Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, Irenai Urbštaitei, dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui, kaltinamiesiems V. K., jo gynėjai advokatei Irenai Haase, kaltinamajam G. Č., jo gynėjui advokatui Juozui Gabraičiui, kaltinamajam A. U., jo gynėjui advokatui Artūrui Baužai, kaltinamajam P. B., jo gynėjui advokatui Gintui Gustaičiui, kaltinamajam M. T., jo gynėjai advokatei Rasai Malinauskienei, nukentėjusiojo E. K. atstovui advokatui Osvaldui Radimonui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Šakių rajono apylinkės teismo 2012-10-30 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 m. 6 mėn., paskiriant įpareigojimus; 2) Šakių rajono apylinkės teismo 2013-01-09 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 178 str. 4 d. laisvės apribojimu 10 mėn., paskiriant įpareigojimus; Šakių rajono apylinkės teismo 2013-03-07 nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., 9 d., paskirta bausmė pagal Šakių rajono apylinkės teismo 2013-01-09 nuosprendį subendrinta iš dalies ją sudedant su Šakių rajono apylinkės teismo 2012-10-30 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas 1 m. 9 mėn., paskiriant įpareigojimus; 3) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-04-30 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. 178 str. 2 d., laisvės atėmimo bausme; paskirtosios laisvės atėmimo bausmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. 9 p. 65 str. 1 d. 1 p. b) pap. pagrindu subendrintos su Šakių rajono apylinkės teismo 2013-03-07 nutartimi nustatyta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 4 mėn.; taikytas Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. 2 d. 3 d., ir bausmės vykdymas atidėtas 2 m., paskiriant įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę; 4) Šakių rajono apylinkės teismo 2013-12-16 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (I, II), 64¹ str. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn.; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 4 d., paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-04-30 nuosprendžiu paskirta 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta 1 m. 10 mėn. laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose, atliekantis bausmę, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. (I), 187 str. 1 d. (II), 178 str. 4 d. (III);

G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. (I);

A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. (I);

P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. (I);

M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. (III),

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji V. K., G. Č., A. U., P. B. 2011 m. rugsėjo 12 d. apie 1 val. (duomenys neskelbtini), Šakių rajone, viešoje vietoje prie (duomenys neskelbtini) bažnyčios, veikdami bendrininkų grupėje, V. K. bei G. Č. būnant apsvaigusiems nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, demonstruodami aiškų žmogaus ir visuomenė negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdami priešpastatyti save aplinkiniams, pašalinių asmenų akivaizdoje, A. U. chuliganiškai vairuojant A. U. priklausantį automobilį „Lexus RX 330“, v/n (duomenys neskelbtini), užblokavus automobilį ,,N. S.“, v/n (duomenys neskelbtini), vairuojamą M. T., ir kaltinamiesiems iš automobilio ištraukus nukentėjusiuosius E. K., E. J. ir D. K., dėl chuliganiškų paskatų tyčia E. K., E. J. ir D. K. sudavė rankomis, spyrė kojomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas bei tuo E. K. bei E. J. sukėlė fizinį skausmą, o D. K. padarė odos nubrozdinimus ir poodines gilesnių audinių kraujosruvas rankose, kojose, nugaroje, šonuose, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu, nesukėlusiu hipovoleminio šoko reiškinių ir tokiais veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. K. sveikatą bei pažeidė viešąją tvarką (I).

Be to, kaltinamasis V. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, 2011 m. rugsėjo 12 d. apie 1 val. (duomenys neskelbtini), Šakių rajone, tyčia, siekdamas sugadinti automobilį, sėdo į E. K. priklausantį automobilį ,,N. S.“, v/n (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo paliktą dėl prieš tai jo atžvilgiu pavartoto smurto, ir važiuodamas pirma pavara bei spausdamas akseleratoriaus pedalą iki galo, tyčia sugadino automobilio pavarų dėžę ir sankabą, akmeniu išmušė šio automobilio galinio lango stiklą ir tokiu būdu nukentėjusiajam E. K. padarė turtinę 750 Lt žalą (II).

Be to, kaltinamieji V. K. ir M. T., būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos baudžiamojo nusižengimo padarymui, 2011 m. rugsėjo 12 d. apie 3 val., (duomenys neskelbtini), Šakių rajone, veikdami bendrininkų grupėje su M. T., iš nukentėjusiajam E. K. priklausančio automobilio ,,N. S.“, v/n (duomenys neskelbtini), pagrobė magnetolą ,,Sony“ 140 Lt vertės, garso kolonėlę 50 Lt vertės ir nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefoną ,,Nokia 3510i“ 80 Lt vertės, tuo nukentėjusiajam E. K. padarydami 270 Lt dydžio turtinę žalą (III).

Kaltinamasis V. K. kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų pripažino iš dalies ir apklausos metu parodė, kad begirtaujant aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) kultūros namų, kažkuris iš atvažiavusių asmenų užsimovė pirštines ir pasakė apie langų daužymą. Paskambino D. Ū. ir paprašė ateiti padėti, jei kažkas įvyktų. Atvykę asmenys apsiramino. Po kurio laiko M. T. sėdo už automobilio vairo ir visi atvykę asmenys ruošėsi važiuoti į Kudirkos Naumiestį. Tuo metu atvažiavo A. U. su „Lexus“ automobiliu. Jame buvo ir P. B.. A. B. automobilį apsuko, pasivijo automobilį „N. S.“ ir užtvėrė jam kelią. „N. S.“ automobiliui nebuvo kur važiuoti, nebent į griovį. A. U. pribėgo prie nukentėjusiųjų automobilio su šunimi, tačiau pastarajam šaukė, kad jis nelįstų prie M. T., nes šis „yra savas“. M. T. jie nedarė nieko. Jis pats pribėgęs atsidarė automobilio galines kairės pusės dureles. Toje vietoje sėdėjo stambesnio kūno sudėjimo asmuo (E. J.). Liepė jam lipti, paskui ištempė į lauką. Po kurio laiko sudavė šiam kelis smūgius į veido ir pilvo sritis. Pastarąjį mušė ir G. Č.. Gal dar kurį iš nukentėjusiųjų ir nustūmė, jei šie pasimaišė, tačiau daugiau nei vieno nemušė. Nukentėjęs E. J. po to pabėgo. P. B. buvo priėjęs prie dešinės pusės keleivio durelių, kur stumdėsi su vienu asmeniu. Nematė, kad A. U. ir P. B. muštų nukentėjusiuosius, šiuos jie tik stumdė. Tiksliai kuriuos nukentėjusiuosius jie stumdė nematė, nes buvo tamsu. Matė, kad A. U. turėjo šunį, tačiau ant žmonių jo nesiundė. A. U. su P. B. po įvykio kažkur išvažiavo ir po pusvalandžio parėjo pėsčiomis. Tada pamatė, kad A. U. rankose turi beisbolo lazdą. Po įvykio A. U. ir P. B. prašė jų į bylą nekišti. Jeigu reikės, žadėjo atsiskaityti. Nepripažįsta D. K. reiškiamo civilinio ieškinio, nes šio nemušė (V tomas, 81, 93-96, 123 b. l.).

