Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2016-03-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-71-834/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-03-02
Bylos Nr.
1-71-834/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31323-2015-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Sinkevičienė
Kaltinamasis
M. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-71-834/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31323-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.19.3.; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.1.; 2.1.7.; 2.1.8.; 2.1.9.; 2.1.10.1.;2.3.5.1.; 2.3.6.4.5.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 2 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Sinkevičienė,sekretoriaujant D. Šuopienei, R. Čereškaitei,dalyvaujant prokurorei I. Danylienei,gynėjui adv. A. K., A. Sokolovskiui,vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui E. Z.,vertėjaujant J. Grinko, E. T.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

M. M. (M. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv., (duomenys neskelbtini)., Mickūnų sen., Vilniaus r., turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ autošaltkalviu, administracine tvarka baustas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. siūlė kyšį siekdamas paperkamų valstybės tarnautojų neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, o būtent jis:

2015 m. birželio 3 d., apie 21.20 val., Vilniaus r., Bezdonių sen., Bezdonių mstl., Geležinkelio g. 24, siekdamas paperkamų valstybės tarnautojų neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y., kad policijos pareigūnai neatliktų teisėtų veiksmų lemiančių, kad jo nepilnametis brolis M. M. bus patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. (transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti), policijos tarnybiniame automobilyje „Mitsubishi L200 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojams - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyresniajam patruliui V. K. ir Viešojo saugumo tarnybos Vilniaus dalinio grandiniam D. M. už neteisėtą neveikimą, vykdant įgaliojimus, siūlė 50 eurų kyšį, sakydamas nerašyti protokolo už tai, kad jo brolis vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, po to davė 50 eurų kyšį, padėdamas tarp priekinių sėdynių tris 10 eurų ir vieną 20 eurų nominalo kupiūras,

K. M. M. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką neprisipažino ir teisme paaiškino, kad valgė namie ir paprašė brolio sutvarkyti automobilį. Atidarė automobilį iš namų pulto pagalba. Po to, valgant pamatė, kaip privažiavo policijos automobilis, o policijos pareigūnas priėjo prie automobilio ir ištraukė brolį. Po kurio laiko policijos pareigūnai pasodino brolį į savo tarnybinį automobilį. Po 7-8 min., priėjus prie policijos automobilio, paklausė, kas nutiko, tačiau niekas neatsakė. Brolis pasirašė protokolą ir šį paleido, tada pareigūnai paprašė jo atsisėsti į automobilį, o kai pats išėjo iš namų, su savimi turėjo telefoną, raktus, ruošėsi į parduotuvę, todėl turėjo 50 EUR kišenėje. Kai sėdo valgyti, ištraukė eurus, padėjo ant stalo, kai prie automobilio ėjo, paėmė eurus į rankas. A. K. pamatė 50 EUR ir ištraukė, o paskui padėjo prie daiktadėžės ir su savo telefonu pradėjo fotografuoti. Nufotografavęs pasakė porininkui, kad duotų lapą rašyti paaiškinimui. Kazokevičius sakė rašyti paaiškinimą, o jei neparašys paaiškinimo, nuveš į komisariatą, jei parašys – paleis. Nežinojo, ką rašyti, Kazokevičius diktavo, parašė ir vis tiek nuvežė į komisariatą. Paaiškinimą rašė pats, nelabai moka lietuvių kalbą. Rusijoje baigęs mokyklą. Lietuvoje gyvena 4-5 metus, gimęs Lietuvoje. Kai buvo 9-10 metų išvažiavo į Rusiją. Lietuvių kalba gali rašyti, supranta, ką rašo, tačiau ne viską. Policijos pareigūnai neišaiškino teisių.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis padaręs nusikalstamą veiką, kuria kaltinamas kaltu nepripažino,- jo kaltė įrodyta tokiais įrodymais:

L. M. M. parodė, kad tvarkė brolio automobilį, kai priėjo du policijos pareigūnai ir liepė iš jo išlipti. Išlipo, vienas iš pareigūnų paėmė už striukės ir nuvedė prie tarnybinio automobilio. Pasakė sėsti, paklausė ar turi dokumentus, atsakė, kad neturi. Tada paklausė vardo, pavardės, gimimo datos, išsitraukė kompiuterį ir pradėjo kažką rašyti. Po kelių minučių priėjo brolis, paklausė, kas nutiko, niekas su juo nebendravo. Pasirašius popierius paleido, brolį pasodino į tarnybinį automobilį, o pats nuėjo prie namo, apie 5 min. laukė brolio. Po kelių min. V. K. išlipo iš automobilio, pradėjo kažką fotografuoti, po to atsisėdo ir po 4 min. išvažiavo. Brolis policijos pareigūnų nieko neprašė. Kai priėjo prie automobilio, šis klausė, kas nutiko, tačiau niekas šiam nieko neatsakė.

