- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-14
- Bylos Nr.
- eA-16-492/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01571-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Virginija Volskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Baltisches Haus“, uždaroji akcinė bendrovė „Palink“
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. B. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Baltisches Haus“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Palink“) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja A. B. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus (toliau – ir Miesto planavimo ir architektūros skyrius) 2021 m. gegužės 31 d. (nurodyta data 2021 m. gegužės 28 d. laikytina rašymo apsirikimu) sprendimą Nr. 70-2-1785 „Dėl pritarimo kioskui“ (toliau – ir Sprendimas.
2. Savo poziciją pareiškėja grindė šiais argumentais:
2.1. A. B. priklauso laikinas statinys – prekybos paviljonas (kioskas), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kioskas). Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Baltisches Haus“ neprieštarauja, jog pareiškėja statytų laikiną pastatą šiai bendrovei su Lietuvos Respublika bendra nuosavybės teise priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). UAB ,,Palink“ (subnuomotojas) 2014 m. rugpjūčio 21 d. su A. B. (subnuomininkas) pasirašė Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr. BIE 14/08, kurios 1 dalies ,,Sutarties dalykas“ 1.1 punkte yra nustatyta, kad subnuomotojas įsipareigoja subnuomininkui suteikti laikinai naudotis ir valdyti už mokestį negyvenamąsias patalpas, nurodytas prie šios sutarties pridėtame priede. Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2017 m. gruodžio 18 d. kiosko (paviljono) apžiūros pažymoje Nr. 08-15-37 yra nurodyta, kad kioskas atitinka suderintą projektą, pastatymo vieta atitinka projekte pažymėtą vietą, kioskas yra tvarkingas ir estetiškas. UAB ,,Palink“ ir pareiškėja 2020 m. birželio 19 d. pasirašė susitarimą Nr. BIE 691 14/08-2 prie 2014 m. rugpjūčio 21 d. Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties Nr. BIE 14/08, kurio 1 punkte yra nustatyta pakeisti priedo punktą Nr. 3, išdėstant jį taip: „Subnuomos terminas. Patalpų subnuomos terminas yra iki 2020 m. vasario mėn. 28 d. imtinai“.
2.2. A. B. 2020 m. rugpjūčio 24 d. Miesto planavimo ir architektūros skyriui pateikė prašymą pratęsti laikino statinio (kiosko) projektą (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas jos prašymo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. 70-L-3095 ,,Dėl pritarimo kioskui“ netenkino, kadangi A. B. minėto žemės sklypo nevaldo nuosavybės teise. Sprendimu buvo atsisakyta pratęsti projekto derinimą minėtam kioskui, nesant tam teisinio pagrindo. Minėtą institucijos atsakymą pareiškėja skundė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. kovo 3 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-1053-289-2021, kuriame A. B. skundą tenkino: Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr.70-L-3095 „Dėl pritarimo kioskui“ panaikino. Miesto planavimo ir architektūros skyrius, atsižvelgęs į teismo priimtą sprendimą, pakartotinai svarstė pareiškėjos A. B. prašymą pratęsti laikino statinio projektą ir 2021 m. gegužės 31 d. priėmė sprendimą Nr. 70-2-1785, kuriame nurodė, jog neturi teisinio pagrindo pratęsti projekto derinimą kioskui.
Žemesnės instancijos teismas
2.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostata, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, viešojo administravimo subjektus įpareigoja motyvuoti priimamus sprendimus, t. y. pagrįsti juos nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teisės aktų normomis; sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos. Individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.
2.4. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.629 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta panaudos sutarties samprata. Pagal šią teisės normą, neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) kitai šaliai (panaudos gavėjui) perduoda nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą, arba sutartyje numatytos būklės.
