- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-13
- Bylos Nr.
- 2A-528-278/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00764-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- R. J., A. Ž.
- Ieškovas
- G. K.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-528-278/2013
Teisėja Zita Gavėnienė Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00764-2012-2
2013 m. rugpjūčio 13 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų R. J. ir A. Ž. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-46-266/2013 pagal ieškovo G. K. įstatyminės atstovės R. K. ieškinį atsakovams R. J., A. Ž. dėl sveikatai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė, atstovaudama G. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), prašė teismą priteisti solidariai iš atsakovų R. J. ir A. Ž. 1 533,59 Lt turtinės bei 7 590 Lt būsimos turtinės žalos, 10 000 Lt G. K. ir 5 000 Lt ieškovei neturtinės žalos. Nurodė, kad 2010-04-23 atsakovų sūnus L. Ž. metė į G. K. akmenį ir pataikė jam į veidą, dėl ko buvo praskelta lūpa ir sužaloti du dantys. Atliktas tyrimas patvirtino atsakovų sūnaus atsakomybę. Nurodė, jog dėl sužalojimų patyrė išlaidų odontologijos klinikose, išlaidas kelionei į Vilnių. Be to, prašė teismą priteisti ir būsimas išlaidas, nes ateityje sūnui bus reikalingos implantacijos operacijos. Teigė, jog dėl sužalojimų ji ir sūnus išgyveno, patyrė daug nepatogumų, be to, sūnus kentė skausmus, o dėl tolimesnio gydymo vėl patirs išgyvenimus ir nepatogumus.
Žemesnės instancijos teismas
Anykščių rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir solidariai iš atsakovų R. J. ir A. Ž. priteisė 1 228, 05 Lt turtinę žalą, 1 500 Lt neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas, o kitoje dalyje ieškinį atmetė. Iš atsakovų valstybės naudai priteisė po 71 Lt žyminio mokesčio, 12,68 Lt pašto išlaidų bei 100 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Konstatavo, jog ieškovės sūnų G. K. sužalojo atsakovų sūnus L. Ž.. Nurodė, kad atsakovai teismui nepateikė įrodymų, kurie paneigtų nustatytas aplinkybes. Teismas atmetė atsakovų teiginius dėl G. K. sužalojimo ir netinkamai suteiktos medicininės pagalbos, nes dėl sužalojimų buvo kreiptasi į odontologus, atliekamas gydymas ir stebėjimas. Reikalavimą dalyje dėl kuro išlaidų atlyginimo teismas atmetė, nes dalis kelionės išlaidų nebuvo pagrįstos įrodymais. Darė išvadą, jog visiškai nėra jokių duomenų, kad sužaloto danties negalima gydyti, gydytojos nurodytos darbų kainos nėra pagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais, todėl pripažino būsimas gydymo išlaidas nepagrįstas. Įvertinęs G. K. sveikatos būklę, sužalojimo aplinkybes, iš dalies patenkino reikalavimą dėl neturtinės žalos. Nurodė, kad nors L. Ž. nuolat negyvena su tėvu A. Ž., atsakovui tenka pareiga vaiku rūpintis bei atlyginti mažamečio veiksmais padarytą žalą lygiomis dalimis su motina.
