- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-09
- Bylos Nr.
- e2S-432-324/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00559-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- R. A.-Z.
- Ieškovas
- V. Z.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. A.-Z. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. Z. ieškinį atsakovei R. A.-Z. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokos metu įgyto turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalinimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas teismo prašė nutraukti jo ir atsakovės santuoką dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo jam palikti prigimtinę Z. pavardę, atsakovei – ikisantuokinę A. pavardę; nepilnametės dukros B. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters B. Z. išlaikymui po 120 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jos pilnametystės, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad vaiko lėšomis disponuos atsakovė; nustatyti ieškovo prašomą bendravimo su nepilnamete dukra tvarką; padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą ir kreditorinius įsipareigojimus (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra B. Z. tvarką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo: 1) kiekvieną savaitę tėvas per jam esančią išeiginę dieną vieną kartą pasiima dukrą su savimi iš jos gyvenamosios vietos 10 valandą ir, pasibaigus bendravimo laikui, grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą iki 19 valandos; 2) kiekvieną savaitę tėvas per jam esančią išeiginę dieną pasiima dukrą su savimi iš jos gyvenamosios vietos 10 valandą ir bendrauja su ja tris dienas iš eilės iki trečios bendravimo dienos 19 valandos ir, pasibaigus bendravimo laikui, grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą; 3) 2020 m. gruodžio 26 d., t. y. antrąją Šv. Kalėdų dieną, tėvas pasiima dukterį iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir, pasibaigus bendravimo laikui, grąžina ją į jos gyvenamąją vietą iki 19 valandos; 4) 2021 m. balandžio 5 d., t. y. antrą Šv. Velykų dieną, tėvas pasiima dukterį iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir, pasibaigus bendravimo laikui, grąžina ją į jos gyvenamąją vietą iki 19 valandos; 5) tėvas, norėdamas pasiimti dukrą, informuoja dukters motiną prieš 24 valandas žinute, skambučiu ar elektroniniu laišku; 6) dukters ligos ar kitu svarbiu atveju (išvykimas, atostogos ir kt.) tėvo bendravimo laikas su dukra gali būti keičiamas, tėvams iš anksto susitarus dėl kito tėvo bendravimo laiko; 7) dukters motina privalo informuoti dukters tėvą apie dukters ligą, gulėjimą ligoninėje ir kitus atvejus, susijusius su jos sveikata.
3. Nurodė, kad tarp jo ir atsakovės iškilo ginčas dėl bendravimo su dukra tvarkos, todėl yra būtina laikinai sureguliuoti konfliktinę situaciją, nustatyti laikiną jo bendravimo su dukra tvarką. Pageidauja, kad dukra kas savaitę pas jį būtų bent vieną dieną be nakvynės ir 3 dienas iš eilės su 2 nakvynėmis. Tokiu būdu jis neprarastų ryšio su dukra ir jo teisės į dukrą nebūtų pažeistos. Nuo 2020 m. vasario 20 d. jis gyvena skyriumi nuo atsakovės ir dukros. Š. m. rugsėjo ir spalio mėnesį vyko šeimos mediacija, pagal sudarytą planą jis bendravo su dukra, dukra nakvodavo pas jį dvi naktis per savaitę. Vėliau atsakovė pasakė, kad daugiau jam neduos dukros bendraujant su dviem nakvynėmis, nebent su viena nakvyne, neva jai taip patarė kažkokie specialistai. Mediatorei nepavyko perkalbėti atsakovės, todėl šeimos mediacija buvo nutraukta. Dukra pas jį su viena nakvyne buvo lapkričio pirmą savaitę. Vėliau dukros nakvoti pas ieškovą atsakovė neleido. Porą savaičių atsakovė buvo saviizoliacijoje dėl kontakto su sergančiu Covid-19, todėl su dukra negalėjo bendrauti. Po to dukra pas jį buvo lapkričio 23, 24 dienomis be nakvynės, nes atsakovė nakvoti neleido. Kai dukra sakydavo, kad nori likti pas jį nakvoti, atsakovė iš karto jam skambindavo, liepdavo duoti pasikalbėti su dukra ir jai sakydavo, kad ateis draugė, kad nupirko ką nors, dėl ko dukra persigalvodavo ir