž. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 3.169) straipsnis).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinio reikalavimus, nors ieškinys jam buvo įteiktas (e. b. l. 2), sprendžia, kad atsakovui buvo sudarytos galimybės teikti atsiliepimą į pareikštą ieškinį, dalyvauti teismo posėdyje ir teikti savo argumentus bei samprotavimus, tačiau atsakovas šia teise ir galimybe nepasinaudojo, nepateikė teismui jokių įrodymų ir argumentų, paneigiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (CPK 178 straipsnis). Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko L. B. ir vaiko tėvo atsakovo bendravimo tvarką: atsakovas su sūnumi bendrauja ieškovės namuose, su ieškove sutartu laiku. Institucija, teikianti išvadą byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (teisių perėmėjas – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) nurodė, kad siūloma bendravimo tvarka koreguotina, nes ribotų vaiko teisę maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Teismas atmeta institucijos, teikiančios išvadą byloje, argumentus dėl per siauros atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku. Teismas viso proceso metu pasinaudodamas ne vienu įteikimo būdu, įtvirtintu CPK, siekė atsakovą informuoti apie procesą (procesiniai dokumentai įteikti gyvenamosios vietos adresu, viešai ir per darbovietę) (e. b. priedo l. 2, 35, 36, 41, 44-46), tačiau savo siūlomos bendravimo tvarkos atsakovas su vaiku neteikė, į teismo posėdžius neatvyko, todėl teismas sprendžia, kad tokiu procesiniu elgesiu atsakovas parodė nesidomėjimą vaiku. Be to, pačios institucijos išvadoje yra nurodyta, kad su sūnumi jis matėsi prieš 4 mėnesius (Buities tyrimo aktas atliktas 2018 m. balandžio 25 d., e. b. l. 46-47). Ieškovė 2018 m. spalio 17 d. posėdžio metu nurodė, kad atsakovas matė vaiką, kai jam buvo 6 mėnesiai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ne tik proceso metu, bet ir iki jo atsakovas nerodė susidomėjimo vaiku ir jo nelankė, todėl ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos tenkintinas kaip geriausiai atitinkantis vaiko interesus (CK 3.3 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

Ieškovė prašė teismo iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. B. po 200 Eur per mėnesį (sumokama kiekvieną mėnesį (iki 15 d.) į ieškovės nurodytą banko sąskaitą iki L. B. pilnametystės.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas, bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

Prie ieškinio ieškovė pateikė įrodymus, iš kurių nustatyta, kad vaikui perkamos sauskelnės, mišinukai, maisto prekės, vaistai, pagal pateiktus kvitus, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. iki 2018 m. liepos 4 d. už būsto išlaikymą ieškovė sumokėjo 656,52 Eur; pasirašyta 2018 m. gegužės 9 d. ikimokyklinio ugdymo paslaugų teikimo sutartis Nr. 304 (e. b. l. 86-114).

Teismo posėdžio metu, kuris vyko 2018 m. spalio 17 d., ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiams patenkinti patiria šias išlaidas: 30 Eur vaistams; 30 Eur sauskelnėms; 70/80 Eur vasaros metu ir 90 Eur žiemos metu būsto išlaidos (vaikui tenkanti dalis sudaro 30 Eur, nes bute gyvena tryse, ieškovė turi dar sūnų T., kuriam 13 metų); 60 Eur darželiui; 60 Eur maistui per savaitę (apie 20 Eur vaikui); 20-30 Eur rūbams; 10 Eur higienos priemonėms (servetėlės, kremai, šampūnai); apie 10 Eur vitaminams. Iš ieškovės teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė vidutiniškai vaiko poreikiams per mėnesį išleidžia apie 210 Eur/mėn. Galimybių teikti didesnį išlaikymą neturi, nes šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, tai pat ieškovė turi dar vieną išlaikytinį – nepilnametį sūnų T. P., gim. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 45). Atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus, ieškovės ir jos atstovo paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas sprendžia, kad vaikui reikalingas išlaikymo dydis per mėn. tikėtinai sudaro apie 400 Eur.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė turi butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 15, 55). Kito valdomo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi (e. b. l. 51, 13, e. b. priedo l. 20-21). Ieškovė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose ir jos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 215 Eur (e. b. priedo l. 17-19).

Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad atsakovas kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi (e. b. l. 52-53, e. b. priedo l. 25-27). SoDros duomenimis nustatyta, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), gaunamos pajamos apie 616 Eur (e. b. priedo l. 24). Byloje nėra duomenų apie kitų išlaikytinių turėjimą. Išvadoje konstatuota, kad atsakovas nurodė, jog jo gaunamos mėnesio darbo pajamos - 550 Eur, turi finansinių įsipareigojimų. Šiuo metu išlaikymo vaikui neteikia. Prieš 4 mėnesius sūnui teikdavo 100 - 150 Eur per mėnesį (e. b. l. 41-48).

Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.e2A-960-619/2017).

Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir pan. Nors ginčo šalių nepilnametis vaikas šiuo metu yra mažo amžiaus, tačiau užtikrinti jo poreikius būstui, drabužiams, higienos priemonėms, maistui ir t.t. yra abiejų tėvų pareiga. Be to, kartu su vaiku gyvenančiam tėvui (šiuo atveju motinai) ir taip tenka didesnės išlaidos užtikrinant nepilnamečio vaiko tinkamai vystymąsi ir poreikius.

Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką bylose dėl vaiko išlaikymo orientaciniu kriterijumi, nustatant vaiko išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2018 m. sausio 1 d. yra 400 Eur. Šis kriterijus pripažįstamas orientaciniu, konkreti išlaikymo suma nustatoma įvertinus konkrečios bylos faktines aplinkybes.

Įvertinus ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, darytina išvada, kad pagal byloje surinktus duomenis atsakovo turtinė padėtis geresnė tuo, kad jis dirba, gauna nuolatines pajamas, neturi išlaikytinių (ieškovė turi dar vieną išlaikytinį nepilnametį sūnų, šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų riboto darbingumo. Taip pat ieškovas institucijai, teikiančiai išvadą byloje, nurodė, kad išlaikymo neteikė 4 mėnesius (Buities tyrimo aktas atliktas 2018 m. balandžio 25 d., e. b. l. 46-47). Atsakovas jokių įrodymų apie teiktą išlaikymą teismui nepateikė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir į : 1) vaiko amžių; 2) ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį; 3) vaiko poreikius, sprendžia, kad kas mėnesį atsakovo mokamos periodinės išmokos po 200 Eur kas mėnesį yra pakankamos vaiko poreikiams patenkinti ir realiai galimos atsakovui mokėti. Atsižvelgdamas į tai, teismas priteisia iš atsakovo R. B. po 200 Eur, mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį sūnaus L. B. išlaikymui į ieškovės 2018 m. spalio 17 d. posėdžio metu nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė R. Ž. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovė R. Ž. pateikė 2018 m. kovo 27 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, kuriuo ieškovė 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (e. b. l. 3-4). Nagrinėjant šią civilinę bylą susidarė 10,09 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Kadangi ieškovė 2018 m. kovo 27 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo buvo 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl patenkinus ieškinio reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 75 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis).

Patenkinus ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, iš atsakovo taip pat priteistinas 54 Eur (2400 Eur x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Iš viso iš atsakovo priteistina 129 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 10,09 Eur. Kadangi ieškovė yra 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, iš atsakovo priteistina 10,09 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis. (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Eur (du šimtus eurų) per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2018 m. balandžio 16 d.) iki L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės (pervedant šias lėšas į R. Ž. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)), indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio vaiko L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką, numatant, kad

atsakovas su sūnumi bendrauja ieškovės namuose, su ieškove sutartu laiku.

Priteisti iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 129 Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis eurus) žyminio mokesčio valstybės naudai, sumokant jį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 10,09 Eur (dešimt eurų 9 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai, išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.