Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei-Bedalienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. S., nukentėjusiajai L. K. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. S. skundą dėl nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau- Institucija) pareigūnas 2009-03-25 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (b.l. 7), kuriame nurodė, kad 2009-03-25, apie 12⁰⁰ val. Klaipėdoje, Paryžiaus Komunos g., ties Ryšininkų g. 11, vairuodamas automobilį Ford Mondeo, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), K. S. nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad priekyje ta pačia eismo juosta važiavusio automobilio vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo ir su juo susidūrė bei atsitrenkė į stovėjimo aikštelėje stovėjusį automobilį. Administracinio teisės pažeidimo protokole pažymėta, kad eismo įvykio metu buvo apgadinti trys automobilius. Nurodyta, kad savo veiksmais K. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau- KET) 9, 133, 141.2, 142 punktų reikalavimus.

Teismo posėdžio metu K. S. skundą palaiko ir prašo jį patenkinti. Nurodė, kad į kairę sukanti transporto priemonė turi praleisti ją lenkiančias transporto priemones. Teigė, kad L.K. vairuojamai transporto priemonei pradėjus posūkio į kairę manevrą, jo vairuojama transporto priemonė jau buvo persirikiavusi ir pradėjusi lenkimo manevrą.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji L. K. patvirtino, kad ji su skundo reikalavimu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Mano, kad 2009 03 25 eismo įvykio kaltininku yra K. S.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas dalinai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, teismas turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Iš straipsnio dispozicijos matyti, jog siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti padarytą KET pažeidimą, kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) bei tiesioginį priežastinį ryšį tarp padaryto KET pažeidimo ir kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimo (apgadinimo).

Administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 13) nurodyta, jog savo veiksmais K. S. pažeidė KET 9, 133, 141.2, 142 punktų reikalavimus, nes nepasirinko saugaus greičio, nesilakė visų būtinų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad priekyje ta pačia eismo juosta važiavusio automobilio vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo, ko pasėkoje buvo apgadinti trys automobiliai.

Įrodymai, kuriais iš esmės grindžiamas K. S. reiškiamas kaltinimas, yra administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 13), tarnybinis pranešimas (b.l. 14), autoavarijos vietos schema (b.l. 15,16), vaizdo įrašas (b.l. 43), nukentėjusiosios L. K. parodymai.

Paaiškėjus aplinkybei, jog automobilių Ford Focus ir Ford Mondeo vairuotojai skirtingai aiškina eismo įvykio kilimo aplinkybes, siekiant pašalinti abejones bei prieštaravimus, 2010 10 15 teismo nutartimi buvo paskirta autotechninė ekspertizė. Ekspertinei įstaigai buvo pateikta visa administracinė byla Nr. II-427-609/2010 bei 5 įvykio vietoje fortografuotų nuotraukų failai. Tyrimą atliko turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, eismo įvykių ir transporto trasologijos teismo eksperto kvalifikaciją bei 4,5 metų ekspertinio darbo stažą turintis ekspertas. 2011 01 20 ekspertizės akte nurodyta, jog jeigu eismo įvykio metu posūkio į kairę manevrą vykdantis automobilis Ford Focus važiavo jo vairuotojos L.K. 2010 10 12 paaiškinime apie įvykio aplinkybes nurodomu 20 km/h greičiu, o automobilis Ford Mondeo skaičiavimais nustatytu apie 41,4 km/h, apie 45,1 km/h ar vairuotojo nurodomu 50 km/h greičiu, tai eismo įvykio metu automobiliu Ford Mondeo automobilio Ford Focus lenkimo manevras buvo pradėtas anksčiau, negu automobiliu Ford Focus pradėtas vykdyti posūkio į kairę manevras, todėl prieš pradėdama posūkio į kairę manevrą, automobilio Ford Focus vairuotoja L.K. privalėjo duoti kelią jos vairuojamo automobilio lenkimo manevrą vykdžiusiam automobiliui Ford Mondeo ir techniniu požiūriu automonilio Ford Mondeo judėjimas nesudarė kliūties automobilio Ford Focus vairuotojai, kurios ji turėjo vengti, nes automobilio Ford Focus vairuotojai davus kelią ją lenkiančiam automobiliui Ford Mondeo, šių transporto priemonių susidūrimas nebūtų įvykęs. Nors ekspertizės akte pažymėta, jog techniniu požiūriu yra nepriimtina, kad automobilio Ford Mondeo vairuotojas K. S. važiavo viršydamas didžiausią įvykio vietoje leidžiamą važiavimo greitį, konstatuota, jog tikėtina, kad pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti ir tiesioginiame priežastiniame ryšyje su jo kilimu yra automobilio Ford Focus vairuotojos L. K. veiksmai ir prieš įvykį susidariusioje situacijoje automobilio Ford Mondeo vairuotojas neturėjo galimybės savalaikiai stabdydamas vairuojamą automobilį išvengti susidūrimo su automobiliu Ford Focus.

Eksperto išvada yra leistina įrodinėjimo priemonė (ATPK 256 straipsnio 2 dalis), tačiau joks įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl eksperto išvada vertintina kitų įrodymų kontekste pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles.

Iš ekspertizės akto turinio matyti, jog ekspertizės akto išvada nėra kategoriška, tačiau byloje esanti autoavarijos vietos schema (b.l. 15) patvirtina, kad automobilio Ford Focus lenkimo manevras buvo vykdomas kelio atkarpoje, kurioje tai daryti yra galima, be to joje užfiksuota, kad eismo įvykis kilo priešpriešinėje eismo juostoje. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas B. K. patvirtino, kad jis matė, jog prieš automobiliui Ford Focus pradedant lenkimo manevrą, K. S. vairuojamas automobilis Ford Mondeo buvo gatvės vidury.

Kadangi laikytina, jog yra įrodyta, kad ne K.S. veiksmai sąlygojo 2009 03 25 eismo įvykio kilimą ir jo padarytas pažeidimas nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis, darytina išvada, jog jo veiksmai nepagrįstai buvo kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Autoavarijos vietos schemoje pažymėta, kad eismo įvykio vietoje didžiausias leistinas važiavimo greitis yra 40 km/h. Kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. S. neginčija, jog eismo įvykio metu Paryžiaus Komunos gatve jis važiavo 50 km/h greičiu, jo veiksmai kvalifikuotini pagal ATPK 124 straipsnio 1 dalį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

skundą patenkinti dalinai.

2009 04 03 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimą Nr. F 248561 panaikinti ir dėl teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 1 dalyje, padarymo K. S. įspėti.

Nutarimas per 10 dienų nuo nutarimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.