Kaltinamasis G. Č. parodė, kad dėl jam pareikštų kaltinimų kaltę pripažįsta iš dalies. Kaltinamasis paaiškino, kad M. T. įsėdus į automobilį ir su nukentėjusiaisiais išvažiavus, atvažiavo A. U. „Lexus“ automobiliu. Kažkuris iš jų pasakė, kad vairuoja girti asmenys, todėl A. U. apsisuko ir nuvažiavo link bažnyčios. M. T. vairuotas automobilis sustojo, o A. U. sustojo šalia. A. U. automobilis sustojo priešais „N. S.“, tačiau pastarasis išvažiuoti turėjo galimybę. Kol prie automobilių atėjo, A. U. ir P. B. iš automobilio „Lexus“ jau buvo išlipę. A. U. kalbėjo su vairuotoju M. T., o P. B. buvo ties automobilio galu. Tada iš automobilio išlipo stambesnio sudėjimo asmuo ir pradėjo eiti prie jo. Su minėtu asmeniu susistumdė, jam sudavė vieną kartą į veidą arba krūtinę. Papildomai paklaustas atsakė, kad sudavė E. J. į veido sritį kelis kartus. Pastarasis nugriuvo. Tuomet V. K. šiam kelis kartus sudavė. Kitų asmenų jis nemušė. Tiksliai negali pasakyti ką veikė P. B.. Nematė, kad šis būtų mušęsis. Matė, kad jis „stovėjo ar stumdėsi“. Į papildomą klausimą atsakė, kad matė kaip P. B. stumdėsi su automobilio „N. S.“ keleivio pusės gale buvusiu asmeniu. Negirdėjo, kad A. U. būtų siundęs šunį ant žmonių. Matė kaip A. U. buvo prie vairuotojo, tačiau nematė, kad pastarasis vairuotoją ar kitus asmenis būtų stumdęs, ką nors rankose turėjęs. Nematė, kad V. K. būtų mušęs Kavaliauskus (V tomas, 96-98 b. l.).

Kaltinamasis M. T. parodė, kad visi su nukentėjusiaisiais sulipo į automobilį ir išvažiavo iš aikštelės link bažnyčios pusės. Per veidrodėlį pamatė iš galo džipą, kuris lyg mirksėjo šviesomis. Pamanęs, kad jį stabdo, sustojo. Šalia privažiavo A. U. vairuotas automobilis ir sustojo. Kelio neužkirto, kadangi jau buvo sustojęs ir turėjo vietos išlipti iš automobilio. A. U. paklausė ką daro?, kodėl važinėja girti? Taip pat liepė iš automobilio lipti lauk. Išlipus su A. U. paėjo prie džipo galo ir kažką kalbėjosi. Tuo metu pribėjo G. Č., V. K. bei D. Ū.. Kažkuris iš jų atidarė dureles, bandė ištraukti iš automobilio nukentėjusįjį, tačiau nelabai gali pasakyti kas ką mušė, nes nekreipė dėmesio. Gal G. Č. stambiausią nukentėjusįjį stumdė. Iš pradžių manė, kad P. B. su A. U. sumušė nukentėjusiuosius. Negali paaiškinti kodėl pasirinko būtent juos apkabėti. Šių asmenų nepažįsta. Kadangi buvo išgėręs, gal jam pasirodė, kad A. U. automobilis pradėjo spausti jo vairuotą automobilį prie kelkraščio. A. U. neliepė rankų iškelti. Nežino kodėl tokius parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė. Nematė, kad A. U. ką nors stumdytų. Jie visą laiką buvo kartu prie „Lexus“ automobilio. Nematė, kad A. U. ir P. B. butų turėję lazdas. Asmeniškai nematė A. U. grįžusio į įvykio vietą. Matė kaip P. B. kažką skyrė, gal stumdėsi. Tyrėjas jo apklausos metu paklausė „gal jie mušė. Atsakė, kad gal“. Kai girdėjo galimą spardymą ir daužymą pagaliais, su A. U. buvo prie mašinos. Neatsimena, ar ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad A. U. šuo būtų kažką puolęs. Tikrai negirdėjo, kad A. U. siundytų šunį ant žmogaus. Paskui V. K. automobiliu „garbės ratą apsuko“. Neprisimena ar padėjo šiam automobilį įstumti į griovį. Iš automobilio paėmė garso kolonėlę. V. K. paėmė magnetolą. Telefono nematė. Nukentėjusiojo atsiprašo dėl vagystės. Blogai pasielgė, gailisi. Pažada daugiau taip nesielgti (V tomas, 99-101, 119 b. l.).

Kaltinamasis A. U. parodė, kad kaltinimų nepripažįsta. Tą vakarą pas jį buvo atėjęs P. B.. Abu žiūrėjo filmą ar krepšinį. P. B. į telefoną paskambino ir pasakė, kad kažkas daužo (duomenys neskelbtini) kultūros namų langus ir mušasi. Sėdo į „Lexus“ automobilį, kartu pasiėmė 2 mėnesių šuniuką, kuris buvo mažas, todėl buvo laikomas kambaryje. Įsukant į aikštelę pamatė, kad išvažinėja automobilis, o vietiniai šaukia, kad daužo kultūros namų langus ar susimušė, todėl liepė kviesti policiją. Automobilis labai vinguriavo po kelią, buvo aišku, kad vairuotojas neblaivus. Priartėjus vairuotojui ranka parodė, kad šis sustotų. Vairuotojas sustojo savo noru. Pastarasis automobilis nebuvo blokuojamas. Abu su P. B. iš automobilio išlipo. Iškart pribėgo V. K.. P. B. kažką tempė ar darė, bet tiksliai nematė, nes buvo priėjęs prie M. T. ir šnekėjo su juo. V. K. atbėgęs atplėšė automobilio dureles, pradėjo mušti vieną asmenį iš galo. Matė kaip G. Č. mušė stambesnį vaikinuką mašinos gale. Kai atvyko nematė, kad kas būtų turėjęs pagalius ar lazdas. Automobilį buvo pastatęs ties bažnyčia, kitoje kelio pusėje. Pripažįsta faktą, kad į įvykio vietą atsivežė šunį. Šuo nėra agresyvus, jis nieko nepuolė, nes tuo metu buvo 2 mėnesių. Ant E. K. šuo nebuvo užsiundytas. Po to V. K. sėdo į nukentėjusiųjų mašiną, apsisuko, apvažiavo juo vieną arba du ratus ir grįžęs pasakė, kad automobilį sugadino, kad šis nevažiuos. Po to jį įstūmė į griovį, pradėjo kažką daužyti. Su P. B. sėdo į automobilį ir išvažiavo namo. Policijos pareigūnų nelaukė, nes buvo pasakyta, kad policija jau atvažiuoja. Negalėjo V. K. jo ir P. B. matyti pareinančių su lazdomis, nes su drauge iš karto išvažiavo į Kauną. Praėjus gal dviem savaitėms po įvykio grįžo į kaimą. Ties (duomenys neskelbtini) parduotuve „Aibė“ sutiko V. K., kurio paklausė ar buvo atvažiavusi kriminalinė policija. Jam sakė pasakoti teisybę. Po mėnesio buvo sutikęs G. Č., kuris jam sakė, kad buvo policija atvažiavus. Nežino kodėl liudytojai jį apšnekėjo, gal jiems buvo padarytas spaudimas. Su proceso dalyviais piktumų neturi ir jų nepažįsta. Niekada nebuvo pas V. K., nieko su juo nekalbėjo ir nieko jam nesiūlė. Mano, kad save gelbėdamas V. K. jį apkalba (V tomas, 115-119, 123 b. l.).