L. V. K. parodė, kad vairavo jaunuolis, o norėdamas padėti broliui M. M. davė kyšį. Automobilyje vyko kyšio davimas. Patruliuodami pastebėjo, kaip „Passat“ automobilis bando iš kiemo išvažiuoti Bezdonių k., vairuotojas iškart sustojo, užgesino variklį ir stovėjo. Porininkas priėjo prie vairuotojo, paprašė pateikti dokumentus. Sakė, kad neturi dokumentų, nes šie namuose, tuo metu išbėgo vyriškis, sakė, kad čia jo jaunesnis brolis. Paprašė pateikti dokumentus, sakė, kad neturi vairuotojo pažymėjimo. Į tarnybinį automobilį pakvietė suforminti įvykiui, brolis pribėgo prie automobilio, asmuo buvo nepilnametis, sėdėjo tarnybinio automobilio gale keleivio vietoje. M. M. įkalbinėjo susitarti, nerašyti protokolo. Surašę protokolą, atspausdino, davė vairuotojui pasirašyti, įvyko pinigų perdavimas - 50 EUR ant priekinių sėdynių padėjo, todėl buvo sulaikytas už pareigūnų papirkimą. Kai padėjo pinigus, įspėjo asmenį, kad yra sulaikytas už papirkimą. Buvo išaiškintos visos teisės už papirkimą.

Liudytojas D. M. parodė, kad dirbdamas su Kazokevičiumi, matė važiuojantį automobilį, kuris staiga sustojo, asmuo neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Pakvietė asmenį į tarnybinį automobilį, atbėgo brolis, atsisėdo, kol rašė protokolą siūlė kyšį, todėl buvo pristatytas į rajono P. B. sėdėjo automobilyje, vyresnysis irgi, kadangi asmuo buvo nepilnametis. Maksim prašė nerašyti, sakė, kad sukvailiojo jaunesnis brolis, bandė susitarti. Jis sėdėjo už nugaros, malėsi su ranka, siūlė 50 EUR „susitariam, nerašom“. Buvo patikrintos asmenybės, paaiškino, kad jie broliai. Jaunesniajam buvo surašytas protokolas šis pasirašė ir išėjo, o vyresnis liko ir bandė bendrauti ir įkalbinėti. Po to, atsirado pinigai prie rankinio stabdžio, jam sakė, kad negalima siūlyti kyšių, už tai baudžiama, keliskart.

Liudytojas J. S. parodė, kad dirba Vilniaus rajono kriminalinės policijos 1- ojo skyriaus grupės tyrėju. Neatsimena įvykio, praeitais metais buvo daug papirkimų. Tarnybinis automobilis buvo apžiūrėtas greičiausiai valstybiniu numeriu, koks yra pateiktas rašte, daug įvykių buvo, galėjo būti rašant įsivėlusi klaida. Jei nustato, kad yra vaizdo ir garso įrašymo technika, apžiūros metu neturi galimybės tikrinti ar yra kokių reikšmingų įrašų, patrulinė tarnyba per savo technikas gali pasijungti.

Liudytoja J. K. parodė, kad kaltinamąjį prisimena, tai asmuo, kuris davė kyšį dviem patrulių rinktinėms pareigūnams už protokolo nesurašymą jo broliui. Transporto priemonės realiai neapžiūrinėjo. Kitas pareigūnas, kuris priiminėjo pradinę medžiagą, apžiūrinėjo. Jei nurodyto patrulių automobilio nėra, turbūt tai techninė klaida. Pasitikslino pas patrulius ar turi vaizdo įrašą, šie sakė, kad neturi jokio vaizdo įrašo, vienas patrulis pasakė, kad darė nuotraukas, paprašė, kad šis nuotraukas pateiktų. Pinigai gulėjo popieriniame užklijuotame voke, atplėšusi apžiūrėjo, pridavė į finansų skyrių su nutarimu saugoti. Akistatas tarp visų proceso dalyvių atlikinėjo – tarp kaltinamojo brolio ir pareigūnų, kaltinamojo ir pareigūnų. Nepamena kokios buvo kupiūros, rodos, įtariamasis sakė 20, 20 ir 10, iš tikrųjų buvo trys po 10 ir viena po 20.