Šalies argumentai
Atsakovai R. J. ir A. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, rungtyniškumo principą, padarė neteisingas išvadas, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Nurodo, kad dėl G. K. sužalojimo, nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o byloje esantys parodymai neišsamūs, prieštaringi. Mano, jog nebuvo išsiaiškintos visos su G. K. sužalojimu susijusios aplinkybės, nėra tiksliai nustatytas atsakingas asmuo už sužalojimą. Teigia, kad teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes bei tą aplinkybę, jog vaikų parodymai skiriasi. Nurodo, kad atsakovams nebuvo suteikta galimybė ginčyti Anykščių rajono policijos komisariato raštą dėl jų sūnaus kaltės nustatymo, reikalauti atlikti išsamų ikiteisminį tyrimą. Teigia, kad teismas nekreipė dėmesio į klastojimo faktą medicininiuose įrašuose, neatsižvelgė į tai, jog ieškovės sūnus nesiskundė jokiais skausmai, bendravę su juo pareigūnai nematė sužalojimų. Nurodo, kad byloje nėra duomenų apie sužeidimus, jų lokalizaciją, padarymo laiką ir būdą, sveikatos sutrikdymo laipsnį. Teigia, jog dėl atsiradusių komplikacijų yra motinos kaltė. Mano, kad ieškovės patirtos išlaidos nėra tinkamai pagrįstos, o neturtinė žala priteista nepagrįstai, nes ieškovė pati tinkamai nesirūpino sūnumi, be to, ji neturi teisinio pagrindo reikalauti sau neturtinės žalos. Be to, teigia, kad teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes ieškinys patenkintas iš dalies, o jų patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimo teismas nesprendė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą R. K. prašo jį atmesti. Nurodo, jog Anykščių rajono policijos komisariate atliktas tyrimas patvirtino, kad atsakovų sūnus L. Ž. sužalojo jos sūnų G. Nepagrįsti apeliantų teiginiai dėl jos kaltės buvimo, nes gydytojai J. M. atsisakius gydyti sūnų, kreipėsi į kitą gydytoją, kuri informavo, kad sūnaus Anykščiuose gydyti nėra galimybių ir būtina kreiptis į specialią odontologijos kliniką. Teigia, jog kelionės išlaidos į Vilniaus m. pagrįstos medicininiais dokumentais ir teismas juos objektyviai įvertino. Mano, kad turi teisę reikalauti neturtinės žalos, nes dėl sūnaus sužalojimų patyrė daug nepatogumų ir išgyvenimų. Nurodo, jog iš esmės ieškinys buvo patenkintas, todėl teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimas tikslintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Iš bylos duomenų matyti, kad Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK Prevencijos poskyrio pareigūnas A. M. 2010-04-23 priėmė R. K. prašymą nustatyti asmenį, išmušusį dantį jos sūnui G. K. (b. l. 31). 2010-04-29 dėl šio įvykio buvo apklausti A. R., G. K., M. P., o 2010-05-03 - K. M., L. Ž. (b. l. 32-36). Anykščių rajono PK Prevencijos skyriaus pareigūnai 2010-05-03 apklausė atsakovę R. J. (b. l. 37). Minėti asmenys pateikė savo paaiškinimus dėl 2010-04-23 įvykio, kurio metu buvo sužalotas mažametis G. K. (gim. (duomenys neskelbtini)). Iš Anykščių rajono Policijos komisariato 2010-05-04 nutarimo bei pranešimo R. K. matyti, jog nustatyta, kad 2010-04-23 G. K. sužalojo L. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir šis nutarimas yra galiojantis (b. l. 38-39). Nagrinėjant civilinę bylą, teismui nėra suteikta teisė revizuoti atlikto tyrimo institucijų veiksmus, o atsakovai nutarimo neskundė, nors apie atliekamą 2010-04-23 įvykio tyrimą atsakovė R. J. žinojo, nes 2010-05-04 dalyvavo apklausiant sūnui bei pati davė paaiškinimu, todėl turėjo galimybę domėtis tyrimo eiga, skųsti priimtus procesinius sprendimus (b.l. 36-37). Bylos nagrinėjimo metu liudytojai A. R., G. K., K. M., M. P. iš esmės patvirtino 2010-04-29 ir 2010-05-03 apklausų metu duotus paaiškinimus. Apeliantų teiginiai dėl posėdžio metu duotų vaikų parodymų prieštaringumo, neišsamumo vertintini kritiškai, nes vaikai teikė paaiškinimus praėjus daugiau nei trims metams nuo įvykio ir tikėtina, kad parodymai gali