Kaltinamasis P. B. parodė, kad su kaltinimais sutinka. Su A. U. tą vakarą buvo pastarojo namuose ir žiūrėjo krepšinio varžybas. Apie 23 val. jam paskambino D. Ū., kuris pasakė, kad prie (duomenys neskelbtini) kultūros namų yra atvažiavę kažkokie nevietiniai, kurie konfliktuoja, daužo kultūros namų langus. Su A. U. nusprendė ten nuvažiuoti. Kartu pasiėmė A. U. mažą vokiečių aviganį. Su savimi lazdų neturėjo. Mašinų stovėjimo aikštelėje buvo automobilis „N. S.“. Aplink buvo G. Č., V. K., D. Ū.. Kitų asmenų neprisimena. Matė, kad „N. S.“ automobilyje buvo 3 ar 4 nevietiniai asmenys, kurie pradėjo iš aikštelės išvažinėti. Minėti asmenys buvo neblaivūs, nes aplink mašiną mėtėsi tuščios alaus taros. Važiuojanti mašina vinguriavo po kelią. Kažkas iš vietinių pasakė, kad automobilį reikia sustabdyti. Apsisuko toje pačioje aikštelėje, pavažiavus apie 100 metrų privažiavo greta „N. S.“ automobilio, ir jis arba A. U. ranka parodė, kad vairuotojas sustotų. Automobilis „N. S.“ sustojo kitapus bažnyčios. Jų automobilis sustojo greta „N. S.“ automobilio, tai yra 3-5 metrų atstumu. Iškart iš aikštelės atbėgo D. Ū., A. P., G. Č., V. K.. Paskui prasidėjo konfliktas su automobilyje „N. S.“ buvusiais asmenimis. V. K. pradėjo daužyti visus esančius mašinoje, išskyrus M. T.. Jis pats pribėgo prie priekyje buvusio keleivio, su juo susistumdė ir kažkur šiam trenkė. G. Č. truputį toliau nuo mašinos su kažkokiu stambiu asmeniu konfliktavo ar stumdėsi. A. U. buvo prie mašinos su M. T.. Su juo kartu buvo ir šuo. Tiksliai nepamena, bet V. K. pasiėmė automobilį „N. S.“ ir 4-5 minutėms kažkur išvažiavo. Paskui jis grįžo į tą pačią vietą. Mašina riedėjo savo eiga, kadangi buvo sudeginta sankaba. Paskui V. K. išmušė galinį automobilio stiklą. Po to su A. U. išvažiavo į šio motinos namus. Grįžus jis išėjo į savo namus, o A. U. su savo mergina išvažiavo į Kauną. Eidamas namo sutiko V. K., kuris nešėsi alaus ir pagalį. V. K. pasakė, kad centre dar yra likę du kažkokie nevietiniai. Jis pasiūlė nueiti pažiūrėti. Priėjus senąją bažnyčią pamatė gulintį vienas asmenį. Kaip suprato, tai buvo vienas iš nukentėjusiųjų. Jį pakėlė, bandė kalbinti. Tada jis šiam trenkė į pilvą kartą ar du. Po to V. K. pradėjo jį talžyti pagaliu. Nori atsiprašyti nukentėjusiojo už tai ir susitaikyti su juo. Negali pasakyti kodėl asmenį pakėlė. Mušė jį, nes manė, kad pastarasis yra nusikaltęs kitiems. Kad ėjo kartu su V. K. nenurodė apklausos metu, nes pastarasis buvo gavęs nuobaudų anksčiau ir prašė to nepasakoti. Su A. U. pas V. K. nevažiavo, V. K. pinigų už parodymų davimą nesiūlė. Nežino ar A. U. siūlė (V tomas, 120-123 b. l.).

Nukentėjęs D. K. parodė, kad prisimena kaip G. B. sugalvojo juos nuvežti pas savo draugus į (duomenys neskelbtini). Kastetų tikrai neturėjo. Buvo neblaivus, todėl nedaug atsimena. Atsimena kaip atvažiavęs automobilis „Lexus“ sustojo priešais jų automobilį, kad jį mušė dviese. Jis sėdėjo automobilio N. S. gale. Kas mušė nežino, tačiau smūgių buvo suduota daug, į įvairias kūno vietas, daužė ir su lazda. Vienas asmuo, kuris išlipo iš automobilio „Lexus“ tikrai mušėsi. Minėtas asmuo trinktelėjo jo broliui ir E. J.. Šiuo metu reiškia 20 300 Lt dydžio civilinį ieškinį, kurį sudaro 300 Lt turtinė žala dėl rūbų ir 20 000 Lt neturtinė žala. Muštynių metu jam dviejose vietose buvo trūkę kepenys, todėl dabar reikalingos dializės. Jų daryti nevažiuoja, nes neturi pinigų. Šiuo metu nedirba, neįgalumo nustatyto neturi, nors daktarai nori suteikti neįgalumo grupę (V tomas, 81-84 b. l.).

Iš Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. 2 p. nustatyta tvarka pagarsintų nukentėjusiojo D. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo tyrėjui, nustatyta, kad išvažiavus iš aikštelės į gatvę, atvažiavęs šviesios spalvos džipas „Lexus“, kuris aplenkęs jų automobilį blokavo spausdamas prie gatvės krašto. Iš džipo išlipę asmenys pradėjo juos mušti. Tiksliai negali pasakyti keliese jį mušė. Vienu metu konfliktas lyg tai pasibaigė, jis pats paėjo į šoną, tačiau jį pasivijo du asmenys su pagaliai ir pradėjo mušti. Po to nurengė ir paliko gulėti (II tomas, 3-4 b. l.).

Nukentėjęs E. K. parodė, kad jis sėdėjo automobilio priekinėje keleivio vietoje. Kažkas pradarė dureles ir jis gavo smūgį. Atsigręžus atgal matė kaip gale muša jo brolį D. K. spirdami iš kojų, taip pat mušė ir E. J.. Pagalių tuo momentu nematė. Šoko bėgti iš automobilio prie jo vairo, tačiau ant jo siundė šunį. Šuo ant jo šoko urgzdamas. Po to pamena, kad atsibudo ryte, žolėje už ūkinio pastato. Iš jo buvo pagrobtas telefonas, magnetola ir kolonėlė. Civilinį ieškinį reiškia, nes teko už automobilio aikštele susimokėti. Tiksliai negali pasakyti kas užblokavo jų automobilį, nematė kiek asmenų ir kas tokie juos mušė. Nematė kaip brolis buvo mušamas lauke. Dėl grąžintų daiktų pretenzijų neturi. Civilinį 1 055 Lt dydžio ieškinį reiškia dėl apgadinto automobilio ir turėtų išlaidų už priverstinį automobilio nuvežimą ir saugojimą automobilių stovėjimo aikštelėje (V tomas, 85-87,119 b. l.).

Nukentėjęs E. J. parodė, kad nieko neprisimena, nes buvo girtas. Ryte pastebėjo prakirstą antakį. Tuo metu buvo prie Marijampolės. Turbūt pėsčiomis ten nuėjo. Civilinio ieškinio nereiškia (V tomas, 87-88 b. l.).

Liudytojas A. J. B. parodė, kad 2011 m. rugsėjo 12 d. apie 6 val. 15 min. važiuodamas dviračiu link bažnyčios (duomenys neskelbtini) miestelio ribose, pamatė už 10 metrų nuo gatvės šviečiantį daiktą, kuris lyg judėjo. Buvo dar neprašvitę. Priėjus pamatė, kad tai nuogas žmogus. Pradėjo jį šnekinti. Šis nieko nepasakė, tik paprašė vandens. Atvežė vandens, kuriuo suvilgė pastarojo lūpas, užklojo audeklu ir laukė atvažiuojant iškviestos greitosios. Aplinkui nukentėjusįjį jokių daiktų, drabužių nebuvo. Sužalojimų nematė, tačiau dar buvo neprašvitę. Kadangi gyvena toliau, jokio iš vakaro gatvėje vykusio konflikto negirdėjo. Nuo kultūros namų aikštelės iki tos vietos, kur rado nukentėjusįjį, yra apie pusės kilometro atstumas (I tomas, 158-159 b. l.).

