Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Liudvinavičienės ir Nerijaus Meilučio, sekretoriaujant Agatai Minkel, Rasai Maldanytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Rimo Bradūno apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 4 dalį išteisintas, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. M. buvo kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį tuo, kad, veikdamas organizuotoje grupėje, surado asmenis, kurie atliks narkotinės medžiagos gabenimą, davė gabenimui pritaikytą transporto priemonę ir nurodymus gabenti didelį kiekį narkotinės medžiagos, o būtent: jis, kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, G. Š., kuris nuteistas Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 12 d. nuosprendžiu, ir D. S., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu, veikė organizuotoje grupėje, kurią subūrė ir jai vadovavo bei nusikalstamos veikos planą dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir jų gabenimo kontrabandos būdu, paskirstydamas tarp grupės narių nusikalstamus vaidmenis, parengė asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas. Susitarę vykdyti labai sunkų nusikaltimą, t. y. iš Italijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją atgabenti labai didelį narkotinės medžiagos kiekį, M. M., vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, parūpino nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį ,,Renault Megane Cabriolet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su specialia slėptuve, skirta narkotinėms medžiagoms gabenti, bei surado asmenis, kurie atliks kokaino pervežimą iš Italijos į Lietuvą, t. y. G. Š. ir D. S., nurodė jiems laiką ir vietą, kur reikės vykti. Nusikalstamos veikos vykdymui ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje jis perdavė minėtą automobilį G. Š., kuris 2019 m. liepos 26 d., apie 9.17 val., šiuo automobiliu atvyko į sutartą vietą – degalinę „Baltic Petroleum“, Vilniaus g. 3A, Prienai, kurioje laukė bendravykdytojas D. S. G. Š. vairuojant minėtą automobilį, 2019 m. liepos 27 d. vakare, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, pastarieji atvyko į iš anksto sutartą vietą, t. y. į viešbutį „Miramare“, adresu: Via Domitiana Km 46, Vacaturo NA, Italija, kur 2019 m. liepos mėn. 28 d. ryte, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, minėto viešbučio stovėjimo aikštelėje G. Š. būnant kartu su D. S., asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, atnešė į Lietuvos Respublikos teritoriją gabenti paruoštą juodos spalvos medžiaginį maišelį, kuriame buvo įdėti 7 vnt. polietileninių maišelių su labai dideliu narkotinės medžiagos – kokaino kiekiu, kurio grynasis svoris – 498,961 gramų. Asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, į automobilio slėptuvę įdėjus minėtą kiekį narkotinės medžiagos bei pastarojo nurodymu, G. Š. ir D. S. minėtu automobiliu išgabeno labai didelį anksčiau minėtos narkotinės medžiagos kiekį į Lietuvos Respubliką. 2019 m. liepos 30 d., 9 val. 32 min., G. Š., vairuodamas automobilį, kartu su D. S. per Lazdijų pasienio praleidimo punktą, esantį Lazdijų rajono savivaldybėje, neturėdami leidimo, specialioje slėptuvėje į Lietuvos Respubliką atgabeno labai didelį narkotinės medžiagos kiekį. Tą pačią dieną, 9 val. 51 min., prie pastato, esančio Kauno g. 34, Lazdijuose, policijos pareigūnams sustabdžius anksčiau minėtą automobilį bei atlikus jame kratą, aptiko labai didelį narkotinės medžiagos – kokaino kiekį, t. y. 498,961 gramų, ir paėmė.

2. Be to, jis buvo kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 4 dalį tuo, kad, veikdamas organizuotoje grupėje, surado asmenis, kurie atliks narkotinės medžiagos gabenimą, davė gabenimui pritaikytą transporto priemonę ir nurodymus nepateikiant muitinei per Lietuvos Respublikos sieną gabenti didelį kiekį narkotinės medžiagos, o būtent: jis, kartu su organizatoriumi ir kitais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai išskirti iš šios bylos, veikė organizuotoje grupėje, kurią subūrė ir jai vadovavo bei nusikalstamos veikos planą dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir jų gabenimo kontrabandos būdu, paskirstydamas tarp grupės narių nusikalstamus vaidmenis, parengė organizatorius. Susitarę vykdyti labai sunkų nusikaltimą, t. y. iš Italijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją atgabenti labai didelį narkotinės medžiagos kiekį, M. M., vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, parūpino nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį „Renault Megane Cabriolet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su specialia slėptuve, skirta narkotinėms medžiagoms gabenti, bei surado asmenis, kurie atliks kokaino pervežimą iš Italijos į Lietuvą, t. y. bendravykdytojus, nurodė jiems laiką ir vietą, kur reikės vykti. Nusikalstamos veikos vykdymui ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje jis perdavė minėtą automobilį bendravykdytojui, kuris 2019 m. liepos 26 d., apie 9.17 val., šiuo automobiliu atvyko į sutartą vietą – degalinę „Baltic Petroleum“, Vilniaus g. 3A, Prienai, kurioje laukė bendravykdytojas. Bendravykdytojui vairuojant minėtą automobilį, 2019 m. liepos 27 d. vakare, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, pastarieji atvyko į iš anksto sutartą vietą, t. y. į viešbutį „Miramare“, adresu: Via Domitiana Km 46, Vacaturo NA, Italija, kur 2019 m. liepos mėn. 28 d. ryte, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, minėto viešbučio stovėjimo aikštelėje būnant kartu bendravykdytojams, organizatorius atnešė į Lietuvos Respublikos teritoriją gabenti paruoštą juodos spalvos medžiaginį maišelį, kuriame buvo įdėti 7 vnt. polietileninių maišelių su labai dideliu narkotinės medžiagos kokaino kiekiu, kurio grynasis svoris – 498,961 gramų. Organizatoriui į automobilio slėptuvę įdėjus minėtą kiekį narkotinės medžiagos bei pastarojo nurodymu, bendravykdytojai minėtu automobiliu išgabeno labai didelį anksčiau minėtos narkotinės medžiagos kiekį į Lietuvos Respubliką. 2019 m. liepos 30 d., apie 9 val. 32 min., neturėdami leidimo jai gabenti, neteisėtai ir nepateikdami muitinės kontrolei, kertant Lietuvos Respublikos valstybės sieną per Lazdijų pasienio praleidimo punktą, esantį Lazdijų r. savivaldybėje, atgabeno į Lietuvos Respublikos teritoriją labai didelį narkotinės medžiagos kokaino kiekį – 498,961 gramų.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, proceso dalyvių prašymai