būti netikslūs. Be to, vaikai buvo apklausti tuoj po įvykio ir jų parodymai geriausiai apibūdino 2010-04-23 įvykį. Atsakovė R. J. domėjosi G. K. sveikatos būkle, kas duoda pagrindą manyti, jog jai buvo žinoma apie įvykį, galimai ir jo aplinkybes (b. l. 99). Teismas neturi pagrindo liudytojų L. S., D. B., J. B. parodymus vertinti kaip paneigiančius L. Ž. kaltę, nes liudytojos dalyvavo tik mažamečių apklausoje, fiksavo jų paaiškinimus, todėl jų teikti paaiškinimai atspindi tik jų pačių suvoktas aplinkybes bei situacijos įvertinimą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje nepaneigta atsakovų sūnaus L. kaltė, o naujų įrodymų, paneigiančių jo atsakomybę nepateikta (CPK 178 str.). Kritiškai vertintini apeliantų teiginiai dėl įrašų klastojimo medicininiuose dokumentuose. Iš byloje esančios asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelės įrašų matyti, kad 2010-04-23 gydytojas apžiūrėjo G. K. ir jį nukreipė stomatologo konsultacijai (b.l. 55). Be to, aplinkybė, kada pirmą kartą ieškovė su sūnumi kreipėsi į odontologus, šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga, nes atliktas 2010-04-23 įvykio tyrimas patvirtino G. K. patirtus sužalojimus. Atsakovei R. J. apie patirtus sužalojimus taip pat buvo žinoma, ji pati nukentėjusiojo berniuko tėvo teiravosi apie sūnaus sveikatos būklę. Be to, 2010-05-03 apklaustas K. M. nurodė, kad matė, jog po sužalojimo G. su motina ėjo į ligoninę (b.l. 35) str.). Apeliaciniame skunde atsakovai teigia, kad odontologų užfiksuoti G. K. dantų sužalojimai negalėjo atsirasti dėl 2010-04-23 patirtos traumos. Iš byloje esančios asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelės įrašų matyti, kad 2010-04-23 gydytojui apžiūrėjus ieškovės sūnų, nustatyta, jog viršutinė lūpa sužalota be žaizdos, o spręsti dėl danties lūžimo gydytojas negalėjo, nes nebuvo žinoma ankstesnė dantų būklė (b. l. 55). Nukentėjęs G. K. buvo nukreiptas stomatologo konsultacijai. Gydytojos J. M. stomatologinio kabineto pateiktoje G. K. paciento anketoje nurodyta, jog vaikui prakirsta viršutinė lūpa, sumušta apatinė lūpa (kraujosrūva), nuskelti priekiniai pirmieji apatinio žandikaulio dantys: vienas nuskeltas apie pusę, kitas – apie vieną trečdalį (b. l. 108-109). Gydytoja S. P. pažymoje nurodė, jog G. K. buvo gydomas dėl priekinių dantų traumos apatiniame žandikaulyje (b. l. 15). Minėti dokumentai patvirtina, kad G. K. apatinio žandikaulio pirmieji priekiniai dantys buvo sužaloti, todėl nepagrįsti apeliantų teiginiai nesant įrodymų apie sužalojimus, jų lokalizaciją. Minėtų sužalojimų padarymo laiką bei būdą patvirtina VPK atliktas tyrimas. Atsakovai neprašė teismo skirti G. K. teismo medicininę ekspertizę dėl patirtų sužalojimų sunkumo, todėl jų teiginiai atmestini (CPK 212 str.).
Liudytoja J. M. teismo posėdžio metu paaiškino, jog esant dantų traumai, dėl vaikų vystymosi, gydymas siejamas su savaiminiu dantų sutvirtėjimu ir jų stebėjimu (b. l. 110-113). Be to, nurodė galimas dantų traumų komplikacijas, komplikacijų išsivystymo laikotarpį, todėl neatmestina galima komplikacijų tikimybė, kurių atsiradimą patvirtino ir UAB „Šiuolaikinės odontologijos centras“ (b. l. 19). Gydytoja S. P. pažymoje nurodė, kad tokio pobūdžio dantų traumos gydymas Anykščių mieste neįmanomas dėl jo specifikos, todėl pacientas, ieškovės sūnus, pagrįstai buvo išsiųstas gydymui į Vilnių (b. l. 15). Įvertinus byloje esančius medicininius dokumentus bei liudytojos paaiškinimus, konstatuoti akivaizdų R. K. nerūpestingumą dėl sužalojimo pasekmių, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, nes G. K. dantų gydymas vyko iš esmės laikantis gydytojų nurodymų (b. l. 13, 15, 17, 19-20). Kritiškai vertintini apeliantų teiginiai dėl nepagrįstų išlaidų, nes byloje pateiktos kopijos medicininių dokumentų apie atliktą gydymą bei teiktas paslaugas ir kvitai, patvirtina paslaugų apmokėjimą bei atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus.
