Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjas Edmundas Žukauskas, sekretoriaujant A. V., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Z., teismo posėdyje išnagrinėjęs A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, vedusio, dirbančio globos namuose-specialistas, gyv., administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z. 2015-11-18 apie 14 valT. T. r., ., J. M. g., vairavo automobilį, važiuodamas atbulomis neįsitikino, kad tai daryti saugu ir kliudė stovintį automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, t. y. perbrėžė valstybinio numerio ženklą, iš eismo įvykio vietos apie tai nepranešęs policijai pasišalino taip pažeisdamas KET 5, 9, 114, 219, 220 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1. d.

A. Z. kaltę prisipažino iš dalies. Jis pripažįsta apgadinęs Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau nepripažįsta, kas iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia. Paaiškino, kad sustojo prie parduotuvės nusipirkti mineralinio vandens, paskui prieš išvažiuodamas pavažiavo atbulas ir kliudė kabliu kitą mašiną. Susidūrimo nejuto. Kai jis užveda automobilį, tai iš karto įsijungia muzika. Be to, jam sėdant į automobilį, žmogus prie parduotuvės krovė dėžes, jei jis ką matė galėjo juos sustabdyti, tačiau nieko nedarė. Su juo kartu važiavęs A. M. taip pat nieko nepajuto. Jis tik kitą dieną sulaukęs policijos skambučio sužinojo, kad užkliuvo už kitos mašinos. Neturėjo tikslo pasišalinti, sužinojęs apie įvykį nukentėjusiajai atlygino žalą. Jo bamperyje įbrėžimas buvo jau perkant automobilį, nukentėjusiosios automobilį jis užkliudė tik kabliu, o jo automobilis įvykio metu apgadintas nebuvo. Jis nebuvo neblaivus ir nebuvo vakarykščiai išgėręs, kai nusipirko mineralinio vandens, tik prieš išvažiuojant nuo parduotuvės jo atsigėrė, nes buvo suvalgęs aštrią bandelę.

N. R. G. parodė, kad A. Z. mašina stovėjo aikštelėje kai ji atvažiavo į parduotuvę. Ji buvo užtraukusi rankinį stabdį. Įėjusi ji pamatė vyrus perkančius mineralinį vandenį, nes parduotuvėje daugiau žmonių nebuvo. Kai ji apsipirkusi išėjo į lauką, vyrai jau buvo nuvažiavę. Jau parduotuvėje jai vienas žmogus pasakė, kad vienas automobilis atsitrenkė į jos automobilį. Tas žmogus matė ir girdėjo kas įvyko, tačiau ji smulkiai neklausinėjo ką jis matė. Apžiūrėjus automobilį pamatė, kad apgadintas numeris, įbrėžtas, nubrozdintas bamperis šalia numerio. Autoservisas viską sutvarkė už A. Z. pinigus. Jai pinigus 150€. atidavė A. Z. žmona.

Liudytojas A. M. parodė, kad jie su A. Z. yra draugai. Važiuodami į Šilalės baseiną jie sustojo prie Pagramančio parduotuvės nusipirkti mineralinio vandens. Tada sėdo į mašiną ir nuvažiavo į baseiną. Jis nieko negirdėjo ir nejuto, mašina sunki, įsijungė muzika. Jie abu buvo blaivūs, aplinkui vaikščiojo žmonės, buvo kameros, jei jie būtų kliudę tai būtų sustoję išsiaiškinti.