4.14. Prokuroras nurodo, kad šioje baudžiamojoje byloje sprendžiamas klausimas dėl M. M. vaidmens gabenant narkotines medžiagas iš Italijos į Lietuvos Respubliką. Jis yra kaltinamas tuo, kad surado asmenis, kurie gabens narkotines medžiagas, nurodė jiems iš kur ir kada vykti bei davė narkotinių medžiagų gabenimui tinkamą transporto priemonę. Įvertinus visą surinktą baudžiamosios bylos medžiagą matyti, jog yra pakankamai duomenų, kad šiuos veiksmus jis atliko, t. y. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Kaip ir buvo minėta anksčiau, paskutinis pokalbis prieš išvykstant parodo, jog jau prieš pokalbį buvo aptartos nusikaltimo vykdymo detalės, o G. Š. būtent M. M. perdavė automobilį, kuriuo buvo gabentos narkotinės medžiagos.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Prieš pateikdama išsamią surinktų ir ištirtų įrodymų analizę, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra įrodyta dalis M. M. pateiktame kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių, sietinų su G. Š. ir D. S. kaip organizuotos grupės narių konkrečiais veiksmais 2019 m. liepos 26–30 d. automobiliu ,,Renault Megane Cabriolet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykstant nuo degalinės „Baltic Petroleum“, Vilniaus g. 3A, Prienuose, į viešbutį „Miramare“, adresu: Via Domitiana Km 46, Vacaturo NA, Italijoje. Ten asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, atnešė ir įdėjo į automobilio slėptuvę 7 vnt. polietileninių maišelių su labai dideliu narkotinės medžiagos kokaino kiekiu, kurio grynasis svoris – 498,961 gramų, po ko, šio asmens nurodymu, G. Š. ir D. S. minėtu automobiliu išgabeno šią medžiagą į Lietuvos Respubliką per Lazdijų pasienio praleidimo punktą nepateikdami muitinės kontrolei. Prie pastato, esančio Kauno g. 34, Lazdijuose, policijos pareigūnams sustabdžius minėtą automobilį bei atlikus jame kratą, 498,961 gramų kokaino buvo aptikti ir paimti. Šias faktines aplinkybes patvirtina liudytojų D. S., K. L. parodymai, iš dalies paties išteisintojo M. M. ir liudytojo G. Š. parodymai, 2019 m. liepos 30 d. kratos automobilyje, 2019 m. liepos 31 d., 2019 m. rugsėjo 25 d. jo apžiūros protokolų, 2019 m. rugsėjo 2 d. specialisto išvados, kratos ir apžiūros automobilyje „Renault Megane Cabriolet“ metu paimtų mobiliojo ryšio telefonų „Nokia TA-1010“ (su SIM kortele „Lebera“), „Alcatel 1066D9“ (be SIM kortelės), „iPhone 6“ (su SIM kortele Pildyk“) informacijos apžiūros duomenys (t. 1, b. l. 56–75, 92–95, 100–116; t. 2, b. l. 12–13, 53–60, 62–74, 82–192). Dėl minėtų aplinkybių teisėjų kolegijai abejonių nekilo. Dėl jų byloje ginčo nėra. Pažymėtina, kad už šias nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 4 dalį, G. Š. įsiteisėjusiu 2020 m. birželio 12 d. nuosprendžiu buvo nuteistas, o D. S. 2020 m. vasario 11 d. prokuroro nutarimu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, vadovaujantis BK 39¹ straipsniu (t. 5, b. l. 133–138; t. 8, b. l. 186–194). Visgi, norint M. M. taikyti baudžiamąją atsakomybę, turi būti įrodyta, kad būtent ir jis pats įvykdė tam tikrą jam, kaip organizuotos grupės nariui, priskirtą vaidmenį. Pagal byloje formuluojamą kaltinimą šiuo atveju turi būti įrodyta, kad būtent M. M.: 1) surado asmenis, kurie atliks kokaino pervežimą iš Italijos į Lietuvą, t. y. G. Š. ir D. S.; 2) parūpino nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį ,,Renault Megane Cabriolet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su specialia slėptuve, skirta narkotinėms medžiagoms gabenti, ir perdavė jį G. Š.; 3) nurodė jiems laiką ir vietą, kur reikės vykti. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad be šių objektyviuosius veikos požymius apibūdinančių faktinių aplinkybių turi būti įrodyti ir subjektyvieji tiek inkriminuotų nusikalstamų veikų, tiek ir bendrininkavimo požymiai. Šiuo atveju turi būti surinkta pakankamai įrodymų, kad M. M. veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokė, jog minėtais veiksmais jis prisideda prie konkrečių, kaltinime įvardytų nusikaltimų realizavimo, bent bendrais bruožais suvokė, kad bus gabenamas, taip pat ir kontrabandos būdu, labai didelis narkotinių medžiagų kiekis, ir norėjo taip veikti, taip pat suvokė savo kaip organizuotos grupės nario veiksmų bendrumą ir veikė esant susitarimui daryti būtent kaltinime nurodomas nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad byloje surinkti įrodymai šių aplinkybių neįrodo ir teisėjų kolegija su šia išvada sutinka.

9. Prokuroras apeliaciniame skunde savo apkaltinančias išvadas visų pirma grindė liudytojo D. S. parodymais, kuris, kaip minėta, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu. Nors BPK nėra nustatyta jokių specialių reikalavimų tokių asmenų parodymams ir jų vertinimui, kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu, parodymai turėtų būti vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau tokio asmens parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys, nei vertinant kitų liudytojų parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2006, Nr. 2K-177/2008); kad vertinant parodymus liudytojų, kurie toje pačioje byloje yra buvę įtariamieji, taip pat turi būti skiriamas didesnis dėmesys jų parodymų patikimumo aspektu vertinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-976/2015). Dėl toje pačioje byloje kartu kaltinamų asmenų ar kitų kaltinamųjų parodymų įrodomosios reikšmės yra pasisakyta ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose, kuriuose akcentuota, kad yra didelis pavojus, jog toje pačioje byloje kartu kaltinamo asmens parodymai gali būti nepatikimi, atsižvelgiant į jo akivaizdų suinteresuotumą perkelti atsakomybę nuo savęs kitam asmeniui. Taigi, vertinant tokius parodymus, gali būti reikalaujama griežtesnio patikrinimo (jie turėtų būti tikrinami atidžiau), nes bendrininkų padėtis duodant parodymus skiriasi nuo paprastų liudytojų. Jie duoda parodymus neprisiekę, taigi jokie jų teiginiai dėl faktinių aplinkybių tikrumo negali sukelti atsakomybės už melagingus parodymus dėl tyčinio netikrų parodymų davimo (pvz., 2008 m. liepos 24 d. sprendimas byloje Vladimir Romanov prieš Rusiją, peticijos Nr. 41461/02; 2010 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Melnikov prieš Rusiją, peticijos Nr. 23610/03; 2012 m. spalio 23 d. sprendimas Pichugin prieš Rusiją, peticijos Nr. 38623/03).

10. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroru, kad šiuo atveju tiek išteisintasis bei jo gynėjas, tiek savo ruožtu ir teismas turėjo tinkamas galimybes tirti ir vertinti liudytojo D. S. parodymų patikimumą, taip pat ir jų savarankiškumą bei objektyvumą, gynyba turėjo veiksmingą galimybę šiuos parodymus ginčyti. Liudytojas D. S. davė parodymus ir proceso eigoje buvo apklaustas ne kartą, taip pat ir dalyvaujant išteisintajam bei gynėjui, pastarieji turėjo galimybę užduoti jam klausimus aiškinantis reikšmingas bylai aplinkybes. Šiuo aspektu liudytojo S. S. parodymų panaudojimas negalėtų būti vertinamas kaip pažeidžiantis išteisintojo M. M. teisę į gynybą ir proceso prieš jį teisingumą. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, kad pagrindo išvadai, jog liudytojas D. S. parodymus davė ne savo valia, byloje taip pat nėra. Tuo tarpu sprendžiant kitą klausimą, tai yra, ar D. S. galėjo sąmoningai apkalbėti M. M., atkreiptinas dėmesys į paties išteisintojo keltą versiją. Jis nors ir patvirtino, kad iki įvykio jį su D. S. siejo draugiški santykiai, o šiuo metu jie nebendrauja, tačiau kartu teigė, kad duodamas jį kaltinančius parodymus D. S. siekė save pateisinti, „ištraukti“. Vertindama D. S. parodymus šiuo aspektu, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje duomenų, kad būtent jis buvo organizuotos grupės vadovas ir nagrinėjamų nusikalstamų veikų organizatorius, kas pagal BK 39¹ straipsnio 2 dalies nuostatas eliminuotų galimybę atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, byloje nėra. D. S. savo parodymais nesiekė sumenkinti savo vaidmens realizuojant nustatytas nusikalstamas veikas. Be to, organizuotos grupės ir nusikalstamų veikų organizatoriumi jis įvardijo ne M. M., o S. K. Be pastarojo jis taip pat nurodė ir kitą organizuotos grupės narį – kartu su juo automobiliu narkotikus gabenusį bendravykdytoją G. Š. Nežiūrint to, teisėjų kolegija sprendžia, kad vis tik pagrindo išvadai apie D. S. suinteresuotumą duoti ir M. M. kaltinančius parodymus, jį taip pat įvardijant kaip organizuotos grupės narį, tam tikrais veiksmais prisidėjusį prie suplanuotų nusikalstamų veikų realizavimo, yra. Iš minėto 2020 m. vasario 11 d. prokuroro nutarimo matyti, kad tokių parodymų davimas buvo vienas iš faktorių, lėmusių prokuroro išvadą, kad D. S. bendradarbiavo su teisėsaugos pareigūnais ir aktyviai padėjo išaiškinti organizuotos grupės narius bei jų dalyvavimą padarant nagrinėjamas nusikalstamas veikas. Tai lėmė ir BK 39¹ straipsnio nuostatų jo atžvilgiu taikymą. Minėtas suinteresuotumas išliko ir po aptarto nutarimo priėmimo, nes pagal BPK 217 straipsnio 6 dalies nuostatas, D. S. tolesnio proceso metu vengiant duoti parodymus, prokuroras gali priimti nutarimą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą. Aptartas suinteresuotumas įpareigoja teismą itin atidžiai ir kruopščiai vertinti D. S. parodymų patikimumą, analizuoti jų nuoseklumą bei tai, kiek jo parodymus patvirtina ar paneigia kiti byloje surinkti įrodymai.

14. Nėra nuoseklūs D. S. parodymai ir apie tai, koks buvo jo vykimo į Italiją tikslas. Šios liudytojo nurodytos aplinkybės yra svarbios sprendžiant, kiek pats M. M., kurio iniciatyva, pagal reiškiamą kaltinimą, į nusikalstamą veiką buvo įtrauktas D. S. bei G. Š., žinojo ar galėjo žinoti apie S. K. organizuotas ir sutartas daryti nusikalstamas veikas. Apklaustas 2019 m. liepos 31 d. liudytojas nurodė, kad pažinojo S. K. kaip asmenį, kuris užsiima vogtų daiktų (juvelyrinių dirbinių, laikrodžių, automobilių), narkotinių medžiagų (kokaino) ir padirbtų pinigų realizavimu. Tai daryti S. K. siūlė ir jam. Jo žiniomis G. Š. 2019 m. per Jonines atvežė iš Italijos į Lietuvą 300 g kokaino ir padirbtus pinigus. Paskambinęs 2019 m. liepos 25 d. S. K. nesakė, kokias prekes reikės atvežti į Lietuvą, tačiau jis suprato, kad turės atvežti narkotikus ir padirbtus pinigus. Apklaustas 2019 m. rugpjūčio 2 d. jis nurodė, kad S. K. paskambinęs sakė, kad reikės atvežti narkotikų ir pinigų. 2019 m. rugpjūčio 14 d. liudytojas nurodė, kad jo žiniomis M. M. realizuoja Lietuvoje S. K. tiekiamus narkotikus, padirbtus pinigus, vogtus daiktus. 2018 m. gegužę jie kartu vyko pas S. K., kur šie kalbėjosi apie galimybes nusipirkti padirbtų pinigų ir narkotikų, M. M. atsivežė namo tik padirbtų pinigų pavyzdžių. Jis taip pat nurodė, kad jo žiniomis 2019 m. per Jonines automobiliu „Renault Megane Cabriolet“ pas S. K. buvo nuvažiavęs G. Š., kuris parvežė 300 g kokaino ir padirbtų pinigų, kuriuos padalinęs realizavo M. M., E. M. ir P. K.. Apklaustas 2018 m. lapkričio 22 d. D. S. nurodė, kad M. M. 2019 m. liepos 25 d. pas jį namuose sakė, kad iš Italijos reikės parvežti „siuntinuką“, tačiau kas tai – konkrečiai nenurodė. Žinodamas, kad S. K. ir M. M. užsiima padirbtų pinigų, narkotikų ir vogtų daiktų realizavimu, suprato, kad reikės vežti kažką panašaus. Apklaustas 2020 m. lapkričio 18 d. D. S. nurodė, kad 2019 m. per Jonines G. Š. tuo pačiu automobiliu atvežė padirbtus pinigus. Pirmosios instancijos teisme jis tvirtino, kad iš pradžių jie nežinojo, ko važiuoja, pokalbio metu M. M. jam to tikrai nesakė, ir tik nuvažiavus pas S. K. šis pasakė, kad reikės jam pervežti narkotines medžiagas, o ne pinigus. Liudytojas taip pat nurodė, kad jo manymu M. M. tikriausiai žinojo, ko reikia važiuoti į Neapolį. Pastarojo teiginio liudytojas nedetalizavo. Dėl šių aplinkybių apklaustas apeliacinės instancijos teisme, D. S. negalėjo nurodyti, kodėl sakė, kad jo vertinimu M. M. žinojo, ko jie važiuoja į Neapolį. Tvirtino tikrai to nežinojęs. Taip pat teigė, kad M. M. jam jokios nelegalios veiklos nesiūlė. Taip pat nurodė, kad važiuodamas į Italiją ir pats galvojo, jog važiuoja netikrų pinigų. Klausė G. Š., šis sakė, kad pirma kelionė buvo dėl pinigų, tad galvojo, kad ir dabar vykstama pinigų. Tik nuvažiavęs pamatė, kas yra dedama į automobilį.

