Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjos atstovui Albinui Miskialovič, atsakovės atstovės atstovei Jovitai Jazdauskaitei, trečiojo suinteresuoto asmens „Neonita Signs“ atstovui J. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Polikopija“ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, dėl turtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo (tretieji suinteresuoti asmenys - UAB „Neonita Signs“, UAB „Neonita“, antstolis G. B.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja UAB „Polikopija“ prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau Inspekcija), 21 949,20 Lt turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, privalo nepažeisti mokesčių mokėtojo teisių, vykdyti kitas MAĮ ir kituose įstatymuose nustatytas pareigas, taip pat administruodamas mokesčius, privalo vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais (MAĮ 8 str. 3 d., 32 str. 2, 8 p.). Vykdymo procesą reglamentuojančios proceso teisės normos taikomos visiems asmenims, taip pat mokesčių administratoriui. Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 str. 1 d.). Specialiajame įstatyme (MAĮ) nenustatyta, kad mokesčių administratorius turi teisę nepaklusti teisėtiems antstolio nurodymams. Dėl to atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo Inspekcija neteisingai teigia, kad mokesčių administratoriui, kaip viešojo administravimo subjektui, įvykdžius antstolio nurodymą sumokėti PVM permoką, būtų sudarytos prielaidos viršyti mokesčių administratoriaus kompetenciją ir pažeisti MAĮ 87 str. nustatytą imperatyviąją mokesčių teisės normą. Priešingai, mokesčių administratorius, įvykdydamas teisėtą antstolio reikalavimą, užtikrintų vykdymo proceso tikslą kuo operatyviau ir veiksmingiau įvykdyti procesinį teismo sprendimą bei neviršytų savo, kaip viešojo administravimo subjekto, kompetencijos. Elgdamasis kitaip mokesčių administratorius pažeidžia imperatyviąsias proceso teisės normas (CPK 585, 749 str.). Kadangi antstoliui areštavus skolininko (mokesčių mokėtojo) turtinę teisę į PVM permoką, skolininkas netenka teisės valdyti areštuotos turtinės teisės, ja naudotis ir disponuoti, o antstolis įgyja teisę CPK 749 str. 3 d. nustatyta tvarka disponuoti areštuota turtine teise, t. y. patvarkyme nurodyti prievolės skolininkui (mokesčių administratoriui) įvykdyti prievolę antstoliui arba pervesti pinigus į antstolio depozitinę sąskaitą, tai antstolio patvarkymas atitinka PVM mokėtojo UAB „Neonita signs“ prašymą grąžinti PVM permoką, dėl kurios nėra ginčo. Dėl to teisėjų kolegija nurodė, kad antstolis turėjo teisę patvarkymu areštuoti UAB „Neonita signs“ turtinę teisę į PVM permoką ir įpareigoti mokesčių administratorių įvykdyti prievolę sumokant pinigus į antstolio depozitinę sąskaitą, o suinteresuotas asmuo Inspekcija privalėjo įvykdyti antstolio įpareigojimą, nustatytą 2005 m. liepos 27 d. patvarkyme. Taigi, atsisakęs įvykdyti nurodytą antstolio patvarkymą, suinteresuotas asmuo Inspekcija pažeidė CPK 585 str. 1 d., t. y. imperatyviąją proceso teisės normą. Teisėjų kolegija nurodė, kad atskirąja nutartimi informavo Finansų ministeriją ir Valstybinę mokesčių inspekciją apie nurodytus proceso teisės normų pažeidimus nevykdant teisėto antstolio patvarkymo ir taip pažeidžiant teisėtus išieškotojo interesus (CPK 299 str., 340 str. 5 d.).

Remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos padarytais teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėmis, pareiškėja mano, kad Inspekcija privalėjo įvykdyti antstolio patvarkymą areštuoti UAB „Neonita signs“ turtinę teisę į PVM permoką ir įpareigoti mokesčių administratorių įvykdyti prievolę sumokant pinigus į antstolio depozitinę sąskaitą. Inspekcija privalėjo įvykdyti antstolio įpareigojimą, nes toks įpareigojimas atitinka PVM mokėtojo UAB „Neonita signs“ prašymą grąžinti PVM permoką, dėl kurios nėra ginčo.

