Utenos apylinkės teismo sprendimas

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovams R. J. ir A. Ž. dėl sveikatai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas A. Ž. į paskutinį teismo posėdį neatvyko. Pirmame teismo posėdyje ieškinio nepripažino ir paaiškino, jog su atsakove R. J. yra susilaukę sūnaus L. Ž.. Jiedu kartu negyvena, todėl sūnus savaitę gyvena pas motiną , o savaitę pas jį. Kada atsitiko šis įvykis, sūnus gyveno pas motina. Apie tai, jog jo sūnus sužalojo kitą vaiką, jis sužinojo tik gavęs iš teismo ieškinį. Jis nebuvo kviečiamas į policiją, kai šis įvykis buvo tirtas. Mano, jog jo sūnus nekaltas. Nėra surinkta duomenų, jog jo mestas akmuo sužalojo ieškovės sūnų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies .

Bylos medžiaga , šalių, jų atstovų paaiškinimais , liudytojų parodymais nustatyta, kad 2010 m. balandžio 23d., apie 18 valandą, Anykščių mieste, prie Anykštos upelio buvo sužalotas į veidą ieškovės sūnus G. K.. Dėl šio įvykio ieškovė parašė prašymą policijos komisariatui , prašydama įvykį ištirti ir nustatyti asmenį sužalojusį jos sūnų. Tiriant ieškovės prašyme nurodytas aplinkybes buvo apklausinėjami vaikai ir buvo nustatyta, jog tą dieną ieškovės sūnus G. K., kiti vaikai- M. P., K. M. , A. R. ir L. Ž. , prie upelio, esančio prie J.Biliūno gimnazijos, mėtė akmenukus į upelį. Policijos komisariato specialistė išklausius visus vaikus, nustatė, jog ieškovės sūnų sužalojo atsakovų sūnus L. Ž. . Nustačius tokią aplinkybę , specialistė tyrimą nutraukė. (b.l. 38) Apie tai informavo ieškovę raštu (b.l. 39), o atsakovei nurodė, jog nukentėjusiojo G. K. tėvai turi teisę kreiptis į teismą dėl padarytos žalos atlyginimo . Byloje nustatyta, jog tą pačią dieną, ieškovė su sūnumi kreipėsi į ligoninės priimamąjį . Kreipėsi ir į odontologes J. M. ir S. P. , o po to pablogėjus sūnaus savijautai kreipėsi į UAB „Šiuolaikinės odontologijos centas“ ir UAB „Vilniaus implantologijos centro klinika“. (b. l.11-13, 15,17, 19,20,22,23,24) Buvo konstatuota dviejų dantų pažeidimai, buvo nurodyta periodiškai tikrintis pas odontologą ir buvo atliekamas gydymas. Prašydama priteisti žalą ieškovė rėmėsi LR civilinio kodekso 6.275 ,6.283, 6.285 , 6.249 straipsnių nuostatomis. Atsakovai ieškinio nepripažino , nurodydami, jog neįrodyta, jog jų sūnus sužalojo ieškovės sūnų.

Kaip nustatyta, 2010m. balandžio 23d., apie 18 valandą, prie upelio vaikai metė akmenis į vandenį. Tokiu būdu jiems bežaidžiant, buvo sužalotas ieškovės sūnus G. K.. Dėl šio įvykio policijos komisariate buvo renkama medžiaga. Apklausus visus dalyvavusius vaikus buvo nustatyta, jog ieškovės sūnų , mesdamas į jį akmenį sužalojo atsakovų sūnus L. Ž.. Vaikai paaiškinimus davė dalyvaujant socialinei pedagogei arba tėvams. A. R. nurodė, jog po L. Ž. mesto akmens į G. K., kuris buvo kitoje upelio pusėje, G. K. susiėmęs už veido ir verkdamas nubėgo namo. Po kelių dienų L. Ž. atsiprašė G. K. už padarytą sužalojimą. Kiti vaikai- M. P., K. M. taip pat nurodė, jog L. Ž. mestas akmuo sužalojo G. K.. Pati L. Ž. motina R. J., apklausiama pareigūnės pripažino, jog ji iš vaikų sužinojo, jog jos sūnus , mesdamas akmenį, sužalojo kitą vaiką, todėl ji buvo susitikusi su nukentėjusiojo berniuko tėvais. Teisme apklaustos policijos pareigūnės, socialinė pedagogė patvirtino, jog vaikai nurodė, jog ieškovės sūnų sužalojo atsakovų sūnus. Jų parodymai buvo užrašyti tokie kaip jie sakė. Policijos pareigūnė D. B. teisme nurodė, jog ji išklausiusi vaikus ir gavus iš jų informaciją, konstatavo, jog ieškovės sūnų sužalojo atsakovų sūnus. Teismas, išklausęs vaikus teismo posėdžio metu, nors ir praėjus trims metams po įvykio, konstatuoja, jog ieškovės sūnų G. K., sužalojo atsakovų sūnus L. Ž.. Nei policijos komisariate, nei teisme nebuvo surinkta įrodymų, paneigiančių atsakovų sūnaus L. Ž. kaltę. Atsakovai teismui nepateikė įrodymų, kurie paneigtų nustatytas aplinkybes. Niekuo nepagrįsti atsakovų, jų atstovės teiginiai, jog policijos komisariatas neatliko dėl šio įvykio ikiteisminio tyrimo ir , kad tik jo metu būtų nustatytos visos aplinkybės. Kaip matyti iš pateiktos teismui medžiagos, joje esančių paaiškinimų, bei policijos pareigūnių paaiškinimų , dėl ieškovės sūnaus sužalojimo buvo atliktas tyrimas ir jo metu buvo išsiaiškintos visos aplinkybės. Tuo metu vaikai buvo apklausinėjama iš karto po įvykio ir jie nurodė visas detales kaip buvo sužalotas G. K..

