Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Audronė KartanienėTeisėja Regina GudienėBaudžiamoji byla Nr. 1A-323/12Teisminio proceso Nr. 1-17-1-00509-2011-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.1., 2.4.6.3.2., 2.4.6.3.4.(S)

2012 m. balandžio 26 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios R. G. bei nuteistojo P. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo P. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš P. L. Valstybinei ligonių kasai priteista 4611,35 Lt R. G. gydymo išlaidų atlyginimas.

Iš P. L. nukentėjusiajai R. G. priteista 580,42 Lt turtinės bei 70000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. L. nuteistas už tai, kad jis sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: laikotarpiu nuo 2011-03-11 vakaro, tiksliai nenustatyto laiko, iki 2011-03-12, 8.38 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tyčia kumščiais sudavė nukentėjusiajai R. G. ne mažiau 11 smūgių į įvairias kūno vietas, dėl ko buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata: padarytos daugybinės kraujosruvos veide, kakle, pečių srityse, kairiame žaste, krūtinės kairėje pusėje, kojose, muštinės žaizdos nosies ir apatinės lūpos srityse, nosies kaulų ir kairio skruostikaulio lanko lūžiai, pilvo sumušimas su plonžarnės pasaito plyšimu.

Remiantis Civilinio kodekso nuostatomis, skunde daroma išvada, jog teismui pateikus įrodymą, kuris pagrindžia būsimos plastinės operacijos būtinumą bei jos kainą, atmesti nukentėjusiosios reikalavimą dėl 14000 Lt nebuvo pagrindo, dėl ko skundžiamas nuosprendis dalyje dėl civilinio ieškinio keistinas, iš P. L. priteisiant ieškovės prašomas sumas.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas galėjo jo atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir skirti jam švelnesnę nei laisvės atėmimas bausmę, kadangi buvo visos įstatyme numatytos tam reikalingos sąlygos. Tuo tarpu bylą nagrinėjęs teismas neatsižvelgė į bausmės individualizavimo pagrindus, numatytus baudžiamuosiuose įstatymuose, todėl mano, kad jam teismo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė prieštarauja teisingumo principui.

Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas taipogi nepagrįstai iš jo priteisė nukentėjusiajai R. G. 70000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, nuteistojo turtinę padėtį bei suformuotą teismų praktiką, tokia suma yra nepagrįstai didelė. Tuo tarpu teismas, priteisdamas nukentėjusiajai tokio dydžio neturtinę žalą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, pagal kurią tokio pobūdžio bylose atlygintina ne didesnė nei maždaug 30 000 Lt neturtinė žala.

Atsikirtimu į nuteistojo P. L. apeliacinį skundą nukentėjusioji R. G. mano, kad nuteistojo skundas nepagrįstas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pastarajam paskyrė laisvės atėmimo bausmę arčiau sankcijoje numatyto minimumo. Toks bausmės skyrimas, pagal R. G., atitinka BK numatytas bausmių skyrimo taisykles. Pažymi, kad nuteistajam nėra jokio pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatų ir skirti jam švelnesnę, negu numatyta įstatymo bausmę, t. y. bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad P. L. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, dėl ko nėra ir pagrindo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnyje numatytą bausmės vykdymo atidėjimą. Nurodo, kad nuteistojo skundo argumentai dėl jai priteisto neturtinės žalos dydžio, taipogi yra nepagrįsti. Nukentėjusiosios teigimu pirmosios instancijos teismas įsigilino į eilę svarbių aplinkybių ir teisingai nustatė jai priteistinos neturtinės žalos dydį baudžiamojoje byloje. Aplinkybę, kad po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nuteistasis atlygino jai dalį, t. y. 10 000 lt neturtinės žalos, pastaroji vertina kaip nuteistojo siekį išvengti realios laisvės atėmimo bausmės.