Inspekcija tik 2007 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. (11.11)-46-30825 informavo antstolį, kad 2007 m. balandžio 27 d. gavo antstolio 2005 m. liepos 27 d. patvarkymą dėl UAB „Neonita Signs“ turtinių teisių arešto Nr. (duomenys neskelbtini) ir tik 2007 m. gegužės 2 d. pradėjo UAB „Neonita Signs“ mokestinį tyrimą. Akcentuoja, kad antstolio 2005 m. liepos 27 d. patvarkymo įteikimo momentu galiojusio MAĮ 87 str. 7 d. 1 p. buvo nustatyta, kad jei atitinkamo mokesčio įstatyme nenustatyta kitaip, mokesčių administratorius privalo grąžinti mokesčių mokėtojui mokesčio permoką tokia tvarka: mokesčio permoka grąžinama per 30 dienų po rašytinio prašymo grąžinti mokesčio permoką gavimo dienos, o 6 d. nustatyta, kad mokesčių administratorius turi teisę patikrinti mokesčių mokėtojo prašymo grąžinti mokesčio permoką pagrįstumą šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Jei dėl mokesčio permokos grąžinimo bus atliekamas mokestinis patikrinimas, jis turi būti pradėtas per 20 dienų nuo šio straipsnio 7 d. 1 p. nustatytų terminų pasibaigimo dienos. Taigi, Inspekcija tik 2007 m. gegužės 2 d., tai yra praėjus beveik 1 metams ir 10 mėnesių nuo antstolio patvarkymo gavimo dienos, pradėjusi UAB „Neonita Signs“ mokestinį tyrimą dėl PVM skirtumo grąžinimo, pažeidė įstatymu nustatytą terminą. Pažymi, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-186 (2005 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. VA-54 redakcija) patvirtintų Mokesčių permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) taisyklių 38 p. nustatyta, kad mokesčių administratorius, gavęs mokesčių mokėtojo prašymą, per 5 darbo dienas po prašymo gavimo privalo patikrinti mokesčių mokėtojo kartu su prašymu pateiktus dokumentus ir, esant reikalui, paprašyti mokesčių mokėtoją pateikti kitus dokumentus bei nustatyti terminą jų pateikimui. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA-87 patvirtintų Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių 34 p. mokestinis patikrinimas nuvykus pas mokėtoją negali trukti ilgiau kaip 90 dienų. Tik 2008 m. rugsėjo 25 d. Inspekcija priėmė sprendimą grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) Nr. (27.203)-276-l 87017, kuriuo nusprendė grąžinti 30 148,76 Lt PVM permoką (skirtumą). Išdėstytos aplinkybės leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad Inspekcija grubiai pažeidė aukščiau nurodytas teisės aktų imperatyvias nuostatas bei jos elgesys neatitiko protingo, rūpestingo ir apdairaus asmens elgesio standarto.

Inspekcijos pervestas (išskyrus iš skolininko UAB „Neonita Signs“ banko sąskaitos nurašyta 1 Lt) lėšas antstolis 2008 m. spalio 10 d. patvarkymu paskirstė taip: 2 292,41 Lt vykdymo išlaidoms padengti; 8 199,56 Lt atiteko išieškotojui UAB „Polikopija“; 27 857,35 Lt atiteko kitam išieškotojui UAB „Neonita“. Atkreipia teismo dėmesį, kad kitas išieškotojas UAB „Neonita“ prisijungė prie išieškojimo tik 2007 m. spalio 1 d. ir, antra vertus, yra susijęs su skolininku UAB „Neonita Signs“, nes fizinis asmuo D. G. buvo vienintelis skolininko UAB „Neonita Signs“ akcininkas ir jam taip pat nuosavybės teise priklausė 75,19 procentų išieškotojo UAB „Neonita“ akcijų. 2009 m. vasario 6 d. antstolis surašė išieškojimo negalimumo aktą, kuriame nurodė, jog UAB „Neonita Signs“ neturi turto, iš kurio butų galima išieškoti likusią neišieškotą sumą (98 029,60 Lt) ir, vadovaudamasis CPK 631 str. 1 d. 4 p. nuostata, vykdomąjį dokumentą grąžino pareiškėjai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. kovo 13 d. nutartyje konstatavo, kad tik užbaigus vykdomąją bylą CPK 632 str. įtvirtintais pagrindais, atsirastų pasekmės tretiesiems asmenims neįvykdžius antstolio reikalavimo, t. y. išieškotojas UAB „Polikopija“ įgytų teisę pareikšti ieškinį teisme Inspekcijai, kaip asmeniui, dėl kurio kaltės neišieškotos vykdymo procese išieškotinos sumos. CPK 617 str. nustatyta, kad išieškotojas turi teisę pareikšti ieškinį teisme asmeniui, dėl kurio kaltės neišieškotos vykdymo procese išieškotinos sumos. Atkreipia dėmesį, kad Inspekcijos veiksmų neteisėtumas nustatytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 13 d. nutartyje. Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsisakęs įvykdyti nurodytą antstolio patvarkymą, suinteresuotas asmuo Inspekcija pažeidė CPK 585 str. 1 d., t. y. imperatyviąją proceso teisės normą. Laikytina, jog minėtas pažeidimas pasireiškė tuo, kad Inspekcija per MAĮ 87 str. 7 d. 1 p. nustatytą 30 dienų terminą negrąžino mokesčio permokos, o, nusprendusi įgyvendinti mokesčių administratoriaus teisę patikrinti mokesčių mokėtojo prašymo grąžinti mokesčio permoką pagrįstumą, nepradėjo mokestinio patikrinimo per 20 dienų nuo MAĮ 87 str. 7 d. 1 p. nustatytų terminų pasibaigimo dienos.

