Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. Ž. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 1-ojo veiklos skyriaus 2017 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 14NT-AN-104769462-17 panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 1-ojo veiklos skyrius 2017 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. 14NT-AN-104769462-17 nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną UAB „S“ atžvilgiu dėl 2017 m. vasario 7 d. 13 val. elektros energijos tiekimo nutraukimo D. Ž. nuosavybės teise priklausančioms patalpoms, adresu (duomenys neskelbtini), nesant savavaldžiavimo administracinio nusižengimo požymių. Nutarime nurodyta, kad tarp D. Ž. ir UAB „S“ yra susiklostę sutartiniai civilinės teisės reguliuojami elektros energijos pirkimo-pardavimo santykiai, todėl ginčas dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo turi būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka.

Teismo posėdžio metu D. Ž. ir jo atstovas advokatas R. Rukštelė prašė skundą tenkinti, jame išdėstytų motyvų pagrindu. Pabrėžė, jog nežiūrint į tai, kad su UAB „S“ jį sieja sutartiniai santykiai, faktiškai jokia sutartis nėra pasirašyta, todėl iš esmės nėra aišku, kokios sutartinės nuostatos, nutraukus elektros energijos tiekimą, buvo pažeistos. Jų nuomone, UAB „S“ savo veiksmais pažeidė viešosios teisės normas, t. y. teisės aktus, reglamentuojančius elektros tiekimo nutraukimo atvejus ir tvarką, todėl UAB „S“ veiksmai atitiko savavaldžiavimo administracinio nusižengimo sudėtį. Pasak pareiškėjo, elektros energijos nutraukimas nėra vien tik privatus santykis tarp tiekėjo ir vartotojo, šiuo atveju tarp subabonento ir vartotojo. Toks veiksmas sukelia tam tikras pavojingas pasekmes, kurios aptariamos ir viešosios teisės srityje. Jei nutraukimo metu būtų dirbama kokiais nors elektriniais prietaisais, tai galėtų kilti ir visokių pasekmių: sveikatos sužalojimas ir pan., gali būti sugadinti elektriniai prietaisai. Skunde teigiama, kad šiuo atveju atsakomybė turėtų būti taikoma UAB „S“ vadovei L. B., kuri iš pradžių prašė sudaryti sutartį, po to jau nebereagavo į prašymus sudaryti sutartį, tačiau šis asmuo nebuvo apklaustas byloje, o apklausta direktoriaus pavaduotoja negalėjo atsakyti į visus klausimus. Dėl nurodytos priežasties byla turėtų būti grąžinta papildomam tyrimui ir iš naujo spręstas klausimas dėl atsakomybės taikymo už savavaldžiavimą.

Teismo posėdyje institucijos priėmusios nutarimą atstovas nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Iš bylos duomenų matyti, kad nuo 2016 m. spalio 18 d. turto pardavimo iš varžytinių akto pagrindu D. Ž. įgijo administracines patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 20). Patalpų įsigijimo metu buvę skaitiklių parodymai užfiksuoti 2016 m. spalio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (b. l. 28). (duomenys neskelbtini) esančios patalpos UAB „S“ ir UAB „SA“ 2017 m. gruodžio 20 d. patalpų nuomos sutarties pagrindu buvo išnuomotos UAB „SA“ (b. l. 32-34). Dėl tų pačių patalpų D. Ž. 2016 m. spalio 26 d. taip pat sudarė nuomos sutartį su UAB „SA“ (b. l. 30-31). Abejose patalpų nuomos sutartyse nurodyta, kad kas mėnesį UAB „SA“ apmoka visas su patalpomis susijusias komunalines paslaugas, įskaitant elektrą. 2017 m. vasario 2 d. patalpų ir kito turto perdavimo aktu UAB „SA“ patalpas grąžino D. Ž. (b. l. 26).