Šalies argumentai
2.5. Pareiškėja nesutinka su Sprendimo teiginiu, kad ji minėto žemės sklypo nevaldo nuosavybės teise, kadangi UAB ,,Baltisches Haus“ direktoriaus 2009 m. sausio 15 d. pranešime yra nurodyta, jog ši bendrovė neprieštarauja, kad A. B. statytų laikiną pastatą jiems bendra nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Taigi, tarp pareiškėjos ir UAB ,,Baltisches Haus“ faktiškai susiklostė panaudos teisiniai santykiai.
2.6. Po Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 3 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-1053-289/2021 priėmimo atsakovas pakartotinai svarstė pareiškėjos prašymą pratęsti laikino statinio projekto derinimą ir Sprendime dar kartą nurodė tik Statybos įstatymo 3 straipsnį, tačiau nenurodė tikslios šio straipsnio dalies (punkto) ir nepagrindė, kodėl A. B., žemės sklypą valdydama panaudos teise, negali įgyvendinti statytojos teisės.
2.7. Žemės sklypą, kuriame yra pastatytas kioskas, išimtinai naudoja UAB ,,Baltisches Haus“ nuomininkė UAB ,,Palink“. Ateityje nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarką, ginčo teritorijos dalis galėtų būti priskirta tik UAB ,,Baltisches Haus“. Be to, Lietuvos Respublika jokių pretenzijų dėl netinkamo žemės sklypo naudojimo tarp bendraturčių niekada nereiškė. Miesto planavimo ir architektūros skyrius Sprendimą priėmė skubotai, neįsigilinęs į faktines ginčo aplinkybes, o šios institucijos priimtas Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir yra neteisėtas bei nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdyje pareiškėjos A. B. atstovai pareiškėjos skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija prašė pareiškėjos skundą atmesti.
5. Atsakovas savo poziciją grindė šiais argumentais:
5.1. A. B. 2009 m. sausio 15 d. pastatė laikiną pastatą, įrengė nesudėtingos konstrukcijos prekybinį kioską suformuotame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Kioskas (paviljonas) atitiko suderintą projektą ir jo apžiūros pažyma galiojo iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. A. B. 2020 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją ir prašė jai leisti toliau vykdyti veiklą bei pratęsti laikinojo statinio projektą, tačiau institucija šio prašymo netenkino, kadangi pareiškėja neturi nuosavybės teisių į žemės sklypą ir negali įgyvendinti statytojos teisių taip, kaip nurodyta Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 punkte. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. kovo 3 d. sprendimu minėtą sprendimą panaikino ir atsakovą įpareigojo pakartotinai išnagrinėti A. B. 2020 m. rugpjūčio 24 d. prašymą. Vykdant šį teismo sprendimą, buvo priimtas šioje administracinėje byloje ginčijamas Sprendimas.
5.2. Nors A. B. nurodė, kad tarp jos ir UAB ,,Baltisches Haus“, kuriai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kuriame yra pastatytas laikinas statinys (kioskas), faktiškai susiklostė panaudos teisiniai santykiai, o šias aplinkybes patvirtina 2009 m. sausio 15 d. UAB „Baltisches Haus“ direktoriaus pranešimas, jog įmonė neprieštarauja laikino pastato statybai UAB „Baltisches Haus“ ir Lietuvos Respublikai bendra nuosavybės teise priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), bei 2014 m. rugpjūčio 21 d. sudaryta subnuomos sutartis su UAB „Palink“ ir 2020 m. birželio 19 d. sudarytas šios sutarties priedas Nr. BIE 691 14/08-2, tačiau žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (2223/6705 žemės sklypo dalys, 2010 m. liepos 1 d. perduota valstybinės žemės patikėtiniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos) ir UAB „Baltisches Haus“ (4482/6705 žemės sklypo dalys). Naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarka nėra nustatyta. Sutikimo ar pritarimo dėl laikino statinio statybos žemės sklype iš valstybinės žemės patikėtinio Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėja nėra pateikusi.