Teismo posėdyje nukentėjusioji R. G. prašė jos apeliacinį skundą patenkinti, nuteistojo P. L. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis P. L. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusiosios skundą atmesti. Prokuroras prašė nukentėjusiosios R. G. ir nuteistojo P. L. apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. L. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nukentėjusiosios R. G. apeliacinis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 dienos nuosprendis keistinas ( BPK 328 str. 1 p.,2 p.,4 p.).

Dėl nuteistajam P. L. paskirtos bausmės

Nuteistasis P. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė BK 62 straipsnio nuostatų ir nepaskyrė jam švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmė, taipogi nesprendė klausimo dėl galimybės atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nuteistojo teigimu, jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui.

Apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai netaikė jo atžvilgiu BK 62 ar 75 straipsniuose įtvirtintų nuostatų, yra nepagrįsti ir turi būti atmesti.

Pagal BK 75 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, šio įstatymo taikymo klausimas gali būti sprendžiamas tuomet, kai asmuo nuteistas už vieną ar kelis nesunkius ir ( ar ) apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytą nusikaltimą ( - mus ), nusprendus, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu, sprendžiant BK 75 straipsnio taikymą, esminę reikšmę turi padarytos veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis. Nurodytos bausmės vykdymo sąlygos yra imperatyvios ir nustato BK 75 straipsnio taikymo ribas. Viena iš tokių ribų – sunkaus nusikaltimo padarymas, kuris savaime panaikina galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Tuo tarpu kaip jau aukščiau buvo minėta, apeliantas yra nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje padarymą, kuri pagal įstatymą priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.), dėl ko BK 75 straipsnio taikymo klausimas šioje byloje iš viso negali būti sprendžiamas.

BK 62 straipsnis reglamentuoja atvejus, kuriems esant teismas gali paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę. Tačiau nagrinėjamu atveju, nuteistojo atžvilgiu taikyti minėtus įstatymus nėra jokio pagrindo.

BK 62 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.

Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pripažino nuteistojo P. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2). Taipogi teisėjų kolegija pripažįsta nuteistojo P. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir savanorišką padarytos turtinės žalos atlyginimą (BK 59 str. 1 d. 3 p.), t. y. tai, kad nuteistasis savanoriškai atlygino visą Valstybinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą – 4611.35 lt, nukentėjusiajai R. G. skundžiamu teismo nuosprendžiu priteistą - 580.42 lt turtinę žalą bei neturtinės žalos dalį – 10 000 lt (2 t. b. l. 79, 88-90). Tačiau byloje nenustatyta, kad apeliantas pats savo noru būtų atvykęs ar pranešęs apie padarytą veiką. Priešingai, kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų, kuriuos vienu ar kitu aspektu patvirtina ir kiti įrodymai, P. L. sumuštai R. G. iškvietė greitąją med. pagalbą tik gavęs jos patikinimą, kad ši atvykusiems medikams nepasakys kas atsitiko. Ir iš tiesų, atvykus greitosios pagalbos gydytojai Č. J., nukentėjusioji teigė, kad ji nieko neprisimena, o nuteistasis P. L. medikei taipogi nepasakė tiesos, nurodydamas, kad sugyventinę jis rado į namus grįžęs paryčiais jau sumuštą. Be to, pastarasis slėpė ir padaryto nusikaltimo pėdsakus: išplovė R. G. galvą, užmerkė savo kruvinus džinsus vonioje, spintele pridengė krauju aptaškytą sieną, sutvarkė butą bei išvalė kraują ir kaip pats pripažino, bijodamas atsakomybės, policijos pareigūnų neiškvietė. Parodymus apie padarytą nusikaltimą pastarasis davė tik po to, kai nekentėjusiosios brolio pastangomis, buvo sulaikytas.

Nustatyta aplinkybė rodo, kad taikyti BK 62 straipsnio 1 dalį ir nuteistajam P. L. šiuo pagrindu skirti švelnesnę negu įstatymas numato bausmę, negalima, nes šiai normai taikyti nėra aptartame straipsnyje numatytų sąlygų visumos.