15. Apibendrindama pirmiau aptartus D. S. parodymus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad dėl paminėtų šioje byloje reikšmingų faktinių aplinkybių jie nėra nuoseklūs, iš dalies netgi prieštaringi. Sutiktina, kad dalies aplinkybių liudytojas D. S. galėjo neprisiminti, tai jis nurodė ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismui, nes apklausos buvo vykdomos nuo nagrinėjamų įvykių praėjus vis daugiau laiko (apeliacinės instancijos teisme apklaustas praėjus daugiau nei trims metams). Tačiau šioje byloje D. S. apie konkretų M. M. dalyvavimą organizuotos grupės vykdomose konkrečiose, M. M. inkriminuojamose nusikalstamose veikose pirmą kartą nurodė tik 2019 m. lapkričio 22 d. apklausoje, nuo įvykių praėjus keturiems mėnesiams. Tuo tarpu iš karto po įvykių, per porą savaičių jį apklausus net tris kartus, be kita ko ir ikiteisminio tyrimo teisėjo, minėtų aplinkybių jis nenurodė, dalį M. M. inkriminuojamų veiksmų priskirdamas S. K. Tokioje situacijoje, ypač įvertinus ir pirmiau jau aptartą D. S. suinteresuotumą, yra itin svarbu, kiek ir kokius jo parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

16. Pats išteisintasis M. M., tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose (t. 9, b. l. 57–61, 110–114, 181–187, 218–227; t. 10, b. l. 90–92; t. 11, b. l. 148–153), savo kaltės nepripažino. Jis davė parodymus, kuriais nuosekliai ir kategoriškai tvirtino, kad su šios bylos įvykiais jis nėra susijęs. Jis patvirtino, kad pažįsta S. K., kuris gyvena Italijoje, taip pat D. S., su kuriuo jį siejo draugiški santykiai. D. S. ir S. K. bendraudavo ir tarpusavyje, yra buvę, kad pastarasis, būdamas Lietuvoje, apsistodavo pas D. S. Jis pats (M. M.) savo verslo reikalais kartą yra buvęs Italijoje, su juo buvo ir D. S., ten tiesiog šiaip jie buvo susitikę ir su S. K. Pastarasis jo žiniomis užsiima prekyba tepalais, bet išsamiau nesidomėjo. Paskutinį kartą jį matė 2019 m. vasaros pradžioje prie „Ozo“ prekybos centro, kalbėjo apie maisto išvežiojimo verslą. Paskutinį kartą kontaktavo telefonu 2019 m. liepos viduryje, šis klausė, kaip sekasi, klausė apie D. S., ar bendrauja. D. S. ir S. K. tarpusavyje kalbėdavo ir apie nelegalias veiklas, bet jų reikalų jis nežino. Konkrečiai jam nelegalios veiklos nėra siūlę, bet D. S. jo draugams yra siūlęs vogtų daiktų, narkotikų. Yra buvęs pas jį namuose, matė svarstykles, iš elgesio suprato, kad D. S. ir pats vartodavo narkotikus. Apie D. S. ir G. Š. kelionę į Italiją jis nieko nežino. Buvo tik kalba, kad D. S. ruošiasi neilgam važiuoti į užsienį automobiliu ,,Renault Megane Cabriolet“, bet detalių, kokiu tikslu, su kuo važiuos, D. S. su juo neaptarinėjo. Minėtą transporto priemonę kelionei pasirinko pats D. S. savo iniciatyva. Dieną ar kelias dienas prieš išvykimą jie apie tai kalbėjo, D. S. sakė, kad pasiims automobilį iš serviso, klausė, ar automobilis tvarkingas, ar galioja techninė apžiūra, draudimas. D. S. tai jam sakė, nes jis (M. M.) naudodavosi tuo automobiliu, bet dabar negali tiksliai pasakyti, kada tai darė paskutinį kartą prieš kelionę. Minėtas automobilis ,,Renault Megane Cabriolet“ yra D. S. ir buvo jo žinioje, stovėdavo servise (duomenys neskelbtini), kur šis dirbo, uždaroje teritorijoje. Jis (M. M.) jo neprašė registruoti šio automobilio savo vardu. Šį automobilį jis pats (M. M.) naudojo savo versle, nes trūko mašinų, jam reikėjo išvežioti maistą restoranui „(duomenys neskelbtini)“. Maistą šiuo automobiliu vežiojo ir jo brolis M. M., yra vežęs ir pats D. S. Kadangi jam reikėjo automobilio, D. S. techninės apžiūros neatliko, todėl jis pats turėjo ją praeiti Alytuje. Automobilį jis yra draudęs tais laikotarpiais, kai jam jo reikėjo. Kai automobilio reikėdavo D. S. – jis pinigus grąžindavo. Paimdavo automobilį iš serviso dienai, dviem, savaitei, pagal poreikį, ir grąžindavo ten pat. Užvedimo raktelis ir dokumentai būdavo automobilyje. G. Š. jis nepažįsta ir nėra matęs. Narkotinių medžiagų realizavimu, kitokia nelegalia veikla jis neužsiima.

17. Prokuroras apeliaciniame skunde tvirtina, kad būtent D. S., o ne M. M. parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai ir, visų pirma, byloje esantis 2019 m. liepos 26 d. M. M. ir D. S. pokalbis telefonu (t. 7, b. l. 57). Nustatyta, kad minėtą dieną 9.17 val. M. M. skambino D. S. Asmenys pasisveikino, M. M. nurodė, kad miegojo. Tuomet D. S. pasakė: „Aš degalinėje, Prienų“. Į tai M. M. atsakė: „Gerai, gerai, pasakysiu, kad atvarytų“. D. S. nurodė: „Nu čia šitoj, žinai, pačioj pirmoj, žinai, kaip tik įvažiuoji“, į ką M. M. atsakė: „Jo jo jo“. Šio pokalbio turinį D. S. ir M. M. aiškino skirtingai.

17.1. M. M. tvirtino, kad į degalinę turėjo atvažiuoti jo žmona ir atvežti automobilio „Renault“ draudimo polisą. Viena vertus, toks aiškinimas patvirtina, kad pačiam M. M. buvo žinoma, kad D. S. ketina važiuoti į užsienį. Jam taip pat buvo žinoma, kad 2019 m. liepos 26 d. ryte šis atvyks į Prienus, nes iš pokalbio akivaizdu, kad Vilniuje gyvenančio D. S. nurodyta buvimo vieta M. M. nenustebino. Kita vertus, šių aplinkybių iš esmės neneigė ir pats M. M. Visgi jo parodymų dalis dėl to, kas gi turėjo atvažiuoti į degalinę po minėto skambučio, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos neįtikino. Apie minėtas aplinkybes M. M. buvo papildomai apklaustas ir apeliacinės instancijos teisme, kur nurodė, kad draudimo polisą turėjo atvežti jo žmona, kuri tuo metu buvo Prienuose, nes savaitgaliais prekiavo turguje, o draudimo polisas turėjo būti jos paimtame jų automobilyje. Tačiau 2019 m. liepos 26 d. buvo penktadienis, darbo diena, o M. M. sutuoktinė į degalinę taip ir nenuvažiavo. M. M. tai patvirtino ir paaiškino, kad po pokalbio su D. S. jis prisiminė, kad to draudimo dokumento neturi. Visgi tokiu atveju lieka neaišku, kodėl jis išvakarėse tarėsi, o ryte nurodė D. S., kad į degalinę atvažiuos jo žmona, jei draudimo dokumentas dar net nebuvo ieškotas ir surastas. Be to, būtų logiška, kad M. M., kaip nurodo, prisiminęs, jog neturi minėto dokumento, būtų pasirūpinęs tai pranešti D. S., kuris buvo jo draugas ir kuris, jo žiniomis, turėjo važiuoti į užsienio kelionę. Visgi M. M. to nepadarė. Tai patvirtina tiek jo paties parodymai, tiek byloje esantys M. M. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės duomenys. Daugiau jokio kontakto tarp M. M. ir D. S. po 2019 m. liepos 26 d. ryto skambučio nėra užfiksuota. Paminėtina ir tai, kad atliktos kratos metu automobilyje „Renault“ jo draudimo polisas rastas nebuvo. Jo buvimo automobilyje kelionės metu nepatvirtino ir D. S. Be to, M. M. teigė, kad tuo metu buvo savo namuose (duomenys neskelbtini) kaime, Prienų rajone, kuris yra pakeliui vykstant iš Vilniaus į Prienus (t. 11, b. l. 143). Tokiu atveju, jei, kaip tvirtina M. M., jis prieš dieną ar kelias tarėsi su D. S. dėl draudimo dokumento perdavimo, yra logiška, kad jie būtų susitarę susitikti M. M. namuose prieš D. S. atvažiuojant į Prienus, tačiau tokio susitarimo nebuvo. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad minėta M. M. parodymų dalis nėra įtikinama ir pagrindo ja remtis nėra. Kita vertus, neįtikinami M. M. parodymai, kas gi turėjo atvažiuoti į degalinę, savaime negali būti vertinami kaip jo kaltę patvirtinantys įrodymai.