5.3. Sprendime atsakovas nurodė, kad pateiktas UAB „Baltisches Haus“ pranešimo formos raštiškas neprieštaravimas negali būti prilyginamas panaudos sutarčiai pagal Civilinio kodekso 6.629 straipsnį. Taip pat nėra gautas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, todėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – Statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017) 50 punkto nuostatos nėra įgyvendintos.
5.4. Viešame registre nebuvo įregistruota panaudos sutartis, sudaryta tarp A. B. ir žemės sklypo savininkų, kuri pareiškėjai suteiktų teisę naudoti minėtą žemės sklypą ar jo dalį. A. B. ir UAB „Palink“ yra sudarę subnuomos sutartį negyvenamosioms patalpoms, bet ne žemės sklypui. Šią aplinkybę patvirtina Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartis Nr. BIE-14/08. Taigi, subnuomos sutartimi nėra subnuomojamas ginčui aktualus žemės sklypas.
5.5. Nuo 2018 m. vasario 27 d. Kauno miesto savivaldybės tarybai sprendimu Nr. T-52 patvirtinus Kioskų, paviljonų ir prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų išdėstymo Kauno miesto savivaldybės teritorijoje specialųjį planą, kioskų / paviljonų pastatymo terminas netęsiamas tiems kioskams / paviljonams, kurie stovi suformuotuose žemės sklypuose. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra suformuotas, jam yra parengtas ir galioja teritorijų planavimo dokumentas – detalusis planas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. A-259, kuriame naujais statiniais užstatyti leidžiama užstatymo zona nėra nustatyta. Faktinės aplinkybės nuo 2018 m. gruodžio 18 d., kai paskutinį kartą buvo pratęstas laikino statinio (kiosko) projektas, yra iš esmės pasikeitusios; kioskas dėl pasibaigusio projekto derinimo termino turi būti nukeltas ar kitaip pašalintas.
5.6. Sprendimo 5 punkto 2 pastraipoje yra nurodytas teisinis pagrindas dėl statybos leidimų išdavimo, tačiau tai yra tik vienas iš Sprendime nurodytų motyvų, kodėl atsisakoma derinti kiosko / paviljono projektą. Nuosekliai analizuojant Statybos įstatymo 3 straipsnį, matyti, kad A. B. atitinka tik pirmą šio straipsnio dalį, tačiau neatitinka 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų nuostatų, pareiškėjai taip pat nėra taikomos 3 ir 4 dalių nuostatos, nurodančios išimtis, kai 2 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi. Atsižvelgus į tai, kad A. B. neatitinka Statybos įstatymo 3 straipsnyje nurodytų būtinųjų sąlygų, ji neįgyja teisės būti statytoja ar kitaip šios teisės įgyvendinti. Visi motyvai dėl to yra išdėstyti Sprendime ir jie yra aiškiai suprantami.
Atsiliepimas
6. Teismo posėdyje atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė palaikė institucijos atsiliepime išdėstytą poziciją.
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Baltisches Haus“ prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad nesutinka dėl tolesnio neatlygintino pareiškėjos naudojimosi UAB „Baltisches Haus“ priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi.
II.
8. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. kovo 24 d. sprendimu pareiškėjos A. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
9. Išsamiai aptaręs faktines bylos aplinkybes, teismas pažymėjo, kad žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (2223/6705 žemės sklypo dalys, 2010 m. liepos 1 d. perduota valstybinės žemės patikėtiniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos) ir UAB „Baltisches Haus“ (4482/6705 žemės sklypo dalys); naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra nustatyta, sutikimo ar pritarimo dėl laikino statinio statybos žemės sklype iš valstybinės žemės patikėtinio pareiškėja nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas nurodė, kad pagal Civilinio kodekso 6.629 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą panaudos sutarties sampratą, neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą, arba sutartyje numatytos būklės. Civilinio kodekso 1.75 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis, remdamosi kitais įrodymais.