Liudytoja J. V. parodė, kad tiksliai datos ir paciento pavardės jau negali pasakyti, tačiau prisimena, jog buvo gautas pranešimas apie (duomenys neskelbtini) miestelyje gatvėje gulintį sušalusį jaunuolį. Rastas asmuo buvo pusiau sąmoningas, iš burnos sklido alkoholio kvapas, jis buvo sušalęs. Jaunuolį sušildė, sužiūrėjo jo gyvybines funkcijas ir nusivežė į priėmimą. Toliau vaikiną apžiūrėjo gydytojai. Tiksliai jau neprisimena apie vaikino sužalojimus (IV tomas, 159 b. l.).

Iš Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. 2 p. nustatyta tvarka pagarsintų liudytojos J. V. parodymų nustatyta, kad liudytoja nurodė, jog vaikinas buvo rastas gulintis 10-15 metrų atstumu nuo gatvės, pievoje, netoli upelio. Matėsi, kad žmogus buvo sumuštas ir sušalęs (II tomas, 57 b. l.).

Liudytojas D. Ū. parodė, kad visi kaltinamieji yra jo pažįstami. Įvykio dieną apie 23 val. pakviestas V. K. nuėjo į centrą, kuriame buvo V. K., G. Č., M. T., A. P. ir dar 3 ar 4 jam nepažįstami asmenys. Susirinkę gėrė alų. Matė, kad nepažįstami asmenys ant rankų turėjo kažką panašaus į kasteltus, buvo kažką užsirišę. Jie norėjo išdaužyti kultūros namų langus, konfliktavo su V. K., G. Č., A. P.. Tada pradėjo skambinti pažįstamiems, kurie galėtų atvažiuoti padėti. Paskambino P. B., kuris atvažiavo su A. U.. Nepažįstami asmenys sėdo į automobilį „N. S.“ ir važiavo link Kudirkos Naumiesčio. Šį automobilį vairavo M. T.. A. U. su džipu apsisuko aikštelėje ir šiuos pasivijo. M. T. sustojo prie bažnyčios, tik kitoje gatvės pusėje. A. U. taip pat sustojo. Jis per atidarą automobilio langą paklausė šių kodėl girti vairuoja, taip pat liepė kviesti policiją. A. U. su P. B. išlipo iš automobilio. A. U. iš automobilio išlipo su šunimi. Daugiau jis neturėjo nieko. Išlipus iš automobilio, A. U. jo priekyje kalbėjosi su M. T., o P. B. konfliktavo su vienu asmeniu automobilio „N. S.“ gale. Nematė, kad P. B. ir A. U. būtų ką nors mušę. V. K. pribėgęs trenkė iš kojų ir rankų taip pat vienam automobilio gale sėdėjusiam asmeniui. Šis bandė iš automobilio išlipti, tai V. K. trenkė jam automobilio durelėmis, apibėgo ratą apie automobilį ir visus apspardė, apdaužė. Paskui vėl grįžo prie to paties stambaus asmens, kurį vėl mušė, o G. Č. prisijungė. Tas, kuris sėdėjo šalia vairuotojo, nubėgo link bažnyčios tiltuko ir dingo. Kiti du asmenys liko sėdėti automobilio gale. Po to V. K. sėdo į automobilį „N. S.“, gazavo pirma pavara ir juo apvažiavo „garbės ratą“. A. U. su P. B. tikriausiai išvažiavo namo, V. K. su G. Č. automobilį „N. S.“ įstūmė į griovį, plyta išdaužė pastarojo galinį stiklą, pasiėmė telefoną ir magnetolą iš minėto automobilio. Ir dabar, ir ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą. Į papildomą klausimą atsakė, kad gal truputį ir melavo ikiteisminio tyrimo metu, nes bijojo pareigūno V. B.. Melavo pareigūnams, kad A. U. mušė, nors to nematė. Daugiau nepamena ką melavo. Policininkas jam liepė sakyti, kad A. U. ir P. B. buvo su kirvakočiais, tačiau jis pats to nematė. Gatvė buvo apšviesta. Teisėjui pasakojo tai, ką jam pasakoti buvo liepęs tyrėjas V. B.. Tyrėjas darė jam spaudimą, bandė ir jį muštynėmis kaltinti. Šiandien sako tiesą – A. U. nieko nemušė (IV tomas, 160-164 b. l.).

Iš Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. 2 p. nustatyta tvarka pagarsintų liudytojo D. Ū. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nustatyta, kad nepažįstamiems asmenims su automobiliu „N. S.“ išvažiuojant A. U. vairuojamas automobilis „Lexus“ pastarąjį automobilį pasivijo ir užblokavo kelią – pastatė skersai, kad neišvažiuotų. Tuo metu jie pribėgo prie sustojusių automobilių. Matė kaip A. U. ir P. B. rankose turėjo kirvakočius, o A. U. dar ir šunį. Stovėjo 3 metrų atstumu nuo jų. Bėgdamas prie sustojusių automobilių V. K. rėkė, kad neliestų M. T., nes šis „yra vietinis“. M. T. išlipęs iš automobilio stovėjo prie durelių. A. U. liepė šuniui pulti, tačiau šis nepuolė. V. K. apibėgdamas apie automobilį apspardė visus automobilio keleivius. Gale sėdėjusį storą asmenį išsitraukė iš automobilio ir pradėjo mušti. Paskui šiam įspyrė ir priėjęs G. Č.. A. U. mušė priekyje sėdėjusį smulkų neaukštą vaikiną, o P. B. kitą smulkų, aukštesnį asmenį. Tas asmuo, kurį mušė A. U., pabėgo. Kirvakočiais nemušė. Mušė tik rankomis ir kojomis. Viskas truko apie 10 minučių. V. K. nukentėjusiųjų automobiliu apvažiavus apie (duomenys neskelbtini) miestelį, A. U., G. Č. bei V. K. automobilį įstūmė į griovį, V. K. išdaužė automobilio galinį stiklą, pasiėmė telefoną bei magnetolą. Po to V. K. iškvietė policijos pareigūnus, kuriems pasakė, kad atvažiavę girti asmenys ir įvažiavo į griovį. Policijai išvažiavus, matė nuo bažnyčios ateinančius A. U. ir P. B., kurie klausė ar nematė nevietinių asmenų. Jie rankose turėjo kirvakočius. Pastarieji išėjo šių ieškoti, o jie išsiskirstė (II tomas, 41-43 b. l.).

Iš Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. 2 p. nustatyta tvarka pagarsintų liudytojo D. Ū. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo tyrėjui, nustatyta, kad liudytojas davė tokius pačius, esminėse aplinkybėse sutampančius parodymus kaip ir ikiteisminio tyrimo teisėjui (II tomas, 31-32, 33-34).