17.2. D. S., aiškindamas minėto pokalbio turinį, teigė, kad kalba buvo apie G. Š., nes jis ir atvažiavo į degalinę po 15 minučių su automobiliu „Renault“. Liudytojos K. L. parodymai šias jo nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtina. Ji teigė, kad atvežusi D. S. į Prienus, į degalinę, matė, kaip atvažiavo juodas automobilis ,,Renault“, į kurį įsėdo D. S.. Atsižvelgusi į gynybos argumentus, teisėjų kolegija sutinka, kad nei 2019 m. liepos 26 d. ryto skambučio turinys, nei liudytojų D. S., K. L. parodymai tiesiogiai nepatvirtina, kad būtent M. M. susisiekė su G. Š. dėl vykimo į degalinę. Ir pats liudytojas D. S. nurodė, kad tai, jog būtent M. M. informavo G. Š., tėra jo prielaida. Byloje taip pat nėra fiksuotas ir joks M. M. bei G. Š. tarpusavio kontaktas po minėto D. S. 2019 m. liepos 26 d. ryto skambučio. Byloje apskritai nėra jokių tiesioginių patikimų duomenų, kas konkrečiai informavo G. Š. apie susitikimo vietą degalinėje Prienuose ir laiką – 2019 m. liepos 26 d. rytą. Pats G. Š. tvirtino, kad tai padarė D. S., M. M. ir G. Š. neigė bet kokį tarpusavio kontaktą, o apklausti S. K., kuris taip pat turėjo galimybę pateikti tokią informaciją G. Š., nėra galimybės.

18. Aptartų argumentų, sietinų su paminėtu 2019 m. liepos 26 d. ryto skambučiu, kontekste teisėjų kolegija vertino ir kitus bylos įrodymus, gretindama juos tarpusavyje. Patikimų įrodymų, kada ir kur G. Š. buvo perduotas automobilis „Renault“, taip pat, kad slėptuvę įrengė būtent M. M., byloje taip pat nėra. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo prokuroras apeliaciniame skunde, šios aplinkybės jam ir nėra inkriminuojamos. Byloje yra nustatyta, kad minėtas automobilis 2018 m. rugsėjo 14 d. buvo įgytas ir registruotas D. S. vardu (t. 1, b. l. 97; t. 3, b. l. 53; t. 8, 14–15). Liudytojas D. S. teismui tvirtino, kad realiai automobilis jam nepriklausė, jis juo nesinaudojo, savo vardu jį registravo paprašytas M. M. ar S. K., tiksliai nurodyti negalėjo. Apklaustas 2019 m. rugpjūčio 14 d. ir 2019 m. lapkričio 22 d. jis nurodė, kad automobilis buvo įgytas už M. M. ir/ar E. M. lėšas. Pats M. M. šias aplinkybes kategoriškai paneigė. Apklausti S. K. dėl šių aplinkybių nėra galimybės, o E. M. yra miręs, apie tai apklaustas nebuvo. Tokiu būdu patikrinti ir patikslinti minėtą liudytojo D. S. nurodytą informaciją nėra galimybės. Kita vertus, jų nustatymas M. M. reiškiamų kaltinimų patvirtinimui šiuo atveju ir nėra būtinas.

19. Liudytojas D. S. nurodė, kad automobiliu jo žiniomis naudojosi būtent M. M., be kita ko ir nusikalstamais tikslais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina dalies minėtų D. S. teiginių. Nors pastarasis nurodė, kad M. M. 2018 m. gruodžio pabaigoje – 2019 m. sausio pradžioje minėtu automobiliu vyko į Neapolį pas S. K. parvežti padirbtų pinigų, bet jie susipyko ir M. M. grįžo tuščiomis, tačiau iš surinktų duomenų matyti, kad automobilio ,,Renault Megane“ techninė apžiūra buvo atlikta tik 2019 m. sausio 14 d. ir galiojo iki 2020 m. gruodžio 28 d. (t. 1, b. l. 98). Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra įtikinama, kad vykimo tokiu automobiliu nefiksavo nė viena stacionari kamera (byloje yra surinkti duomenys apie šiuo automobiliu padarytus teisės pažeidimus), be to, kad buvo ryžtasi vykti tokiu automobiliu net per kelias užsienio valstybes, dar ir ketinant gabenti padirbtus pinigus. Minėtas liudytojo nurodytas aplinkybes paneigia ir tai, kad nuo 2018 m. gruodžio 3 d. kontroliuojant M. M. telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją jokių duomenų apie tokią jo kelionę gauta nebuvo, į bylą jie nepateikti. Liudytojas D. S. taip pat nurodė, kad automobilį nusikalstamais tikslais naudojo ir G. Š. – šis jam pasakojo, kad 2019 m. per Jonines iš Italijos parvežė kokaino ir padirbtų pinigų, kuriuos S. K. realizavo M. M. ir kitiems asmenims. Narkotikus padalino jo bute ten buvusiomis svarstyklėmis. Nors pas G. Š. kratos metu buvo rasti netikri pinigai, o ant svarstyklių, rastų kratos D. S. bute metu, rasti ir kokaino pėdsakai (t. 1, b. l. 141–144, 149–159; t. 2, b. l. 29–31, 50–52), minėtos kelionės sąsajų su M. M., apart D. S. teiginių, nepatvirtina daugiau jokie įrodymai. To nepatvirtina ir tuo metu vykdytos išteisintojo telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės duomenys. Liudytojas G. Š. šią kelionę paneigė.

20. Teisėjų kolegija taip pat sutinka ir su ginčijamo nuosprendžio išvada, kad automobiliu naudojosi ne tik M. M., bet ir kiti asmenys, o sąsajų su juo turėjo ir pats D. S. Byloje nustatyta, kad automobilį 2018 m. rugsėjo 19 d. techninei apžiūrai Lentvario 7A, Vilniuje, pateikė T. M. (t. 2, b. l. 198; t. 3, b. l. 8). Byloje esantys M. M. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės duomenys (t. 7, b. l. 4–60) patvirtina, kad D. S. ir M. M. 2018 m. gruodžio 11 d., 2019 m. sausio 8 d. pokalbių metu derino tarpusavyje minėto automobilio techninės apžiūros klausimus. 2019 m. birželio 21 d. pokalbio metu jie tarėsi, ką nurodyti kaip asmenį, padariusį šiuo automobiliu Kelių eismo taisyklių pažeidimą. D. S. M. M. nurodė, kad tokį pažeidimą padarė asmuo, vardu „T.“. Liudytojas P. K. nurodė, kad D. S. tamsiu „Renault“ buvo atvažiavęs pas jį vasarą pasiskolinti pinigų kelionei. Visgi surinkti įrodymai patvirtina ir tai, kad automobiliu naudojosi ir pats M. M.

