- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-03-07
- Bylos Nr.
- 1-527-1072/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- R. A.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-00050-19 surinkta medžiaga, kurioje
R. A., gim. (duomenys neskelbtini) , Lietuva, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis R. A. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent:
jis, 2019 m. sausio 1 d., apie 2.25 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,49 promilių girtumas), konflikto metu kambaryje parvertęs ant lovos savo brolį E. A., tyčia dešinės rankos kumščiu trenkė jam į veidą, o po to, du kartus kairės rankos delnu į dešinį šoną, ir tokiu būdu nukentėjusiajam E. A. padarydamas dešinės ausies nubrozdinimą, t.y. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. R. A. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.
Kaltinamasis R. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019-01-01 apie 2 val. 00 min. grįžo pas tėvą A. A. į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Pas tėvą namuose būdavo retai, buvo išgėręs nedaug šampano ir degtinės. Namuose buvo neblaivus brolis E. A., gim. (duomenys neskelbtini). Brolis gulėjo lovoje, esančioje sesės kambaryje. Tėvas taip pat buvo neblaivus. Kaltinamasis parodė, jog grįžo į namus su tikslu nuraminti brolį ir tėvą, nes tėvas paskambino ir pasakė jam, kad brolis E. A. girtas prie jo kabinėjasi ir konfliktuoja. Kol kaltinamasis virtuvėje rūkė, brolis kambaryje rėkavo. Kaltinamasis nurodė, jog nuėjo iki brolio, jis konfliktavo su juo ir sakė: „eik, sudaužysiu tave". Tuomet brolį stumdė nuo savęs, jis vis griūdavo ant lovos. E. A. bandė suimti kaltinamajam už kaklo, bet, panaudodamas jėgą, jis vėl nustūmė brolį ant lovos. Brolis nuo to stumdymo dar daugiau supyko, atsikėlė ir sudavė jam į veidą kumščiu. Po smūgio kaltinamasis labai supyko ir brolį paguldė ant lovos, o tada atėjo tėvas ir brolis jam netikėtai spyrė į veidą. Tada jau truko jam kantrybė ir dešinės rankos kumščiu kaltinamasis trenkė broliui E. A. į veidą vieną kartą, kiti du smūgiai buvo nestiprūs iš delnų per dešinį šoną. Nukentėjusysis iškvietė policiją. Kaltinamasis nebėgo ir laukė kol jie atvažiuos. Taip pat suprato, kad yra kaltas dėl šio nusikaltimo padarymo, gailisi, kad nesusivaldė tuo metu. Kaltinamojo teigimu, brolis, būdamas neblaivus, nuolat taip elgiasi ir veda iš kantrybės. Kaltinamasis pas tėvą daugiau pažadėjo neiti ir nesilankyti, taip pat nekontaktuoti su broliu. Daugiau nieko negalėjo paaiškinti, pasakė viską nemeluodamas (b.l. 63). 2019 m. vasario 13 d. kaltinamasis R. A. apklausos metu parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, jo esmę suprato, pranešime apie įtarimą visos išdėstytos aplinkybės aiškios ir tikslios. Pasiliko prie savo parodymų, duotų pirmos apklausos metu 2019 m. sausio 1 d. Šiuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini) neteistas, tačiau 2019 m. vasario 18 d. 9.30 val. vyks Molėtų teismo rūmuose baudžiamosios bylos nagrinėjimas, kuriame kaltinamasis yra kaltinamas dėl muštynių ir kito asmens sveikatos sutrikdymo. Dėl savo brolio sužalojimo R. A. labai gailėjosi, atsiprašė brolio. Jis jam atleido ir taip pat atsiprašė už savo netinkamą elgesį. Kaltinamasis sutiko, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų baigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, jam paskiriant laisvės apribojimo bausmę (b.l. 68-69).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. A. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Nukentėjusysis E. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad Naujuosius metus sutiko namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), kartu su savo tėvu B. A., seserimi E. A. ir močiute I. A.. Namuose kartu su tėvu vartojo alkoholinius gėrimus. Tą vakarą išgėrė 1 litrą alaus (7,5 laipsnių stiprumo), 0,7 litro talpos degtinės butelį. Jautėsi gerokai apgirtęs. Maždaug apie 2 val. nakties tarp jo ir tėvo įvyko konfliktas, tačiau neatsimena dėl ko susiginčijo. Kažkuriuo metu tėvas paskambino broliui Renatui ir pasiskundė, kad namuose jis šūkauja, kabinėjasi ir konfliktuoja su tėvu. Netrukus į namus atvažiavo brolis, su kuriuo nukentėjusysis taip pat susiginčijo kambaryje, vėliau susistumdė. Kelis kartus brolio buvo parverstas ant lovos, tačiau vis atsikeldavo. Nukentėjusysis parodė, jog galėjo vieną kartą trenkti broliui, tačiau buvo gerokai apgirtęs, todėl tiksliai neatsimena. Nurodė, jog brolį buvo parvertęs ant lovos. Po to, kaltinamasis parvertė jį ant lovos ir vieną kartą trenkė kumščiu iš dešinės rankos į veidą, pataikydamas į dešinį skruostą bei ausį. Kaltinamasis taip pat nukentėjusiajam du kartus kairės rankos delnu trenkė į šoną, pataikydamas į dešinės pusės šonkaulius. Po suduotų smūgių grumtynės baigėsi ir jis pats iškvietė policijos pareigūnus. Ar galėjo kažkuriuo metu netyčia trenkti tėvui konflikto su broliu metu, negalėjo pasakyti, kadangi neprisiminė. Nukentėjusiojo konflikto su broliu sesuo E. A. ir močiutė I. A. nematė, jos buvo kitame kambaryje ir miegojo. Nukentėjusysis parodė, jog su broliu nebūtų susipykęs, jeigu nebūtų tiek daug išgėręs (b.l. 24-26).