Vertindama Inspekcijos atsisakymą vykdyti teisėtą antstolio patvarkymą pareiškėja daro išvadą jog Inspekcijos neveikimas laikytinas pakankama priežastimi žalai atsirasti, nes Inspekcija turėjo daug laiko pradėti mokestinį patikrinimą ar mokestinį tyrimą dėl mokesčių mokėtojo prašymo (antstolio patvarkymo) grąžinti mokesčio permoką pagrįstumo ir užbaigti šią mokesčių administravimo procedūrą iki išieškotojas UAB „Neonita“ prisidėjo prie išieškojimo, t. y. nuo 2005 m. rugpjūčio 27 d. (antstolio patvarkymo priėmimo data) iki 2007 m. spalio 1 d. (UAB „Neonita“ prašymas antstoliui priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą). Jeigu Inspekcija laikytųsi MAĮ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko įsakymuose nustatytų mokesčių permokos grąžinimo bei mokestinių patikrinimų atlikimo terminų, UAB „Polikopija“ atitektų visa skolininkui UAB „Neonita Signs“ priklausiusi 30 148,76 Lt PVM permokos suma.

Kadangi žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį turi įrodyti pareiškėjas. Inspekcijai atlikus mokestinį patikrinimą buvo nustatytas UAB „Neonita Signs“ grąžintinas 30 148,76 Lt PVM permokos dydis. Būtent visa ši grąžintina PVM permoka turėjo būti skirta UAB „Polikopija“ reikalavimui degti, jeigu Inspekcija elgtųsi protingai, rūpestingai ir nustatytais terminais pervestų antstoliui PVM permoką. Antstoliui 2008 m. spalio 10 d. patvarkymu paskirsčius gautus 30 148,76 Lt UAB „Polikopija“ atiteko tik 8 199,56 Lt. Taigi, pareiškėja patyrė 21 949,20 Lt (30 148,76 - 8 199,56) turtinės žalos.

Teigia, kad pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti Inspekcijos 2005 m. rugsėjo 7 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta grąžinti UAB „Neonita Signs“ PVM skirtumą į antstolio depozitinę sąskaitą, ir įpareigoti Inspekciją atlikti šį veiksmą bei įpareigoti Inspekciją atlikti PVM skirtumo susidarymo pagrįstumo patikrinimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. gruodžio 5 d. nutartyje pasisakė, kad ši byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme. Pareiškėja pateikė Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui 2006 m. vasario 6 d. prašymą įpareigoti Inspekciją įvykdyti antstolio 2005 m. liepos 27 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2006 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-239-141/2006 UAB „Polikopija“ pareiškimą dėl įpareigojimo Inspekciją įvykdyti antstolio patvarkymą, t. y. pervesti UAB „Neonita Signs“ PVM skirtumą į antstolio depozitinę sąskaitą, atmetė, kadangi vykdymo procese nenumatyta, jog tretiesiems asmenims neįvykdžius antstolių reikalavimų, teisme būtų nagrinėjamas išieškotojo pareiškimas dėl įpareigojimo vykdyti antstolio patvarkymą. Teismas nurodė, kad CPK 510 str. suteikia išieškotojui teisę paduoti skundą dėl antstolio veiksmų arba atsisakymo atlikti veiksmus. Pareiškėjas Vilniaus apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarties panaikinimo. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-718-52/2006 Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą bei pažymėjo, kad nesant ginčo tarp Inspekcijos ir antstolio, CPK normos nenumato išieškotojui teisės perimti antstolio funkcijų ir skųsti teismui Inspekcijos veiksmus dėl antstolio nurodymų nevykdymo. Pareiškėja pateikė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2006 m. lapkričio 2 d. kasacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. kovo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2007 Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 2 d. nutartį paliko nepakeistą, tačiau 2007 m. kovo 13 d. atskirąja nutartimi išaiškino, kad mokesčių permokos įskaitymo ir grąžinimo tvarka yra nustatyta MAĮ 87 str. ir jį detalizuojančiose Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-186 patvirtintose Mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) taisyklėse. MAĮ 87 str. 5 d. nustatyta, kad mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos, kurios lieka permokos sumas įskaičius mokestinei nepriemokai padengti, grąžinamos mokesčių mokėtojo prašymu. Kadangi antstoliui areštavus skolininko (mokesčių mokėtojo) turtinę teisę į PVM permoką skolininkas netenka teisės valdyti areštuotos turtinės teisės, ja naudotis ir disponuoti, o antstolis įgyja teisę CPK 749 str. 3 d. nustatyta tvarka disponuoti areštuota turtine teise, t. y. patvarkyme nurodyti prievolės skolininkui (mokesčių administratoriui) prievolę įvykdyti antstoliui arba pervesti pinigus į antstolio depozitinę sąskaitą, tai antstolio patvarkymas atitinka PVM mokėtojo UAB „Neonita Signs“ prašymą grąžinti PVM permoką. Skolininko mokestinė permoka, kaip turtinė prievolė, areštuota vykdant vykdomąjį dokumentą, todėl tokiu atveju turi būti taikomos vykdymo procesą, o ne mokesčius reglamentuojančios teisės normos.

