- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-05
- Bylos Nr.
- AS-299-662/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02577-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato, Kauno, Kauno tardymo izoliatorius Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Jonavos rajono PK
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato ir Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl sprendimų dalių panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. gruodžio 15 d. pateikė skundą, prašydamas: 1) panaikinti Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI) 2016 m. lapkričio 17 d. raštą Nr. 13-155 „Dėl prašymo suteikti informaciją“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. 7S-461 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ dalyse dėl 226 lapų ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-20495-15 dokumentų įteikimo pareiškėjui pasirašytinai 2016 m. gegužės 30 d.; 2) įpareigoti Kauno TI ir Departamentą išnagrinėti pareiškėjo skundus iš esmės, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22, 25 ir 29 straipsnių, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nuostatų; 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 10 000 Eur turtinės ir 90 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, sprendimo vykdymą pavesti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.
Pareiškėjas teigė 2016 m. liepos 18 d. kreipęsis į Kauno TI, prašydamas jam pateikti rašytinius įrodymus Kauno apygardos administraciniam teismui į 2016 m. kovo 24 d. pradėtą administracinę bylą Nr. I-2778-422/2016 prieš atsakovą Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato dėl pareiškėjui ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-20495-15 metu padarytos 10 000 Eur žalos atlyginimo, siekiant įrodyti pareiškėjo teisių į prašomos informacijos gavimą ir diskriminacijos draudimą bei teisės į gynybą pažeidimus neteisėtais veiksmais. Kauno TI 2016 m. liepos 22 d. raštu pareiškėjui atsakė, kad jis 2016 m. birželio 1 d. buvo paleistas į laisvę, todėl jis 2016 m. birželio 30 d. ir liepos 1 d. Kauno TI negalėjo gauti ar išsiųsti laiškų. 2016 m. rugpjūčio 5 d. šį atsakymą apskundus Departamentui, Departamentas 2016 m. rugpjūčio 29 d. rašte padarė išvadą, kad pareiškėjas 2016 m. liepos 18 d. nurodė neteisingas datas, todėl pareiškėjui pasiūlyta patikslinti prašymą ir dar kartą kreiptis į Kauno TI.
Pareiškėjas nurodė 2016 m. rugsėjo 27 d. pakartotinai pateikęs prašymą Kauno TI, tačiau pastarasis 2016 m. spalio 12 d. raštu pareiškėjui pateikė tik dalį prašytos informacijos, patvirtindamas, kad pareiškėjas 2016 m. gegužės 30 d. ir birželio 1 d. Kauno TI darbuotojams įteikė išsiųsti du registruotus laiškus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariatui, tačiau 2016 m. gegužės 30 d. iš minėto komisariato laiškų negavo.
Pareiškėjas paaiškino, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-2778-422/2016 pareiškėjo skundą dėl žalos atlyginimo atmetė nustatęs, jog 2016 m. gegužės 26 d. pareiškėjui buvo išsiųsti 226 lapai dokumentų kopijų. Dėl šios priežasties 2016 m. spalio 29 d. pareiškėjas trečią kartą kreipėsi į Kauno TI dėl informacijos pateikimo. Kauno TI ginčijamu 2016 m. lapkričio 17 d. raštu pripažino savo neteisėtus veiksmus, t. y. kad Kauno TI Įskaitos skyriaus darbuotoja pareiškėjui 2016 m. gegužės 30 d. pasirašytinai įteikė 2016 m. gegužės 27 d. gautus dokumentus, bet ne laiške, o siuntinyje. Taigi, pranešimai nebuvo atsiųsti paštu, kaip neteisėtai 2016 m. spalio 20 d. sprendimu konstatavo Kauno apygardos administracinis teismas. Pareiškėjas pažymėjo, kad Kauno TI 2016 m. lapkričio 17 d. rašte pateikti duomenys neatitiko tikrovės, kadangi pareiškėjui buvo įteikti tik du pranešimai, bet ne 226 lapai ikiteisminio tyrimo bylos dokumentų kopijų. Departamentas skundžiamu 2016 m. lapkričio 28 d. raštu šios aplinkybės nepaneigė. 