11. Teismas pažymėjo, kad pateiktas UAB „Baltisches Haus“ 2009 m. sausio 15 d. pranešimo formos raštiškas neprieštaravimas negali būti prilyginamas panaudos sutarčiai pagal Civilinio kodekso 6.629 straipsnio reikalavimus. Teismas akcentavo, kad pagal Civilinio kodekso 6.478 straipsnio 1 dalį, nuomos (šiuo atveju panaudos) sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė. Nekilnojamųjų daiktų nuomos (panaudos) sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka yra įregistruota viešame registre (Civilinio kodekso 6.478 str. 2 d.). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų teismas nustatė, kad viešame registre nebuvo įregistruota panaudos sutartis, sudaryta tarp A. B. ir žemės sklypo savininkų (Lietuvos Respublikos bei UAB „Baltisches Haus“), kuri pareiškėjai suteiktų teisę naudoti žemės sklypą ar jo dalį. Teismas nurodė, kad pateikta Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartis Nr. BIE-14/08 patvirtina, jog A. B. sudarė subnuomos sutartį su UAB „Palink“ dėl negyvenamųjų patalpų, bet ne dėl žemės sklypo.
12. Teismas akcentavo, kad ginčo žemės sklypas nuosavybės teise priklauso ir Lietuvos Respublikai, todėl būtina vadovautis Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 50 punktu ir pareiškėja taip pat privalėjo gauti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimą, tačiau A. B. patvirtino, kad ji valstybinės žemės patikėtinio sutikimo nėra gavusi.
13. Teismas pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybės tarybai 2018 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T-52 patvirtinus Kioskų, paviljonų ir prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų išdėstymo Kauno miesto savivaldybės teritorijoje specialųjį planą, kioskų / paviljonų pastatymo terminas netęsiamas tiems kioskams / paviljonams, kurie stovi suformuotuose žemės sklypuose. Taigi, nuo 2018 m. vasario 27 d. kioskų / paviljonų pastatymas tęsiamas tik tuo atveju, jeigu jie stovi nesuformuotuose žemės sklypuose ir neprieštarauja specialiojo plano sprendiniams, t. y. konkrečioje, sklypais nesuformuotoje teritorijoje, yra galima kioskų / paviljonų statyba.
14. Teismas nurodė, kad bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog ginčo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra suformuotas, jam yra parengtas ir galioja teritorijų planavimo dokumentas – detalusis planas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. A-259; galiojančiame detaliajame plane naujais statiniais užstatyti leidžiama užstatymo zona nėra nustatyta.
15. Likusius administracinės bylos proceso šalių argumentus teismas manė esant pertekliniais ir neturinčiais tiesioginės teisinės reikšmės kilusiam ginčui išspręsti, todėl, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, jų detaliau neanalizavo.
16. Atsižvelgęs į išdėstytas faktines aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reguliavimą, teismas sprendė, kad Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2021 m. gegužės 31 d. sprendimas Nr. 70-2-1785 „Dėl pritarimo kioskui“ yra pagrįstas ir teisėtas, jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, todėl nėra pagrindo šį sprendimą naikinti.
III.
17. Pareiškėja A. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2021 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 70-2-1785,,Dėl pritarimo kioskui“ panaikinti.
18. Savo poziciją A. B. grindžia šiais argumentais:
18.1. Tarp pareiškėjos ir UAB ,,Baltisches Haus“ faktiškai susiklostė panaudos teisiniai santykiai. Tai patvirtina UAB ,,Baltisches Haus“ direktoriaus 2009 m. sausio 15 d. pranešimas, kuriame yra nurodyta, kad UAB ,,Baltisches Haus“ neprieštarauja, jog A. B. statytų laikiną pastatą UAB ,,Baltisches Haus“ ir Lietuvos Respublikai bendra nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančio (duomenys neskelbtini). Be to, Lietuvos Respublika jokių pretenzijų dėl netinkamo žemės sklypo naudojimo tarp bendraturčių niekada nereiškė ir nereiškia. Žemės sklypą, kuriame yra pastatytas kioskas, išimtinai naudoja UAB ,,Baltisches Haus“ nuomininkė UAB ,,Palink“. Pareiškėja (subnuomininkė) 2014 m. rugpjūčio 21 d. su UAB ,,Palink“ (subnuomotoju) sudarė Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr. BIE 14/08, kurioje yra nurodyta, jog ,,UAB ,,Palink“ jai už mokestį įsipareigoja laikinai suteikti naudotis ir valdyti negyvenamąsias patalpas, nurodytas prie šios sutarties pridedame priede (1 d. 1.1 pp.). Atsižvelgus į tai, kad tarp A. B. ir UAB ,,Baltisches Haus“, kuriai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kuriame yra pastatytas laikinas statinys (kioskas), faktiškai susiklostė panaudos teisiniai santykiai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėja neturi teisės naudoti žemės sklypo dalies.