Inspekcijoje 2007 m. balandžio 2 d. gautas antstolio 2007 m. kovo 28 d. patvarkymas Nr. 2255-40-1/07, kuriuo antstolis papildomai areštavo UAB „Neonita Signs“ priklausančias turtines teises į palūkanas (palūkanos, antstolio manymu, turėtų būti skaičiuojamos nuo patvarkymo gavimo Inspekcijoje momento, t. y. nuo 2005 m. rugpjūčio 31 d.), kurias Inspekcija privalo sumokėti UAB „Neonita Signs“ už laiku negrąžintą PVM permoką, bei įpareigojo šias lėšas nedelsiant pervesti į antstolio sąskaitą. Inspekcija 2007 m. balandžio 6 d. apskundė antstolio veiksmus Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007 m. gegužės 16 d. nutartimi Inspekcijos skundą atmetė. Inspekcija dėl minėtos nutarties 2007 m. gegužės 28 d. pateikė atskirąjį skundą. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. liepos 20 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 16 d. nutartį panaikino ir priėmė naują nutartį: Inspekcijos skundą tenkino iš dalies, panaikino antstolio 2007 m. 28 d. patvarkymą dalyje, kuria antstolis nurodė palūkanas skaičiuoti nuo 2005 m. rugpjūčio 31 d. ir kuria nurodė nedelsiant įvykdyti 2005 m. liepos 27 d. antstolio patvarkymą. Skundo dėl kitų antstolio 2007 m. kovo 28 d. patvarkymo dalių netenkino. Teismas nutartyje išaiškino, kad patvarkymas turi būti vykdomas tik įsitikinus permokos pagrįstumu, o palūkanų skaičiavimo terminas turėtų būti apibrėžiamas momentu, kada Inspekcijai realiai atsirado pareiga permoką grąžinti, t. y. po patikrinimo rezultatų paaiškėjimo momento, jei per MAĮ nustatytą terminą permoka vis tiek nebūtų grąžinta.

Pagal MAĮ 87 str. 6 d., 7 d. mokesčio permoka grąžinama per 30 dienų po rašytinio prašymo grąžinti mokesčio permoką gavimo dienos. Tais atvejais, kai dėl mokesčio permokos grąžinimo atliekamas mokesčio mokėtojo mokestinis patikrinimas, mokesčio permoka turi būti grąžinta ne vėliau kaip per 20 dienų po mokesčio administratoriaus sprendimo dėl patikrinimo akto įteikimo mokesčių mokėtojui dienos. Pareiškėja skunde nurodė, kad Inspekcija pažeidė šiose MAĮ nuostatose numatytus terminus. Atkreipia dėmesį į tai, kad tarp pareiškėjos ir Inspekcijos vyko teisminiai ginčai, kurie buvo išspręsti tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartimi. Tik minėta nutartimi buvo išaiškinta, kad antstolio patvarkymas areštuoti turtines teises į permoką atitinka mokesčių mokėtojo prašymą grąžinti permoką. Nei MAĮ, nei įstatymą detalizuojančiose Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-186 patvirtintose Mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) taisyklėse nėra ir nebuvo reglamentuota ši situacija. Lietuvos Aukščiausio teismo suformuluota teisės taikymo taisyklė galioja tik ateičiai ir negali būti taikoma atgal, nes tokiu būdu būtų pažeistas teisinėje valstybėje veikiantis lex retro non agit principas, t. y. teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios. Atsižvelgdama į tai, Inspekcija visas procedūras susijusias su permokos grąžinimu pradėjo tik Lietuvos Aukščiausiajam Teismui išaiškinus, kad antstolio patvarkymas prilyginamas mokesčių mokėtojo prašymui ir pasibaigus teisminiams ginčams dėl antstolio patvarkymų vykdymo.