nenakvodavo pas jį. Vėliau atsakovė vėl buvo saviizoliacijoje. Dukrą paskutinį kartą jis matė gruodžio 14 ir 15 dienomis. Po to atsakovė pasakė, kad su dukra neleis daugiau bendrauti, tuo pačiu ir per šias metines šventes. Dukra nori pas jį, pastoviai prašo, kad jis ją pasiimtų, tačiau atsakovė draudžia jam su dukra bendrauti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė tokią ieškovo laikiną bendravimo su nepilnamete dukra B. Z. tvarką iki teismo sprendimo priėmimo dienos: 1) kiekvieną savaitę tėvas per jam esančią išeiginę dieną pasiima dukrą su savimi iš jos gyvenamosios vietos 10 valandą ir bendrauja su ja tris dienas iš eilės iki trečios bendravimo dienos 18.00 valandos, t. y. su dviem nakvynėmis, ir, pasibaigus bendravimo laikui, grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą iki 18.00 valandos; 2) 2020 m. gruodžio 26 d., t. y. antrąją Šv. Kalėdų dieną, tėvas pasiima dukterį iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir, pasibaigus bendravimo laikui, grąžina ją į jos gyvenamąją vietą iki 18.00 valandos; 3) 2021 m. balandžio 5 d., t. y. antrą Šv. Velykų dieną, tėvas pasiima dukterį iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir, pasibaigus bendravimo laikui, grąžina ją į jos gyvenamąją vietą iki 18.00 valandos; 4) tėvas, norėdamas pasiimti dukrą, informuoja dukters motiną prieš 24 valandas žinute, skambučiu ar elektroniniu laišku; 5) dukters ligos ar kitu svarbiu atveju (išvykimas, atostogos ir kt.) tėvo bendravimo laikas su dukra gali būti keičiamas, tėvams iš anksto susitarus dėl kito tėvo bendravimo laiko; 6) dukters motina privalo informuoti dukters tėvą apie dukters ligą, gulėjimą ligoninėje ir kitus atvejus, susijusius su jos sveikata.
5. Nurodė, kad, tėvams nepavykus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, ginčą tarp šalių sprendžia teismas, nustatydamas tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus. Byloje nenustatyta, kad šalių dukros auklėjimas ieškovo gyvenamojoje aplinkoje kaip nors pažeistų vaiko interesus ar jų neatitiktų; nenustatyta, kad ieškovas negali, nesugeba pasirūpinti mažamete dukra. Iš ieškovo pateiktų 2020 metų gruodžio mėnesio ir 2021 m. sausio mėnesio darbo grafikų matyti, kad ieškovas dirba slenkančiu grafiku, ieškovui pagal grafiką tenka dirbti ir savaitgaliais, todėl nėra galimybės nustatyti konkrečių jo laikino bendravimo su šalių nepilnamete dukra savaitės dienų, taip pat negalimas ir ieškovo laikinos bendravimo tvarkos su šalių dukra nustatymas savaitgaliais, nes tokia tvarka nebūtų realiai įgyvendinama dėl ieškovo darbo grafiko. Teismas taip pat nustatė, kad tarp ieškovo dirbtų dienų būna trys arba keturios laisvos dienos, laisvos dienos prasideda po naktinės pamainos, todėl sprendė, kad ieškovas ne visada turės galimybę dėl jo darbo grafiko iki teismo sprendimo priėmimo su dukra bendrauti kas savaitę vieną dieną be nakvynės ir 3 dienas iš eilės su 2 nakvynėmis, juolab, kad pagal pateiktus grafikus paskutinė darbo diena yra naktinio darbo – nuo 20 valandos iki 8 valandos ryto. Todėl, teismo vertinimu, tikslinga nustatyti, jog iki teismo sprendimo priėmimo ieškovas su dukra bendrauja kas savaitę 3 dienas iš eilės su 2 nakvynėmis. Teismas netenkino ieškovo prašymo nustatyti, kad iki teismo sprendimo priėmimo jis su dukra kas savaitę bendrauja dar vieną dieną be nakvynės. Taip pat sprendė, kad, atsižvelgiant į mažą šalių dukros amžių, jos dienos režimą, šalių dukros interesus geriau atitiktų jos grąžinimas į gyvenamąją vietą pasibaigus ieškovo ir dukros bendravimui 18.00 val.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį ir nustatyti tokią ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką: 1) atsakovas su dukra B. Z. gali neribotai bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis; 2) atsakovas su dukra gali susitikti kiekvieną dieną atviroje erdvėje, t. y. lauke. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė nepilnamečio vaiko interesus, nukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl yra pagrindas keisti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką.