Žemesnės instancijos teismas
18.2. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Teismas visiškai neatsižvelgė, kad Sprendimas nėra išsamus, kaip nustato Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis. Šiame sprendime nėra paaiškinta, kodėl tiek UAB ,,Baltisches Haus“ direktoriaus 2009 m. sausio 15 d. pranešimas, tiek 2014 m. rugpjūčio 21 d. Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartis Nr. BIE 14/08 ilgą laiką buvo tinkami ir laikino statinio (kiosko) projektas būdavo pratęsiamas, o šiuo metu, nesant jokių faktinių aplinkybių pasikeitimo, projektą buvo atsisakyta pratęsti. Sprendime taip pat visiškai nėra motyvų ir dėl galimybės inicijuoti procedūrą dėl naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo. Be to, manytina, kad klausimą dėl kiosko projekto derinimo pratęsimo buvo galima išspręsti, išaiškinant, jog tuo atveju, jeigu A. B. su žemės sklypo bendraturčiu UAB ,,Baltisches Haus“ sudarytų ir įregistruotų nuomos sutartį ir kitas žemės sklypo bendraturtis, t. y. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, tam neprieštarautų, kiosko projekto derinimo pratęsimas net nebūtų reikalingas. Miesto planavimo ir architektūros skyrius klausimą dėl kiosko projekto derinimo pratęsimo išsprendė paviršutiniškai bei neišsamiai, o teismas padarė klaidingą išvadą, kad Sprendimas yra pagrįstas ir nėra jokio teisinio pagrindo jį naikinti.
18.3. Sprendime yra nurodyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra suformuotas, jam yra parengtas ir galioja teritorijų planavimo dokumentas – detalusis planas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. A-259; galiojančiame detaliajame plane naujais statiniais užstatyti leidžiama užstatymo zona nėra nustatyta. Sprendime yra pažymėta, kad detaliajame plane naujais statiniais užstatyti leidžiama užstatymo zona nėra nustatyta, tačiau kioskas nėra naujas statinys; jis buvo atsakovo įregistruotas ir pažymėtas detaliajame plane. Atsižvelgus į tai, kad Sprendime yra nurodomi argumentai, kurie iš esmės net nėra susiję su esama situacija, darytina išvada, jog Sprendimas buvo priimtas skubotai, neįsigilinus į visas faktines aplinkybes.