Byloje taip pat nustatyta, jog atsakovų sūnaus mestas akmuo sužalojo ieškovų sūnų G. K.- prakirto jam lūpas ir išjudino du priekinius dantis. Sužalojimo faktą patvirtina byloje esantys medicininiai dokumentai, apklausta odontologė J. M.. Ieškovė iš karto po sužalojimo kreipėsi į odontologus Anykščių mieste ir Vilniuje, buvo atliekamas gydymas ir vaikas stebimas toliau , todėl visiškai be pagrindo atsakovai teigia, jog nėra aišku ar buvo sužalotas ir, kad rimtesnio dantų gydymo prireikė dėl to, jog iš pat pradžių nebuvo suteikta tinkama medicininė pagalba.

Nustatyta, jog žalą padaręs L. Ž. , gim. (duomenys neskelbtini), žalos padarymo metu – 2010m. balandžio 23d., nebuvo keturiolikos metų amžiaus. LR Civilinio kodekso 6.275 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, jog žala atsirado ne dėl kaltės. Šiuo atveju už L. Ž. padarytą žalą atsako jo tėvai. Atsakovai teismui neįrodė, jog jie nėra atsakingi už vaikų padarytą žalą. Tėvų kaltė yra suprantama kaip netinkama mažamečių priežiūra, neatsakingas požiūris į jų auklėjimą, nepanaudojimas ar neefektyvus tėvų valdžios panaudojimas, sudaręs sąlygas neteisėtam, žalingo pobūdžio vaikų elgesiui. Tėvai, įrodinėdami, jog nėra jų kaltės, turi pateikti labai svarius įrodymus ir argumentus apie tai, kad nėra jų kaltės už vaiko padarytą žalą dėl to , jog jie objektyviai ilgą laiką negalėjo auklėti vaikų. Tokių įrodymų atsakovai nepateikė. Atsakovas A. Ž. ieškinio nepripažino, nurodydamas, jog su atsakovė jie kartu negyvena, o sūnų L augina atskirai, t.y. vieną savaitę sūnus gyvena su mama , o kitą savaitę su juo. Tuo metu sūnus L. Ž. gyvena pas motina, todėl jis negalėjo juo rūpintis. Toks atsakovo A. Ž. motyvas niekuo nepagrįstas. Mažamečio padarytą žalą turi atlyginti abu tėvai, taip pat ir tas, kuris negyvena kartu su vaiku. Abiejų tėvų teisės auklėti vaikus yra lygios , jie turi pareigą rūpintis vaikais, todėl kartu negyvenantis tėvas ar motina gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, jeigu dėl kito tėvo ar kitų asmenų kaltės, su kuriais vaikas gyvena, jis neturėjo galimybės dalyvauti vaiko auklėjime. Atsakovas A. Ž. tokių įrodymų teismui nepateikė, todėl turi atsakyti už sūnaus padarytą žalą.

Ieškovė prašė solidariai priteisti iš atsakovų padarytą žalą . Ieškovė prašė priteisti 1533,59Lt turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos už odontologų suteiktą medicininę pagalbą -715,13 Lt (b.l. 14,16,18,21,25) ir 818,4Lt kelionės pas gydytojus išlaidų . Turtinei žalai pagrįsti ieškovė pateikė kvitus už apmokėtas paslaugas, todėl prašoma priteisti išlaidų už odontologų paslaugas suma 715,13Lt pagrįsta dokumentais ir tenkintina . Prašoma priteisti kelionės išlaidų suma 818,46Lt nėra pagrįsta dokumentais. Pagal pateiktus kvitus iš degalinių kelionės išlaidų suma sudaro 512,92Lt. ši suma pagrįsta dokumentais ir tenkintina. (b.l. 18,21,25) Kitoje dalyje dėl kelionės išlaidų priteisimo , ieškinys netenkintinas, nes nepagrįstas rašytiniais įrodymais.