Liudytojas B. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pasinaudoja savo įstatymo numatyta teise ir atsisakė duoti bet kokius parodymus prieš savo sūnų R. A. (b.l. 32-33).
Iš tarnybinio pranešimo nustatyta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas, gavus informaciją, jog 2019 m. sausio 1 d. apie 2 val. 25 min., namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), R. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., konflikto metu sumušė savo brolį E. A., gim. (duomenys neskelbtini) kumščiais suduodamas apie tris smūgius į veidą. VŠĮ „Ukmergės ligoninė“ skubios pagalbos skyriuje E. A. diagnozuota apatinės lūpos, dešinio skruosto sumušimas ir dešinės ausies nubrozdinimas (b. l. 1-2).
2019 m. sausio 1 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo K. Š. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad įvykio vietos apžiūrėti nepavyko, nes B. A. atsisakė įsileisti policijos pareigūnus į namus (b.l. 6-7).
Iš alkoholio kiekio matuoklio rodmenų kvito nustatyta, kad 2019 m. sausio 1 d., 2 val. 51 min., alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810 Nr. ARFM-0435“ kaltinamajam R. A. nustatytas 0.49 promilės girtumas (b. l. 16).
2019 m. sausio 11 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog specialistas R. L., susipažinęs su ikiteisminio tyrimo aplinkybėmis ir nukentėjusiojo E. A. atžvilgiu išduotu VŠĮ „Ukmergės ligoninė“ gydytojo išrašu, padarė išvadą, kad E. A. padarytas dešinės ausies nubrozdinimas, paveikus kietu buku daiktu, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Gydytojos stebėtas apatinės lūpos ir dešiniojo skruosto sumušimas, sužalojimo nevertinamas, nes sumušimas nedetalizuotas (b.l. 37-38).
BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).
Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis R. A. 2019 m. sausio 1 d. apie 2 val. 25 min., mušdamas nežymiai sužalojo savo brolį E. A. ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis R. A. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi ir jos trukme (b. l. 84-88).
Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.
Svarstant kaltinamojo R. A. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 79-80). Administracine tvarka baustas nebuvo (b. l. 78). Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, kas lengvina jo atsakomybę. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui. Kaltinamasis yra dirbantis (b. l. 77). Įvertinus aptartas aplinkybes, R. A. yra skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, paliekant prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies trukmę (BK 48 straipsnis). Taip pat paskirti tokius baudžiamajame įstatyme numatytus draudimus ir įpareigojimus, kurie darytų teigiamą įtaką jo elgesiui (BK 48 straipsnio 3 – 7 dalys).
Kaltinamasis R. A. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, pagal kurį viena kardomojo kalinimo (suėmimo) diena prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms, todėl į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas R. A. suėmimo laikas nuo 2019 m. sausio 1 d., 2 val. 45 min., iki 2019 m. sausio 2 d., 10 val. 31 min., tai yra dvi dienos (b. l. 55-58).
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis). Atsižvelgiant į kaltinamojo R. A. asmenybę, padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip prieš savo šeimos narį smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).
2019 m. sausio 2 d. R. A. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – baigtina taikyti pradėjus bausmės vykdymą (b. l. 71-72).
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 421 - 422 straipsniais,
nusprendė:
R. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: 1. nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 2. tęsti darbą UAB „Narbutas Furniture Company“, o netekus darbo – registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3. be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, R. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: 1. nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 2. tęsti darbą UAB „Narbutas Furniture Company“, o netekus darbo – registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3. be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 - 66 straipsnių pagrindu į bausmės atlikimo laiką įskaityti R. A. suėmimo laiką nuo 2019 m. sausio 1 d., 2 val. 45 min., iki 2019 m. sausio 2 d., 10 val. 31 min, tai yra dvi dienas, jas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.
Paskirti R. A. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 8 (aštuonis) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios, išklausant visą šių programų kursą (BK 72² straipsnis).
R. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.
Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika dienų) nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.