18.4. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, neatsižvelgė ir į tai, kad Sprendime sprendžiant klausimą dėl prekybos viešoje vietoje, nebuvo aiškintasi svarbių aplinkybių, o būtent, ar žemės sklypo dalis, kurioje stovi kioskas, yra priskiriama viešajai vietai. Kas yra laikoma viešąja vieta, yra įtvirtinta Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. T-72 (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. T-127 redakcija) patvirtintų Prekybos Kauno viešosiose vietose taisyklių 4 punkte. Iš šio punkto nuostatos aiškiai matosi, kad viešoji vieta yra teritorija, kuri nuosavybės teise priklauso arba patikėjimo teise yra valdoma savivaldybės arba valstybės. Šiuo atveju žemės sklypas priklauso dviem bendraturčiams – Lietuvos Respublikai ir UAB ,,Baltisches Haus“, todėl nėra aišku, ar vieta, kurioje stovi kioskas, yra vieša ar privati. Esant minėtiems neaiškumams, atsakovas, visų pirma, turėjo imtis veiksmų ir bendradarbiauti su pareiškėja, jog būtų kreiptasi į žemės sklypo bendraturčius, siekiant išsiaiškinti, kuri žemės sklypo dalis yra privati, o kuri priskirtina viešajai vietai, tačiau tokių veiksmų nebuvo imtasi. Be to, Sprendime net nėra nurodyti šiai situacijai svarbūs teisės aktai, t. y. minėtos Prekybos Kauno viešosiose vietose taisyklės. Šiose taisyklėse nėra jokių imperatyvių draudimų arba ribojimų vykdyti prekybą toje vietoje, kurioje stovi kioskas. Nesant esminių prieštaravimų minėtoms taisyklėms bei esant susiklosčiusiems faktiniams panaudos teisiniams santykiams tarp A. B. ir UAB ,,Baltisches Haus“, turėtų būti sprendžiama, kad projekto derinimo pratęsimas yra galimas. Atsakovas visiškai nesistengė nei išsiaiškinti svarbių aplinkybių, nei bendradarbiauti, o tai dar kartą įrodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog Sprendimas yra pagrįstas ir nėra teisinio pagrindo jį naikinti.
19. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos A. B. apeliacinį skundą atmesti.
20. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas išsamiai išnagrinėjus ir įvertinus visas faktines bei teisines aplinkybes. Savo poziciją Kauno miesto savivaldybės administracija iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti institucijos pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą. Atsakovas akcentuoja, kad įvertinus ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, yra akivaizdu, jog nepasirašytos ir viešame registre neįregistruotos panaudos sutartys negali būti naudojamos prieš trečiuosius asmenis. Kauno miesto savivaldybės administracija nesupranta, kuo remdamasi A. B. ignoruoja dviem teismo sprendimais bei objektyvia teisės aktų analize grindžiamas išvadas.
Atsiliepimas
21. Atsakovas nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja nėra sudariusi ir viešame registre įregistravusi ginčo žemės sklypo panaudos sutarties, sudarytos tarp jos ir Lietuvos Respublikos bei UAB „Baltisches Haus“, darytina išvada, kad A. B. neįgyja teisių naudoti žemės sklypą ar jo dalį. Be to, pareiškėja ir UAB „Palink“ yra sudarę subnuomos sutartį negyvenamosioms patalpoms, tačiau ne žemės sklypui, todėl A. B. neįgyja teisių į didesnį žemės sklypo plotą, nei yra reikalinga subnuomojamoms patalpoms eksploatuoti.
Šalies argumentai
22. Kauno miesto savivaldybės administracija pažymi, kad bylą nagrinėjant teisme, pareiškėja prašė į jos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukti UAB „Baltisches Haus“. Šios įmonės direktorius pateiktame prašyme dėl bylos nagrinėjimo įmonės atstovui nedalyvaujant nurodė, kad nesutinka dėl tolesnio neatlygintino A. B. naudojimosi žemės sklypo dalimi. Atsakovo nuomone, pareiškėjos argumentas dėl faktiškai susidariusių panaudos teisinių santykių yra absoliučiai nepagrįstas logika, jis prieštarauja teisės aktams bei elementariai jų analizei ir priimtiems teismo sprendimams, todėl turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.