6.2. Teismas nepakankamai nuosekliai išanalizavo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, susijusius su nepilnamečio vaiko gyvenamąja vieta ir bendravimo su ieškovu tvarkos nustatymu, nevertindamas, ar tai nekenks vaiko interesams. Nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, kad šalių dukra yra tik ketverių metų amžiaus, todėl yra būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko teisę į stabilią namų aplinką, dienos režimą bei bendravimą ir ryšį su motina. Ieškovas nepateikė duomenų, jog atsakovė neleidžia ieškovui bendrauti su dukra ar kitaip siekia apriboti vaiko ir tėvo bendravimą. Mergaitė praranda galimybę nuosekliai lankyti ugdymo įstaigą, praranda socialinius ryšius su savo turimais draugais, netenka galimybės tobulėti kartu su savo bendraamžiais ugdymo įstaigoje.
6.3. Šalių dukra darbo dienomis lanko darželį, į kurį atsakovė ją veda kiekvieną darbo dieną 8.00 val. ryte. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nutarė, kad vaiko tėvas nepilnametę mergaitę gali pasiimti bet kurią savaitės dieną 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos. Nutarties neįmanoma įvykdyti, nes darbo dienomis vaiko motina dirba, todėl iki 10 valandos laukti vaiko tėvo namuose su mergaite ji neturi jokių galimybių.
6.4. Teismas nesuteikė teisės atsakovei pateikti atsiliepimo į ieškovo prašymą, o išimties tvarka skubiai jį patenkino, suteikiant vaiko tėvui tokia nutartimi piktnaudžiauti motinos ir vaiko atžvilgiu.
Atsiliepimas
6.5. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, jog atsakovė iš esmės sutiko, kad ieškovas bendrautų su dukra dvi dienas iš eilės su dviem nakvynėmis, motyvuojant tuo, jog atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė nustatyti, kad ieškovas kas antrą savaitgalį pasiima dukrą iš ikimokyklinės įstaigos 17:30 ir grąžina ją į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 18:00 val. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė sutinkanti, jog jų nepilnametė dukra praleistų dvi naktis iš eilės pas ieškovą tik kas antrą savaitę, tačiau nebuvo sutikusi su ieškovo siūloma tvarka. Taip pat atsakovė niekuomet nebuvo sutikusi ir su tuo, kad ieškovas darbo dienomis galėtų pasiimti nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos su nakvynėmis, nepaisydamas mergaitės lankomos ugdymo įstaigos grafiko. Teismas nevertino aplinkybės, jog atsakovė atsiliepimą į ieškinį pateikė 2020 m. liepos 28 d., t. y. nuo šio procesinio dokumento pateikimo dienos yra praėję daugiau nei pusė metų, vadinasi, nebuvo analizuojama faktinė situacija, susiklosčiusi tarp ieškovo ir atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo metu. Teismas nevertino aplinkybės, jog 2020 m. gruodžio 21 d. atsakovė pateikė priešieškinį, kuriame aiškiai išdėstė pageidaujamą bendravimo tvarką tarp ieškovo ir nepilnametės dukters.