Pagal įstatymo prasmę bei susiformavusią teismų praktiką taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, numatytų šio straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Tik konstatavęs šių sąlygų visumą, teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę (kasacinės nutartys Nr. 2K-511/2010, Nr. 2K-400/2007, 2K-625/2007, 2K-289/2011). Bylos duomenys patvirtina, kad yra nustatytos dvi nuteistojo P. L. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, iš kurių viena – žalos atlyginimas, atitinka BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytą šios normos taikymo pagrindą (bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta). Tokiu atveju kitos antros atsakomybę lengvinančios aplinkybės, būtinos BK 62 straipsnio 2 dalies taikymui, nėra. Be to, nėra nustatyta ir nei vienos iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Taigi ir šiuo atveju nėra nustatytų sąlygų visumos, kurioms esant būtų galima nuteistojo atžvilgiu paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę.

Dėl aukščiau pasakyto tenkinti nuteistojo P. L. apeliacinį skundą šioje dalyje, nėra pagrindo.

Tačiau reikia pažymėti, kad tuo atveju, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalį, teismas, pripažinęs, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, kaip ir skunde teigia apeliantas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, motyvuotai gali taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė paskirti švelnesnę bausmę susijusi su bausmės tikslų tinkamu realizavimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Tačiau nė vienas iš BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų nelaikytinas pagrindiniu, kitiems skiriant tik subordinacinį vaidmenį bausmės skyrimo procese, todėl skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į tikslų visumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-84/2009).

Byloje nustatytos aplinkybės, apibūdinančios P. L. padarytą nusikalstamą veiką ir paties kaltininko pavojingumą, kolegijos nuomone, leidžia spręsti klausimą dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo.

Skundžiamu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad P. L. padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, kuris pagal įstatymą priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.). Tačiau analizuojant P. L. padarytos nusikalstamos veikos motyvus, matyti, kad ši veika iš esmės buvo padaryta dėl nukentėjusiosios R. G. provokuojančio elgesio, t. y. P. L. įskaudinimo. Ir nors abu, t.y. nuteistasis P. L. ir nukentėjusioji R. G. situaciją, kolegijos nuomone, lėmusią nukentėjusiajai smūgių sudavimą, aiškina skirtingai, tačiau akivaizdu, kad išgertuvių metu tarp pastarųjų vykusiame pokalbyje buvo paliesta P. L. skaudinanti intymi bei itin asmeninė tema. Šią išvadą sustiprina ne tik pastarųjų parodymai šiuo aspektu, teismo psichiatrijos ekspertizės metu P. L. nustatyti asmenybės bruožai, kaip padidintas įžeidumas, lengvai sužadinamas emocingumas, pykčio „išliejimas“ į jį įskaudinusį asmenį, bet ir nukentėjusiosios R. G. nurodytos aplinkybės, iš kurių matyti, kad jai uždavus klausimą dėl P. L. vaisingumo, šis iš karto atsistojo ir ji pajuto smūgį į veidą. Pasak nukentėjusiosios, toks P. L. elgesys jai buvo labai netikėtas, kadangi ji pastarąjį pažįsta gana senai, kaip ramų žmogų, kuris net išgėręs būdavo ramus, be menkiausios agresijos. Nustatyta aplinkybė vertinant ją kitų bylos duomenų kontekste, leidžia teigti, kad P. L. nusikalstama veika visgi buvo atsitiktinio pobūdžio, nulemta nepalankiai susiklosčiusios situacijos. Tokią išvadą leidžia daryti visa eilė teigiamų P. L. asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumą mažinančių požymių.

