Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo ir Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Polikopija“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, trečiaisiais suinteresuotiems asmenims byloje dalyvaujant uždarajai akcinei bendrovei „Neonita signs“, uždarajai akcinei bendrovei „Neonita“ ir antstoliui G. B., dėl turtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vertindama Inspekcijos atsisakymą vykdyti teisėtą antstolio patvarkymą, pareiškėja nurodė, jog Inspekcijos neveikimas laikytinas pakankama priežastimi žalai atsirasti, nes Inspekcija turėjo daug laiko pradėti mokestinį patikrinimą ar mokestinį tyrimą dėl mokesčių mokėtojo prašymo (antstolio patvarkymo) grąžinti mokesčio permoką pagrįstumo ir užbaigti šią mokesčių administravimo procedūrą iki išieškotojas UAB „Neonita“ prisidėjo prie išieškojimo, t. y. nuo 2005 m. rugpjūčio 27 d. (antstolio patvarkymo priėmimo data) iki 2007 m. spalio 1 d. (UAB „Neonita“ prašymas antstoliui priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą). Jeigu Inspekcija laikytųsi MAĮ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko įsakymuose nustatytų mokesčių permokos grąžinimo bei mokestinių patikrinimų atlikimo terminų, UAB „Polikopija“ atitektų visa skolininkui UAB „Neonita Signs“ priklausiusi 30 148,76 Lt PVM permokos suma. Pažymėjo, kad antstoliui 2008 m. spalio 10 d. patvarkymu paskirsčius gautus 30 148,76 Lt UAB „Polikopija“ atiteko tik 8 199,56 Lt. Taigi, pareiškėja patyrė 21 949,20 Lt turtinę žalą.

Dėl pareiškėjos teiginio, jog Inspekcija pažeidė MAĮ nuostatose numatytus terminus, atsakovas nurodė, kad tarp pareiškėjos ir Inspekcijos vyko teisminiai ginčai, kurie buvo išspręsti tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartimi. Tik minėta nutartimi buvo išaiškinta, kad antstolio patvarkymas areštuoti turtines teises į permoką atitinka mokesčių mokėtojo prašymą grąžinti permoką. Nei MAĮ, nei įstatymą detalizuojančiose Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-186 patvirtintose Mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) taisyklėse nėra ir nebuvo reglamentuota ši situacija. Lietuvos Aukščiausio teismo suformuluota teisės taikymo taisyklė galioja tik ateičiai ir negali būti taikoma atgal, nes tokiu būdu būtų pažeistas teisinėje valstybėje veikiantis lex retro non agit principas. Atsižvelgdama į tai, Inspekcija visas procedūras susijusias su permokos grąžinimu pradėjo tik Lietuvos Aukščiausiajam Teismui išaiškinus, kad antstolio patvarkymas prilyginamas mokesčių mokėtojo prašymui ir pasibaigus teisminiams ginčams dėl antstolio patvarkymų vykdymo.

Tvirtino, kad Inspekcija 2007 m. gegužės 2 d. pradėjo UAB „Neonita signs“ mokestinį tyrimą, kuris buvo baigtas 2007 m. gruodžio 10 d. Mokestiniam tyrimui bendrovė nepateikė dalies PVM atskaitą patvirtinančių dokumentų, todėl nebuvo nustatytas permokos pagrįstumas, realus jos dydis. Įmonei buvo duoti Inspekcijos nurodymai (2007 m. gegužės 11 d., 2007 m. spalio 11 d., 2007 m. spalio 16 d.) pateikti mokestiniam tyrimui reikalingus dokumentus, tačiau Inspekcijos nurodymai įvykdyti nebuvo, todėl po mokestinio tyrimo buvo inicijuotas teminis Įmonės mokestinis patikrinimas. Patikrinimas pradėtas 2007 m. gruodžio 12 d. ir baigtas 2008 m. gegužės 28 d. Atkreipė dėmesį į tai, kad mokestinis patikrinimas nuo 2008 m. sausio 15 d. buvo sustabdytas iki kol buvo gauti atsakymai į paklausimus iš užsienio administratorių (iki 2008 m. gegužės 6 d.). Patikrinimas pratęstas nuo 2008 m. gegužės 7 d. iki 2008 m. liepos 8 d. Dėl patikrinimo sustabdymo ir pratęsimo skundų nebuvo, todėl jie yra teisėti. Patikrinimo rezultatai įforminti Inspekcijos 2008 m. gegužės 28 d. patikrinimo aktu Nr. (21.26)-06-77-18. Įmonė Inspekcijai pateikė rašytines pastabas dėl patikrinimo akto, kur nurodė, kad po patikrinimo akto surašymo rastos PVM sąskaitos faktūros, kurios nebuvo pateiktos patikrinimo metu ir nepažymėtos pareigūno, atlikusio patikrinimą, asmeniniu spaudu. Atsižvelgdama į tai, Inspekcija paskyrė atlikti pakartotinį bendrovės PVM patikrinimą, kuris buvo pradėtas 2008 m. rugpjūčio 22 d. ir baigtas 2008 m. rugsėjo 2 d. Patikrinimo rezultatai įforminti 2008 m. rugsėjo 2 d. patikrinimo aktu Nr. (21.26)-06-77-28, kuriame nurodyta, kad mokesčių mokėtojo deklaruota grąžintina iš biudžeto PVM suma yra didinama 448 Lt. Inspekcija 2008 m. rugsėjo 8 d. surašė sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, o 2008 m. rugsėjo 25 d. priėmė sprendimą grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą), ir pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą 30 148,76 Lt PVM skirtumą. Taigi, Inspekcija, atliko bendrovės mokestinį patikrinimą nepažeisdama MAĮ 119 straipsnyje nustatytų terminų, bei grąžino PVM skirtumą nepažeisdama MAĮ 87 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatytų terminų.