6.6. Teismo nustatyta bendravimo tvarka prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 22 d. nutarimui Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo. Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas karantinas nuo 2020 m. gruodžio 16 d. 00:00 val. iki 2021 m. sausio 31 d. 24:00 val. Šiuo laikotarpiu yra draudžiami daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio artimi kontaktai, išskyrus neatidėliotinus atvejus, kai reikia suteikti pagalbą, prižiūrėti sergančius ar negalinčius savimi pasirūpinti asmenis. Šalių dukra gyvena su ieškove, o atsakovas gyvena kartu su savo motina D. Z., todėl yra pagrindas konstatuoti, kad tai du atskiri namų ūkiai. Realiai vykdyti teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį, nepažeidžiant 2020 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priimto nutarimo Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, yra neįmanoma.
6.7. Atsakovė, atsakingai vertindama galimas bendravimo su kitu šeimos ar namų ūkiu rizikas, prioritetą teikia nuotoliniam bendravimui bei sutinka, jog ieškovas susitiktų su dukra lauke, laikantis visų saugumo reikalavimų. Siekiant apsaugoti savo pačios ir vaiko sveikatą atsakovė sutinka, jog ieškovas neribotai bendrautų su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis. Nors šalių tarpusavio elgesys išlieka konfliktiškas, tačiau atsakovė rodo pastangas, bendrauja, lanksčiai stengiasi prisiderinti prie ieškovo ir jo kintančio darbo grafiko. Ieškovo argumentas, jog, jo teigimu, atsakovė nurodė neleisianti ieškovui bendrauti su dukra, yra neteisingas, pateiktas tik siekiant be pagrindo apšmeižti savo buvusią sutuoktinę.
6.8. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-973-1060/2020 ieškovas yra kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Šioje byloje Alytaus apylinkės teismas 2020 m. spalio 13 d. priėmė nutartį, kuria nutarė pakeisti kaltinamajam V. Z. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neįvykti – sąlygos nesilankyti (duomenys neskelbtini), taikymo apimtį ir ją išdėstyti taip: nesilankyti (duomenys neskelbtini), išskyrus leidimą V. Z. apsilankyti adresu (duomenys neskelbtini) tris kartus per savaitę po vieną valandą, nesant minėtu adresu nukentėjusiosios R. A. – Z., iš anksto suderinus su ja apsilankymo laiką. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi išaiškino Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartį, nurodant, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. Nr. 1226 nutarimo 2.1.8.1. punkto ir 2.1.8.3. punkto galiojimo laikotarpiu V. Z. gali bendrauti su nepilnamečiu vaiku, nesilankydamas R. A. – Z. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), prioritetą teikdamas nuotoliniams būdams bei susitikimams lauke, o norėdamas pasiimti savo daiktus iš minėto buto, V. Z. gali kreiptis į R. A. – Z., kuri daiktus perduotų neįeinant jam į patalpas.
Šalies argumentai
6.9. Ieškovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareikšti reikalavimai iš esmės apima visapusišką ir artimą ne laikinai, o nuolatinei nepilnametės dukros bendravimo su tėvu tvarkai, kas leidžia daryti išvadą, jog ieškovas paminėtu prašymu siekė ginčo išsprendimo iš esmės. Teismas tokį ieškovo prašymą turėjo atmesti, kadangi nėra jokio pagrindo manyti, jog bylos nagrinėjimas gali užtrukti tokį ilgą laiko tarpą. Teismas priėmė skundžiamą nutartį, kuria įtvirtino ne laikiną tėvo bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku, bet iš esmės nepagrįstai siekė nustatyti nuolatinę vaiko ir tėvo bendravimo tvarką.
Atsiliepimas
2. Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
7.1. Nesutiktina su atsakovės argumentais, jog teismas turėjo išklausyti atsakovės poziciją dėl jo prašomos nustatyti bendravimo su dukra tvarkos. Bendra tvarka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas yra nagrinėjamas apie jį nepranešus asmeniui, kurio atžvilgiu yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, ir tik išimtiniais atvejais (kai, teismo vertinimu, tai yra būtina) pranešus.