P. L. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savanoriškai atlygino padarytą turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai bei skundžiamu teismo nuosprendžiu iš jo priteistą turtinę žalą R. G., taipogi atlygino ir dalį priteistos neturtinės žalos, ir tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ( BK 59 str. 1 d. 2, 3 p. p. ). Tuo tarpu sunkinančių nuteistojo atsakomybę aplinkybių, pirmosios instancijos teismas, nenustatė. Reikia pažymėti ir tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo, apeliantas atsiprašė R. G., jo tėvai, su kuriais, kaip nustatė teismas, pastarąjį sieja tvirti socialiniai ryšiai, taipogi siekė kiek įmanoma sušvelninti padaryto nusikaltimo padarinius, t. y. nukentėjusiąją lankė tiek ligoninėje, tiek ir namuose, bute padarė remontą (2 t. b. l. 55). Be to, sprendžiant iš kolegijai pateiktų dokumentų, P. L., po skundžiamo teismo nuosprendžio priėmimo sudarė santuoką, todėl šeimoje atsirado mažametis vaikas, o P. L. žmona laukiasi antro (2 t. b. l.91-93).

Suprantama, kad šios aplinkybės nepašalina P. L. padarytos veikos pavojingumo, nesumažina jo kaltės, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, visgi sudaro pagrindą švelninti jo atsakomybę. Nuteistojo asmenybė, jo gyvenimo pokyčiai, kitos išimtinės bylos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti ir P. L. neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės, dėl kurios jis be jokių abejonių prarastų darbą, o tuo pačiu ir galimybę atlyginti nukentėjusiajai priteistą žalą, būtų pažeisti nesenai sukurti jo šeimos bei kiti socialiniai santykiai. Šioje byloje P. L. paskirta bausmė, numatyta BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje, neatitiktų BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimo – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Tokiu būdu teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bylos aplinkybes bei vadovaudamasi BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, mano, jog nuteistajam P. L. gali būti paskirta su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas (BK 48 str.). Tokio pobūdžio bausmė, pagal kolegijos nuomonę, atitinka padarytos veikos aplinkybes, jos pavojingumą bei padarinius, nukentėjusiosios orumą, kaltininko asmenybę bei jo socialinius interesus, dera su teisingumo principo reikalavimais.

Dėl nukentėjusiosios R. G. apeliacinio skundo

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Išimtinais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji R. G. pareiškė 14 440.42 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, prašydama jai priteisti 440.42 lt išleistus vaistams ir kitoms sveikatą atstatančioms priemonėms pagal pateiktus dokumentus, 14 000 lt už nosies rekonstrukcijos operaciją ir 140.00 lt už konsultaciją.

Grįsdama prašomos priteisti turtinės žalos dydį, nukentėjusioji R. G. nurodė, kad be vaistams ir kitoms sveikatą atstatančioms priemonėms išleistų pinigų – 440.42 lt, kuriuos pastaroji pagrindė receptais, kvitais, čekiais, sąskaita faktūra (2 t. b. l. 23), jos laukia nosies rekonstrukcija, naudojant kremzles, ir kvėpavimo atstatymas bei pateikė išrašą iš medicininių dokumentų, UAB „Grožio ir chirurgijos klinikos“ gydytojo išvadą, iš kurios matyti, jog R. G. buvo konsultuota dėl potrauminės „balno formos“ nosies su kvėpavimo sutrikimu, pažymint, jog pacientei tikslinga atvira nosies rekonstrukcija, naudojant ausies kremzles, ir kvėpavimo atstatymas. Preliminari tokios operacijos kaina - 14 000, konsultacijos kaina – 140 lt (2 t. b. l. 22-24).

Pažymėtina, kad nuteistasis ir jo gynėjas šia gydytojo išvada bei joje nurodyta gydymo (iš esmės patirtos žalos kompensavimo) kaina, sprendžiant iš protokole esančių įrašų, nesuabejojo. Tačiau teismas, pagrįstai R. G. priteisęs 580.42 lt turtinės žalos atlyginimą, nukentėjusiosios prašomą priteisti 14 000 lt sumą už būsimą operaciją, nelaikė kaip būtinas ir neišvengiamas ateities išlaidas ir civilinį ieškinį šioje dalyje atmetė. Tokia teismo išvada nėra pagrįsta.

