Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato (toliau – Šiaulių apskr. VPK Radviliškio r. PK) viršininko apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutarimo, kuriuo R. Ž.:

už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 1 dalyje skirta 120 Lt baudą;

už pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje skirtas administracinis areštas 25 paroms be transporto priemonės konfiskavimo.

Subendrinus nuobaudas apėmimo būdu, R. Ž. skirtas administracinis areštas 25 (dvidešimt penkioms) paroms be transporto priemonės konfiskavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Ž. nubaustas už tai, kad po to, kai jis 2011 m. rugsėjo 19 d. buvo baustas pagal ATPK 129 straipsnį (baudos nesumokėjęs), būdamas neblaivus (1,13 promilės) ir nesant sugražintai teisei vairuoti transporto priemones, 2014 m. balandžio 30 d. 10.30 val. (duomenys neskelbtini) vairavo traktorių „New Holland“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be valstybinės techninės apžiūros, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 238 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 straipsnio 1 dalyje ir 130² straipsnyje.

Apelianto nuomone, teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, neatsižvelgė į tai, kad pažeidėjas vairavo sunkią techniką dieną, gyvenvietėje, kur eismas intensyvus, esant vidutiniam girtumo laipsniui. Teismas pažymėjo, kad traktoriaus konfiskavimas grubai pažeistų nukentėjusio turtinius interesus, neatitiktų protingumo ir sąžiningumo kriterijų, todėl netaikomas. Mano, kad teismas, priimdamas nutarimą, turėjo paskirti administracinę nuobaudą vadovaudamasis ATPK 130² straipsniu, t. y. teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims - baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Teisės pažeidėjas, neblaivus vairuodamas transporto priemonę priklausančią kitam asmeniui, sąmoningai pažeidė ATPK ir tai darė tyčiniais veiksmais. Teisės pažeidėjas suprato, kad neblaivus vairuodamas transporto priemonę pažeidžia įstatymus. Darydamas šį pažeidimą jis sąmoningai naudojosi kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu daiktu (traktoriumi). Tai reiškia, kad teisės pažeidėjas savo tyčiniais neteisėtais veiksmais sudarė tokią situaciją, kai jo laikinai valdomas ar naudojamas kito asmens turtas gali būti prarastas, nes įstatyme yra nustatyta, kad pažeidimo padarymo įrankis yra konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kas yra jo savininkas. Dėl to atsiranda teisinės pasekmės, kurios numatytos įstatyme: turto, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis (automobilis), konfiskavimas. ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu atveju yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš byloje esančios Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro pažymos apie asmens baustumą matyti, kad R. Ž. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas 5 kartus, jam skirtos 2000 Lt, 1600 Lt, 40 Lt, 4750 Lt, 4800 Lt baudos. Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutarimu R. Ž. nubaustas pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį ir 129 straipsnį – 4800 Lt bauda. Iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko rašto matyti, kad R. Ž. yra sumokėjęs jam Šilalės rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 14 d. nutarimu skirtą 4750 Lt baudą, 2007 m. birželio 5 d. nutarimu skirtos 2000 Lt baudos ir 2007 m. liepos 9 d. nutarimu skirtos 1600 Lt baudos išieškojimą vykdo antstolis K. K., Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutarimu skirtos 4800 Lt baudos išieškojimą vykdo antstolė A. P.. Iš antstolė A. P. padėjėjos pateikto rašto matyti, kad antstolės A. P. kontoroje 2011 m. gruodžio 13 d. gautas Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutarimas dėl 1390,18 Eur (4800 Lt) baudos išieškojimo iš R. Ž..

ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos. Iš pirmiau išdėstytų aplinkybių matyti, kad Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutarimas dėl 1390,18 Eur (4800 Lt) baudos išieškojimo iš R. Ž. vykdyti pateiktas nepraleidus nuobaudos pateikimo vykdyti senaties termino.

ATPK 36 straipsnyje nurodyta, kad jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda.

Remdamasis pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad R. Ž. padarytas pažeidimas teisėtai ir pagrįstai kvalifikuotas pagal ATPK 130² straipsnį.

Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad šioje byloje keliamas klausimas tik dėl ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo neskiriant ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytos papildomos administracinės nuobaudos – daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas – taikymo.

ATPK 130² straipsnis numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų arba vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vairuotojų, arba vartojusių alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu.

Iš ATPK 130² straipsnio sankcijos matyti, kad automobilio konfiskavimas yra ne alternatyvi, o privaloma nuobaudos rūšis skirtina asmeniui už šio pažeidimo padarymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, analizuodamas ATPK įtvirtintas normas bei pasiremdamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, yra konstatavęs, jog transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas yra galimas, tik tais atvejais, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje N575-3213/2010).

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių teisės pažeidimų bylų praktikoje (administracinės bylos Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, 2AT-11/2014, 2AT-10-2014 ir kt.) laikosi nuostatos, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad „Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, nes konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Kaip ne kartą konstatuota Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-2791/2009).

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad konfiskuotino turto savininkui R. P. galėjo būti nežinoma apie tai, kad R. Ž. savavališkai paėmė jam priklausantį traktorių ir vairavo jį neblaivus, kad važiavo jo ieškoti, kad traktoriaus vertė yra 208 120 Lt, konstatuoja, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų leidžiančių neabejotinai teigti, kad R. P. buvo atsakingas už jo transporto priemonės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, kad konfiskavus traktorių, R. Ž. būtų paskirta neproporcingai didelė nuobauda, o R. P. patirtų neproporcingai didelius nuostolius, ir remdamasis šių aplinkybių visuma konstatuoja, kad šioje byloje nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir netaikyti ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytos papildomos administracinės nuobaudos –daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas.

Administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Taigi įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-3-2011). Teismo nuomone, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. Ž. paskirta nuobauda 25 parų areštas nebus simbolinė, sukels atitinkamus neigiamus padarinius administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui ir pasieks ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinei nuobaudai keliamus tikslus.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas, priimdamas 2014 m. gegužės 9 d. nutarimą R. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai įvertino padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, kitas nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai pritaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas bei skyrė administracinę nuobaudą, kuri nėra per švelni ir atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį bei pažeidėjo asmenybę, todėl priimto nutarimo keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato viršininko apeliacinio skundo netenkinti ir Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.