Kaip matyti, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltu prisipažįsta iš dalies, tai yra tik dėl automobilio Audi apgadinimo, tačiau nepripažįsta, kad jis jutęs susidūrimą ir po autoįvykio pasišalino iš įvykio vietos nepranešęs policijai. ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos pasišalino neteisėtai, tai yra pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Kaip matyti iš CD vaizdo įrašo (b. l. 23), kuriame užfiksuotas eismo įvykis, tarp automobilių įvykęs kontaktas buvo pakankamai stiprus, kad būtų juntamas A. Z. vairuojamo automobilio salone. Iš vaizdo įrašo, peržiūrėto teismo posėdžio metu, matyti, kad A. Z. automobilis važiuodamas atbuline eiga ir atsitrenkęs į nukentėjusiosios automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį netgi pastūmė. Nedidelio automobilio Audi apgadinimo pasekme galima laikyti ta, kad susidūrimas buvo įvykęs važiuojančiam automobiliui pataikius į stovinčio automobilio priekį ir į jo numerį. Kaip teigia nukentėjusioji, truputį buvo kliuvę ir šalia numerio į bamperį. Teismas klaiko, kad tik tokio atsitiktinumo dėka nebuvo daugiau apgadintas priekinis bamperis. Tai, kad susidūrimas buvo pakankami juntamas, galima vertinti ir pagal tai, kad nukentėjusioji R. G. teigė, jog išlipdama iš automobilio ji užtraukė rankinį stabdį, o po susidūrimo vis tiek automobilis pajudėjo. Teismas laiko, kad esant nustatytoms minėtoms aplinkybėms, akivaizdu, kad po tokio susidūrimo A. Z., būdamas sveikas žmogus, juto susidūrimą. Todėl A. Z., elgdamasis kaip sąžiningas bei rūpestingas asmuo privalėjo sustoti ir išlipęs nustatyti atsitrenkimo aplinkybes, o ne nuvažiuoti iš susidūrimo vietos. Taip pat pažymėtina, kad, kaip matyti vaizdo įraše, iš karto po susidūrimo, pasitraukęs iš įvykio vietos, A. Z. nežymiai pristabdė judanti automobilį, bet toliau nuvažiavo. Teismo posėdžio metu jis negalėjo paaiškinti kodėl taip padarė, jeigu nejuto atsitrenkęs į R. G. automobilį. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek iš vaizdo įrašo tiek iš R. G. parodymų matyti, kad susidūrimas buvo pakankamai stiprus, jog jį matė ir girdėjo pašalinis asmuo. A. Z. teigia, kad jeigu būtų buvęs susidūrimas, tai žmogus krovęs dėžes, jei ką matė, galėjo juos sustabdyti, tačiau jokių veiksmų nepadarė. Tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad laiko tarpas tarp susidūrimo bei automobilio pasišalinimo yra labai mažas, iš karto po to, kai A. Z. pajudėjo iš įvykio vietos ir nuvažiavo, susidūrimą matęs ir girdėjęs asmuo skubiai priėjo apžiūrėti nukentėjusiosios automobilį, tačiau A. Z. jau buvo spėjęs nuvažiuoti, todėl negalėjo sustabdyti A. Z.. Kaip jau buvo minėta, iš bylos medžiagos ir nukentėjusiosios R. G. paaiškinimų matyti, kad autoįvykio metu buvo apgadintas nukentėjusiosios automobilio valstybinis numeris, ir, kaip teigia nukentėjusioji, šalia automobilio valstybinio numerio buvo nubrozdintas priekinis automobilio bamperis. Tiksliai byloje nėra nustatyta ar su A. Z. vairuojamojo automobilio kabliu, ar galiniu buferiu, bei, ar su kabliu ir galiniu buferiu buvo atsitrenkta į nukentėjusiosios automobilį. Tačiau tai esminės reikšmės autoįvykio aplinkybėms neturi, nes nėra prieštaravimų dėl nukentėjusiosios automobilio apgadinimo. Kaip matyti A. Z. žmona padarytą žalą atlygino, ir nukentėjusiosios parodymais už tuos pinigus buvo automobilis suremontuotas. Įvertinus ir išanalizavus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas liko, kad nors A. Z. ir teigia, kad nepajuto tarp automobilių įvykusio kontakto, tačiau tai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir surinktiems įrodymams. Jo aiškinimas, kad jis nejuto atsitrenkimo į nukentėjusiosios automobilį, laikytinas, kaip jo gynimosi būdas, siekiant išvengti administracinės atsakomybės dėl pasišalinimo iš įvykio vietos nepranešus policijai. Kad A. Z. nejuto atsitrenkimo į automobilį parodo ir byloje apklaustas liudytojas A. M., kuris kartu su juo važiavo. Tačiau teismas netiki jo parodymais taip pat, nes kaip jau buvo nustatyta, tai prieštarauja byloje esantiems įrodymams, o be to, laikytina, kad jis su A. Z. yra geri draugai, todėl jis ir duoda jam naudingus paaiškinimus, nes jis yra suinteresuotas bylos baigtimi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes laikytina, kad A. Z. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., nes jis po įvykio su kuriuo buvo susijęs, ir kurio metu buvo apgadinta svetima transporto priemonė, pasišalino iš įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 5, 9, 114, 219, 220 p.p reikalavimus, nepranešdamas apie tai policijai. Jo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, R. G., A. M. parodymais, policijos pareigūno R. B. tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukomis, CD vaizdo įrašu, ir kita bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Taip pat A. Z. kaltė padarant administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 127 str. 2 d. įrodyta jo paties paaiškinimu ir prisipažinimu bei kita bylos medžiaga, pažeidimas kvalifikuotas tinkamai, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., nes buvo apgadintas svetimas turtas.

Skiriant nuobaudą A. Z., atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltininkas savo noru atlygino nuostolį ar pašalino padarytą žalą; (ATPK 31 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos K. T. yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos K. T. 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Teismų praktikoje nustatyta, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2AT-7-4-2013). Lietuvos A. T. atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Nagrinėjamoje byloje nustatyti A. Z. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jo sukeltas eismo įvykis, atsižvelgiant į padarinius (apgadintas automobilio priekinis bamperis ir numeris), iš esmės yra nepavojingas visuomenei, jo veikoje yra lengvinančių aplinkybių, nes jis atlygino padarytą žalą, jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Todėl teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, ir pažeidėjo asmenybę bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais laiko, kad paskyrus A. Z. nors ir mažiausią terminą atimti teisę vairuoti transporto priemones numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje akivaizdžiai būtų paskirta per griežta ir neproporcinga nuobauda ir nebūtų pasiekta teisinga pusiausvyra tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, todėl yra pagrindas, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, skirti švelnesnę nuobaudą bei skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą, negu numatyta sankcijoje. Teismas mano, kad pagal bylos aplinkybės ir atsižvelgus į tai, kad jis kaltės pagal ATPK 130 str. 1d. nepripažino, o taip pat nesant kitų lengvinančių atsakomybę aplinkybių, (Lietuvos A. T. nutartis 2AT-36-2013) nėra pagrindo iš vis neskirti administracinės nuobaudos – teisių vairuoti transporto priemonės atėmimą, nes priešingu atveju nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai( ATPK 20 str.). Atsižvelgiant į tai, kad jis yra dirbantis ir nėra duomenų apie jo materialinę padėtį, nėra pagrindo mažinti sankcijose numatytas baudas, todėl jam yra skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

pagal ATPK 127 str. 2 d. 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;

pagal ATPK 130 str. 1 d. – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų ) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrinti, griežtesne nuobauda apimant švelnesnę ir paskirti subendrintą galutinę nuobaudą - 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų ) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo jam dienos, o apskundus nutarimą – per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią B. F.Plc Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 1001, paskirtis ROIK: 15053395719.

Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui T. T. rajono apylinkės teismą.