Atkreipė dėmesį į tai, kad vykusių teisminių ginčų metu teismai konstatavo, kad buvo padaryti CPK 585 straipsnio pažeidimai, tačiau nepripažino Inspekcijos veiksmų neteisėtais. Inspekcija antstolio patvarkymą įvykdė, t. y. visą UAB „Neonita Signs“ priklausančią grąžinti sumą pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą. Pareiškėjai ne visa išieškota suma (30 148,76 Lt), o tik dalis išieškotos sumos (8 199,56 Lt) buvo pervesta ne dėl Inspekcijos veiksmų, o dėl to, kad buvo laikomasi CPK nustatytos išieškotų lėšų paskirstymo tvarkos. Vadovaujantis CPK 759 straipsnio 1 dalies ir 753 straipsnio 2 dalies vykdymo proceso normomis, išieškota iš Įmonės suma (30 148,76 Lt) teisėtai buvo paskirstyta proporcingai abiem išieškotojams (pareiškėjai ir UAB „Neonita“).

Pažymėjo, kad pagal UAB „Neonita Signs“ VĮ „Registrų centras“ pateiktą balansą už 2007 metus bendrovė turėjo turto už 402 146 Lt, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas. Antstolis nenukreipė išieškojimo į kitą įmonės turimą turtą, o pareiškėja antstolio veiksmų neskundė, vadinasi, pareiškėjos argumentas, kad ji patyrė žalą dėl Inspekcijos veiksmų, yra nepagrįstas (CK 6.249 str.).

Be to, atkreipė dėmesį, kad pareiškėja neskundė antstolio veiksmų dėl 2008 m. spalio 10 d. patvarkymo dėl išieškotų lėšų paskirstymo. Minėtu patvarkymu antstolis iš išieškotos sumos (30 148,76 Lt) nusirašė 2 292,41 Lt vykdymo išlaidoms, vadinasi, išieškotojams turėjo būti proporcingai paskirstoma visa išieškota suma, t. y. 30 148,76 Lt, o ne 27 857,35 Lt (suma, kuri liko atskaičius vykdymo išlaidas antstoliui) (CPK 611 str.).

II.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2007, pateiktą išaiškinimą, nurodė, kad antstolis G. B. turėjo teisę patvarkymu areštuoti UAB „Neonita signs“ turtinę teisę į PVM permoką ir įpareigoti mokesčių administratorių įvykdyti prievolę sumokant pinigus į antstolio depozitinę sąskaitą, o suinteresuotas asmuo Inspekcija privalėjo įvykdyti antstolio G. B. įpareigojimą, nustatytą 2005 m. liepos 27 d. patvarkyme. Taigi, atsisakiusi įvykdyti nurodytą antstolio patvarkymą, Inspekcija pažeidė CPK 585 straipsnio 1 dalį, t. y. imperatyviąją proceso teisės normą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. kovo 13 d. nutartyje taip pat konstatavo, kad tik užbaigus vykdomąją bylą CPK 632 straipsnyje įtvirtintais pagrindais, atsirastų pasekmės tretiesiems asmenims neįvykdžius antstolio reikalavimo, t. y. išieškotojas UAB „Polikopija“ įgytų teisę pareikšti ieškinį teisme Inspekcijai, kaip asmeniui, dėl kurio kaltės neišieškotos vykdymo procese išieškotinos sumos.