Byloje nustatyta, kad žala nukentėjusiosios R. G. sveikatai – muštinės žaizdos nosies ir apatinės lūpos srityse, nosies kaulų ir kairio skruostikaulio lanko lūžiai, buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais nuteistojo P. L. veiksmais ir paliko padarinius - potrauminę „balno formos“ nosį su kvėpavimo sutrikimu. Teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, kad R. G., siekiant pašalinti nurodytas pasekmes ir ypač atstatyti kvėpavimą, yra reikalinga atvira nosies rekonstrukcija ir tokios plastiko chirurgo paslaugos yra būtinos. Taipogi nekyla ir jokių abejonių dėl UAB „Grožio ir chirurgijos klinikos“ gydytojo nurodytos preliminarios operacijos kainos – 14 000 lt., kuri yra reali.

Taigi nukentėjusiosios R. G. patirta fizinė (kaip turtinė) žala turi būti pašalinama (kompensuojama) per įmanomai trumpesnį laiką ir tam padaryti iš nuteistojo turi būti priteista 14 000 Lt suma. Ši turtinė žala, vertintina kaip realiai atsiradusi, įrodyta ir pagrįsta, o ne kaip būsima žala. Pažymėtina, kad ši teisėjų kolegijos pozicija nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje priteisiant nukentėjusiajai R. G. minėtą sumą kaip turtinės žalos atlyginimą atitinka ir teismų praktiką nagrinėjant bylas dėl civilinių ieškinių sveikatos sutrikdymo atvejais ( kasacinė byla Nr. 2K-7-85/ 2011).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiosios patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Visada svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius, todėl kalbėti apie kažkokio precedento taikymą ar suformuotą praktiką, kaip kad skunde prašo apeliantas, itin sudėtinga.

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgiama į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Kartu pažymėtina, kad žalą padariusio asmens (nuteistojo) turtinę padėtį apibūdinančios aplinkybės pagal CK 6.250 straipsnio nuostatas nelemia neturtinės žalos dydžio išsprendimo klausimo. Iš teismo nuosprendyje išdėstytų argumentų nustatant neturtinės žalos dydį matyti, kad buvo siekiama nepažeisti ne tik nukentėjusiojo teisių į adekvatų, proporcingą atsiradusiems padariniams neturtinės žalos atlyginimą, bet ir protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, šiuo konkrečiu atveju, nukentėjusioji R. G. patyrė didelę žalą sveikatai su liekamojo pobūdžio reiškiniais, iš esmės pasikeitė jos gyvenimo kokybė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl nuteistojo P. L. tyčinių smurtinių veiksmų, buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios R. G. sveikata ( b. l. 38-39 ). Dėl daugybinių kraujosruvų veide, kakle, pečių srityse, kairiame žaste, krūtinės kairėje pusėje, kojose, muštinės žaizdos nosies kaulų ir kairio skruostikaulio lanko lūžio, pilvo sumušimo su plonžarnės pasaito plyšimu, buvo atlikta operacija, nukentėjusioji buvo gydoma reanimacijoje, iškentė pakankamai ilgą pooperacinį gydymą. Dėl visų šių aplinkybių bei likusių padarinių – potrauminės „balno formos“ nosies su kvėpavimo sutrikimu, nukentėjusioji, kaip moteris, be jokių abejonių, patyrė stiprų fizinį skausmą, didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir nepatogumus, bendravimo galimybių bei darbinės veiklos sumažėjimą. Nukentėjusiajai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas iš esmės sukėlė neprognozuojamas pasekmes, ilgalaikį gydymosi procesą bei papildomas operacijas, reabilitacijas, priverstinį darbo pobūdžio pakeitimą (b. l. 16-28 ), kas be jokių abejonių, R. G. trukdo visaverčiam socialiniam gyvenimui – dirbti norimą darbą, tinkamai pasirūpinti savimi socialiai, be to, kaip moteris, dėl deformuoto veido, potrauminės „balno formos“ nosies, negali ir toliau jaustis gerai, atsirado psichologinių problemų.