21. Bylos rašytiniai duomenys patvirtina, kad 2018 m. gruodžio 28 d. ir 2019 m. sausio 14 d. M. M. pateikė minėtą automobilį „Renault“ techninei apžiūrai (t. 2, b. l. 198–202, t. 3, b. l. 3–5, 8, 10). Minėtos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu 2019 m. sausio 8 d. ir 2019 m. birželio 24 d. fiksuoti pokalbiai, kurių metu M. M. patvirtino, kad naudojasi aptariamu automobiliu. Pirmiau jau buvo minėti pokalbiai, kad M. M. rūpinosi automobilio technine apžiūra. Taip pat fiksuoti pokalbiai su liudytoja R. Š., taip pat šios liudytojos parodymai patvirtina, kad būtent M. M. draudė minėtą automobilį 2019 m. kovo, balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais. Pats M. M. iš esmės neneigė liudytojo D. S. nurodytos aplinkybės, o būtent, kad naudojosi minėtu automobiliu „Renault“, tačiau tvirtino, kad skolinosi jį iš D. S. ir tai darė ne nusikalstamais tikslais, o savo verslo reikalais – vežiojo „(duomenys neskelbtini)“ maistą, kai sugedo kitas turimas automobilis, kai būdavo daug užsakymų. M. M. taip pat teigė, kad automobilį pasiimdavo iš serviso, kuriame dirbo D. S. Jis neuždarytas stovėdavo uždaroje teritorijoje, o raktelis ir dokumentai būdavo viduje. Minėto automobilio naudojimą M. M. nurodytu tikslu patvirtino ir liudytojų M. M., S. M. parodymai. Kad automobilis buvo laikomas serviso teritorijoje patvirtino ir liudytojai M. M., T. M. Vertindama šiuos duomenis teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad naudojant automobilį versle, rūpinimasis jo draudimu ir technine apžiūra yra visiškai natūralus elgesys. Tai savaime jokios nusikalstamos veikos nepatvirtina. Tačiau tiek šie duomenys, tiek ir pirmiau aptarti, turi būti vertinami ne tik atskirai, bet ir kitų įrodymų visumoje.

22. Liudytojai D. S. ir K. L. savo parodymais patvirtino, kad D. S. iš Vilniaus į Prienų degalinę atvyko ne automobiliu „Renault“, nors, pasak M. M., turėjo laisvą galimybę juo naudotis – automobilis buvo laikomas Vilniuje, jo darbo vietoje, autoservise (duomenys neskelbtini). M. M. taip pat tvirtino, kad D. S. būtent jo teiravosi apie automobilio ir jo dokumentų tinkamumą kelionei. Jis taip pat patvirtino manęs, kad automobilio draudimo dokumentai yra pas jį, būtent dėl jų perdavimo neva tarėsi su D. S. Be to, būtent M. M. šį automobilį draudė pakankamai ilgą laikotarpį, o būtent 2019 m. kovo, balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais. Iš šių duomenų visumos darytina išvada, kad laikotarpiu prieš kelionę į Italiją minėtu automobiliu naudojosi būtent jis. Minėti įrodymai bei jų pagrindu padarytos išvados turi būti vertinamos kartu ir su kitais jau aptartais įrodymais. Kaip minėta, M. M. išvykimo dienos rytą skambino D. S. ir šis būtent jam tikslino, kurioje konkrečiai degalinėje Prienuose jis yra. M. M. nurodė D. S. apie atvažiuosiantį asmenį, kuris nebuvo jo žmona, ir būtent po šio skambučio į degalinę, kurią, kaip minėta, skambučio metu kaip savo buvimo vietą konkretizavo D. S., automobiliu „Renault“ atvažiavo G. Š. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių įrodymų visuma sudaro vientisą logišką įrodymų grandinę, patvirtinančią, kad M. M. suderino su D. S. atvykimą į Prienus, šio atvykimo datą, laiką, būtent jis perdavė G. Š. vykimui kartu su D. S. automobilį „Renault“, be to nurodė jam konkrečią degalinę Prienuose, kur jis turi vykti 2019 m. liepos 26 d. rytą ir kur jo laukė D. S.

23. Vis tik dėl kitų kaltinimo faktinių aplinkybių, ar iš tiesų būtent M. M. surado asmenis, kurie turėjo vykti į Italiją ir pargabenti kokainą, ar būtent jis jiems nurodė, kur jie turės vykti Italijoje, abejonės pašalintos nebuvo, net ir apeliacinės instancijos teisme atlikus papildomą įrodymų tyrimą. Be jau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų bylos aplinkybių, šiam klausimui spręsti reikšmingi ir šie duomenys bei argumentai. Tiek D. S., tiek ir paties M. M. parodymai patvirtina, jog S. K. dar iki aptariamos kelionės pažinojo tiek D. S., tiek ir G. Š. Su D. S. jį siejo pakankamai artimi santykiai, atvykęs į Lietuvą jis ir apsistodavo pas jį. Pasak paties D. S., jo bute svarstyklėmis S. K. netgi dalino narkotines medžiagas. Liudytojas D. S. taip pat nurodė, kad S. K. yra jam tiesiogiai siūlęs užsiimti nelegalia veikla kartu su juo, tai yra vežti iš Italijos vogtus daiktus, padirbtus pinigus bei narkotikus. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota D. S. susirašinėjimo socialiniame tinkle „Facebook“ istorija, iš kurios matyti, jog su S. K. D. S. susirašinėjo nuo 2018 m. lapkričio 11 d. iki 2019 m. liepos 11 d. Daugiausiai kontaktų buvo 2019 m. liepos 6–9 d., vėliausias kontaktas – 2019 m. liepos 11 d. (t. 5, b. l. 18–48). D. S. taip pat patvirtino, kad tiek G. Š., tiek S. K. yra jam pasakoję, jog G. Š. tuo pačiu automobiliu jau yra prieš tai buvęs pas S. K. Italijoje ir atvežęs narkotikus į Lietuvą. Taigi, pasak D. S. ir kitų bylos duomenų, abu šie asmenys dar iki kelionės žinojo S. K. vykdomą galimai nelegalią veiklą, be kita ko ir narkotikų gabenimą iš Italijos platinimui. D. S. parodymai taip pat patvirtina, kad S. K. turėjo tiek D. S. (skambino prieš kelionę, bendravo per programėlę „Telegram“), tiek ir G. Š. kontaktus (vyko į Italiją 2019 m. per Jonines, skambino Neapolyje). Įvertinus šių duomenų visumą darytina išvada, kad S. K., kuris pagal reiškiamą kaltinimą buvo organizuotos grupės vadovas, parengęs nagrinėjamų nusikalstamų veikų planą ir paskirstęs tarp grupės narių nusikalstamus vaidmenis, asmenų, kurie atliks kokaino pervežimą iš Italijos į Lietuvą, t. y. G. Š. ir D. S., suradimui ir nurodymui jiems, kur reikės vykti, pasitelkti M. M. nebuvo būtina.