Atsižvelgdamas į tai, kad Inspekcija nepagrįstai atsisakė įvykdyti antstolio įpareigojimą, nustatytą 2005 m. liepos 27 d. patvarkyme, o kitas kreditorius (UAB „Neonita“) tik 2007 m. spalio 1 d. pateikė prašymą antstoliui priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, teismas nurodė, kad jei Inspekcija būtų laikiusis teisės aktų reikalavimų ir būtų neatsisakiusi laiku įvykdyti nurodytą antstolio patvarkymą, UAB „Polikopija“ būtų atsitekusi visa skolininkui UAB „Neonita Signs“ priklausiusi 30 148,76 Lt PVM permokos suma, todėl konstatavo, jog šiuo atveju yra priežastinis ryšys priešingų teisei Inspekcijos veiksmų (neteisėto atsisakymo vykdyti antstolio patvarkymą) ir atsiradusios turtinės žalos (antroji ir trečioji civilinės atsakomybės sąlygos). Kadangi UAB „Polikopija“ atiteko tik viena Įmonei priklausiusi permokos dalis (8 199,56 Lt), kita dalis atiteko kitam išieškotojui UAB „Neonita“, teismas sprendė, kad skundo reikalavimas dėl 21 949,20 Lt turtinės žalos priteisimo yra pagrįstas (30 148,76 Lt - 8 199,56 Lt).

Teismas taip pat konstatavo, kad nustačius, jog dėl Inspekcijos veiksmų pareiškėja patyrė 21 949,20 Lt turtinę žalą, yra faktinis ir juridinis pagrindas priteisti pareiškėjos naudai iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2009 m. gruodžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

III.

Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, papildomai pažymint, kad:

1. Valstybės civilinei atsakomybei atsirasti turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas) (CK 6.246 str.), kaltė (CK 6.248 str.), žala (CK 6.249 str.) ir priežastinis ryšys (CK 6.247 str.). Nenustačius nors vienos iš būtinųjų sąlygų, civilinės atsakomybė negali būti taikoma. Atsakovo įsitikinimu, Inspekcijos neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp žalos ir Inspekcijos veiksmų buvo nepagrįstas konstatuoti bei nepagrįstai nebuvo nagrinėjamas Inspekcijos kaltės klausimas.

2. Inspekcija nepažeidė UAB „Neonita Signs“ PVM skirtumo grąžinimo terminų, nustatytų MAĮ 87 straipsnyje. Paaiškina, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, privalo tiksliai laikytis mokesčių teisės aktų, pagal savo kompetenciją ginti teisėtus valstybės interesus (MAĮ 32 str. 3,4 p.). Gavusi 2005 m. liepos 27 d. antstolio patvarkymą Nr. 2255-40-2/05, Inspekcija atsisakė jį vykdyti, vadovaudamasi MAĮ 87 straipsnio nuostatomis. Šiuo atveju iš esmės atsirado dviejų imperatyvių teisės normų (MAĮ 87 str. ir CPK 585 str.) taikymo problema ir jų viršenybės klausimas. Atsižvelgdama į MAĮ 32 straipsnio 3 punktą, Inspekcija vadovavosi MAĮ 87 straipsnio normomis bei atsisakė grąžinti UAB „Neonita Signs“ permoką, nesant mokesčių mokėtojo prašymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pateikė naują MAĮ ir CPK normų santykio Lietuvos Respublikoje aiškinimą, kuris taikytinas nuo tokios nutarties įsiteisėjimo momento. Pažymi, kad Inspekcija, vykdydama savo funkcijas, negali vadovautis nežinoma ar neviešinta teismų praktiką.

3. Inspekcija, gavusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 13 d. atskirąją nutartį bei antstolio G. B. 2007 m. kovo 28 d. patvarkymą Nr. 2255-40-1/07 per įstatymo nustatytus terminus inicijavo UAB „Neonita Signs“ deklaruoto mokesčių skirtumo pagrįstumo patikrinimą bei pervedė 30 148,76 Lt PVM skirtumą į antstolio depozitinę sąskaitą, todėl UAB „Polikopija“ teiginiai, jog Inspekcija nepagrįstai ilgai delsė atlikti patikrinimą bei pervesti mokesčių skirtumą yra nepagrįsti.

1. Valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti pakanka nustatyti Inspekcijos 2005 m. rugsėjo 7 d. rašto Nr. (14.3-14)-3-2-24528, kuriuo buvo atsisakyta įvykdyti antstolio patvarkymą, neteisėtumą. Šiuo aspektu jau pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. kovo 13 d. nutartyje, konstatuodamas, kad mokesčių administratorius, atsisakęs įvykdyti antstolio patvarkymą, pažeidė CPK 585 straipsnio 1 dalį. Pažymi, kad jei Inspekcija laikė antstolio 2005 m. liepos 27 d. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0040/05/02255 neteisėtu, ji, elgdamasi protingai, privalėjo kreiptis į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, nes antstolio procesinę veiklą kontroliuoja ir atliktų veiksmų teisėtumą įvertina apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, teisėjas (CPK 510 str., 594 str. 1 d.).

2. Inspekcija antstolio 2005 m. liepos 27 d. patvarkymą dėl UAB „Neonita Signs“ turtinių teisių arešto Nr. 2255-40-2/05 gavo ne 2007 m. balandžio 27 d., kaip nurodyta Inspekcijos 2007 m. rugsėjo 12 d. rašte Nr. (11.11)-46-30825, bet 2005 m. rugpjūtį. Šią aplinkybę patvirtina Inspekcijos 2005 m. rugsėjo 7 d. raštas Nr. (14.3-14)-3-2-24528, kuriuo ji atsisakė vykdyti antstolio patvarkymą.

3. Pažymi, kad šioje byloje nėra vertinami vykdomąjį dokumentą vykdančio antstolio veiksmai, nes bylos įrodinėjimo dalyką sudaro Inspekcijos neteisėtas atsisakymas įvykdyti teisėtą antstolio 2005 m. liepos 27 d. patvarkymą ir dėl šio atsisakymo kilusios neigiamos pasekmės pareiškėjui.

4. Inspekcijos argumentas apie galimybę nukreipti išieškojimą į UAB „Neonita Signs“ balanse apskaitytą finansinį turtą yra paneigtas antstolio surašytu procesiniu dokumentu.

5. Teisiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog pareiškėjai žala padaryta ne dėl kaltų ar neatsargių Inspekcijos veiksmų. Paaiškina, jog CK 6.248 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad įstatymų ar sutarties numatytais atvejais yra galima civilinė atsakomybė be kaltės. Toks atvejis numatytas CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, o pareiškėjo skundą atmesti, argumentuodamas tuo, kad nėra nei vienos iš civilinės atsakomybės sąlygos, tai yra neteisėtų valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų, žalos, kaltės, priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir žalos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Kad būtų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų ar neveikimo, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės. Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 6.246 straipsnio 1 dalimi ir 6.271 straipsnio 3 dalimi, neteisėta veika gali pasireikšti tiek veikimu, tiek neveikimu, kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Taigi valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir dėl neteisėto veiksmų neatlikimo, jų neteisėto vilkinimo (administracinė byla Nr. A6-1286/2006; procesinio sprendimo kategorija).

Atsižvelgiant į išdėstytą, viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Todėl teismas, spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, turi visapusiškai ištirti ir įvertinti aplinkybes, kurios gali pagrįsti arba paneigti paminėtų sąlygų, būtinų valstybės ir savivaldybės civilinei atsakomybei atsirasti, buvimą arba nebuvimą, bei nurodyti konkrečius motyvus bei argumentus, kurių pagrindu padaro vienokią ar kitokią išvadą (administracinė byla Nr. A6-1286/2006). Toks vertinimas, siekiant turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo, nebūtinai turi būti atliekamas iškeliant reikalavimus dėl valstybės ar savivaldybės institucijų ar pareigūnų aktų panaikinimo ar veiksmų (neveikimo) pripažinimo neteisėtais. Veiksmų teisėtumas kiekvienu atveju turi būti vertinamas iš esmės, o administracinę bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą dėl neteisėtų veiksmų nustatymo, nepriklausomai nuo to, ar įstatymo nustatyta tvarka buvo skųstas aktas, iš kurio kildinama žala. Antai, administracinėje byloje Nr. A4-1030/2006 teisėjų kolegija konstatavo, kad sprendžiant žalos atlyginimo klausimą teismas privalo tirti ir faktinį pagrindą, iš kurio kildinama žala, nežiūrint to, kad tas pagrindas atskira tvarka ir nenuginčytas. Kitoje administracinėje byloje Nr. A10-332/2007 Vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad teisės į žalos atlyginimą atsiradimui, įstatymas nereikalauja, jog neteisėti valstybės valdžios aktai būtų panaikinti ar pripažinti negaliojančiais įstatymų nustatyta tvarka. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad nėra įrodyti pareigūnų neteisėti veiksmai, tai yra neįrodyta, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija veikė ne pagal įstatymus, yra atmestinas.