Iš 2015-06-05 pinigų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos trys 10 eurų nominalo kupiūros, oranžinės spalvos su pavaizduotais jose pastatais, visos 2014 m. laidos, kuriose nurodyti serijos numeriai, kiekvienoje kupiūroje skirtingos serijos Nr. EB4530666672, PA4628205458 ir UC7019781148. Kupiūros tvarkingos, nesuteptos. Pakėlus kupiūras prieš šviesą matosi vandens ženklai. Apžiūrėta viena 20 eurų nominalo kupiūra, žydros spalvos su pavaizduotais joje pastatais, 2002 m. laidos, kurioje nurodytas serijos numeris Nr. X40150587377. Kupiūra tvarkinga, nesutepta. Pakėlus kupiūras prieš šviesą matosi vandens ženklai (18-20 b. l.);

Iš 2015-06-08 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad Vilniaus AVPK PR 5-ojo būrio vyresnysis patrulis V. K., kaip daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, pateikė savo judriojo ryšio telefoną LG7, IMEI Nr. 356116051410912 su 2015-06-03 darytomis įvykio vietoje nuotraukomis. Perrašius nuotraukas į kompaktinę plokštelę, telefonas grąžintas V. K. (27-31 b. l.);

Iš akistatų protokolų matyti, kad suvedus akistaton M. M. su V. K. ir D. M., jie pasiliko kiekvienas prie savo duotų parodymų (40-42; 45-48 b. l.);

Iš akistatų protokolų matyti, kad suvedus akistaton M. M. su V. K. ir D. M., jie pasiliko kiekvienas prie savo duotų parodymų (83-87; 89-92 b. l.);

Iš 2015-06-04 VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis priklauso M. M. (69 b. l.);

Iš 2015-06-04 automobilio apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas tarnybinis automobilis baltos spalvos su skiriamaisiais policijos ženklais. Apžiūrimas automobilis stovi Vilniaus r., PK kieme Vilniuje, H. M. g. 4. Automobilio salonas standartinis. Tarp priekinių sėdinių priekinėje dalyje prie rankinio stabdžio svirties guli trys po 10 eurų kupiūros ir viena 20 eurų kupiūra. Pirmos 10 eurų kupiūros Nr. EB4530666672, antros Nr. PA4628205458, trečios Nr. UC7019781148, 20 eurų kupiūros Nr. X40150587377. Pinigai supakuoti į voką nr. 1. Apžiūros metu paimtas vokas nr. 1, į kurį supakuoti pinigai - 10 eurų kupiūros nr. EB4530666672, Nr. PA4628205458, Nr. UC7019781148, 20 eurų kupiūra Nr. X40150587377, apžiūros metu supakuotos į voką (14-16 b. l.);

Iš byloje esančio Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimo 2015-09-15 matyti, kad M. M. buvo pripažintas kaltu pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d., (167-170 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo M. M. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 227 str. 2 d., nes kaltinamasis, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y., kad policijos pareigūnai neatliktų teisėtų veiksmų lemiančių, kad jo nepilnametis brolis M. M. būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn, policijos tarnybiniame automobilyje patruliui ir grandiniam už neteisėtą neveikimą, vykdant įgaliojimus, siūlė 50 eurų kyšį, sakydamas nerašyti protokolo už tai, kad jo brolis vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai davė 50 eurų kyšį, padėdamas jį tarp priekinių sėdynių. Policijos pareigūnams perspėjus, kad už valstybės tarnautojo papirkimą gresia baudžiamoji atsakomybė, M. M. savo neteisėtų veiksmų nenutraukė ir pinigų neatsiėmė.