Tvirtina, kad Inspekcija 2007 m. gegužės 2 d. pradėjo UAB „Neonita signs“ mokestinį tyrimą, kuris buvo baigtas 2007 m. gruodžio 10 d. Mokestiniam tyrimui bendrovė nepateikė dalies PVM atskaitą patvirtinančių dokumentų, todėl nebuvo nustatytas permokos pagrįstumas, realus jos dydis. UAB „Neonita Signs“ buvo duoti Inspekcijos nurodymai (2007 m. gegužės 11 d., 2007 m. spalio 11 d., 2007 m. spalio 16 d.) pateikti mokestiniam tyrimui reikalingus dokumentus, tačiau Inspekcijos nurodymai įvykdyti nebuvo. Pagal MAĮ 137 str. 2 d. trūkumų ir prieštaravimų nepašalinimas paprastai yra pagrindas pradėti mokestinį patikrinimą. Kadangi nebuvo pateikti visi mokestiniam tyrimui reikalingi dokumentai, po mokestinio tyrimo buvo inicijuotas teminis UAB „Neonita Signs“ mokestinis patikrinimas. Patikrinimas pradėtas 2007 m. gruodžio 12 d. ir baigtas 2008 m. gegužės 28 d. Pagal MAĮ 119 str. 1 d. mokestinis patikrinimas nuvykus pas mokesčių mokėtoją negali trukti ilgiau kaip 90 dienų. Pažymi, kad pagal MAĮ 119 str. 3 d. numatyti terminai centrinio mokesčių administratoriaus sprendimu gali būti pratęsti. Atkreipia dėmesį į tai, kad mokestinis patikrinimas nuo 2008 m. sausio 15 d. buvo sustabdytas iki kol bus gauti atsakymai į paklausimus iš užsienio administratorių (iki 2008 m. gegužės 6 d.). Patikrinimas pratęstas nuo 2008 m. gegužės 7 d. iki 2008 m. liepos 8 d. Dėl patikrinimo sustabdymo ir pratęsimo skundų nebuvo, todėl jie yra teisėti. Patikrinimo rezultatai įforminti Inspekcijos 2008 m. gegužės 28 d. patikrinimo aktu Nr. (21.26)-06-77-18. Vadovaudamasi MAĮ 131 str. 1 d., UAB „Neonita Signs“ Inspekcijai pateikė rašytines pastabas dėl patikrinimo akto, kur nurodė, kad po patikrinimo akto surašymo rastos PVM sąskaitos faktūros, kurios nebuvo pateiktos patikrinimo metu ir nepažymėtos pareigūno, atlikusio patikrinimą, asmeniniu spaudu. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaudamasi MAĮ 132 str. 2 d. 4 p., Inspekcija paskyrė atlikti pakartotinį bendrovės PVM patikrinimą. Pakartotinis patikrinimas pradėtas 2008 m. rugpjūčio 22 d. ir baigtas 2008 m. rugsėjo 2 d. Patikrinimo rezultatai įforminti 2008 m. rugsėjo 2 d. patikrinimo aktu Nr. (21.26)-06-77-28, kuriame nurodyta, kad mokesčių mokėtojo deklaruota grąžintina iš biudžeto PVM suma yra didinama 448 Lt. Pagal MAĮ 87 str. 7 d. 2 p. tais atvejais, kai dėl mokesčio permokos grąžinimo atliekamas mokesčių mokėtojo mokestinis patikrinimas, mokesčio permoka turi būti grąžinta ne vėliau kaip per 20 dienų po mokesčių administratoriaus sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, įteikimo mokesčių mokėtojui dienos. Inspekcija 2008 m. rugsėjo 8 d. surašė sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, o 2008 m. rugsėjo 25 d. priėmė sprendimą grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą), ir pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą 30 148,76 Lt PVM skirtumą. Taigi, Inspekcija, priešingai nei teigia pareiškėja, atliko bendrovės mokestinį patikrinimą nepažeisdama 119 str. nustatytų terminų, bei grąžino PVM skirtumą nepažeisdama MAĮ 87 str. 7 d. 2 p. nustatytų terminų.

Atkreipia dėmesį į tai, kad vykusių teisminių ginčų metu teismai konstatavo, kad buvo padaryti CPK 585 str. pažeidimai, tačiau nepripažino Inspekcijos veiksmų neteisėtais. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2007 m. liepos 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2SA31-92/07 pažymėjo, kad kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje išdėstytas MAĮ santykio su CPK normomis, reglamentuojančiomis vykdymo procesą, aiškinimas yra iš esmės naujas MAĮ normų, reglamentuojančių permokos grąžinimo procedūrą, inicijavimo požiūriu, turtinės teisės, neįvertintos nustatyta tvarka, turėjimas, negali sukurti prielaidų turtinių sankcijų taikymui iš valstybės biudžeto (t. y. visų mokesčių mokėtojų sąskaita neturėtų būti tenkinami vieno ūkio subjekto turtiniai interesai).