Ieškovė, vadovaudamasi LR CPK 6.249 straipsnio 3 dalimi , prašė iš atsakovų priteisti ir būsimas sūnaus dantų gydymo išlaidas – 7590Lt. Šiai sumai pagrįsti ieškovė pateikė UAB Vilniaus implantologijos klinika“ gydytojos pažymą apie tolimesnį sūnaus danties gydymą, jog ateityje reikės dantį šalinti ir atlikti implantacija. (b.l. 11) Šioje dalyje ieškovės ieškinys atmestinas. Pagal teismui pateikta gydytojos pažymą, nėra jokio įstatyminio pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį ir priteisti būsimas gydymo išlaidas. Iš pažymos matyti, jog ieškovės sūnaus dantis nėra geros būklės, tačiau visiškai nėra jokių domenų , jog jo negalima gydyti, o jį privaloma šalinti ir kada tai galima daryti. Gydytojos nurodytos darbų kainos nėra pagrįstos jokiais rašytiniais įrodymai. Esant šiuolaikinėm technologijoms, gydymas dantų labai progresuoja, atsiranda kitokių būdų juos gydyti , taip pat ir keičiasi gydymo kainos, todėl priteisti būsimas gydymo išlaidas, kurios niekuo nepagrįstos , teismui nėra jokio pagrindo.

Be to, ieškovė , vadovaudamasi LR Civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalimi prašė priteisti iš atsakovų ir neturtinę žalą sūnui ir jai , nes jos sūnus dėl sužalojimo patyrė skausmą, išgyveno, patyrė daug nepatogumų , pasekmes jaučia ir šiuo metu, nes lankosi pas gydytojus ir ateityje turės tęsti gydymą. Ji, kaip motina, taip pat išgyveno dėl sūnaus traumos, turėjo daug nepatogumų, neplanuotų išlaidų. Nustatyta, jog ieškovės sūnų sužalojo atsakovų nepilnametis sūnus, todėl jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, tačiau ne tokio dydžio, kokį prašė ieškovė. LR Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kas yra neturtinė žala, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija, pažeminimas, ir kita nurodyta minėtame straipsnyje. Dėl patirto smurto ieškovės sūnus kentėjo skausmus, išgyveno, patyrė nepatogumus, nes negalėjo normaliai valgyti, teko lankytis pas gydytojus , šeima turėjo išlaidų. Tačiau šiuo metu ieškovės sūnaus būklė yra gera, jokių nusiskundimų teismui neišreiškė , todėl įvertinus visas sužalojimo aplinkybes, bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais , ieškovės ieškinys dėl neturinės žalos priteisimo jos sūnui tenkintinas iš dalies ir priteistina ieškovei iš atsakovų solidariai 1000 litų neturtinei žalai atlyginti. Ieškovei , kaip sužaloto vaiko jo motinai, įvertinus visus aukščiau išdėstytas aplinkybes ir motyvus taip pat priteistina neturinė žala, tačiau tik 500 litų. Kitoje dalyje ieškovės ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas.

Sutinkamai su LR CPK 93 straipsnio nuostatomis iš atsakovų ieškovei priteistos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama 50 % antrinė teisinė pagalba , todėl ji už suteiktą antrinę teisinę pagalbą sumokėjo 200 litų, tai ši suma jai priteistina iš atsakovų . Iš atsakovų į valstybės biudžetą lygiomis dalimis išieškotinas žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė , paduodant ieškinį, buvo atleista pagal įstatymą ir teismo turėtos pašto išlaidos. (LR CPK 96 str.) Taip pat iš atsakovų į valstybės biudžetą išieškotinos ir išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą - 200 litų (CPK 96str.)

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei R. K. solidariai iš atsakovų R. J. ir A. Ž. 1228.05 litų turtinės žalos , 1500 litų neturtinės žalos ir 200 litų bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Išieškoti iš R. J. ir A. Ž. į valstybės biudžetą lygiomis dalimis po 71 litą žyminio mokesčio ir po 12.68 litus teismo turėtų pašto išlaidų. (sąskaita Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660)

Išieškoti iš atsakovų R. J. ir A. Ž. į valstybės biudžetą lygiomis dalimis po 100 litų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. (sąskaita LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630)

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui , paduodant apeliacinį skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.