Pažymėtina, kad Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartyje (civilinė byla Nr.3K-3-94/2007) konstatuota, jog atsakovas, nevykdydamas antstolio nurodymo, pažeidė imperatyviąsias teisės normas, t.y. atsisakymas buvo neteisėtas, todėl nustatytų aplinkybių nėra pagrindo vertinti kitaip, nei jas įvertino Aukščiausiasis Teismas.

Pareiškėjas žalą kildina iš atsakovo neveikimo-atsisakymo vykdyti 2005-07-27 antstolio G. B. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0040/05/02255, tuo pažeidžiant imperatyvią vykdymo proceso normą (CPK 585 str. 1 d.), taigi iš esmės sprendžiant priverstinio išieškojimo iš skolininko turtinių teisių, klausimą. Pareiškėjo manymu, būtent dėl atsakovo veiksmų nevykdant antstolio įpareigojimų, atsirado žala pareiškėjui.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/20007 2007 m. kovo 13 d. nutartyje išnagrinėjęs pareiškėjo UAB „Polikopija“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos Civilinių bylų skyriaus nutarties peržiūrėjimo konstatavo, kad Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis įpareigoja antstolį, vykdant vykdomuosius dokumentus, imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų.

Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti Civilinio proceso (toliau-CPK) VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje.

CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

CPK 585 straipsnyje įtvirtinta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą.

Aukščiau paminėtoje civilinėje byloje Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad antstolis G. B. 2005 m. liepos 27 d. patvarkymu areštavo suinteresuoto asmens UAB “Neonita signs“ turtinę teisę reikalauti iš mokesčių administratoriaus, kad šis grąžintų PVM permoką dėl to, jog priverstinai vykdo Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 27 d. įsakymą.

Vykdant teismo sprendimus, valstybės institucijos, pareigūnai ir tarnautojai turi laikytis imperatyviosios įstatyme nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, nes priešingu atveju gali būti pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Antstoliui išieškant iš skolininko turtinių teisių ir jas areštavus, skolininkas netenka teisės valdyti, naudoti ir disponuoti areštuotomis turtinėmis teisėmis. Vykdymo procesą reglamentuojančios proceso teisės normos taikomos visiems asmenims, taip pat ir mokesčių administratoriui.

Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą ( CPK 585 straipsnio 1 dalis). Specialiajame įstatyme (Mokesčių administravimo įstatymas yra specialusis įstatymas CPK atžvilgiu) nenustatyta, kad mokesčių administratorius turi teisę nepaklusti teisėtiems antstolio nurodymams. Nevykdydamas antstolio teisėto nurodymo, mokesčių administratorius pažeidė imperatyviąsias proceso teisės normas ( CPK 585, 749 straipsniai).

Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija nurodė, kad antstolis G. B. turėjo teisę patvarkymu areštuoti UAB “Neonita signs“ turtinę teisę į PVM permoką ir įpareigoti mokesčių administratorių įvykdyti prievolę sumokant pinigus į antstolio depozitinę sąskaitą, o mokesčių administratorius privalėjo įvykdyti antstolio įpareigojimą, nustatytą 2005 m. liepos 27 d. patvarkyme. Atsisakydama įvykdyti nurodytą antstolio patvarkymą, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pažeidė imperatyviąją proceso teisės normą-CPK 585 straipsnio 1 dalį.

Taigi, įvertinus šiuos bylos faktines aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas, nevykdydamas teisėto antstolio nurodymo ( antstolio veiksmų atsakovas neskundė), pažeidė teisėtus pareiškėjo šioje byloje interesus. Dėl atsakovo neteisėto neveikimo, pareiškėjas prarado galimybę į visišką skolos padengimą , nes 2007 m. atsiradus kitam kreditoriui grąžinta mokesčio permokos suma buvo paskirstyta jau dviems kreditoriams. Taigi, kaip jau minėta, dėl mokesčio administratoriaus neveikimo nevykdant teisėto antstolio patvarkymo, pareiškėjas prarado galimybę į visišką skolos išieškojimą.

Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai vertino bylos įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad žala atsirado dėl atsakovo neteisėto neveikimo priverstinio išieškojimo procese. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada , kad atsakovo priešingas teisei neveikimas buvo priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala, yra pagrįsta.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir papildomai dėl jų nepasisako bei nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai prieštarauja byloje esantiems įrodymams bei vykdomųjų bylų medžiagai, todėl nesudaro pagrindo naikinti teisėtą teismo sprendimą.

Dėl pasakyto, apeliacinis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.