Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Lesnita“ ieškinį atsakovams E. K. ir K. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau vadinamo – ĮBĮ) 11 str. 5 d. 14 p. įpareigoja administratorių ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus. Vykdydamas šią pareigą, ir remdamasis ĮBĮ 8 str. 4d. bei CK 2.87 str. 7 d., 6.245 str., administratorius reiškia ieškinį dėl Bendrovės ir jos kreditorių patirtos žalos, atsiradusios vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atlyginimo.

Taigi, pagal ieškovės pateiktus VMI duomenis, atsakovų K. K. ir E. K. buvimo vadovais / akcininkais 2016.04.11–2016.10.04 laikotarpį UAB „Lesnita“ įsiskolinimai sudarė: GPM skola / delspinigiai – 27,52 Eur / 6,86 Eur (susidarė iki jų buvimo įmonėje), PVM skola / delspinigiai – 0 Eur / 0 Eur.

BUAB „Lesnita“ bankroto byloje yra tik 2 patvirtinti kreditoriai: antros eilės kreditoriai VSDF (Sodra) – 204,58 Eur ir VMI – 8 606,20 Eur, kitų kreditorių ir kreditorinių reikalavimų nėra (VAT 2018-03-30 nutartis BUAB „Lesnita“ bankroto c/b Nr. eB2-78-585/2018; 2020-01-16 patikslinto ieškinio priedas Nr. 2), kreditorių sąrašas yra galutinis (įmonė yra bankrutavusi ir 2018-07-05 nutartimi pripažinta likviduojama). Paties ieškovo pateiktais duomenimis, K. K. ir E. K. buvimo vadovais / akcininkais 2016.04.11–2016.10.04 laikotarpiu UAB „Lesnita“ įsiskolinimai kreditoriams VSDFV ir VMI sudarė viso 34,38 Eur (27,52 Eur GPM skola ir 6,86 Eur GPM delspinigių). Todėl ieškovės samprotavimai dėl atsakovų K. K. ir E. K. kaltės dėl nesikreipimo įmonės bankrotui ir jų kaltais veiksmais dėl to padarytos žalos kreditoriams VSDFV ir VMI yra atmestinį kaip neįrodyti, o ieškinys jų atžvilgiu yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-78-585/2018 uždarajai akcinei bendrovei „Lesnita“ (ieškovei) iškelta bankroto byla bei bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Tavix“ (toliau – UAB „Tavix“). Ieškovės vadovais laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 23 d. iki 2018 m. sausio 23 d. buvo šie asmenys: V. Š., L. J. F., K. K., E. K., M. P. F.. Atsakovė K. K. įmonės vadove bei akcininke buvo laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 11 d. iki 2016 m. birželio 22 d., t. y apie du mėnesius. Atsakovas E. K. buvo ieškovės įmonės vadovu bei akcininku laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 22 d. iki 2016 m. spalio 4 d., t. y. apie 3 mėnesius ( el. b. 1 t., b. l. 13-16). Ieškovas reiškia atsakovams solidariai reikalavimus dėl 8 606,20 Eur žalos priteisimo. Pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovės kreditoriai yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba Vilniaus skyrius ir Valstybinė mokesčių inspekcija. Ieškovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Vilniaus skyriui – 204,58 Eur (el. b. 1 t., b. l. 11-12, 17), o Valstybinei mokesčių inspekcijai – 8 606,20 Eur ( el. b. 1 t., b.l. 102-103). Ieškovė prašo priteisti 8 606,20 Eur skolos, kuria sudaro šie mokėjimai: 7 571,52 Eur - gyventojų pajamų mokestis, 384,28 Eur - gyventojų pajamų mokesčio delspinigiai, 618,00 Eur – pridėtinės vertės mokestis, 32,40 Eur – pridėtinės vertės mokesčio delspinigiai ( el. b. 1 t., b. l. 18-19).

Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriais ir šie nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga numatyta ĮBĮ 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas ar savininkas privalo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo, turintys teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015).

Žala yra neigiamas turtinis neteisėtų vadovo veiksmų rezultatas, todėl žala nepripažįstamos bendrovės mokestinės prievolės, nes jos yra būtinosios veiklos išlaidos, atsirandančios nepriklausomai nuo vadovo veiksmų. Tuo atveju, kai žala padaroma neteisėtai išvengiant mokestinių prievolių vykdymo, žala bendrovei nelaikytina nesumokėtų mokesčių suma. Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2013, VMI mokestinis reikalavimas bendrovei kyla įstatymo, o ne civilinės atsakomybės pagrindu. Kadangi mokesčiai nėra žala bendrovei, o būtinosios jos veiklos vykdymo išlaidos, tai pareiga jas kompensuoti iš civilinės atsakomybės prievolės nekyla. Todėl bendrovės patirta žala laikytina tik paskirtos baudos ir delspinigiai už mokesčių sumokėjimą ne laiku.

Iš atsakovų atstovo paaiškinimų nustatyta, kad atsakovai yra brolis ir sesuo. Jie 2016 metais nupirko veiklos nevykdančią įmonę su tikslu arba vystyti verslą arba nupirktą įmonę parduoti su tikslu užsidirbti. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad tuo metu kai atsakovai nupirko įmonę, įmonės kreditoriais buvo tik Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba Vilniaus skyrius ir Valstybinė mokesčių inspekcija. Pagal nurodytą teismų praktiką mokesčiai nėra žala bendrovei, o būtinosios jos veiklos vykdymo išlaidos, tai pareiga jas kompensuoti iš civilinės atsakomybės prievolės nekyla. Be to, nagrinėjamoje byloje nenustatyta kokio dydžio mokestiniai delspinigiai atsirado tuo metu, kai įmonės vadovais buvo atsakovai. O kadangi byloje nenustatytas dėl atsakovų veiksmų/neveikimo susidaręs žalos dydis, t. y. mokestinių delspinigių dydis, todėl atsakovams nekyla civilinė atsakomybė bei nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio dėl nuostolių priteisimo, ir jis netenkinamas kaip neįrodytas (CPK 178 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Netenkinus ieškinio iš ieškovės atsakovei K. K. priteisiamos jos patirtos atstovavimo išlaidos – 200,00 Eur, apmokant jas iš BUAB ,,Lesnita“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės BUAB ,,Lesnita“, juridinio asmens kodas 303336062, 200,00 Eur (du šimtai Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, apmokant jas iš BUAB ,,Lesnita“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų.

Priteisti iš ieškovės BUAB ,,Lesnita“, juridinio asmens kodas 303336062, 6,64 Eur (šešis Eur 64 ct) pašto išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.