Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. K. ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. nutarimo K. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė : I.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – ir Institucija) 2009 m. balandžio 3 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) K. S. pripažintas kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą ir jam paskirta 170 Lt bauda. Nuobauda skirta už tai, kad K. S. 2009 m. kovo 25 d., apie 12.00 val., Klaipėdoje, Paryžiaus Komunos g., ties Ryšininkų g. 11, vairuodamas automobilį Ford Mondeo, nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad priekyje ta pačia eismo juosta važiavusi automobilio Ford Focus vairuotoja nerodo kairiojo posūkio signalo ir susidūrė su šiuo automobiliu bei slysdamas dar apgadino stovėjusį automobilį, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 133, 141.2, 142 punktų reikalavimus.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: III.

Apeliaciniai skundai netenkintini.

K. S. Institucijos Nutarimu buvo pripažintas kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą, t. y. tuo, kad dėl jo padarytų KET pažeidimų (9, 133, 141.2 ir 142 p.), be kita ko, buvo apgadintos dvi kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės. Pirmosios instancijos teismo nutarimu Institucijos Nutarimas panaikintas ir K. S. įspėtas dėl teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Apeliaciniuose skunduose keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo. Manoma, kad K. S. veikoje yra jam inkriminuoto pažeidimo sudėtis.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalimi nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams. Be to, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Kelių eismo taisyklių 88.2 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas. Remiantis KET 92 punktu, įspėjamieji signalai turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą ir baigti tuojau pat po manevro. Signalą reikia rodyti taip, kad jis neklaidintų kitų eismo dalyvių. Pagal KET 106 punktą, prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal KET 8 punktą sąvoka „duoti kelią (nekliudyti)“ reiškia, kad eismo dalyvis privalo sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį. KET 141.2 punkte įtvirtinta, kad prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo. KET 142 punkte numatyta, kad jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą. Remiantis aptartu reglamentavimu, įspėjamojo posūkio signalo rodymas prieš atliekant manevrą laikytinas esmine aplinkybe, leidžiančia numatyti kito vairuotojo veiksmus ir taip išvengti galimo autoįvykio. Pažymėtina, kad galimybė įsitikinti, kad ketinamas atlikti manevras nekliudys kitiems eismo dalyviams, yra glaudžiai susijęs su įspėjamųjų signalų rodymu. Atsižvelgiant į tai, K. S. gali būti pripažintas kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą tik įrodžius, kad L. K. vairuojamas automobilis prieš sukdamas į kairę rodė kairįjį posūkio signalą, o K. S. prieš atlikdamas lenkimo manevrą neįsitikino, kad priekyje važiuojanti transporto priemonė šio signalo nerodo ir lenkimo manevrą atliko apeliantės automobiliui jau parodžius posūkio signalą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad K. S. ir L. K. pateikia iš esmės prieštaringas eismo įvykio kilimo versijas, todėl šiuo atveju būtina nustatyti, ar kuri nors versija yra patvirtinta kitais bylos įrodymais, kadangi vadovautis vien šių asmenų paaiškinimais nėra įmanoma, nes jie abu pripažintini suinteresuotais bylos baigtimi asmenimis.

Pažymėtina, kad byloje esančiuose objektyviuose įrodymuose: eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 15), ekspertizės akte (b. l. 98-108) užfiksuotos aplinkybės nepatvirtina nė vieno vairuotojo versijos – t. y. iš šių įrodymų neįmanoma nustatyti, ar eismo įvykis kilo dėl to, kad L. K. pradėjo kairiojo posūkio manevrą neįsitikinusi, kad tai daryti yra saugu – nepraleidusi ją lenkusio K. S. automobilio, ar K. S. atliko lenkimo manevrą prieš tai neįsitikinęs, kad priekyje važiuojantis L. K. vairuojamas automobilis nerodo kairiojo posūkio signalo. Byloje nustatyta, kad eismo įvykį matė B. K., tačiau asmens rašytinis paaiškinimas (b. l. 17) ir parodymai teismo posėdžio metu (b. l. 117-118) yra netikslūs, todėl nepatvirtina, kad L. K. vairuojamam automobiliui pradėjus rodyti kairįjį posūkio signalą K. S. vairuojamas automobilis dar nebuvo pradėjęs lenkimo manevro, t. y. persirikiavęs į priešpriešinę eismo juostą.

Nustatyta, kad byloje buvo atlikta autotechninė ekspertizė, tačiau jos išvada neatsako į klausimą, kuris vairuotojas pažeidė KET reikalavimus rodyti įspėjamuosius signalus ir prieš atliekant manevrą įsitikinti, kad tai nekliudys kitiems eismo dalyviams. Pažymėtina, kad autotechninės ekspertizės išvada nėra kategoriška, todėl būtina ją vertinti kitų įrodymų kontekste. Ekspertizės išvadoje, be kita ko, teigiama, jog yra tikėtina, kad automobilio Ford Focus vairuotojos L. K. veiksmai, - vykdydama posūkio į kairę, į šalia gatvės esančią teritoriją, manevrą nedavė kelio leistinoje vietoje jos vairuojamo automobilio lenkimo manevrą vykdžiusiam automobiliui Ford Mondeo, - buvo pagrindine sąlyga nagrinėjamam įvykiui kilti ir tiesioginiame priežastiniame ryšyje su jo kilimu. Ekspertizės išvadoje taip pat konstatuota, jog remiantis L. K. ir K. S. paaiškinimais ir atliekant skaičiavimus, lenkimo manevras buvo pradėtas anksčiau, negu posūkio į kairę manevras. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ekspertizės išvada, be kita ko, taip pat neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog aptariamo autoįvykio pasekmės atsirado dėl neteisėtų L. K. veiksmų, kadangi byloje nėra nustatyta, ar K. S. lenkimo manevrą pradėjo prieš tai, ar po to, kai priekyje važiavusi transporto priemonė parodė kairįjį posūkio signalą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teigti, jog eismo įvykio kilimą sąlygojo būtent K. S. padaryti pažeidimai, nėra pagrindo, kadangi esant iš esmės prieštaringoms eismo įvykio versijoms, byloje nėra kurią nors versiją patvirtinančių objektyvių bei nešališkų įrodymų, todėl remiantis in dubio pro reo principu, laikytina, kad K. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta.

Kadangi bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad K. S. vairuodamas automobilį viršijo leistiną 40 km/h greitį, t. y. važiavo 50 km/h greičiu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai asmens veiką kvalifikavo pagal ATPK 124 straipsnio 1 dalį ir skyrė nuobaudą – įspėjimą.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo, todėl L. K. ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliaciniai skundai netenkintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

L. K. ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinių skundų netenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.