UAB „S“ 2017 m. sausio 5 d. raštu kreipėsi į D. Ž., prašydami nurodyti, su kokias tiekėjais, įskaitant elektros energijos, savo vardu jis yra sudaręs sutartis bei suderinti atvykimo į biurą laiką aptarnavimo sutarties sudarymui (b. l. 36). Atsakydamas į nurodytą raštą, D. Ž. 2017 m. sausio 11 d. ir 2017 m. sausio 23 d. raštais kreipėsi į UAB „S“ kaip į lokaliojo elektros tinklo valdytoją, prašydamas sudaryti su juo paslaugų sutartį dėl elektros energijos persiuntimo jam priklausančioms patalpoms (duomenys neskelbtini)(b. l. 37, 38). Duomenų, kad UAB „S“ atsakė į D. Ž. prašymus sudaryti elektros energijos perpardavimo sutartį ar sudarė rašytinę sutartį, byloje nėra.

UAB „Apsaugos komanda“ pranešime nurodyta, kad 2017 m. vasario 7 d. D. Ž. priklausančiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), montuojant elektroninę apsaugos sistemą, apie 13 val. dingo elektros energijos tiekimas (b. l. 27).

D. Ž. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 3 policijos komisariatui 2017 m. vasario 7 d. pateikė skundą dėl kaltų asmenų, atjungiant elektros energijos tiekimą jam priklausančioms patalpoms, nustatymo ir jų veiksmuose savavaldžiavimo administracinio nusižengimo požymių buvimo (b. l. 19).

Tyrimo metu UAB „S“ direktorės pavaduotoja patvirtino, jog UAB „S“ rūpinasi namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priežiūra ir yra sudariusi sutartis su nepriklausomais elektros energijos tiekėjais dėl šioms patalpoms elektros energijos tiekimo. Patvirtino, kad D. Ž. su UAB „S“ nėra sudaręs sutarties dėl elektros energijos tiekimo, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl iki 2017 m. vasario 7 d. elektros energija šioms patalpoms buvo tiekiama. Teigė, kad niekas iš įmonės elektros energijos tiekimo neatjunginėjo (b. l. 22, 40).

Tyrimo metu UAB „SA“ vadovė telefonu patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) nuomojosi patalpas iš UAB „S“, o nuo 2016 m. spalio 26 d. iš D. Ž.. Elektros skaitliukų rodmenis nurašydavo ir sąskaitas už komunalines paslaugas, įskaitant elektros energiją, pateikdavo UAB „S“, o UAB „SA“ jas apmokėdavo į bendrovės nurodytą sąskaitą. Tokia tvarka buvo ir nuo 2016 m. spalio 26 d. (b. l. 41).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnį savavaldžiavimas yra savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad savavališki veiksmai įgyvendinant tam tikrą teisę gali būti atliekami tiek privatinės, tiek viešosios teisės reguliavimo srityse, sprendžiant teisinės atsakomybės klausimą, būtina įvertinti tarp šalių susiklosčiusių santykių pobūdį.

Elektros energijos pirkimo pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK 6.383–6.391 straipsniai, Elektros energetikos įstatymo, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38, Standartinių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašo, patvirtinto energetikos ministro 2010 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 1-43, bei kt. nuostatos. Pagal CK 6.389 straipsnio 1 dalį, abonentas, neviršydamas leistinos naudoti galios, be elektros energijos tiekimo įmonės sutikimo turi teisę iš jos priimtą elektros energiją perduoti kitam asmeniui (subabonentui). Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 8 punkte nustatyta, kad subabonentas yra asmuo, kurio elektros įrenginiai yra prijungti prie elektros energijos vartotojo lokaliojo elektros tinklo ir kuriam elektros energijos vartotojas, neviršydamas savo leistinosios naudoti galios, perduoda elektros energiją vartojimo tikslais. Pažymėtina, kad elektros energijos tiekimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nustatyta elektros energijos perpardavimo (subtiekimo) sutarties forma, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. birželio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-248/2016 išaiškino, kad tokia sutartis gali būti sudaryta ir konkliudentiniais veiksmais. Teisėjų kolegija nurodė, kad elektros energijos tiekimo faktas ir už sunaudotą elektros energiją išrašomos sąskaitos faktūros bei jų apmokėjimas patvirtina tarp šalių susiklosčiusius faktinius sutartinius elektros energijos perpardavimo (subtiekimo) santykius. Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat išaiškinta, kad perpardavimo (subtiekimo) santykiai nėra imperatyvaus pobūdžio, nes perpardavėjo (abonento) veikla, skirtingai nei pardavėjo (tiekėjo), nesiejama su CK 6.161 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga sudaryti sutartį su kiekvienu, kuris kreipiasi dėl energijos tiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2012). Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ginčai kilę iš elektros energijos perpardavimo (subtiekimo) sutarčių vykdymo yra privatinės teisės reguliavimo dalykas.

Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „S“ yra lokalaus elektros tinklo, prie kurio prijungtas D. Ž. priklausančios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), valdytojas, sudaręs elektros energijos tiekimo paslaugų sutartį su UAB „Elektrum Lietuva“ ir UAB „Enerfit“ (b. l. 40). UAB „S“ ir D. Ž. sutarties dėl elektros energijos perpardavimo nėra sudarę, tačiau elektros energija patalpoms vis tiek buvo tiekiama iki 2017 m. vasario 7 d. Už ją mokėjo patalpų nuomininkas UAB „SA“ pagal UAB „S“ pateikiamas sąskaitas (b. l. 41). Paskutinė sąskaita pateikta 2017 m. sausio 31 d. (b. l. 43). Tai, kad nuo 2016 m. spalio 18 d. iki 2017 m. vasario 2 d. D. Ž. priklausančioms patalpoms, adresu (duomenys neskelbtini), elektros energija buvo tiekiama, taip pat patvirtina aukščiau minėtuose 2016 m. spalio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir 2017 m. vasario 2 d. patalpų ir kito turto perdavimo akte užfiksuoti elektros energijos skaitliuko rodmenys. Taigi, iš to, kas išdėstyta, matyti, kad UAB „S“ net ir nesant rašytinės elektros energijos perpardavimo sutarties, tiekė D. Ž. priklausančioms patalpoms elektros energiją ir bendrovės pateiktos sąskaitos faktūros buvo apmokamos, todėl darytina išvada, kad tarp UAB „S“ ir D. Ž. faktiškai yra susiklostę elektros energijos vartotojo ir subabonento sutartiniai teisiniai santykiai. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai sutartyje tam tikri su jos vykdymu susiję klausimai nėra sureguliuoti, yra taikytinos tokius teisinius santykius reglamentuojančios specialiosios ar bendrosios teisės normos, tačiau tai nereiškia, kad tokiu būdu sutartiniai santykiai tampa viešosios teisės reguliavimo dalyku. Bet kuriuo atveju ginčai dėl privačių asmenų sudarytų sutarčių vykdymo yra sprendžiami civilinės teisės nustatyta tvarka, o situacija, kai tokių ginčų sprendimui taikomos administracinės normos ar asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamo administracinio nusižengimo padarymas, yra negalima.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šiuo atveju net ir nesant tarp UAB „S“ ir D. Ž. sudarytos konkrečios rašytinės sutarties, tačiau, vis gi, egzistuojant sutartiniams teisiniams santykiams, UAB „S“ galimai padarytas elektros energijos tiekimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas pats savaime negali užtraukti administracinės atsakomybės. Tarp šalių yra susiklostę civilinio pobūdžio santykiai, todėl iš jų kylantys ginčai (įskaitant sutarties vykdymą ir iš to kylančias pasekmes) turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka, kaip teisingai buvo konstatuota skundžiamame nutarime.

Teismas sutinka su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. N. 2017 m. birželio 16 d. nutarime Nr. 14NT-AN-104769462-17 padaryta išvada, jog UAB „S“ veiksmuose nėra ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, nutarimas priimtas kompetentingo subjekto, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį nėra teisinio pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundas atmestinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. Ž. skundo netenkinti, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 1-ojo veiklos skyriaus 2017 m. birželio 16 d. nutarimą Nr. 14NT-AN-104769462-17 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.