Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valentinas Janonis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininko apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-07-07 nutarimo, kuriuo E. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. 4000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. nubaustas už tai, kad jis 2011-06-28, apie 21 val., Vilkyčių kaimo ribose, Šilutės r., vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytos 1,92 prom. alkoholio) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl to automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į pakelės medį ir apsivertė, apgadindamas automobilį. Taip jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 133 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkas padavė apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-07-07 nutarimo, juo prašo pakeisti šį nutarimą, paskiriant E. V. administracinę nuobaudą, numatytą ATPK 127 str. 3 d. sankcijoje, kaip asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones. Apeliantas nurodo, kad E. V. automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto prioemones, tokios teisės jis nėra įgijęs, tačiau apylinkės teismas už padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d., jam paskyrė tokią administracinę nuobaudą, kokia gali būti skiriama asmeniui, turinčiam teisę vairuoti transporto priemones.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nors nėra kilusio ginčo dėl padarytos veikos kvalifikavimo, ginčijamas tik pažeidėjui paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, vadovaujantis ATPK 302¹¹ str., apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 127 str. 3 d. numato, kad šio straipsnio 2 d. numatyti veiksmai, t. y. kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo penkių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areštą nuo dešimties iki dvidešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 str. 2 d. numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 str. 2 d. nekyla (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2179/2009, N62-3400/2011). Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtu valdytoju (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. N261-3550/2010, N62-2486/2010). Toks ATPK 127 str. 2 d. normos aiškinimas sietinas su tuo, kad įstatymų leidėjas, numatydamas atsakomybę už KET pažeidimus, nulėmusius kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą), siekė, kad administracinėn atsakomybėn būtų traukiamas asmuo, kuris, pažeisdamas KET, apgadina kito eismo dalyvio valdytą transporto priemonę.

Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 2) matyti, jog formuluojant kaltinimą E. V., buvo nurodyta, kad jis nesuvaldė vairuoto automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į medį ir apsivertė, apgadindamas automobilį, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas koks nors kitiems asmenims priklausantis turtas. Nustatyta tik, kad buvo apgadintas E. V. vairuotas automobilis, priklausantis kitam asmeniui – R. L.. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad E. V. pažeidimo padarymo metu automobilį valdė neteisėtai. Taigi, darytina išvada, kad 2011-06-28 E. V. buvo automobilio valdytojas ir eismo įvykio metu žala buvo padaryta tik jo vairuotam automobiliui. Jokiam kitam turtui ar asmenų sveikatai žala padaryta nebuvo. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad E. V. padarytas eismo įvykis nelaikytinas tokiu, už kurį asmeniui kyla atsakomybė pagal ATPK 127 str. 3 d. nuostatas. Atsižvelgdamas į tai ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teisminės praktikos aiškinant ir taikant teisės normas bei netinkamai kvalifikavo E. V. padarytą veiką.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti objektyvieji E. V. veikos požymiai (vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 1,92 prom. girtumas) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones) atitinka ATPK 129 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymius – transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti. Įvertinus šią aplinkybę, apelianto padarytos veikos kvalifikacija turėjo būti pakeista vadovaujantis ATPK 284 str. 2 d. nuostatomis, tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, taip pat į tai, kad teisės pažeidimas nekelia abejonių ir teisės pažeidimo veika yra įrodyta, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais ir proceso ekonomiškumo principu, E. V. veiką tikslinga perkvalifikuoti pagal ATPK 129 str. Apygardos teismas pažymi, kad pagal savo sudėtį ATPK 127 str. 3 d. dispozicijoje numatytas pažeidimas apima ATPK 129 str. dispozicijoje numatytą pažeidimą. Teismas taip pat pažymi, kad perkvalifikuojant veiką iš ATPK 127 str. 3 d. į 129 str., nėra pažeidžiamas staigmenų procese negalimumo principas, nes administracinio teisės pažeidimo protokole E. V. buvo pareikštas kaltinimas už KET 14 p., draudžiančio vairuoti transporto priemones, neturint šios teisės, taip pat esant neblaiviam, pažeidimą, ir ATPK 129 str. numatyto pažeidimo požymiai buvo įrodinėjami nagrinėjant bylą pagal pareikštą kaltinimą. Tokiu teisės normų aiškinimu ir taikymu yra vadovaujamasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2010-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2002/2010, 2011-03-25 nutartis administracinėje byloje Nr. N62-3400/2011).

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad E. V. vairavo automobilį būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 2, 4–5, 7, 8, 14). Įvertinęs bylos medžiagą, apygardos teismas neturi pagrindo abejoti dėl E. V. kaltės padarius pažeidimą – vairavus automobilį neblaiviam, neturint teisės vairuoti transporto priemones.

ATPK 129 str. sankcijoje yra nustatyta, kad šios teisės normos dispozicijoje numatytų veikų padarymas užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų. ATPK 30 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 str.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytas pažeidimas – automobilio vairavimas esant neblaiviam, neturint teisės vairuoti transporto priemones – yra itin pavojingas administracinis teisės pažeidimas. Byloje nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs šias aplinkybes bei atsižvelgęs į byloje esančius pažeidėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis (jis yra jauno amžiaus, mokosi, nedirba, neturi galiojančių administracinių nuobaudų), taip pat į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo visuomenei laipsnį, ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad E. V. skirtina 4000 Lt bauda (ATPK 129 str. sankcijoje nustatytos nuobaudos minimumą atitinkanti administracinė nuobauda).

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-07-07 nutarimą pakeisti.

E. V. veiką, kvalifikuotą pagal ATPK 127 str. 3 d., perkvalifikuoti pagal ATPK 129 str. ir paskirti jam 4000 (keturių tūkstančių) litų baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.