Liudytojas A. P. parodė, kad visi kaltinamieji yra jo pažįstami, su visais santykiai yra geri. Liudytojas davė analogiškus parodymus liudytojui D. Ū. iki tos vietos kaip M. T. vairuojamas automobilis kartu su nevietiniais asmenimis iš aikštelės išvažiavo. Po to A. P. parodė, kad matė kaip A. U. vairuojamas automobilis privažiavo prie gatvėje sustojusio M. T. vairuojamo automobilio ir sustojo prie automobilio priekio kampu. Į papildomą klausimą atsakė, kad buvo taip, kad A. U. automobilį „N. S.“ užstatė. Liudytojas nurodė, kad A. U. ir P. B. nuėjo prie sustojusio automobilio. Jie aiškinosi, ginčijosi. Matė kaip V. K. ir G. Č. mušė stambų, žemo ūgio asmenį. Suduotų smūgių neskaičiavo, tačiau jie buvo suduodami į veido sritį. Nematė, kad V. K. būtų mušęs kitus asmenis. Taip pat nematė, kad A. U. ir P. B. būtų ką nors mušę, ką nors rankose turėję. Vėliau A. U. šunį išsivedė, tačiau šis nebuvo agresyvus. Pamatęs, kad susirinkusieji pradeda muštis, pasiūlė D. Ū. eiti namo, tačiau šis pasiliko (IV tomas, 164-166 b. l.).

Liudytojas G. B. davė analogiškus parodymus liudytojui D. Ū., A. P. iki tos vietos kaip jis begirtaujant išėjo „gamtiniais reikalais“ ir negrįžo, nes buvo „komoje“. Nežino kas toliau vyko ir papasakoti nieko negali. Nežino ir neprisimena kur jį pareigūnai rado (V tomas, 50-51 b. l.).

Liudytojas V. B. parodė, kad nedarė jokio poveikio liudytojui A. Ū.. Nežinojo kaip ten viskas iš tikrųjų vyko. Kaip D. Ū. pasakojo, taip ir užrašė. D. Ū. buvo paaiškinta dėl ko jis vežamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kad reikės dar kartą duoti parodymus. Kiek prisimena, liudytojas D. Ū. davė parodymus, kad nukentėjusiuosius mušė visi: A. U., V. K., G. Č. bei P. B.. Jokio nusistatymo prieš nieką neturi (V tomas, 90-92 b. l.).

Liudytoja A. U. parodė, kad įvykio vakarą jiems bebūnant lauke, P. B. paskambino ir pasakė, kad kažkas vyksta (duomenys neskelbtini) kultūros namuose. jos sūnus A. U. ir P. B. sėdo į mašiną ir išlėkė. Jos namuose kirvakočių nėra. Išvažiuodamas sūnus su P. B. nieko nepasiėmė. Beisbolo lazdų taip pat nėra (VI tomas, 12-13 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis V. K. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nurodydamas kurioje vietoje buvo užblokuotas M. T. vairuojamas automobilis, kurioje vietoje jis iš pradžių sustojo atbėgęs prie automobilio, parodė automobilio dureles, pro kurias išsitraukė ,,storą“ asmenį ir vietą kurioje jis pastarąjį mušė, nurodė kaip kitą nukentėjusįjį iš automobilio išsitraukė P. B., taip pat vietą, kur mušėsi ar stumdėsi A. U. (II tomas, 84-85 b. l.).

Akistatos su kaltinamuoju P. B. metu V. K. patvirtino savo parodymus, kad jis su G. Č. puolė mušti “storą” vaikiną (E. J.), kad P. B. taip pat mušė vieną nukentėjusįjį, kurį išsitraukė iš automobilio, kad girdėjo kaip A. U. konfliktavo su kažkuo, tik ar mušėsi nematė, nes pats tuo metu mušėsi. Pabėgus nukentėjusiajam E. J., kitų kartu su juo važiavusių nukentėjusiųjų jau nebuvo. Po konflikto dar buvo su M. T. sutikę P. B. ir A. U. su lazdomis rankose, kurie sakėsi, kad vieną nukentėjusįjį buvo sutikę ir eina ieškoti kitų. P. B. tokių kaltinamojo V. K. parodymų nepatvirtino, teigdamas, jog į konfliktą nesikišo, bandė besimušusius skirti, atitraukė G. Č. su V. K. nuo nukentėjusiojo, pastarąjį gynė, liepė liautis mušti, kad pasibaigus konfliktui po (duomenys neskelbtini) kaimą nevaikščiojo ir nieko neieškojo (III tomas, 87-88 b. l.).

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis P. B. parodė vietas, kur prasilenkė su automobiliu ,,Nissan sunny“, kur pastarasis automobilis sustojo, taip pat vietą (kitoje gatvės pusėje), kurioje automobilį ,,Lexus“ pasistatė A. U., kur viso konflikto metu stovėjo jis, kur stovėjo A. U. (III tomas, 91-92 b. l.)

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis G. Č. parodė, kurioje vietoje buvo užblokuotas M. T. vairuojamas automobilis, vieną nuo kurios pusės atbėgo prie sustojusių automobilių, iš kurios vietos P. B. išsitraukė vieną jaunuolį, iš kurios vietos V. K. išsitraukė ,,storą“ vaikiną, vietą kur jis su V. K. pastarąjį mušė, griovelį, į kurį įstūmė automobilį (III tomas, 19-20 b. l.).

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis A. U. parodė vietą, kur vairuodamas automobilį ,,Lexus“, prasilenkė su automobiliu ,,Nissan sunny“, vietas, kurioje sustojo automobilis ,,Nissan sunny“, kur automobiliu sustojo jis pats (kitoje gatvės pusėje), vietą, kur jis buvo viso konflikto metu kalbėdamas su vairuotoju M. T. (III tomas, 51-52 b. l.).

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas A. J. B. parodė vietą prie (duomenys neskelbtini) upelio, kurioje jis rado nuogą nepažįstamą jaunuolį (II tomas, 54-55, 56 b. l.).

Išrašas iš medicininių dokumentų bei pažyma patvirtina, kad D. K. į gydymo įstaigą buvo pristatytas 2011 m. rugsėjo 12 d. 6 val. 50 min. (I tomas, 49, 51, 52 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Jurbarko poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 468/11(10) nurodoma, kad D. K. buvo nustatyti odos nubrozdinimai ir poodinės, gilesnių audinių kraujosruvos rankose, kojose, nugaroje, šonuose, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu. Dėl vidinio nukraujavimo, bendro kūno atšalimo bei pozicinio suspaudimo išsivystė ūmus inkstų funkcijos nepakankamumas. Kūno sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kurių pobūdžio, taip pat suduotų smūgių skaičiaus, nurodyti nėra galimybės. Neatmetama, kad sužalojimai galėjo būti padaryti nurodomu laiku. Vertinant sužalojimo pobūdį, galima teigti, kad, trauma nebuvo pagrindinis faktorius, lėmęs pozicinio suspaudimo sindromo, kūno atvėsimo išsivystymą, vėliau – po stacionarizavimo, vystėsi nukraujavimo požymiai, kurie kartu su anksčiau nustatytu bendru kūno atšalimu bei poziciniu suspaudimo sindromu sukėlė ūmų inkstų funkcijos nepakankamumą, kas kvalifikuotina kaip sunkus sveikatos sutrikimas (I tomas, 63-65 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Jurbarko poskyrio specialisto išvadoje Nr. GP 12/12(10)-G 468/11(10) patvirtinama, kad, nenustačius galvos smegenų traumos, kitų galimų kokių tai būklių, susirgimo požymių, trauma nebuvo pagrindinis faktorius, lėmęs pozicinio suspaudimo sindromo, kūno atvėsimo išsivystymą. Vėliau – po stacionarizavimo, vystėsi nukraujavimo požymiai, kurie kartu su anksčiau nustatytu bendru kūno atšalimu bei poziciniu suspaudimo sindromu sukėlė ūmų inkstų funkcijos nepakankamumą, kas kvalifikuotina kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Kadangi medicininiuose dokumentuose atžymėta, jog nukentėjęs stacionarizavimo metu buvo neblaivus (medicininiuose dokumentuose nepateikta duomenų apie alkoholio koncentraciją organizme), neatmestina tai, kad tam tikrą reikšmę (ne lemiamą) pozicinio suspaudimo sindromo, kūno atvėsimo išsivystymui turėjo ir alkoholio vartojimas. Neurologinė simptomatika, dėl ko nukentėjęs galėko netekti sąmonės, neužfiksuota. Vertinant izoliuotai, nustatyti sužalojimai – odos nubrozdinimai ir poodinės, gilesnių audinių kraujosruvos rankose, kojose, nugaroje, šonuose, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu, nesukėlusiu hipovoleminio šoko reiškinių, gali būti kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (I tomas, 75-77 b. l.).

