Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Neringos Venckienės, sekretoriaujant Aistei Raginytei, dalyvaujant atsakovui R. K. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui R. K. dėl iškeldinimo ir skolos priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Taip pat teismas iš atsiskaitymo knygelės kopijos konstatavo, kad susidariusią skolą už elektros energiją, gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), 2010-02-15 apmokėjo ieškovė, todėl remiantis CK 6.114 str. bei tai, kad atsakovas teismo posėdžio metu skolą pripažino iš dalies, tačiau įrodymų kiek per laikotarpį nuo 2008-2010 m. galėjo sunaudoti elektros energijos, nepateikė, iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 1069,90 Lt skolos už elektros energiją. Taip pat teismas priteisė iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas.

Be to, teismas neįvertino liudytojo A. M. parodymų apie tai, kad ieškovė grįždavo į namus vieną kartą į du ar tris mėnesius ( tai reiškia , kad pati ieškovė naudojo elektros energiją) bei, kad ir A. M. gyveno ieškovės patalpose.

Taip pat atsakovo teigimu, teismas nepagrįstai priteisė iš jo ieškovės naudai 1700 Lt. už teisines paslaugas. Pirmos instancijos teismas neįvertinos tos aplinkybės, kad ieškinio dalį dėl iškeldinimo jis pripažino ir teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad ieškovės patalpose jau negyvena. Atstovavimo išlaidų, beveik 2 kartus viršijančių ieškinio kainą priteisimas akivaizdžiai prieštarauja LR CK 1.5 įtvirtintiems principams.

Kadangi ieškovė atsiskaitė su trečiuoju asmeniu už atsakovo suvartotą elektros energiją, todėl pareiškė regresinį reikalavimą atsakovui, o atsakovas nepaneigė ieškovės pagal įstatymą preziumuojamos teisės. Be to, ieškovė nurodė, kad A. M. ginčo laikotarpiu negyveno ieškovės patalpose, o kartais atvykdavo į svečius. Be to, būtent ieškovas pasirenka, kam jis reiškia reikalavimus. Atsakovui manant, kad A. M. yra bendraskolis, jis turėjo teisę reikalauti, kad A. M. būtų įtrauktas į bylą ir reikšti jam reikalavimus regreso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teisėjų kolegija CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Apeliantas prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinės instancijos teisme apeliantas patikslino savo reikalavimą ir nurodė, kad nesutinka tik su sprendimu dalyje dėl 1069,90 Lt skolos už elektros energiją priteisimo bei 1700 Lt išlaidų advokatės pagalbai apmokėti. Su ieškiniu dėl iškeldinimo atsakovas sutiko, paaiškindamas teismo posėdžio metu (b.l. 55, 56). Atsiliepime į ieškovės ieškinį atsakovas tik nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2009-12-23 nutartis, kuria buvo atmestas atsakovo apeliacinis skundas dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 19 d. sprendimo, kuriuo ieškovei buvo pripažinta nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), apskųstas. Šios atsakovo atsiliepimo aplinkybės rodo, kad jis nebuvo išsikėlęs iš ginčo gyvenamojo namo. Jo kasacinio skundo santuokos nutraukimo byloje argumentai patvirtina, kad atsakovas gyvenamąjį namą dar laikė bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir iškėlus ieškovei bylą dėl jo iškeldinimo (b.l. 35). Todėl pirmiau nurodytos aplinkybės yra pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl atsakovo iškeldinimo laikyti teisėtu ir pagrįstu.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad gyvenamasis namas yra ieškovės asmeninė nuosavybė. Iki santuokos nutraukimo šis turtas turėjo šeimos turto teisinį režimą ir atsakovas buvo jo savininkės šeimos narys (CK 3.84 str., 3.86 str. 1 d.). Šalių santuoka nutraukta 2009-12-23 (b.l. 21-23). Todėl ieškovės asmeninė nuosavybė – gyvenamasis namas nuo šios datos neteko šeimos turto teisinio režimo, o atsakovas šeimos nario statuso.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pagal Kauno regiono Atsiskaitymų knygelę AB „VST“ mokėtoju už gyvenamajam namui tiekiamą elektros energiją buvo R. K.-M. (mokėtojos kodas 2172785). Ieškovė 2010-02-15 Atsiskaitymų knygelėje nurodė, kad 1 179,00 Lt skola susidarė iki 2010-01 už 12 mėn., t.y. už 2009 m. 02 – 2010- 01 arba po 98,25 Lt kas mėnesį. Atsakovas neneigė, kad skola yra būtent už šį laikotarpį (b.l. 56), nes iki 2008 m. pabaigos už elektros energiją mokėdavo. Taigi, iš to darytina išvada, kad skola už elektros energiją susidarė už 11 mėn. arba 1081,63 Lt , kai šalys gyveno santuokoje, o atsakovas buvo šeimos narys, kuris naudojosi šeimos turtu, bei 1 mėn. arba 98,33 Lt, kai atsakovas ir turtas tokio statuso neturėjo. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad abi šalis sietų sutartiniai santykiai su AB „VST“, todėl sutartiniu pagrindu šalims negali atsirasti solidarioji atsakomybė kreditoriui (CK 6.154, 6.189 straipsniai), o tarp bendraskolių tarpusavio atgręžtiniai reikalavimai lygiomis dalimis to, ką ieškovė įvykdė, atskaičius jai tenkančią dalį (CK 6.9 str. 1 d.). Tačiau solidarioji atsakomybė tarp šalių nustatytina įstatymų pagrindu dėl prievolės, susijusios su paslaugų tiekimu už 11 mėn., kai šalys gyveno santuokoje ir naudojosi šeimos turtu (CK 3.84 str., 3.86 str. 1 d., 6.6 str. 3 d.). Likusį laikotarpį arba 1 mėn., tarp šalių konstatuotini 98,33 Lt žalos (nuostolių) teisiniai santykiai, kai atsakovas gyveno ieškovei nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, vartojo elektros energiją, už ją nemokėdamas, todėl yra kaltas dėl šių nuostolių ieškovei padarymo (CK 6.246 – 6.249 str.). Kolegija nesutinka su ieškovės nurodyta ginčo teisinių santykių kvalifikacija. Ieškinyje ji rėmėsi CK VII skyriaus normomis, reglamentuojančiomis subrogaciją (CK 6.112 str. 3 d., 6.114 str. 3 d.). Ieškovė kreditoriaus AB „VST“ atžvilgiu yra pati skolininkė, tačiau jos atsakomybė tam tikrą laiką su atsakovu buvo solidarioji, todėl jų tarpusavio atgręžtinius santykius reglamentuoja pirmiau paminėta CK 6.9 str. 1 d.