24. Šias abejones sustiprina ir tai, kad byloje nėra patikimų duomenų, patvirtinančių M. M. bei G. Š. ryšį. D. S. nurodė tik tiek, kad vieną kartą yra matęs juos draugų rate, galimai „Siemens“ arenoje, kur vyko bušido kovos. Tokie duomenys yra pernelyg nekonkretūs ir neleidžia daryti patikimų išvadą apie minėtų dviejų asmenų artimą tarpusavio ryšį ir pasitikėjimą darant nusikalstamas veikas. Šiuo atveju vertintini ir kiti bylos duomenys. Pats M. M. nors ir nepaneigė buvęs D. S. nurodytame renginyje, tačiau bet kokį ryšį su G. Š. kategoriškai neigė. Tokį ryšį neigė ir G. Š. Pateiktuose išslaptintuose duomenyse, gautuose vykdant M. M. telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jokių kontaktų tarp M. M. ir G. Š. neužfiksuota. Todėl nėra paneigta, kad G. Š. dalyvavimas nusikalstamoje veikoje galėjo būti inicijuotas ne M. M., o kito asmens.

25. Kaip minėta, D. S. nurodė, kad vykstant į Italiją G. Š. telefonu bendravo su S. K. per M. M. Vertinant šiuos jo teiginius pažymėtina, kad, visų pirma, pats D. S. tai įvardijo tik kaip prielaidą, kurią jis padarė pamatęs, kad žinutėmis bendraujama su lietuvišką abonentinį numerį turinčiu asmeniu, kuris jiems nurodė konkretų adresą Italijoje, kur reikia vykti. Logiška, kad adresą Italijoje, kur konkrečiai D. S. bei G. Š. laukė S. K., galėjo nurodyti tik pats S. K. Visgi nėra paneigta versija, kad jis su G. Š. bendravo ne per tarpininką (M. M.), o tiesiogiai per turimą lietuvišką abonentą. Tokią išvadą sustiprina tai, kad pateiktuose išslaptintuose duomenyse, gautuose vykdant M. M. telefoninių pokalbių kontrolę, jokių jo kontaktų su G. Š. (ar D. S.) jiems vykstant į Italiją ir atgal užfiksuota nėra. Apžiūrėjus automobilyje „Renault Megane Cabriolet“ rastus mobiliojo ryšio telefonus „Nokia“ ir „iPhone“, kurie, pasak D. S., priklausė G. Š., jokių kontaktų su M. M. naudojamu abonentu taip pat nenustatyta. Tokių kontaktų kelionės metu (po minėto 2019 m. liepos 26 d. ryto skambučio) nenustatyta ir rastame D. S. naudotame mobiliojo ryšio telefone “Alcatel”. Savo bendravimą su M. M. kelionės metu paneigė ir D. S.

26. Automobilyje ,,Renault“ rastų mobiliojo ryšio telefonų duomenų analizės pagrindu nustatytas abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio naudotojas nenustatytas (t. 11, b. l. 16). Iš šio abonento išklotinių nuo 2019 m. gegužės 19 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. matyti, kad jis Lietuvoje pirmą kartą jungėsi 2019 m. birželio 15 d. Trakėnų k., Kalvarijos sen. Per visą laikotarpį abonentas kontaktavo tik su dviem abonentais, kurių numeriai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (nenustatyti išankstinio apmokėjimo paslaugos sistemos naudotojai). 2019 m. birželio 20 d. abonentas jungėsi prie celės Prienuose Pramonės g. 19, skambindamas į abonentą (duomenys neskelbtini). Abu numeriai kontaktavo 27 kartus. 2019 m. liepos 24 d. abonentas jungėsi prie celės Vytauto g. 35 Prienuose, ir iki 2019 m. liepos 28 d. išsiuntė 4 SMS žinutes į abonentą (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 126–127).

27. Įvertinusi tiek byloje surinktus įrodymus, tiek jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pakankamo pagrindo ir išvadai, kad M. M., perdavęs G. Š. automobilį prieš pastarajam su D. S. išvykstant į Italiją, žinojo, kokiu tikslu bus naudojamas minėtas automobilis ir kokiu tikslu šie asmenys išvyksta. Pats M. M., kaip minėta, žinojęs šias aplinkybes kategoriškai neigė. Liudytojas G. Š. apskritai neigė kokį nors kontaktą su M. M. ir taip pat nurodė nežinojęs, ko yra vykstama į Italiją. Liudytojas D. S. tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismui tvirtino, kad M. M. jam jokios nelegalios veiklos ar kažko, kas sietųsi su narkotikais, nėra siūlęs, pokalbio prieš kelionę metu nenurodė, koks bus jos tikslas. D. S. parodymai patikimai nepatvirtina, kad ir jam pačiam iki susitikimo su S. K. buvo žinoma, kokiu konkrečiai tikslu yra perduotas automobilis su slėptuve ir ko jis su G. Š. vyksta į Italiją. Jis teigė, kad tik atvažiavus S. K. nurodė, kas bus vežama, ir jo akivaizdoje, G. Š. atidarius slėptuvę, įdėjo maišelius su narkotinėmis medžiagomis į slėptuvę. Liudytojas patvirtino jam žinomą, jau minėtą informaciją bendrai apie M. M. bei S. K. bendradarbiavimą darant nusikaltimus, o būtent prekybą padirbtais pinigais, vogtais daiktais bei narkotikais. Visgi, kaip minėta, dalies šių jo parodymų bylos įrodymai nepatvirtina. Be to, nustatyta automobilio slėptuvė (50 x 22 cm) yra pakankamo dydžio gabenti ne tik narkotines medžiagas, bet ir liudytojo D. S. minėtus padirbtus pinigus (jo teigimu būtent šiuo tikslu automobilis jau buvo naudotas), ar net jo minėtus vogtus juvelyrinius dirbinius, laikrodžius. Paminėtina, kad baudžiamoji atsakomybė už tokio pobūdžio nusikaltimus yra numatyta kituose BK straipsniuose, be to yra švelnesnė. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad nuo 2018 m. gruodžio 3 d. kriminalinės žvalgybos metu kontroliuojant M. M. elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją jokių duomenų apie kokius nors M. M. veiksmus ar ryšius, susijusius su Italija, narkotinėmis medžiagomis ar padirbtais pinigais, negauta. Negauta jokių duomenų ir apie jo bendravimą su S. K., sietina su nagrinėjamomis nusikalstamomis veikomis. Teismo nutartimi sankcionuota paties S. K. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė bylai reikšmingų duomenų nedavė (t. 6, b. l. 91–92; t. 11, b. l. 130–131). Galimybės apklausti patį S. K., kai minėta, nėra.