K. M. Mititelo parodymus, kad jis jokio kyšio policijos pareigūnams nesiūlė, o pinigų buvo pasiėmęs nes ruošėsi eiti į parduotuvę, teismas vertina kritiškai, kaip neobjektyvius, nenuoseklius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, jis nurodė, kad broliui automobilį atrakino pulto pagalba iš namų pro langą, o brolis turėjo automobilį remontuoti, policijos pareigūnai nurodė matę važiuojantį automobilį bei automobilio rakteliai buvo automobilio užvedimo spynelėje (168 b. l.). Be to, kaip matyti, iš jo paties paaiškinimu, jog pinigus , jis pirmiausia turėjo kišenėje, o kodėl juos po to ištraukė iš kišenės ir pats posėdžio metu nepaaiškino. Policijos pareigūnams pasirodė įtartinas vairuotojas, todėl jie šį patikrino ir liepė pateikti dokumentus, vairuotojas dokumentų neturėjo nurodė juos turintis namuose, kaip tik tuo metu iš namų išbėgo brolis, kuris aiškinosi, kodėl policijos pareigūnai sulaikė jaunesnį brolį bei prašė susitarti ir neforminti pažeidimo. Nors M. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad jam policijos pareigūnas diktavo ką rašyti, tačiau toks jo paaiškinimas prieštarauja byloje, surinktiems įrodymams. Pats M. M. posėdžio metu paaiškino, jog „ Lietuvių kalba galiu rašyti, suprantu, ką rašau, ne viską, bet suprantu“. Šie jo parodymai atitinka ir pareigūnų parodymus. V. K. parodė, kad nerodė ką jam rašyti, nes fiziškai buvo neįmanoma, kadangi jis sėdėjo prie vairo. Pareigūnas D. M. nurodė, jog M. M. paaiškinimą rašė valstybine kalba, tik paklausė patarimo kaip suformuluoti. V. K. porą žodžių padėjo, nediktavo. Byloje nėra duomenų, jog pareigūnai būtų provokavę M. M. duoti kyšį, pareigūnai lauke einant link tarnybinio automobilio (6-7 b. l.) įspėjo kaltinamąjį, kad už bandymą papirkti pareigūnus gresia baudžiamoji atsakomybė. Tačiau teismas kritiškai vertina kaltinamojo brolio M. M. parodymus, kadangi kaltinamasis M. M. nusikalstamus veiksmus atliko siekdamas padėti savo broliui M. M.. Todėl teismui yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog M. M. turi suinteresuotumą padėti broliui. Atsižvelgtina ir į paties kaltinamojo socialinį statusą, vidurinį išsilavinimą, kas suponuoja kaltinamojo elementarų protingą suvokimą, jog kyšio negalima duoti pareigūnams, todėl kaltinamojo teiginys, kad pareigūnai jam neaiškino jo teisių, laikytinas nepagrįstu. Visų teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymai nuoseklūs, sutampantys, tarp jų nėra prieštaravimų. Anksčiau liudytojai kaltinamojo nepažinojo, tarp jų nėra jokių skolos santykių ar pykčio, todėl netikėti liudytojų pareigūnų parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš byloje esančių patrulio V. K. ir grandinio D. M. tarnybinių pranešimų matyti, kad M. M. pamatęs, kad jo brolis eina kartu su jais į tarnybinį automobilį išbėgo iš namo ir einant link tarnybinio automobilio bandė tartis bei prašė nerašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo broliui, už ką buvo įspėtas (6-7 b. l.). M. M. nusikalstamus veiksmus atliko būdamas lauke šalia tarnybinio automobilio bei įspėtas, kad gresia baudžiamoji atsakomybė už kyšio siūlymą savo nusikalstamus veiksmus tęsė toliau ir pasodintas į tarnybinį automobilį tarp priekinių sėdinių prie rankinio stabdžio svirties padėjo 50 eurų. Aplinkybė jog nagrinėjamo įvykio metu policijos pareigūnų automobilis buvo aprūpintas techninėmis vaizdo ir (arba) garso įrašymo priemonėmis, kaip to reikalauja Policijos patrulių veiklos instrukcijos (Žin., 2011, Nr. 96-4537) nuostatos, tačiau vaizdo ir garso įrašas nebuvo pateiktas, nemenkina ir nepaneigia kitų byloje surinktų įrodymų apie tai, jog M. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Žemesnės instancijos teismas

Policijos patrulių veiklos instrukcijos 20.9 punkte (pagal kurį, kai tarnybiniame automobilyje bendraujama su asmeniu, automobilyje įmontuota stacionari vaizdo ir garso įrašymo įranga turi būti įjungta, o kai tokios įrangos nėra, policijos patrulis privalo pasinaudoti turimomis inventorinėmis techninėmis vaizdo ir (arba) garso įrašymo priemonėmis, kad pokalbis su asmeniu būtų įrašytas), atkreiptinas dėmesys į tai, kad policijos pareigūnas reaguodamas į esamą situaciją pinigus nufotografavo savo turima vaizdo fiksavimo įranga, o būtent mobiliuoju telefonu. Vaizdo ir/ar garso įrašai yra tik vienas iš įrodymų šaltinių, kuriam prioritetinė įrodomoji reikšmė nesuteikiama. Tai reiškia, kad tiesioginiai įrodymai nėra pranašesni už netiesioginius. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais. Netiesioginiais įrodymais taip pat gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinė nutartis Nr. 2K-66/2013).