Akivaizdu, jog dėl patirtų sužalojimų G. K. patyrė skausmą, išgyvenimus ir nepatogumus, nepaneigta, jog kurį laiką negalėjo valgyti kieto maisto. Dvasinis sukrėtimą, išgyvenimus patytė ir jo motina, todėl pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog ieškovai patyrė neturtinę žalą (CK 6.250 str.1 d.). CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pagal CK 6.275 straipsnio 1 dalį už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Kaip jau minėta 2010-04-23 įvykio metu, G. K. buvo sužalotos lūpos, nuskelti dantys, o sužalojimai patirti tėvams tinkamai neprižiūrint vaikų. Nustatydamas G. K. ir jo motinai atlygintinos neturtinės žalos dydį 1 500 Lt, teismas vadovavosi CK 6.250 straipsnio nuostatomis bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, įvertino G. K. sužalojimo aplinkybes, patirtus išgyvenimus. R. K. yra G. K. motina, todėl dėl vaiko traumos ji patyrė išgyvenimus ir nepatogumus, todėl turi teisę reikalauti atlyginti patirtą neturtinę žalą (CPK 6.250 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Apeliantai R. J., A. Ž. teigia, jog teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir iš dalies atmetus ieškinį, nesprendė jų patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimo. Su šiais teiginiais sutiktina iš dalies. Pareiškus ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sužalojus fizinio asmens sveikatą, ieškovai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl dalinai tenkinant ieškinį, pagrįstai iš atsakovų priteistas žyminis mokestis, apskaičiuotinas nuo teismo sprendimu priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžio (CPK 83 str. 1 d. 3 p.). Byloje pateiktas Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-08-29 sprendimas suteikti ieškovei R. K. antrinę teisinę pagalbą pirmos instancijos teisme, atleidžiant 50 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 7). Iš pateiktų pažymų dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad ieškovei buvo suteikta 800 Lt vertės teisinė pagalba, kurios dalį, 400 Lt, apmokėjo valstybė (b. l. 56, 87). Teismas tenkino du reikalavimus (priteistinos neturtinės žalos dydį nustato teismas), todėl už suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš atsakovų pagrįstai priteista valstybės naudai po 100 Lt. Pirmosios instancijos teismui atmetus dalį reikalavimo dėl turtinės žalos priteisimo ir atsakovams pateikus turėtas atstovavimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus, teismas turėjo pagrindą dalį išlaidų priteisti iš ieškovės (b. l. 88-90, CPK 93 str. 2 d.). Įvertinus, jog pirmosios instancijos teisme atstovavimo išlaidas patyrė atsakovė R. J., jos naudai iš ieškovės priteistina 500 Lt atstovavimo išlaidų bei 150 Lt apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų R. J. ir A. Ž. naudai (b.l. 125).
Atsiliepimas
Teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, sumokėta 200 Lt, kurio dalį (100 Lt) sudaro ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, todėl iš atsakovų valstybės naudai priteistina po 40 Lt bei 80 Lt R. K. naudai (b.l. 133).
Dėl paminėtų motyvų sprendimas tikslintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, papildant, jog iš R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės R. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai priteistina 500 Lt (penki šimtai Lt) atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš ieškovės R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovams R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 150 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt Lt) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. K. naudai (a. k. (duomenys neskelbtini) 80 Lt (aštuoniasdešimt Lt) bylinėjimosi išlaidų bei valstybės biudžetui po 40 Lt (keturiasdešimt Lt) išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (įmokos kodas 5630, mokamos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti AB „Swedbank”).