Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2015-07-09 · Byla Nr. A2.6.-2837-972/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-07-09
Bylos Nr.
A2.6.-2837-972/2015
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-02398-2015-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Viktorija Teišerskienė
Pažeidėjas
M. K.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-2837-972/2015Proceso Nr. 4-06-3-02398-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2.; 45.4.2.; 45.4.3.; 45.4.4.; 52.3. (S)
Registro objektas ROIK: 07-15-9378662KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. liepos 9 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Teišerskienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju ekspeditoriumi, DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku, vedusiam, administracine tvarka baustam, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 8 dalį, 127 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. 2015 m. gegužės 5 d. 06.15 val., Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Volskwagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią B. K., būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1,61 prom. alkoholio). Be to, policijos pareigūno prašymu, nepateikė vairuotojo pažymėjimo.

M. K. teismo posėdžio metu pripažino padaręs jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus, nurodė, kad labai gailisi dėl tokio savo elgesio. Paaiškino, kad iš vakaro vartojo alkoholį, naktį mažai miegojo, tačiau iš ryto jautėsi pakankamai gerai, dėl to rizikavo ir sėdo už automobilio vairo, važiavo darbo reikalais. Įvykio metu susižalojo jis pats ir apgadino savo vairuotą automobilį, nes juo vertėsi. Kiti asmenys jam jokių pretenzijų dėl sužaloto turto nepareiškė. Vairuotojo pažymėjimo policijos pareigūnams nepateikė, kadangi po avarijos nežino, kur jis yra. Augina du mažamečius vaikus, šeimos pajamas per mėnesį sudaro apie 4000 litų, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti. Jeigu teismas paskirtų baudą, prašė baudos mokėjimą išdėstyti dalimis.

Iš policijos pareigūno R. A. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. gegužės 5 d. 06.15 val. buvo gautas pranešimas, kad Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini) apsivertė automobilis, sužeistas automobilio vairuotojas. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad automobilio „Volskwagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas M. K., išbėgus gyvūnui į kelią, nesuvaldė automobilio ir apsivertė. Iš eismo įvykio vietos greitoji medicinos pagalba M. K. pristatė į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur jam nustatytos daugybinės muštos galvos žaizdos, paskirtas ambulatorinis gydymas (b. l. 4, 5).

Iš M. K. paaiškinimo policijai matyti, kad jis važiuodamas keliu Priekulė-Kintai, ant kelio pasimaišius stirnai, staigiai stabdė, dėl to išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi, jis važiavo vienas, patyrė galvos traumą, paskambinus Nr. 112, buvo išvežtas į ligoninę (b. l. 28).

Iš D. G. paaiškinimo matyti, kad ji neturi pretenzijų dėl vejos apgadinimo (b. l. 29).

Iš R. S. paaiškinimo matyti, kad jis 2015 m. gegužės 5 d. ties (duomenys neskelbtini) namu pastebėjo kelyje apsivertusį automobilį bei prie jo vaikščiojantį vaikiną. Paties įvykio jis nematė. Vaikinas paaiškino, kad išbėgus stirnai į kelią, jis staigiai stabdė ir nuvažiavo nuo kelio nesuvaldęs automobilio (b. l. 30).

Iš B. K. paaiškinimo matyti, kad jis sūnui M. K. buvo paskolinęs automobilį darbo reikalais. Dėl eismo įvykio pretenzijų sūnui neturi (b. l. 31).

Eismo įvykio vietos plane, pridėtose foto lentelėse, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota eismo įvykio vieta, automobilio „Volskwagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvimo vieta, nurodyti minėto automobilio apgadinimai (b. l. 6-14). Transporto priemonės techninės apžiūros akte taip pat užfiksuoti transporto priemonės „Volskwagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai, nurodyta, kad ji techniškai netvarkinga (b. l. 26).

Iš specialisto išvados Nr. T-A 3751/15(01) matyti, kad M. K. kraujyje, paimtame 2015-05-05 7 val., rasta 1,61 prom. etilo alkoholio (b. l. 17).

