- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-27
- Bylos Nr.
- 2-2275/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marytė Mitkuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Noble Group“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „New management“
- Kategorijos
- 95.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Marytė Mitkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Noble Group“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai civilinėje byloje Nr. B2-5287-590/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Noble Group“ ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „New management“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Noble Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė iškelti atsakovui UAB „New management“ bankroto bylą. Nurodė, jog 2013 m. balandžio 25 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi UAB „Eurokasyba“ perleido ieškovui visas reikalavimo teises į atsakovą, kuris buvo skolingas 834,90 Lt skolą, 35,82 Lt netesybų ir 303,07 Lt skolos išieškojimo išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, jog kreditorius, teikdamas teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, privalėjo pateikti savo kreditorinio reikalavimo įrodymus. Be to, teismas nurodė, jog CK 6.109 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta dokumentų įteikimo tvarka skyrėsi nuo CPK 117-130 straipsniuose bei ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytų dokumentų įteikimo tvarkų, todėl darė išvadą, kad ieškovas kartu su reikalavimo teisės perleidimo sutartimi ir pranešimu apie reikalavimo teisės perėjimą nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog skolininkas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir nagrinėti bankroto bylą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nei ĮBĮ, nei teismų praktikoje nėra suformuluotos taisyklės, kad tik kreditorius, kurio reikalavimo teisė pripažinta atsakovo iki kreditoriaus kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, galėtų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Asmens reikalavimas turi būti įvertintas preliminariai, o aplinkybė, ar bankroto bylą inicijavęs asmuo iš tiesų yra kreditorius, bus nustatyta tik išsprendus šio asmens kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą jau iškeltoje bankroto byloje.
2. Ieškovas pranešimą apie reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymą skolininkui siuntė skolininko adresais, nurodytais viešajame registre, todėl dokumentai laikomi įteiktais tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria nustatytas ieškovui terminas pareiškimui dėl bankroto bylos iškėlimo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo turi teisę pateikti kreditoriai (ĮBĮ 5 str. 1 d. 1 p.), tačiau asmuo, inicijuojantis skolininkui bankroto bylą, turi pareigą nurodyti ir pateikti įrodymus, kurių pagrindu atsiranda jo reikalavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2103/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1916/2013). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė apeliantui terminą pareiškimui dėl bankroto bylos iškėlimo trūkumams pašalinti, kadangi pastarasis nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą. Tačiau nei ĮBĮ nuostatose, nei teismų praktikoje nėra suformuluota taisyklės, kad tik kreditorius, kurio reikalavimo teisė pripažinta atsakovo iki kreditoriaus kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo (pavyzdžiui patvirtinta įsiteisėjusius teismo sprendimu), galėtų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo. Priešinga praktika apsunkintų bankroto bylos inicijavimą ir sudarytų sąlygas skolininkams išvengti bankroto bylos iškėlimo, kadangi vien kreditoriaus reikalavimo ginčijimas užkirstų kelią svarstyti skolinimo nemokumo ir bankroto bylos iškėlimo klausimą. Todėl laikytina, jog fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai, gali inicijuoti įmonei bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2063/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-906/2009). Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aplinkybė, ar bankroto bylą inicijavęs asmuo iš tiesų yra kreditorius, bus nustatyta tik išsprendus šio asmens kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą jau iškeltoje bankroto byloje (ĮBĮ 26 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog apeliantas atsakovui pranešimą apie bankroto bylos inicijavimą bei pranešimą apie reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymą siuntė atsakovo adresu, nurodytu Juridinių asmenų registre, tačiau siųsta korespondencija grįžo neįteikta (6-15 l.). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis civilinio proceso kodekso ir Įmonių bankroto įstatymo normomis, daro išvadą, jog dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą.
Atsižvelgiant į tai, jog atsakovui apelianto siųsti dokumentai buvo įteikti tinkamai, nėra pagrindo pripažinti, kad apeliantas negali būti preliminariai pripažintas tinkamu kreditoriumi inicijuoti bankroto bylą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tik atsakovui pareiškus nuomonę dėl kreditoriaus pateiktų duomenų pagrįstumo, teismas galėtų iš esmės įvertinti ieškovo reikalavimo teisės pagrįstumo aplinkybes ir pagrindo kelti ar nekelti atsakovui bankroto bylą buvimą ar nebuvimą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip paslėptas ginčijamos skolos išieškojimo būdas. Esant ginčui dėl įsiskolinimo egzistavimo, asmuo, laikantis save kreditoriumi, turi siekti išspręsti ginčą individualioje civilinėje byloje, ir tik nepavykus išieškoti skolos, inicijuoti skolininkui bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-713/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-940/2012). Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bankroto bylą privalo įgyvendinti bankroto instituto tikslą - iš rinkos šalinti tik akivaizdžiai nemokius subjektus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas apeliantui terminą pareiškimui dėl bankroto bylos iškėlimo trūkumams pašalinti, netinkamai taikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir nepagrįstai konstatavo, kad apeliantas nepridėjo įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartis naikintina ir pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir perduoti ieškovo UAB „Noble Group“ pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „New management“ priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.