28. Abejones, ar M. M. žinojo apie D. S. ir G. Š. kelionės į Italiją tikslą, sustiprina ir byloje fiksuoto 2019 m. liepos 30 d. M. M. pokalbio su K. L. turinys (t. 7, b. l. 78–81). Jo metu K. L. nerišliai pateikus M. M. informaciją apie tai, kad D. S. negrįžo, kad su tuo susijusi policija, M. M. paprašė jos viską pakartoti normaliai, o šiai pakartojus – paklausė: ,, O tai kur? Kaip? Kas? Kur, ką jis?“. Pastarajai pasakius, jog nieko smulkiau nežino, jis pasiūlė jai paklausinėti viską smulkiau, kaip čia, kur čia, kas čia, ir pasakė, kad eina miegoti, nes ji paskambino naktį. Iš aptarto pokalbio seka, kad M. M. neįvardijo jokių galimų įvykio scenarijų, nors žinodamas D. S. vykimo vietą ir tikslą turėjo tai numanyti. Iš jo pokalbio taip pat negalima spręsti apie jo patirtą stresą ar paniką, nors tokia reakcija būtų natūrali tuo atveju, jei jis pats būtų susijęs su nusikalstamomis veikomis. Teisėjų kolegija sutinka, kad šiuo atveju yra galimas M. M. išankstinis rizikos įvertinimas ir pasiruošimas jai, taip pat nenoras atskleisti K. L. turimą informaciją, visgi tokia versija tėra prielaida.

29. Prokuroras reiškiamą kaltinimą grindžia ir tuo, kad byloje yra fiksuota 2019 m. liepos 8 d. S. K. parašyta žinutė D. S.: ,,M. bus 13:00, palaikyk ryšį“, į ką D. S. atsakė „OK“ (t. 5, b. l. 39). M. M., komentuodamas šiuos duomenis, plačiau jų paaiškinti negalėjo, darė prielaidą, kad galimai S. K. norėjo su juo susitikti ar nuvažiuoti į servisą. Kaip minėta, M. M. neneigė bendravimo su S. K. Visgi ši žinutė, nei ją vertinant atsietai, nei visumoje su kitais įrodymais, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti pagrindas apkaltinančioms išvadoms. Tokiu pagrindu nėra ir bylos duomenys apie 2018 m. gruodžio 20 d. M. M. pokalbius su nenustatytais asmenimis, kurių metu aptariamos galimybės, laikas ir vieta pervesti pinigus asmeniui, vardu S. M. M. nurodė, kad: ,,S. davė numerį pinigams“. Asmenys tariasi, kad pavedimą darys rytoj iš ryto, vėliau M. M. nurodo, kad pats važiuos į ,,Akropolį“ ir atliks tą pavedimą iš savo pinigų. Nenustatytas asmuo pasako, kad reikia tūkstančio, klausia, ar mokės M. M. S. pavardę įrašyti, nurodo, jog pasakys S., kad jis M. M. parašytų pavardę. Šie duomenys leidžia spręsti, kad 2018 m. gruodžio 20 d. M. M. tarėsi dėl pinigų pervedimo S. K., tačiau tokio pervedimo paskirtis pokalbyje nėra įvardijama. Be to, pinigus turėjo pervesti ne asmeniškai M. M., o asmuo, su kuriuo vėliau M. M. apie tai kalbėjo. M. M. teigia, jog šis asmuo buvo S. K. tėvas, kuris buvo senyvo amžiaus ir būtent todėl S. prašė M. M. pagalbos dėl pinigų pervedimo. Šie jo parodymai jokiais duomenimis nepaneigti. 2018 m. gruodžio 20 d. jau buvo kontroliuojama M. M. telekomunikacijos tinklais perduodama informacija, tačiau duomenų, leidžiančių minėtą pokalbį sietini su nusikalstamais veiksmais, teismui nepateikta. Be to, aplinkybę, jog du kartus pervedinėjo S. jo tėvo paduotus pinigus, nurodė ir D. S., to niekaip nesiedamas su narkotinėmis medžiagomis. Taigi, vertinant šiuos duomenis spręsti, kad M. M. (ar D. S.), pervesdamas S. K. pinigus, kokiu nors būdu prisidėjo prie inkriminuojamo narkotinių medžiagų gabenimo, pagrindo nėra.

30. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo gali būti pripažintas kaltu tik tuomet, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. To paties reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo, pagal kurį visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Tuo pačiu tai reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-7-173/2014, Nr. 2K-317-719/2018, Nr. 2K-7-97-895/2019 ir kt.).

31. Byloje nebuvo surinkti įrodymai, kurie, juos vertinant tiek kiekvieną atskirai, tiek visumoje, sietųsi į vientisą loginę grandinę ir leistų daryti patikimas, abejonių nekeliančias išvadas, kad M. M. dalyvavimas jam inkriminuojamose nusikalstamose veikose yra įrodytas. Tai yra, kad jis, veikdamas organizuotoje grupėje, dalyvavo gabenant labai didelį kiekį kokaino, taip pat ir kontrabandos būdu, suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėdamas taip veikti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame procese yra išnaudotos visos galimybės pašalinti kilusias abejones dėl minėtų aplinkybių, tad jos turi būti vertinamos M. M. naudai, jį išteisinant neįrodžius dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas.

Dėl išteisinimo pagrindo

32. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai išteisinęs M. M., skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodė taikantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktą, numatantį, kad teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Byloje nustatyta, kad veikiant organizuota grupe, labai didelio narkotinės medžiagos kokaino gabenimas, taip pat ir kontrabandos būdu, buvo įvykdytas. Kaip nurodyta ir ginčijamame nuosprendyje, G. Š. už tai nuteistas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, D. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu. Byla S. K. atžvilgiu buvo išskirta į atskirą tyrimą. Tuo tarpu M. M. dalyvavimas padarant aptariamas nusikalstamas veikas įrodytas nebuvo, o tai atitinka BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytą išteisinimo pagrindą. Pirmosios instancijos teismui netinkamai išsprendus šį nuosprendžio klausimą, padaryta klaida taisytina apeliacinės instancijos teisme keičiant nuosprendį.

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti

4. M. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti jam iš valstybės 600 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą apmokėti. Kartu pateikė šias išlaidas pagrindžiančią 2022 m. birželio 5 d. sąskaitą bei mokėjimo nurodymą (t. 11, b. l. 121–123). Nuo 2022 m. gegužės 1 d. galiojančioje BPK 106 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Teismų praktikoje taip pat yra pripažįstama, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-226-942/2016 ir kt.).

5. Nagrinėjamoje byloje M. M. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo išteisintas. Apeliacinis procesas vyko pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuris buvo atmestas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokioje situacijoje, vadovaujantis minėtos BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatomis, yra pagrindas atlyginti M. M. turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

6. Spręsdama dėl M. M. priteistinos konkrečios sumos, teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad pateikti sąskaita bei mokėjimo nurodymas patvirtina, jog M. M. savo gynėjui advokatui S. Liutkevičiui sumokėjo 600 Eur už susipažinimą su apeliaciniu skundu (2 val.) ir atsiliepimo ruošimą (6 val.). Įvertinusi aktualius kriterijus, nurodytus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlyginimo išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju M. M. turi būti atlygintos visos patirtos išlaidos, tai yra 600 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendį pakeisti.

M. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 4 dalį išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Kitą Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti M. M. iš valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, lėšų 600 (šešis šimtus) Eur išlaidoms, turėtoms advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti, atlyginti.