Inspekcija antstolio patvarkymą įvykdė, t. y. visą UAB „Neonita Signs“ priklausančią grąžinti sumą pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą. Pareiškėjai ne visa išieškota suma (30 148,76 Lt), o tik dalis išieškotos sumos (8 199,56 Lt) buvo pervesta ne dėl Inspekcijos veiksmų, o dėl to, kad buvo laikomasi CPK nustatytos išieškotų lėšų paskirstymo tvarkos. Pagal CPK 759 str. 1 d. kai yra vykdomas išieškojimas, asmenys, kurie turi vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš to paties skolininko kitose bylose, gali prisijungti prie išieškojimo. Pagal CPK 753 str. 2 d. paskesnės eilės reikalavimai patenkinami po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės reikalavimai. Jeigu išieškotos sumos neužtenka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai. Vadovaujantis šiomis vykdymo proceso normomis, išieškota iš UAB „Neonita Signs“ suma (30 148,76 Lt) teisėtai buvo paskirstyta proporcingai abiem išieškotojams (pareiškėjai ir UAB „Neonita“).

Tam, kad būtų galima įrodyti, jog kreditoriui buvo padaryta žala (CK 6.249 str.), reikia įrodyti, kad kreditorius neturi galimybės išsiieškoti skolos. Pažymi, kad pagal UAB „Neonita Signs“ VĮ „Registrų centras“ pateiktą balansą už 2007 metus bendrovė turėjo turto už 402 146 Lt (ilgalaikis turtas - 349 948 Lt, trumpalaikis turtas - 52 198 Lt), į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas. Antstolis nenukreipė išieškojimo į kitą įmonės turimą turtą, o pareiškėja antstolio veiksmų neskundė. Vadinasi, pareiškėjos argumentas, kad ji patyrė žalą dėl Inspekcijos veiksmų, yra nepagrįstas. Be to, atkreipia dėmesį, kad pareiškėja neskundė antstolio veiksmų dėl 2008 m. spalio 10 d. patvarkymo dėl išieškotų lėšų paskirstymo. Minėtu patvarkymu antstolis iš išieškotos sumos (30 148,76 Lt) nusirašė 2 292,41 Lt vykdymo išlaidoms. Pažymi, kad vykdymo išlaidos yra išsiieškomos CPK 611 str. nustatyta tvarka. Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Jeigu skolininkas šių sumų neperveda, antstolis pareiškimu, nurodydamas apskaičiuotas išieškotinas sumas, kreipiasi į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą prašydamas tas sumas priteisti (CPK 611 str.). Vadinasi, išieškotojams turėjo būti proporcingai paskirstoma visa išieškota suma, t. y. 30 148,76 Lt, o ne 27 857,35 Lt (suma, kuri liko atskaičius vykdymo išlaidas antstoliui).

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais.

Atsakovės atstovės atstovė teisminio nagrinėjimo metu prašė pareiškėjos skundo netenkinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Neonita Signs“ atstovas teisminio nagrinėjimo metu su pareiškėjos skundu sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl to, ar Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojų atitinkama veika (veikimas, neveikimas) lėmė 21 949,20 Lt turtinės žalos padarymą pareiškėjai. Kitas keliamas reikalavimas (dėl procesinių palūkanų priteisimo) yra išvestinis iš paminėtojo.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis G. B. 2005 m. liepos 27 d. priėmė patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje išieškotojas yra UAB „Polikopija“, o skolininkas - UAB „Neonita Signs“. Šiuo patvarkymu areštavo UAB „Neonita Signs“ deklaruotą 48 096,98 Lt pridėtinės vertės mokesčio permoką, apskaitomą Inspekcijoje, ir įpareigojo pastarąją perversti nurodytą pinigų sumą į antstolio depozitinę sąskaitą. Inspekcija nepatikrino pridėtinės vertės mokesčio permokos pagrįstumo ir 2005 m. rugsėjo 7 d. raštu atsisakė įvykdyti antstolio patvarkymą. Šis jokių kitų vykdymo veiksmų nesiėmė, kad būtų įvykdytas pirmiau nurodytas patvarkymas. UAB „Polikopija“ 2006 m. vasario 8 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus miesto 2-ąjį apylinkės teismą, prašydama įpareigoti suinteresuotą asmenį Inspekciją įvykdyti antstolio G. B. 2005 m. liepos 27 d. patvarkymą, priimtą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2006 m. gegužės 9 d. nutartimi UAB „Polikopija“ pareiškimą atmetė. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi UAB „Polikopija“ atskirąjį skundą, 2006 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kasacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. 3K-3-94/2007, 2007 m. kovo 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 2 d. nutartį paliko nepakeistą. Tačiau atskirąja nutartimi teisėjų kolegija informavo Finansų ministeriją ir Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos apie proceso teisės normų pažeidimus nevykdant teisėto antstolio patvarkymo ir taip pažeidžiant teisėtus ieškotojo interesus (CPK 299 str., 340 str. 5 d.).

Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos numatyti Civiliniame kodekse (toliau CK). CK6.263 str. 1 d. nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Sprendžiant dėl turtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti visus keturis vienos visumos narius, lemiančius pastarosios žalos atlyginimą: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.); priežastinį ryšį tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.); teisės pažeidėjo kaltę (CK 6.248 str.); teisės pažeidimu padarytą žalą. Speciali valstybės pareiga atlyginti žalą, pagal CK 6.271 str. nuostatas, atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d. nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

MAĮ 87 str. 6 d. numatė, kad mokesčių administratorius turi teisę patikrinti mokesčių mokėtojo prašymo grąžinti mokesčio permoką pagrįstumą šio Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Jei dėl mokesčio permokos grąžinimo bus atliekamas mokestinis patikrinimas, jis turi būti pradėtas per 20 dienų nuo šio straipsnio 7 d. 1 p. nustatytų terminų pasibaigimo dienos. Minėtas punktas nustatė, kad jei atitinkamo mokesčio įstatyme nenustatyta kitaip, mokesčių administratorius privalo grąžinti mokesčių mokėtojui mokesčio permoką per 30 dienų po rašytinio prašymo grąžinti mokesčio permoką gavimo dienos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. kovo 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2007, konstatavo: „Specialiajame įstatyme (Mokesčių administravimo įstatyme) nenustatyta, kad mokesčių administratorius turi teisę nepaklusti teisėtiems antstolio nurodydamas. Dėl to atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities VMI neteisingai teigia, kad mokesčių administratoriui, kaip viešojo administravimo subjektui, įvykdžius antstolio nurodymą sumokėti PVM permoką, būtų sudarytos prielaidos viršyti mokesčių administratoriaus kompetenciją ir pažeisti Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnyje nustatytą imperatyviąją mokesčių teisės normą. Priešingai, mokesčių administratorius, įvykdydamas teisėtą antstolio reikalavimą, užtikrintų vykdymo proceso tikslą kuo operatyviau ir veiksmingiau įvykdyti procesinį teismo sprendimą bei neviršytų savo kaip viešojo administravimo subjekto kompetencijos. Elgdamasis kitaip, mokesčių administratorius pažeidžia imperatyviąsias proceso teisės normas (CPK 585, 749 straipsniai). Kadangi, antstoliui areštavus skolininko (mokesčių mokėtojo) turtinę teisę į PVM permoką, skolininkas netenka teisės valdyti areštuotos turtinės teisės, ja naudotis ir disponuoti, o antstolis įgyja teisę CPK 749 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka disponuoti areštuota turtine teise, t. y. patvarkyme nurodyti prievolės skolininkui (mokesčių administratoriui) įvykdyti prievolę antstoliui arba pervesti pinigus į antstolio depozitinę sąskaitą, tai antstolio patvarkymas atitinka PVM mokėtojo UAB „Neonita signs“ prašymą grąžinti PVM permoką, dėl kurios nėra ginčo. Dėl to teisėjų kolegija nurodo, kad antstolis G. B. turėjo teisę patvarkymu areštuoti UAB „Neonita signs“ turtinę teisę į PVM permoką ir įpareigoti mokesčių administratorių įvykdyti prievolę sumokant pinigus į antstolio depozitinę sąskaitą, o suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities VMI privalėjo įvykdyti antstolio G. B. įpareigojimą, nustatytą 2005 m. liepos 27 d. patvarkyme. Taigi, atsisakęs įvykdyti nurodytą antstolio patvarkymą, suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities VMI pažeidė CPK 585 straipsnio 1 dalį, t. y. imperatyviąją proceso teisės normą“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. kovo 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2007, taip pat konstatavo, kad „Tik užbaigus vykdomąją bylą CPK 632 straipsnyje įtvirtintais pagrindais, atsirastų pasekmės tretiesiems asmenims neįvykdžius antstolio reikalavimo, t. y. išieškotojas UAB „Polikopija“ įgytų teisę pareikšti ieškinį teisme Vilniaus apskrities VMI, kaip asmeniui, dėl kurio kaltės neišieškotos vykdymo procese išieškotinos sumos“.