7.2. Paneigtinas atskirojo skundo teiginys, kad dukra dėl nustatytos laikinos bendravimo tvarkos negalės lankyti darželio, į kurį ją atsakovė veda kiekvieną dieną nuo 8 val. ryto, ir kad atsakovė negalės laukti ieškovo iki 10 val. ryto namuose, kad jis paimtų iš namų dukterį, nes atsakovė darbo dienomis dirba. Dukra nelanko darželio nuo 2020 m. spalio mėn., atsakovė ją augina namuose, nes pati dirba nuotoliniu būdu iš namų. Šios aplinkybės yra nurodytos atsakovės 2020 m. gruodžio 20 d. prašyme Alytaus apylinkės teismui dėl išaiškinimo vykdant teismo nutartį karantino laikotarpiu. Taigi, atsakovė melagingai nurodo aplinkybes dėl dukters neva lankomo darželio, tuo siekdama apriboti ieškovo bendravimą su dukra.
7.3. Ieškovas turi teisę maksimaliai bendrauti su dukra (CK 3.175 str. 2 d.). Ieškovo gyvenamoji vieta yra tinkama aplinka augti nepilnametei dukrai, tai nurodyta Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje, taigi paneigtinas atsakovės teiginys, kad nebus užtikrinta dukrai saugi ir tinkama gyvenamoji aplinka, bendravimas ir ryšys su motina.
7.4. Paneigtinas atsakovės teiginys, kad teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka prieštarauja Vyriausybės nutarimui, kuriame konstatuota, jog draudžiami daugiau nei vieno šeimos ir (ar) namų ūkio artimi kontaktai. Prie atskirojo skundo pridėtame Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išaiškinime nurodyta, kad nepaisant to, jog asmuo ir jo vaikai gyvena skyriumi, jie laikomi šeima, o vaikai net ir išsituokus tėvams laikomi kiekvieno iš išsituokusių tėvų šeimos nariais. Todėl jiems nėra taikomas Vyriausybės nutarimu priimtas draudimas dėl artimų kontaktų ir nepilnametis vaikas gali susitikti tiek su santuoką nutraukusiu tėčiu, tiek su mama. Atskirai gyvenančių tėvų bendravimas su vaiku yra jų teisė ir pareiga.
7.5. Atsakovė siūlo ieškovui su dukra bendrauti neribotai nuotolinio ryšio priemonėmis. Dukra yra ketverių metų, ji pati savarankiškai nemoka naudotis nuotolinio ryšio priemonėmis, yra priklausoma nuo motinos ambicijų ir norų, todėl nuotolinis bendravimas praktiškai būtų neįgyvendintas, nes paskutiniu metu per tris dienas su dukra ieškovas kalbėjo iš viso apie tris minutes, nes atsakovė nuolat išjungdavo Skype programą. Susitikimai su dukra lauke neužtikrintų nei ieškovo, nei dukters poreikio normaliam ilgesniam bendravimui, nes yra žiemos sezonas, anksti temsta, oras dažnai nepalankus ilgesniam buvimui lauke.
7.6. Karantinas Vyriausybės nutarime nustatytomis sąlygomis tęsis ribotą laiką ir neatmetama galimybė, kad nuo sausio 17 dienos gali būti švelninamos karantino sąlygos, o santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimas gali užtrukti ilgesnį laiką, nes atsakovė nelinkusi sudaryti taikos sutartį. Laikina bendravimo tvarka nustatyta ne tik karantino metu, bet iki teismo sprendimo priėmimo dienos, todėl atsakovės siūloma ieškovo bendravimo su dukra tvarka yra ydinga ir pažeidžia jo kaip tėvo teises maksimaliai ir betarpiškai bendrauti su dukra.
7.7. Atsakovės prie atskirojo skundo pateikta Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-973-1060/2020, kuria buvo išaiškinta 2020 m. spalio 13 d. nutartis, neturi sąsajos su skundžiama nutartimi. Baudžiamojoje byloje buvo priimta nutartis dėl ieškovui paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – sąlygos nesilankyti (duomenys neskelbtini), taikymo apimties pakeitimo. Teismo išaiškinime nurodyta, kad V. Z. su nepilnamečiu vaiku gali bendrauti nuotoliniu būdu. Šioje nutartyje akcentuotas ieškovo lankymosi bute (duomenys neskelbtini), laikas. Skundžiama nutartis priimta dėl laikinos ieškovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarkos, todėl teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-973-1060/2020 neturi prejudicinės galios.