ATPK 127 str. 3 d. numato, kad šio straipsnio 1 ar 2 d. numatyti veiksmai, t. y. kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo 1158 Eur iki 1448 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 str. 1 ir 2 d. numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, arba susižaloja tik pats automobilio vairuotojas, atsakomybė pagal ATPK 127 str. 1 ir 2 d. nekyla (pvz., nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-2179/2009, N62-3400/2011 ir daugelis kitų). Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtu valdytoju (pvz., nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N261-3550/2010, N62-2486/2010, ATP-202-113/2011). Toks ATPK 127 str. 2 d. normos aiškinimas sietinas su tuo, kad įstatymų leidėjas, numatydamas atsakomybę už KET pažeidimus, nulėmusius kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą), siekė, kad administracinėn atsakomybėn būtų traukiamas asmuo, kuris, pažeisdamas KET, apgadina kito eismo dalyvio valdytą transporto priemonę.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 3) matyti, jog formuluojant kaltinimą M. K., buvo nurodyta, kad jis nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. Įvykio metu apgadintas automobilis ir susižalojo pats vairuotojas, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas koks nors kitiems asmenims priklausantis turtas ar padaryta žala kokio nors kito asmens sveikatai. Nustatyta tik, kad susižalojo pats automobilio vairuotojas M. K. ir buvo apgadintas jo vairuotas automobilis, priklausantis kitam asmeniui – jo tėvui B. K.. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. K. pažeidimo padarymo metu automobilį valdė teisėtai – B. K. paaiškino, kad sūnui M. K. buvo paskolinęs automobilį darbo reikalais. Taigi, darytina išvada, kad 2015 m. gegužės 5 d. M. K. buvo automobilio valdytojas ir eismo įvykio metu žala buvo padaryta tik jo vairuotam automobiliui. Bylos medžiaga patvirtina, kad jokiam kitam turtui ar asmenų sveikatai žala padaryta nebuvo. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad M. K. sukeltas eismo įvykis nelaikytinas tokiu, už kurį asmeniui kyla atsakomybė pagal ATPK 127 str. 3 d. Atsižvelgdamas į tai ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas sprendžia, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs policijos pareigūnas yra nesusipažinęs su teismine praktika aiškinant ir taikant minėtas teisės normas, todėl netinkamai kvalifikavo M. K. padarytą veiką.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti objektyvieji M. K. veikos požymiai (vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 1,61 prom. girtumas) atitinka ATPK 126 str. 4 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymius – transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 prom.) neblaivumo laipsnis. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad M. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1,61 prom. alkoholio). Be to, policijos pareigūno prašymu, nepateikė vairuotojo pažymėjimo.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, taip pat į tai, kad teisės pažeidimas nekelia abejonių ir teisės pažeidimo veika yra įrodyta, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais ir proceso ekonomiškumo principu, pažeidėjo padarytos veikos kvalifikacija keistina vadovaujantis ATPK 284 str. 2 d. nuostatomis. Teismas taip pat pažymi, kad perkvalifikuojant veiką iš ATPK 127 str. 3 d. į ATPK 126 str. 4 d., nėra pažeidžiamas staigmenų procese negalimumo principas, nes administracinio teisės pažeidimo protokole M. K. buvo pareikštas kaltinimas už KET 14 p., draudžiančio vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, pažeidimą, ir ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo požymiai buvo įrodinėjami nagrinėjant bylą pagal pareikštą kaltinimą. Tokiu teisės normų aiškinimu ir taikymu yra vadovaujamasi ir teismų praktikoje (pvz., nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N63-2002/2010, N62-3400/2011). M. K. veika atitinka administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 8 d., sudėtis, todėl jam už šiuos pažeidimus skirtinos administracinės nuobaudos.

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs administracinius teisės pažeidimus, nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (pagal ATPK 124 str. 4 d.) (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Skirdamas nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, į tai, kad M. K. padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų kelių eismo srityje – vairavo transporto priemonę neblaivus, taip jis kėlė pavojų ne vien sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, visam eismo saugumui, į administracinėn atsakomybėn traukiamo M. K. asmenybę, į tai, kad jis baustas administracine tvarka už tokios pat rūšies pažeidimą – nustatyto greičio viršijimą, turi galiojančią nuobaudą ir pagal ATPK 178 str. 1 d., tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, dirba, turi šeimą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti M. K. pagal ATPK 126 str. 4 d. paskyrus didesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu sankcijoje numatytam minimaliam terminui, o pagal ATPK 124¹ str. 8 d. paskyrus įspėjimą. Paskirtos nuobaudos subendrintinos ATPK 33 str. nustatyta tvarka.

Vadovaujantis ATPK 313 str. 3 d. nuostatomis, esant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymui, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, į gaunamų pajamų per mėnesį dydį, į paskirtos baudos dydį, šeimynines aplinkybes, prašymas tenkintinas, paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 124¹ straipsnio 8 dalimi, 126 straipsnio 4 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutaria:

M. K. skirti:

- už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalyje, padarymą – įspėjimą,

- už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą – 620 Eur (šešių šimtų dvidešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, už šiuos pažeidimus M. K. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 620 Eur (šešių šimtų dvidešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per 4 (keturių) mėnesių laikotarpį, kas mėnesį sumokant po 155 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus) nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos. Nesumokėjus nustatytos vieno mėnesio baudos dalies, nutarimas bus perduotas vykdyti antstoliui, priverstinai išieškant likusią nesumokėtą baudos dalį.

Išaiškinti, kad bauda turi būti mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Teišerskienė