Automobilio ,,N. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokole ir foto nuotraukose užfiksuotas išmuštas galinis automobilio stiklas, sulenktas priekinis kairės pusės sparnas, išmuštas kairės pusės posūkio žibintas, kad automagnetolos vietoje likę tik pajungimo laidai (I tomas, 29-32, 33-24 b. l.).

Reikalaujamų daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad iš E. B. buvo paimta automobilinė magnetola ,,Sony“, kuris po apžiūros grąžintas nukentėjusiajam (I tomas, 98, 99-102, 103,110 b. l.).

Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu iš M. T. buvo paimta garso kolonėlė ,,Sanyo“, kuri po apžiūros grąžinta nukentėjusiajam (I tomas, 104, 105-108, 109, 110 b. l.); UAB ,,Tele2“ pagal naudojamą E. K. telefono numerį (duomenys neskelbtini) nurodė, kad pagrobto telefono IMEI yra (duomenys neskelbtini) (I tomas, 112 b. l.).

Iš UAB ,,Omnitel“ pateiktų telefonų išklotinių nustatyta, kad nuo 2011-09-12 03:22 val. iki 2011-09-13 19:59 į E. K. naudojamą mobilaus ryšio telefoną buvo įdėta SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiuo telefonu numeriu naudojasi V. K. (I tomas, 116, 134 b. l.).

Kauno teritorinė ligonių kasa dėl D. K. gydymo reiškia 12 211,94 Lt dydžio civilinį ieškinį, kurį rašo priteisti iš kaltinamųjų (I tomas, 138, 144, 145, 148 b. l.).

Iš byloje esančių susitarimų nustatyta, kad nukentėjusiesiems D. K. bei E. K. padarytos žalos yra atlygintos, kad jie pretenzijų kaltinamiesiems neturi (V tomas, 110, 111, 112 b. l.).

Šiuo atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2011 m. rugsėjo 11 d. įvykio metu (duomenys neskelbtini) kaime buvo apgadintas automobilis ,,N. S.“, v/n (duomenys neskelbtini) iš jo pagrobta magnetola ,,Sony“, garso kolonėlė bei nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefonas ,,Nokia 3510i“. Kaltę dėl svetimo turto apgadinimo ir nedidelės vertės svetimo turto grobimo kaltinamieji V. K. (II ir III) bei M. T. (III), pripažino visiškai. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo V. K. veikos pagrįstai ir teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., 178 str. 4 d. kaip svetimo turto sugadinimas ir nedidelės vertės svetimo turto grobimas, kadangi V. K. dėl automobilio ,,N. S.“, v/n (duomenys neskelbtini), sugadinimo nukentėjusiajam padarė 750 Lt dydžio turtinę žalą, kuri viršijo 3 MGL dydžio sumą, o iš automobilio pagrobto turto vertė buvo 270 Lt, kuri 3 MGL dydžio sumos nesiekė. Kaltinamieji neginčijo nukentėjusiojo nurodomos padarytos žalos dydžių.

Kaltinamieji V. K., G. Č. bei P. B. iš esmės pripažįsta kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. (I) – kaltinamasis V. K. ir G. Č. neigia mušę nukentėjusį D. K., o kaltinamasis P. B. nurodo, kad nukentėjusįjį D. K. sužalojo kartu su V. K., o ne su A. U.; kaltinamasis A. U. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų (I) neigia.

Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis A. U. neneigė, kad automobiliu „Lexus“ buvo nuvažiavęs į įvykio vietą, tačiau teigia, jog nukentėjusiųjų automobilio neblokavo, prieš nukentėjusiuosius fizinio smurto nenaudojo, šuns nesiundė, jokių lazdų neturėjo, o po viso šio įvykio išvažiavo į namus Kauno mieste ir po kaimą su lazdomis nevaikščiojo (V tomas, 115-118). Kaltinamasis A. U. nurodė, kad nežino kodėl liudytojai jį apšnekėjo. Mano, kad jiems buvo padarytas spaudimas. Su proceso dalyviais piktumų neturi ir jų nepažįsta. Niekada nebuvo pas V. K., nieko su juo nekalbėjo ir nieko jam nesiūlė. V. K. save gelbėdamas jį apkalba (V tomas, 115-119, 123).

Teismas tokius kaltinamojo A. U. parodymus atmeta kaip nepagrįstus atsižvelgdamas į tai, kad nuo pat pirmosios savo apklausos V. K. neneigė savo kaltės dėl nukentėjusiojo E. J. sužalojimo, svetimo turto sugadinimo ir smulkaus svetimo turto grobimo, kad po įvykio einant buvo susitikę A. U. bei P. B., kurie turėjo lazdas ir sakėsi susitikę vieną iš nukentėjusiųjų (V tomas, 94 b. l., II tomas, 66-67 b. l.). Detalesnius parodymus kaltinamasis V. K. davė ikiteisminio tyrimo tyrėjui 2011 m. gruodžio 13 d. apklausos metu. Apklausiamas nurodė kokiu tikslu prie kultūros namų buvo pakviesti atvažiuoti kaltinamieji A. U. bei P. B., kad A. U. vairuojamas automobilis užblokavo išvažinėjantį nukentėjusiųjų automobilį ir pastarasis išlipęs su šunimi traukė iš automobilio M. T., kad jis su G. Č. mušė stambesnį nukentėjusįjį, o kaltinamasis P. B. rankose turėjo lazdą ir iš mašinos išsitraukęs mušė smulkesnį nukentėjusįjį, kad išvažiavus policijos pareigūnams susitiko einant A. B. bei P. B., kurie turėjo lazdas (V tomas, 94 b. l., II tomas, 73-74 b. l.). Esminėse aplinkybėse sutampančius parodymus kaltinamasi V. K. davė ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, todėl daryti išvadą, kad V. K. apkalbėjo A. U. save gelbėdamas teismas neturi pagrindo (V tomas, 93-95 b. l.). Esminėse įvykio aplinkybėse sutampančius parodymus su kaltinamojo V. K. parodymais ikiteisminio tyrimo teisėjui davė ir liudytojas D. Ū., kuris parodė, kad A. U. vairuojamas automobilis užblokavo nukentėjusiųjų automobilį, kad kaltinamieji A. U. ir P. B. rankose turėjo kirvakočius, A. U. turėjo dar ir šunį, kuriam liepė pulti. Taip pat nurodė, kad stambesnis nukentėjęs buvo mušamas V. K. ir G. Č., o A. U. mušė automobilio priekyje sėdėjusį nukentėjusįjį, kuris po to pabėgo. P. B. mušė trečiąjį nukentėjusįjį (II tomas, 41-43 b. l.). Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas D. Ū. pakeitė parodymus ir pradėjo teigti, kad melavo pareigūnams apie tai, kad A. U. nukentėjusįjį mušė, nors to nematė. Daugiau nepamena ką melavo. Policininkas jam liepė sakyti, kad A. U. ir P. B. buvo su kirvakočiais, tačiau jis pats to nematė. Teisėjui pasakė tai, ką jam pasakoti buvo liepęs tyrėjas V. B.. Tyrėjas darė jam spaudimą, bandė ir jį muštynėmis kaltinti (IV tomas, 160-164 b. l.). Teismas tokius liudytojo D. Ū. paaiškinimus atmeta kaip visiškai nepagrįstus, kadangi dar prieš jo apklausą byloje buvo apklaustas M. T., V. K. ir iš jų duotų parodymų matyti, kad D. Ū. muštynėse nedalyvavo, taigi, ir nebuvo pagrindo pareigūnui D. Ū. šia aplinkybe gąsdinti. Kuo pasireiškė pareigūno spaudimas, liudytojas D. Ū. nedetalizavo. Tikslu išsiaiškinti šias liudytojo nurodomas aplinkybes, teisiamojo posėdžio metu buvo apklaustas D. Ū. apklausą atlikęs pareigūnas V. B., kuris nurodė, kad nedarė jokio poveikio liudytojui A. Ū.. Kaip D. Ū. pasakojo, taip ir užrašė jo parodymus. D. Ū. taip pat buvo paaiškinta dėl ko jis vežamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kad reikės dar kartą duoti parodymus. Kiek prisimena, liudytojas D. Ū. davė parodymus, kad nukentėjusiuosius mušė visi: A. U., V. K., G. Č. bei P. B. (V tomas, 90-92 b. l.). Pareigūno suinteresuotumas byloje nėra įrodytas. Visa tai įvertinus ir nesant byloje jokių objektyvių duomenų, liudytojo D. Ū. tvirtinimas dėl neprocesinių prievartos priemonių naudojimo laikytinas neatitinkantis tikrovės, apie šią aplinkybę jis nurodė daugiau nei po dviejų metų. Juo labiau pats nukentėjusysis E. K. parodė, kad jis sėdėjo automobilio priekinėje keleivio vietoje, kai kažkas pradaręs dureles jam sudavė smūgį, o bandant išpilti iš automobilio ir eiti prie vairo, ant jo siundė šunį, kad kaltinamųjų buvo mušami abu automobilio gale sėdėję nukentėjusieji (D. K. ir E. J.) (V tomas, 85-87,119 b. l.).