2016 m. lapkričio 28 d. rašte Departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjo pretenzijos Kauno TI buvo nepagrįstos, nes 2016 m. gegužės 27 d. Jonavos rajono policijos komisariato vyresnioji tardytoja J. K. pati atnešė pareiškėjui adresuotus du pranešimus, kartu su 226 lapų ikiteisminio tyrimo bylos dokumentų kopijų, šie dokumentai pareiškėjui neva pasirašytinai įteikti 2016 m. gegužės 30 d., kadangi ant minėtų pranešimų kopijų yra pareiškėjo pavardė, vardas, data ir parašas su prierašais „kopiją gavau“ ir „pranešimą gavau“. Pareiškėjo atžvilgiu buvo padaryta organizuota neteisėta veika, sukėlusi teisines pasekmes ir žalą, kuri turi būti atlyginta.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. B. skundą ir jį su priedais grąžino pareiškėjui.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašė panaikinti Kauno TI 2016 m. lapkričio 17 d. rašto Nr. 13-155 „Dėl prašymo suteikti informaciją“ ir Kalėjimų departamento 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. 7S-461 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ dalis, kuriomis konstatuota, jog pareiškėjui 2016 m. gegužės 30 d. buvo pasirašytinai įteiktos 226 ikiteisminio tyrimo dokumentų kopijos. Įvertinęs skundžiamų administracinių aktų dalių turinį, teismas konstatavo, kad minėti aktai šiose dalyse vertintini kaip informacinio pobūdžio dokumentai, kurie nedarė įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, jam nesukėlė jokių savarankiškų teisinių pasekmių. Šiais aktais tik pateikiama informacija, jog pareiškėjui buvo pasirašytinai įteiktos ikiteisminio tyrimo dokumentų kopijos. Atsižvelgiant į tai, skundą dalyje dėl reikalavimų panaikinti Kauno TI ir Departamento atsakymus dalyse dėl 226 lapų ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-20495-15 dokumentų įteikimo pareiškėjui pasirašytinai 2016 m. gegužės 30 d. atsisakyta priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Tuo pačiu pagrindu atsisakytina priimti ir pareiškėjo išvestinius reikalavimus įpareigoti Kauno TI ir Departamentą išnagrinėti pareiškėjo skundus iš esmės ir priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 10 000 Eur turtinės ir 90 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
III.
Pareiškėjas A. B. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjo vertinimu, teismas netinkamai taikė ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi skundžiamoje nutartyje nėra motyvų, kuriais būtų pagrįstas nuostatos dėl skundo padavimo terminų taikymas šioje administracinėje byloje. Skundžiama teismo nutartis priimta pažeidžiant ir ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nes, jeigu skundas ar patikslintas skundas būtų nenagrinėtini administraciniame teisme, turėtų būti nurodyta, į kurią instituciją pareiškėjas turėtų kreiptis arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti skundą (ABTĮ 37 str. 3 d.).
Pareiškėjo nuomone, taip pat pažeistos ABTĮ 5, 6, 7 ir 10 straipsnių nuostatos, o „Lietuvos Respublikos teismų“ veikloje yra organizuoto nusikalstamumo požymių, nes nevienareikšmiška tyčia vilkinamas patikslinto skundo nagrinėjimas iš esmės. Pareiškėjas savalaikiai pašalino skundo trūkumus, nustatytus Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutartimi, o skundžiamoje teismo nutartyje nenurodyta, kokie skundo trūkumai nepašalinti. Tik nepašalinus trūkumų galima atsisakyti skundą priimti. Pareiškėjas teigia, kad patikslinto skundo nagrinėjimas yra tyčia vilkinamas, siekiant, jog pirmiau būtų išnagrinėtas apeliacinis skundas dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2778-422/2016. Pareiškėjas pažymi, kad patikslinto skundo išnagrinėjimas sukels teisines pasekmes Kauno TI ir Departamento priimtais ginčijamais administraciniais aktais pareiškėjui sukeltų pasekmių panaikinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. B. siekia, kad būtų panaikintos Kauno tardymo izoliatoriaus 2016 m. lapkričio 17 d. rašto Nr. 13-155 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. 7S-461 dalys dėl 226 lapų ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-20495-15 dokumentų įteikimo pareiškėjui pasirašytinai 2016 m. gegužės 30 d., taip pat priteistas žalos atlyginimas už šiais aktais pareiškėjui padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
Kauno apygardos administracinis teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad šis skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi ABTĮ nuostatomis.
Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog byla nagrinėjama vadovaujantis ABTĮ redakcija, galiojusia nuo 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), kadangi byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta po 2016 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 1–3 d.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, ABTĮ išdėsčius nauja redakcija, pasikeitė šio įstatymo straipsnių numeracija, todėl atskirojo skundo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu (buv. 37 str. 2 d. 1 p.), atmestini.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015). Taigi, šiuo atveju pirmiausiai būtina nustatyti, ar ginčijamas aktas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas siekė panaikinti Kauno TI 2016 m. lapkričio 17 d. rašto ir Departamento 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. 7S-461 dalis, kuriomis konstatuota, kad pareiškėjui 2016 m. gegužės 30 d. buvo pasirašytinai įteikti 226 lapai ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-20495-15 dokumentų kopijų. Pareiškėjas šį prašymą sieja su tuo, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2778-422/2016 atmetė jo skundą dėl žalos atlyginimo, nustatęs, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariatas minėtas ikiteisminio tyrimo kopijas pareiškėjui išsiuntė paštu, t. y. institucija neatliko neteisėtų veiksmų. Pareiškėjo manymu, panaikinus nurodytas ginčijamų aktų dalis, nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-2778-422/2016 apeliacine tvarka galėtų būti priimtas pareiškėjui palankus sprendimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo, patikslinto skundo ir pateiktų dokumentų turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ginčijami administraciniai aktai (b. l. 19, 20) yra informacinio pobūdžio, todėl jokių teisių ar pareigų pareiškėjui tiesiogiai nesukuria. Be to, iš Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimo turinio ir aplinkybės, kad ginčijami aktai buvo priimti jau priėmus minėtą teismo sprendimą, akivaizdu, jog šie aktai neturėjo jokios reikšmės priimant Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą, kadangi minėtoje byloje buvo spręsta dėl Jonavos rajono policijos komisariato veiksmų, t. y. ikiteisminio tyrimo bylos dokumentų pateikimo (išsiuntimo) pareiškėjui, o ne dėl to, ar Kauno TI darbuotojai šias kopijas pareiškėjui įteikė ir (ar) įteikė tinkamai. Taigi, Kauno TI 2016 m. lapkričio 17 d. rašto ir Departamento 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. 7S-461 panaikinimas pareiškėjo nurodytose dalyse jam nesukeltų jokių teisinių pasekmių.
Dėl atsisakymo nagrinėti patikslintą skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, jog, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Pabrėžtina, jog aplinkybė, kad pareiškėjas savalaikiai pašalino teismo nustatytus skundo trūkumus, per se (lot. – savaime) nereiškia, jog patikslintas skundas bus priimtas. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atvejai, kai administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), be kita ko, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (1 p.). Tai – savarankiškas atsisakymo priimti skundą pagrindas, nepriklausantis nuo to, ar buvo atlikta ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyta skundo trūkumų šalinimo procedūra. Taigi, pareiškėjo argumentai, kad, atlikus trūkumų šalinimą, pirmosios instancijos teismas negalėjo atsisakyti priimti patikslintą jo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, yra nepagrįsti.
Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutartimi nustatyti pareiškėjo skundo trūkumai buvo susiję su, be kita ko, tuo, kad pareiškėjo skundo reikalavimas nebuvo aiškus ir konkretus, t. y. pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kokią ginčijamų aktų dalį jis prašė panaikinti. Nesant tinkamai suformuluoto reikalavimo, pirmosios instancijos teismas iš pirminio (2016 m. gruodžio 15 d.) skundo negalėjo neabejotinai nustatyti, ar pareiškėjo skundo patenkinimas jam sukeltų teisines pasekmes. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas iki pareiškėjui pateikiant patikslintą skundą negalėjo patikrinti, ar egzistavo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje numatyti atsisakymo priimti skundą pagrindai, todėl pirmosios instancijos teismo veiksmai, pirmiau nustatant terminą trūkumams pašalinti ir tuomet atsisakant priimti patikslintą skundą, negali būti pripažinti vilkinimu.
Dėl ABTĮ 33 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos teismo pareigos atsisakius priimti skundą (prašymą, pareiškimą) nurodyti, į kokią instituciją pareiškėjui reikia kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teismo, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti skundą (prašymą, pareiškimą), teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjo skundą (patikslintą skundą) atsisakyta priimti ne todėl, kad jis nagrinėtinas kitoje institucijoje, t. y. kad administraciniai teismai nėra kompetentingi šį ginčą nagrinėti, o todėl, kad, patenkinus pareiškėjo reikalavimą, jo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų ir ginčo nagrinėjimas būtų beprasmis. Taigi, nėra institucijos, kuri šį skundą galėtų nagrinėti. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas pareiškėjui negalėjo nurodyti ir aplinkybių, kurias pašalinus skundas (patikslintas skundas) galėtų būti priimtas, kadangi nenagrinėtinas yra pats skundo dalykas, kurį pašalinus ginčo neliktų. Remdamasi tuo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama teismo nutartis atitiko ABTĮ 33 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.