7.8. Atmestinas atskirojo skundo teiginys, kad teismas nutartimi įtvirtino ne laikiną tėvo bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku, bet iš esmės nepagrįstai siekė nustatyti nuolatinę vaiko ir tėvo bendravimo tvarką. Tokią išvadą atsakovė padarė remdamasi tuo, kad ieškovas prašė nustatyti jo bendravimo tvarką su dukra ir per Šv. Velykas, o atsakovė abejoja, kad bylos nagrinėjimas gali užtrukti tokį ilgą laiko tarpą. Teismo posėdis šioje byloje paskirtas š. m. sausio 25 d., tačiau dėl karantino, atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos rekomendacijas, gali būti atidėtas. Abejotina, ar per vieną teismo posėdį pavyks išnagrinėti bylą, nes atsakovė žada pateikti byloje priešieškinį bei prašo apklausti liudytojus. Teismo sprendimą šalys turi teisę skųsti apeliacine tvarka, todėl sprendimas gali įsiteisėti kur kas vėliau, nei iki šv. Velykų, kurios bus švenčiamos balandžio 4-5 dienomis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
5. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
6. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-973-1060/2020; Lietuvos Respublikos Seimo nario Žmogaus teisių komiteto pirmininko T. V. R. elektroninį laišką; V. Z. rašytas SMS, socialinių tinklų žinutes; el. laiškus.
7. Atsakovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė atsakovės Alytaus apylinkės teismui teiktą prašymą dėl išaiškinimo vykdant teismo nutartį karantino laikotarpiu.
8. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).
9. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovės pateiktą Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-973-1060/2020, Lietuvos Respublikos Seimo nario Žmogaus teisių komiteto pirmininko T. V. R. elektroninį laišką bei ieškovo pateiktą atsakovės 2020 m. gruodžio 21 d. prašymą Alytaus apylinkės teismui, nes šie dokumentai yra byloje ir su jais teismas gali susipažinti per teismų informacinę sistemą LITEKO.
10. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui likę įrodymai priimtini. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti. Atkreiptinas dėmesys, kad visi šalių į bylą pateikti įrodymai bus įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės, šio apeliacinio proceso metu sprendžiamas šalių nepilnametės dukters laikino bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos klausimas, kurio sprendimo metu teismas išsamaus visų byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį: abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
12. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-04-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
13. Nesutiktina su atsakove, kad teismas nepakankamai nuosekliai išanalizavo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, susijusius su nepilnamečio vaiko gyvenamąja vieta ir bendravimo su ieškovu tvarkos nustatymu, nevertindamas, ar tai nekenks vaiko interesams.
14. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalių dukra yra ketverių metų amžiaus, ji lanko (duomenys neskelbtini). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. spalio 1 d. išvadoje nurodyta, kad ieškovo buities ir gyvenimo sąlygos geros, aplinka tinkama augti nepilnametei B. Z.. Atsakovė nepateikė duomenų, kad mergaitė dėl savo amžiaus ar kitų savybių negalėtų pasilikti dviem nakvynėms pas tėtį. Priešingai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodyta, kad pokalbio su R. A.-Z. metu pati atsakovė teigė, kad mergaitė noriai bendrauja su tėčiu, nori svečiuotis jo gyvenamojoje vietoje. Vertinant protingumo principu, tai, kad pagal pirmosios instancijos teismo nustatyta tvarką mergaitė 3 dienas per savaitę praleis su ieškovu (tos dienos gali sutapti ir su darbo dienomis), bet nelankys ugdymo įstaigos, taip pat nesudaro pagrindo išvadai, kad mergaitės ikimokyklinis ugdymas bus sutrikdytas, ji neteks galimybės tobulėti kartu su savo bendraamžiais ar kad tokiu būdu praras socialinius ryšius su savo draugais.
15. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimui Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“.
16. Kasacinis teismas 2021 m. kovo 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, yra išaiškinęs, jog karantino paskelbimas Lietuvoje neribojo tėvų ir vaikų šeiminių santykių, išskyrus, jei tai buvo reikalinga dėl kitų būtinų saugaus gyvenimo priemonių, pavyzdžiui, izoliacijos grįžus iš užsienio valstybių, susirgus koronavirusine infekcija, turėjus kontaktą su sergančiuoju ir pan., taikymo, t. y. siekiant pagrindinio šio režimo paskelbimo tikslo – sustabdyti ir riboti infekcijos plitimą. Šioje byloje teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad nors Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus antrąjį karantiną buvo įvesta daugiau apribojimų asmenims, pavyzdžiui Vyriausybės 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1364 buvo nustatytas daugiau nei dviejų šeimų ir (ar) namų ūkių artimų kontaktų draudimas, o Vyriausybės 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1418 nuo 2020 m. gruodžio 16 d. Lietuvos Respublikoje buvo įvestas asmenų judėjimo tarp savivaldybių ribojimas, tėvo (motinos) teisė ir pareiga bendrauti su nepilnamečiu vaiku, kaip ir nepilnamečio vaiko teisė palaikyti ryšius su atskirai gyvenančiu tėvu (motina), neturėtų būti ribojama per se (savaime). Minimoje byloje kasacinis teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad, kai šeiminiai santykiai turi būti palaikomi tarp skirtinguose namų ūkiuose gyvenančių asmenų, pavyzdžiui, tėvo (motinos) ir vaiko, negyvenančių kartu, bendravimo sąlygų nustatymas tampa visos šeimos, apimančios ne tik tėvą (motiną) ir vaiką, bet ir jų kitus šeimos narius, interesu. Tai reiškia, kad tėvo (motinos) teisė ir pareiga bendrauti su vaiku negali pažeisti kitų asmenų teisių, pavyzdžiui, neturėtų būti leidžiamas bendravimas su vaiku, kurio namų ūkyje yra koronavirusinės infekcijos atvejų, arba jei tėvo (motinos), siekiančio įgyvendinti pareigą bendrauti su vaiku, namų ūkyje yra nustatyta infekcija ar izoliuojasi kiti šeimos nariai. Net jei bendravimas su atskirai gyvenančiu tėvu (motina) galėtų nekelti grėsmės nei vaiko, nei tėvo (motinos) sveikatai, pirmiau nurodytos aplinkybės gali būti didinančios riziką tėvo (motinos) ir vaiko namų ūkiuose gyvenantiems asmenims užsikrėsti infekcija. Būtent dėl to tėvas (motina), negyvenantis kartu su vaiku ir siekiantis įgyvendinti savo teisę ir pareigą bendrauti su vaiku karantino režimo sąlygomis, kaip ir tėvas (motina), gyvenantis su vaiku, turi dalytis informacija tarpusavyje ne tik apie savo ir vaiko sveikatą, bet ir apie kitus jų šeimos narius. Priešingu atveju gali kilti informacijos trūkumo problema, dėl kurios bent viena iš šalių gali būti nelinkusi sudaryti sąlygas palaikyti šeiminius ryšius su vaiku tiesiogiai bendraujant.
17. Taigi atsakovės nurodyti argumentai, kad karantino metu galimas atsakovo bendravimas su dukra tik nuotoliniu būdu ar susitinkant lauke dėl to, kad atsakovas gyvena su savo motina, nepatvirtina pakankamo pagrindo riboti tėvo tiesioginį bendravimą su vaiku. Vien tai, kad šalių dukra susitiks ir bendraus su tėvu jo gyvenamojoje vietoje, tiesiogiai, neturėtų būti savaime riziką didinanti aplinkybė, jei nėra nustatyta sąlygų taikyti kitas saugaus gyvenimo priemones.