Taip pat teismas kritiškai vertina kaltinamojo M. T. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus apie tai, kad iš pradžių manė, jog P. B. su A. U. sumušė nukentėjusiuosius. Negali paaiškinti kodėl pasirinko būtent juos apkabėti. Kadangi buvo išgėręs, gal jam pasirodė, kad A. U. automobilis pradėjo spausti jo vairuotą automobilį prie kelkraščio. A. U. neliepė rankų iškelti. Nežino kodėl tokius parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė. Nematė, kad A. U. ką nors stumdytų. Jie visą laiką buvo kartu prie „Lexus“ automobilio. Nematė, kad A. U. ir P. B. butų turėję lazdas. Tačiau, kad girdėjo daužymą pagaliais, M. T. patvirtino, o kodėl pakeitė parodymus, kurie ikiteisminio tyrimo metu buvo išsamūs, patvirtinantys ir papildantys liudytojo D. Ū., taip pat ir kaltinamojo V. K. parodymus, motyvuotai paaiškinti negalėjo (V tomas, 99-101, 119 b. l.). Kaltinamojo P. B. parodymus teismas taip pat vertina kritiškai ir tą aplinkybę, kad nukentėjęs D. K. buvo sumuštas jau po įvykio jo ir kaltinamojo V. K., ir atmeta kaip neatitinkančią byloje nustatytų aplinkybių, atkreipiant dėmesį į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino tik teisminio bylos nagrinėjimo metu motyvuodamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltę neigė V. K. prašomas. Teismas daro išvadą, kad V. K., kuris savo kaltę iš esmės pripažino viso bylos tyrimo ir jos nagrinėjimo metu, tik neteisingai vertino savo veiksmų kvalifikaciją, yra nelogiška prašyti, jog P. B. savo kaltės nepripažintų visiškai. Pats kaltinamasis V. K. šios P. B. nurodomos aplinkybės nepatvirtino. Nukentėjęs D. K. taip pat nurodė, kad sėdint automobilio gale jis buvo mušamas dviejų asmenų, buvo mušamas ir su lazda. Taigi, iš nukentėjusiųjų parodymų nustatyta, kad jie buvo mušami mažiausiai trijų asmenų, o atsižvelgiant į liudytojo D. Ū. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, kaltinamųjų V. K., G. Č. bei M. T. pirminius parodymus, nukentėjusieji buvo mušami keturių asmenų – V. K., G. Č., A. U. bei P. B.. P. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai apie tai, kad nukentėjusysis D. K. buvo sumuštas po įvykio jo ir V. K., kuris pastarąjį daužė pagaliu, atmestinas, kadangi neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių – nei vienas iš nukentėjusiųjų ar kitų prie (duomenys neskelbtini) kultūros namų girtavusių asmenų apklausti nurodė, kad kažkas iš jų turėjo lazdas (kirvakočius ar pan.), todėl darytina išvada, kad jas galėjo atsivežti kaltinamieji A. U. bei P. B.. Liudytojos U. parodymai apie tai, kad jos namuose jokių kirvakočių ar beisbolo lazdų nėra, nepaneigia kitų byloje nustatytų aplinkybių.

Tokiu pagrindu teismas kaltinamojo A. U. pateiktą versiją laiko pasirinkta gynybine taktika siekiant išvengti gresiančios atsakomybės, o kaltinamojo P. B. kaip pagalbą A. B. šios atsakomybės išvengti ir įrodymų visumos pagrindu – liudytojo D. Ū. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų, kaltinamojo V. K., iš dalies ir paties P. B., kaltinamojo M. T., nukentėjusiųjų E. K. bei D. K. parodymais, juos atmeta.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų V. K., G. Č., P. B. bei A. U. veikos pagrįstai ir teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., kaip viešosios tvarkos pažeidimas ir nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi teismų praktikoje laikomasis nuomonės, kad viešoje vietoje atliekami smurto veiksmai (muštynės) tarp dviejų ar daugiau asmenų nėra privatus vien jų reikalas, o tai jau laikoma įžūliu elgesiu rodančiu nepagarbą aplinkiniams, sutrikdančiais visuomenės rimtį, tvarką. Būtent taip vertinami ir kaltinamųjų viešoje vietoje – kaimo centrinėje gatvėje prie bažnyčios, netoli gyvenamųjų privačių gyvenamųjų namų atlikti veiksmai, kas atitinka Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį. Nors šie veiksmai buvo padaryti tamsiu paros metu – tarp 11 ir 00 valandos, tačiau pagrindinėje kaimo gatvėje, kas pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, laikoma viešąja vieta, nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimų darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tos vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Akivaizdžios ir realios dingsties tokiu būdu sužaloti nukentėjusįjį D. K. nebuvo, todėl darytina išvada, jog kaltinamųjų apsisprendimą nusikalstamai veikti lėmė ne asmeninės, o chuliganiškos paskatos. Kaip pretekstas tokiems veiksmams buvo panaudota mažareikšmė dingstis – kad galimai nukentėję asmenys bandys kultūros namų langus daužyti, girti važiuoja. Kadangi nukentėjusiajam D. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, todėl kaltinamųjų veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. numatyto nusikaltimo sudėtį. Bendrininkai atsako tik už tas bendravykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Nors kaltinamieji V. K., G. Č. kaltę pripažįsta tik iš dalies ir nurodo, jog nukentėjusiojo D. K. nemušė, tačiau kaltinamųjų veikos bendrumas pasireiškė tuo, kad jie visi nukentėjusiųjų automobilį užblokavus savo tiesiogine nekonkretizuota tyčia atliktais veiksmais prisidėjo prie visų kaltinamųjų sužalojimo, nei vienas iš ten buvusių kaltinamųjų vienas kito nesudrausmino, nesulaikė nuo neteisėtų veiksmų atlikimo, atvažiavus iškviestiems policijos pareigūnams nenurodė tikrųjų įvykio aplinkybių, todėl pagal nustatytas aplinkybes pripažintina, jog visi keturi kaltinamieji, kaip bendravykdytojai, turi būti pripažinti atsakingais už kilusius padarinius.

Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi, norint pripažinti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui reikia nustatyti tiek kaltininko prisipažinimą, tiek nuoširdų gailėjimąsi. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Pažymėtina ir tai, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, tačiau tai padaro ne verčiamas objektyvių aplinkybių, o savo noru. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo pripažinti kaltinamųjų atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jie prisipažino ir galisi padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, kadangi kaltinamieji ne iš karto ikiteisminio tyrimo metu atskleidė visas jiems žinomas įvykio aplinkybes, savalaikiai nukentėjusiųjų neatsiprašė, kaltinamasis P. B. kaltę pripažino tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, tačiau šis kaltės pripažinimas laikytinas deklaratyvus, neatitinkantis byloje nustatytų aplinkybių.

Kaltinamųjų V. K., G. Č., P. B. bei A. U. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas (I) padarė veikdami bendrininkų grupėje, o kaltinamieji V. K., G. Č., M. T. taip pat būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Skiriant kaltinamiesiems bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra: į nusikalstamų veikų pobūdį ir kiekį; į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstamos veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, suvokiant jos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, – padarytos dėl menkavertės dingsties, taip pat tikslu pasipelnyti; į nusikalstamų veikų stadiją, – baigti; į kaltinamųjų asmenybes, į jų socialinį statusą, – V. K. teistas keturis kartus, turi ne vieną galiojančią administracinę nuobaudą, kadangi paskirtų baudų nemoka, dauguma pažeidimų padaryti neblaivaus (II tomas, 111-148), kitokių kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų byloje negauta; kaltinamasis G. Č. teismo neteistas, administracine tvarka nebaustas, bylos duomenimis charakterizuojamas teigiamai, dirba (III tomas, 29-36 b. l.); kaltinamasis A. U. yra neteistas, jo atžvilgiu yra nutrauktas ikiteisminis tyrimas, jam kaip kaltininkui susitaisius su nukentėjusiu asmeniu, administracine tvarka nebaustas, bylos duomenimis charakterizuojamas teigiamai, dirba (III tomas, 59-72 b. l.); kaltinamasis P. B. yra neteistas, vieną kartą administracine tvarka, tačiau ne už grubų KET pažeidimą, šiuo metu nuobauda yra negaliojanti, nedirba, kitokių charakterizuojančių duomenų byloje negauta (III tomas, 106-114); kaltinamasis M. T. yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (III tomas, 129-136); į tai, kad byloje reiškiamas civilinis ieškinys; į kaltinamųjų atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Teismas sprendžia, kad kaltinamiesiems V. K. (I ir II), G. Č. (I), A. U. (I) bei P. B. (I) skirtinos terminuotos laisvės atėmimo bausmės, jų trukmę nustatant mažesnę, negu sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytas bausmės vidurkis, taip pat įstatymo nustatyta tvarka jas subendrinant; kaltinamajam V. K. už III nusikalstamą veiką skirtinas areštas, kuris įstatymo nustatyta tvarka bendrintinas ir paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė paskirtina atlikti pataisos namuose, o M. T. – bauda. Esant pakankamam pagrindui manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kaltinamųjų G. Č., A. U. bei P. B. atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos BK 75 str. – bausmės vykdymo atidėjimas, paskiriant įpareigojimus: G. Č., kuris nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nakties metu – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 5 val., jei tai nėra susiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; kaltinamajam A. U. bei P. B., kurie nusikaltimus padarė nakties metu – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 5 val., jei tai nėra susiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios (Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. 7, 8, 10 p.).

Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 ir 4 d. įpareigoja teismą nuosprendyje pateikti motyvus dėl Lietuvos Respublikos BK 23 ir 36, 38 str. taikymo tik tada, kai teismas nutaria juos taikyti. Šiuo atveju nekonstatavus kaltinamųjų G. Č., P. B. bei M. T. nuoširdaus kaltęs pripažinimo, teismas nesvarsto galimybės atleisti šiuos kaltinamuosius nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamiesiems susitaikius su nukentėjusiaisiais.

Lietuvos Respublikos CK 6.290 str. 3 d. numato, kad socialinio draudimo įstaigai atlyginus sveikatos priežiūros išlaidas iš valstybės biudžeto, jos turi būti išieškomos iš kaltų asmenų. Šiuo atveju byloje buvo pareikštas 12 664,90 Lt dydžio civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti (I tomas, 144, 145 b. l.). Kadangi žala buvo padaryta visų kaltinamųjų bendrais veiksmais, byloje nėra pateikta duomenų apie žalos atlyginimą, padarytos žalos dydžio kaltinamieji neginčija, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir priteistinas solidariai iš kaltinamųjų V. K., G. Č., A. U. bei P. B..

Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos.

Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Byloje buvo pateikta Kauno valstybinės teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. liepos 9 d. pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nustatyta, kad už nukentėjusiajam E. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą (advokato paslaugas) valstybės naudai priteistina suma yra 400 Lt. Kaltinamuosius pripažinus kaltais, ši suma lygiomis dalimis (po 80 Lt) priteistina valstybei iš visų penkių kaltinamųjų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str., teismas

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius keturias nusikaltimas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d (I), 187 str. 1 d. (II), 178 str. 4 d (III), ir nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. (I) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (I) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. (II) laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. (III) areštu 25 (dvidešimt penkioms) parom.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 6 d., bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. (I), 284 str. 1 p. (I), 187 str. 1 d. (II) subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; šią bausmę vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 6 d., apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. (III) padarymą, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Šakių rajono apylinkės teismo 2013-12-16 nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į paskirtą bausmę įskaityti iš dalies pagal ankstesnį nuosprendį atliktą bausmę, laikinojo sulaikymo laikotarpius nuo 2013-11-07 iki 2013-11-08, nuo 2013-11-12 iki 2013-11-14, taip pat suėmimo laikotarpį nuo 2013-11-14 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (baudžiamoji byla Nr. 1-144-829/2013).

G. Č. pripažinti kaltu padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d (I), ir nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. (I) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (I) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. (I), 284 str. 1 p. (I), subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 5 val., jei tai nėra susiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

A. U. pripažinti kaltu padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d (I), ir nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. (I) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (I) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. (I), 284 str. 1 p. (I), subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 5 val., jei tai nėra susiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

P. B. pripažinti kaltu padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d (I), ir nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. (I) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (I) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. (I), 284 str. 1 p. (I), subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 5 val., jei tai nėra susiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

M. T. pripažinti padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. (III) ir paskirti 7 MGL (910 Lt) dydžio baudą.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų V. K., G. Č., A. U. bei P. B. 12 664,90 Lt (dvylika tūkstančių šešis šimtus šešiasdešimt keturis litus devyniasdešimt centų) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos naudai.

Priteisti iš kaltinamųjų V. K., G. Č., A. U., P. B., M. T. po 80 Lt (aštuoniasdešimt litų) nukentėjusiojo E. K. atstovavimo išlaidų valstybės naudai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti kaltinamiesiems paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.