Byloje esantis 2010-02-16 mokėjimo patvirtinimas įrodo, kad ieškovė sumokėjo už elektros energiją AB „VST“ pagal Atsiskaitymų knygelėje nurodytus rodmenis 1 179,00 Lt. Taikant bendraskolių atgręžtinį reikalavimą 1081,63 Lt solidariosios prievolės dalyje, atsakovo prievolė ieškovei yra puse pastarosios sumos arba 540,82 Lt, o pridėjus 98,33 Lt nuostolių, ieškovės pagrįstas reikalavimas pagal pirmiau paminėtas materialinės teisės normas yra 639,15 Lt. Ryšium su tuo pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, iš atsakovo priteistoji 1069,90 Lt suma sumažintina iki 639,15 Lt. bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos skaičiuotinos už šią priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl priteisimo ieškovei 1 700 Lt išlaidų advokatės pagalbai apmokėti, laikydamas jas nepagrįstai didelėmis.

Byloje pateiktas 2010-02-15 pinigų priėmimo kvitas, pagal kurį ieškovė sumokėjo atstovei 1 400 Lt už procesinio dokumento, šiuo atveju, ieškinio surašymą bei atstovavimą teisme (b.l. 41). Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai, kurie apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2008 m. sausio 1 d. patvirtino minimaliosios mėnesinės algos dydį – 800 Lt. Taigi, už ieškinio surašymą maksimalus dydis yra 2400 Lt. (Rekomendacijų 8.2 p.), todėl 1 400 Lt suma už procesinio dokumento surašymą nėra per didelė. 2010-09-28 pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad ieškovė sumokėjo atstovei 300 Lt už jos atstovavimą teisme (b.l. 40). Pagal Rekomendacijų 8.18 už vieną atstovavimo valandą teisme taikomas 0.15 koeficientas. Ieškovės atstovė dalyvavo parengiamajame teismo posėdyje, kuris truko 10 min. ir teismo posėdyje, kuris truko 1 val. 10 min, todėl iš viso užtruko 1 val. 20 min. Pagal Rekomendacijų 9 p., atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda, todėl ieškovė turėjo teisę į 120 Lt už jos atstovavimą teisme arba iš viso byloje į 1520 Lt. išlaidų advokatės pagalbai apmokėti. Ieškovės ieškinys tenkintinas 54 proc., todėl iš atsakovo ieškovei priteistos išlaidos advokato pagalbai mažintinos nuo 1700 Lt iki 820 Lt, o žyminis mokestis nuo 166 Lt iki 67 Lt (CPK 93 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. sprendimą pakeisti.

Iš atsakovo R. K. ieškovei R. M. priteistą skolą sumažinti nuo 1069,90 Lt iki 639,15 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuoti už priteistą 639,15 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2010-03-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš atsakovo R. K. ieškovei R. M. priteistą žyminį mokestį sumažinti nuo 166 lt iki 67 Lt, o išlaidas advokatės pagalbai apmokėti nuo 1 700 Lt iki 820 Lt.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.