18. Pasisakydamas dėl atsakovės atskirojo skundo argumento ieškovui paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neįvykti sąlygos nesilankyti (duomenys neskelbtini), – taikymo apimties apeliacinės instancijos teismas iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Alytaus apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-973-1060/2020 V. Z. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį išteisino neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikino V. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 3 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-182-245/2021 Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. U. ir nukentėjusiosios R. A.-Z. apeliacinius skundus atmetė, Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendį pakeitė. Pakeitė išteisinimo pagrindą ir V. Z. išteisino vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kadangi kardomosios priemonės ieškovo atžvilgiu yra panaikintos, nėra jokių apribojimų jam lankytis atsakovės ir dukters gyvenamojoje vietoje ar betarpiškai bendrauti su dukra.
19. Iš dalies sutiktina su atsakove, kad teismo nustatyta bendravimo tvarkos sąlyga, kad ieškovas dukrą gali pasiimti darbo dienos 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos, kai mergaitė lanko ugdymo įstaigą, nėra racionali. Byloje nėra duomenų apie dabartinį atsakovės darbo atlikimo būdą (t. y., ar atsakovė namuose dirba nuotoliniu būdu), be to, laikina bendravimo tvarka yra nustatyta ne tik karantino metu, tačiau iki teismo sprendimo priėmimo, todėl tikslintinas skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies 1 punktas, nurodant, kad tėvas per savo išeiginę dieną pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos 10 valandą.
20. Atskirasis skundas grindžiamas ir tuo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nesuteikė teisės atsakovei pateikti atsiliepimo į ieškovo prašymą, o išimties tvarka skubiai jį patenkino, suteikiant vaiko tėvui tokia nutartimi piktnaudžiauti motinos ir vaiko atžvilgiu.
21. Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį, teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama kitai šaliai. CPK nenumato atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareikalavimo. Pažymėtina, kad teisė būti išklausytam tokiu atveju suteikiama vėliau, kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą su atskiruoju skundu dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kartu pateikiant atitinkamus įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-810/2014; 2014-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1045/2014; 2015-05-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-698-186/2015). Todėl ir šis atsakovės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
22. Minėta, jog teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas šiuo atveju yra laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas siekiant išvengti šalių konfliktinių situacijų, kylančių dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Tinkamiausia ir geriausiai atitinkanti tėvų bei vaiko interesus bendravimo tvarka bus nustatyta bylą išnagrinėjus iš esmės.
23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
6. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo laikiną bendravimo tvarką su nepilnamete dukra, teisingai pritaikė laikinąją apsaugą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Ji iš esmės paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas patikslina tik pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties rezoliucinės dalies 1 punktą ir jį išdėsto taip: „ 1) kiekvieną savaitę tėvas per jam suteiktą išeiginę dieną pasiima dukrą su savimi iš jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos 10 valandą ir bendrauja su ja tris dienas iš eilės iki trečios bendravimo dienos 18.00 valandos, t. y. su dviem nakvynėmis, ir, pasibaigus bendravimo laikui, grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą iki 18.00 valandos;“
Dėl žyminio mokesčio
7. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė 2020 m. gruodžio 28 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad yra sumokėjusi 38 Eur žyminį mokestį.
8. CPK 80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Pagal CPK 80 straipsnio 5 dalį, už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl Civiliniame kodekse numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Sistemiškai taikant CPK 80 straipsni 2 dalį ir 5 dalį, žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių neturėjo būti mokamas, todėl atsakovei grąžintinas.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties rezoliucinės dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „ 1) kiekvieną savaitę tėvas per jam suteiktą išeiginę dieną pasiima dukrą su savimi iš jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos 10 valandą ir bendrauja su ja tris dienas iš eilės iki trečios bendravimo dienos 18.00 valandos, t. y. su dviem nakvynėmis, ir, pasibaigus bendravimo laikui, grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą iki 18.00 valandos;“
Grąžinti atsakovei R. A.-Z. 38 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. gruodžio 28 d. AB „Swedbank“ banke mokėjimo nurodymu. Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.