Visos šios aplinkybės rodo, kad R. G. patirta žala išties didelė, todėl 70 000 Lt nelaikytina pernelyg dideliu žalos už patirtus išgyvenimus atlyginimu. Įvertinusi visas išvardytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad priteistas neturtinės žalos atlyginimas nėra per didelis ir nemato pagrindo jo mažinti, juolab kad teismas atsižvelgė ir į nuteistajam palankius faktus - jo turtinę bei socialinę padėtį, ekonominę situaciją Lietuvoje, nuteistojo konkrečiai atliktus veiksmus, pažymint ir tai, kad nustatytos neturtinės žalos dydis šioje byloje, neprieštarauja susiformavusiai teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose, pvz. asmenims, patyrusiems sunkius sveikatos sutrikdymus, buvo priteista ir 114 000 Lt, ir 30 000 Lt, ir 50 000 Lt, ir 100 000 Lt, ir 20 000 Lt ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-492/2006, 2K-227/2011, 2K-44/2011, 2K-333/2011, 2K-368/2009, 2K-487/2009).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas 70 000 Lt atlygintinos neturtinės žalos dydį, tinkamai pritaikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, vadovavosi kriterijais, nurodytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, motyvavo savo sprendimą konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Priteistas neturtinės žalos dydis iš esmės atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, taip pat šalies ekonominę situaciją, žmonių pragyvenimo lygį.

Dėl aukščiau pasakyto tenkinti nuteistojo P. L. apeliacinį skundą šioje dalyje, taipogi nėra pagrindo.

Tačiau apelianto skundo argumentas, kad jis iki teismo nuosprendžio priėmimo pilnai buvo atlyginęs turtinę žalą, padarytą Valstybinei ligonių kasai, kaip jau aukščiau minėta, yra pagrįstas.

Iš teisėjų kolegijai pateikto mokėjimo nurodymo matyti, kad 2011-11-15 Valstybinei ligonių kasai buvo pervesti 4 611.35 lt, kaip R. G. gydymo išlaidų atlyginimas. Šį faktą patvirtina ir Valstybinės ligonių kasos pažyma (2 t. b. l. 79, 88). Todėl iš nuteistojo P. L. skundžiamu teismo nuosprendžiu Valstybinei ligonių kasai nepagrįstai buvo priteistas 4 611.35 lt turtinės žalos atlyginimas dėl R. G. gydymo. Dėl pasakyto, teismo nuosprendis šioje dalyje turi būti panaikintas, o byla nutraukta.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 4 punktais,

nusprendė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nuosprendį pakeisti:

P. L. pripažintam kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį,

paskirti laisvės apribojimą dvejiems metams, įpareigojant jį per tris mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai R. G. priteistą šiuo nuosprendžiu turtinę žalą.

BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu pripažinti nuteistojo P. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino visą Valstybinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą, nukentėjusiajai R. G. iš jo priteistą skundžiamu teismo nuosprendžiu turtinę žalą bei dalį neturtinės žalos.

Priteisti iš nuteistojo P. L. 14 000 lt nukentėjusiajai R. G. turtinės žalos, susijusios su gydymo išlaidomis nosies rekonstrukcijai ir kvėpavimo atstatymui, atlyginimą.

Nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistojo P. L. priteistas 4 611.35 lt civilinis ieškinys Valstybinei ligonių kasai turtinei žalai atlyginti dėl nukentėjusiosios R. G. gydymo panaikinti ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Kitą nuosprendžio dalį, apeliacinio skundo ribose, palikti nepakeistą.