Pažymėtina jog Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnyje numatyto nusikaltimo, t. y. papirkimo - objektyvioji pusė pasireiškia pasiūlymu ar pažadu duoti kyšį arba kyšio davimu valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus arba tarpininkui siekiant tų pačių rezultatų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008, bei Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-458-195/2015). Papirkimo sudėtis yra formalioji, todėl atlikta bet kuri iš minėtų veikų kvalifikuotina pagal BK 227 straipsnį, kaip baigtas papirkimas. Pažymėtina, jog baigtu papirkimu laikoma ir tada, jei valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo duodamo kyšio nepriėmė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo papirkėjo valios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274/2007, 2K-53/2008, 2K-105/2014 ir kt.).

Tokiu būdu, vertinant išdėstytų įrodymų visumą, objektyviai konstatuotina, jog 2015-06-03 M. M. policijos pareigūnams neabejotinai davė 50 eurų kyšį, siekdamas konkretaus, aiškiai apibrėžto ir suvokiamo tikslo – tam, kad jo brolis nebūtų baustas administracine tvarka. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamojo M. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką laikytina įrodyta visiškai. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuoti teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį, kadangi nustatyta, jog kaltinamasis neabejotinai siūlė 50 eurų kyšį siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus. Tikslintinas kaltinime nurodytas automobilio valstybinio numerio raidė, kadangi iš Vilniaus apskrities VPK 2016-01-27 rašto Nr.10-S-20327 dėl automobilio, matyti , kad V. K. tarnybines pareigas atliko automobiliu „Mitsubishi L200“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) O kaltinime klaidingai nurodė (duomenys neskelbtini) Byloje apklausti pareigūnai patvirtino, jog nurodant tarnybinės mašinos valstybinį numerį galėjo būti rašymo apsirikimas. Todėl kaltinime klaidingai nurodyta pareigūnų tarnybinio automobilio valstybinio numerio viena raide tikslintina, nurodant Mitsubishi L200“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę atsižvelgta į padaryto apysunkio nusikaltimo pobūdį, į jo padarymo aplinkybes ir tikslą (siekimą išvengti administracinės atsakomybės ir norą, kad brolio naudai būtų atlikti neteisėti veiksmai), į kaltės formą - tyčią, bei tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į jo asmenybę, šeimos ir turtinę padėtį (dirba, nevedęs, neteistas), todėl jam skirtina sankcijoje už padarytą veiką numatyta bausmė – bauda, kuris dydis nustatomas arčiau minimumo.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis).

Daiktai: 50 eurų kupiūros (3 vnt. po 10 eurų kupiūros Nr.EB4530666672, UC7019781148, PA4628205458 ir 20 eurų nominalo kupiūra Nr.X40150587377), kurios buvo panaudotos nusikalstamai veikai daryti saugomos Vilniaus AVPK kasoje (21-23 b. l.) – konfiskuotinos (BPK 94 str. 1 d. 1 p.); nuotraukos perrašytos į kompaktine plokštelę, saugomos ikiteisminio tyrimo medžiagoje – paliktinos saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašė valstybės naudai iš kaltinamojo priteisti 234,50 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (137 b. l.), kadangi M. M. buvo skirtas gynėjas A. K.. Teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo priskiriama teismo diskrecijai. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinamojo dalyvavimas procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (2014 m. birželio 13 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tačiau M. M. sudarė teisinės pagalbos sutartį su savo pasirinktu advokatu, o valstybės paskirto gynėjo atsisakė. Remiantis tuo, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) 301-302, 303 str. 2 d., 304-305, 307-308 str.,

nusprendė:

M. M. (M. M.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. ir nuteisti 12 MGL (451,92 eurų) dydžio bauda.

Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 6801) per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę, iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis).

Daiktus: 3 vnt. po 10 eurų kupiūras ir 20 eurų nominalo kupiūrą – konfiskuoti; nuotraukas, perrašytas į kompaktine plokštelę – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vaida Sinkevičienė