Nors Inspekcija nurodo, kad vykusių teisminių ginčų metu jos veiksmai nebuvo pripažinti neteisėtais, tokia jos pozicija akivaizdžiai prieštarauja aukščiau nurodytoms Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvadoms apie nepagrįstą atsisakymą vykdyti nurodytą antstolio patvarkymą (kuris pagal savo esmę atitinka mokesčio mokėtojo UAB „Neonita Signs“ prašymą grąžinti PVM permoką) bei apie teisėtų išieškotojo interesų pažeidimus. Kaip jau minėta, civilinę bylą dėl įpareigojimo Inspekciją įvykdyti antstolio G. B. 2005 m. liepos 27 d. patvarkymą, priimtą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nagrinėję teismai aiškiai pasisakė, kad Inspekcija, nevykdydama teisėto antstolio patvarkymo, pažeidė imperatyviąją proceso normą (CPK 585 str. 1 d.; „Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą“), teisėtus išieškotojo (UAB „Polikopija“) interesus (CPK 299 str., 340 str. 5 d.). Netinkamo veikimo faktą patvirtina ir priimta atskiroji nutartis apie įgaliotoms institucijoms nurodytus proceso normų pažeidimus. Akivaizdu, kad toks Inspekcijos neveikimas negali būti laikytinas teisėtu ir pagrįstu bei, atsižvelgus į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktus išaiškinimus dėl antstolio patvarkymo vykdymo privalomumo, negali būti pateisinamas MAĮ 87 str. nustatytomis mokesčių administratoriaus teisėmis. Akivaizdu, kad Inspekcija per MAĮ 87 str. 7 d. 1 p. nustatytą 30 dienų terminą negrąžino mokesčio permokos, o, nusprendusi įgyvendinti mokesčių administratoriaus teisę patikrinti mokesčių mokėtojo prašymo grąžinti mokesčio permoką pagrįstumą, nepradėjo mokestinio patikrinimo per 20 dienų nuo MAĮ 87 str. 7 d. 1 p. nustatytų terminų pasibaigimo dienos. UAB „Neonita Signs“ mokestinis tyrimas buvo pradėtas tik 2007 m. gegužės 2 d. Teismas nagrinėtinu atveju pripažįsta, kad pirmoji civilinės atsakomybės sąlyga - neteisėta veika - šiuo atveju yra nustatyta. Be to pažymėtina, kad Inspekcija pateikė duomenis apie UAB „Neonita Signs“ turimą turtą 2007 m. sausio 1 d. - 2007 m. gruodžio 1 d. laikotarpiui (b. l. 83), nors antstolio patvarkymą atsisakė vykdyti 2005 m. rugsėjo 7 d. raštu. T. y. Inspekcija pateikė nagrinėjamai bylai neaktualius duomenis. Atmestinas ir Inspekcijos argumentas, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2007, suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės galioja tik į ateitį. Teisės principas lex retro non agit paprastai taikytinas, kai kalbama apie naujai įsigaliojančius teisės aktus. Šis principas teismų suformuluotoms teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėms netaikytinas.

Kadangi Inspekcija nepagrįstai atsisakė įvykdyti antstolio įpareigojimą, nustatytą 2005 m. liepos 27 d. patvarkyme (Inspekcijos pozicija buvo išreikšta 2005 m. rugsėjo 7 d. rašte), o kitas kreditorius (UAB „Neonita“) tik 2007 m. spalio 1 d. pateikė prašymą antstoliui priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, laikytina, kad jei Inspekcija būtų laikiusis teisės aktų reikalavimų ir būtų neatsisakiusi laiku įvykdyti nurodytą antstolio patvarkymą, UAB „Polikopija“ būtų atsitekusi visa skolininkui UAB „Neonita Signs“ priklausiusi 30 148,76 Lt PVM permokos suma. Todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra priežastinis ryšys priešingų teisei Inspekcijos veiksmų (neteisėto atsisakymo vykdyti antstolio patvarkymą) ir atsiradusios turtinės žalos (antroji ir trečioji civilinės atsakomybės sąlygos). Tai, kad iš UAB „Neonita Signs“ išieškota suma buvo paskirstyta proporcingai abiem ieškotojams (pareiškėjai ir UAB „Neonita“), neužkerta pareiškėjai kelio teismine tvarka reikalauti turtinės žalos atlyginimo. Kadangi UAB „Polikopija“ atiteko tik dalis UAB „Nenonita Signs“ priklausiusi permokos dalis (8 99,56 Lt), kita dalis atiteko kitam išieškotojui UAB „Neonita“, teismas sprendžia, kad skundo reikalavimas dėl 21 949,20 Lt turtinės žalos priteisimo yra pagrįstas (30 148,76 Lt - 8 199,56 Lt).

Kaip jau buvo minėta, speciali valstybės pareiga atlyginti žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Todėl tai, kuris Inspekcijos darbuotojas kaltas dėl atsiradusios turtinės žalos pareiškėjai, nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra aktualu ir nenustatinėjama.

Tokiu būdu darytina išvada, kad yra pagrindas skundą tenkinti ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, UAB „Polikopija“ naudai 21 949,20 Lt turtinei žalai atlyginti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 5 p).

CK 6.37 str. 2 d. nustatyta, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.). Procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo. Nustačius, kad dėl Inspekcijos veiksmų pareiškėja patyrė 21 949,20 Lt turtinę žalą, yra faktinis ir juridinis pagrindas priteisti pareiškėjos naudai iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2009 m. gruodžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 5 p., 127 str. 1 d., teisėja

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Polikopija“ skundą tenkinti.

Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, UAB „Polikopija“ naudai 21 949,20 Lt turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 21 949,20 Lt nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2009 m. gruodžio 3 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.