23. Apie pasikeitusias faktines aplinkybes, t. y. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintą specialųjį planą ir jo sąlygas, atsakovas buvo nurodęs Sprendime. Visiškai nesuprantama, kuo remiantis yra teigiama, jog aplinkybės nuo 2017 m. gruodžio 18 d., kai buvo išduota paskutinė kiosko (paviljono) apžiūros pažyma Nr. 08-15-37 (šio tipo pažymos buvo reikalingos nustatyti, ar kioskas / paviljonas atitinka suderintą projektą, pastatymo vieta atitinka projekte pažymėtą vietą, yra tvarkingas ir estetiškas), nėra pasikeitusios, kadangi Kauno miesto savivaldybės taryba pokyčius ir faktinių aplinkybių pasikeitimą inicijuojantį sprendimą priėmė 2018 m. vasario 27 d. Kioskas, kaip nurodyta Sprendimo 5 punkte, dėl pasibaigusio projekto derinimo termino turi būti nukeltas ar kitaip pašalintas. Teismas tinkamai įvertino faktinę situaciją ir chronologinę įvykių seką bei atsiradusius teisės aktus, ir, įvertinęs aplinkybių visumą, priėmė pagrįstą, teisingą bei teisėtą sprendimą. Sprendimo nepagrįstumo ir neaiškumo pareiškėja nepagrindžia ir apeliaciniame skunde, kadangi visus jos argumentus paneigia byloje surinkti įrodymai.
Atsiliepimas
24. Atsakovas pažymi, kad A. B. teigia, jog Sprendime yra nurodyta, kad detaliajame plane naujais statiniais užstatyti leidžiama užstatymo zona nėra nustatyta, tačiau kioskas nėra naujas statinys, jis yra atsakovo įregistruotas ir pažymėtas detaliajame plane, tačiau šis teiginys laikytinas deklaratyvia interpretacija, visiškai neatitinkančia bylos faktinių aplinkybių ir pateikta be konteksto. Iš pareiškėjos teiginio galima daryti išvadą, jog kioskas buvo pastatytas ir pažymėtas detaliajame plane, nors iš tiesų priedas Nr. 8 buvo atsakovo pateiktas į bylą teismo prašymu, siekiant išsiaiškinti, ar A. B. priklausantis kioskas patenka į detaliojo plano galiojimo ribas. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra suformuotas, jam yra parengtas ir galioja teritorijų planavimo dokumentas – detalusis planas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. A-259. Pareiškėjai priklausantis kioskas buvo pastatytas 2009 m. sausio 15 d., todėl tvirtinant detalųjį planą, jis negalėjo būti įregistruotas ar pažymėtas.
25. Kauno miesto savivaldybės administracija nurodo, kad vien faktas, jog patvirtinus specialųjį planą, iš esmės pasikeitė faktinės aplinkybės ir suformuotuose sklypuose, koks yra ir žemės sklypas nagrinėjamu atveju, atsakovas projekto derinimo pratęsimų neatlieka, t. y. jeigu laikinasis statinys stovi suformuotame žemės sklype, o ne nesuformuotoje valstybinėje žemėje, laikinųjų statinių projektai nepratęsiami. Taigi, A. B. argumentai dėl Prekybos viešoje vietoje taisyklių netaikymo ir nebendradarbiavimo turėtų būti atmesti.
26. Atsakovas akcentuoja, kad nurodyti argumentai patvirtina, jog teismas priėmė motyvuotą ir bylos faktinių duomenų analize grįstą sprendimą, nustatęs visus teisinę reikšmę turinčius faktus, o priimtas sprendimas neprieštarauja teisės aktų reikalavimams, todėl nėra pagrindo jo naikinti, remiantis pareiškėjos skunde nurodytais argumentais. Administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant, buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str.). Teismo sprendime nebuvo nustatyta pagrindų administraciniam aktui panaikinti, o A. B. nei skunde, nei ypač apeliaciniame skunde nenurodė nei vieno iš pagrindų, kuriuo vadovaujantis, turėtų būti panaikinti atsakovo ir pirmosios instancijos teismo priimti sprendimai. Pareiškėja nenurodo jokių objektyvių argumentų, kurie pagrįstų, kad teismo sprendimas buvo priimtas neįsigilinus į faktinę situaciją ar pateiktus įrodymus ir todėl būtų nemotyvuotas.
27. Pareiškėja A. B. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė 2024 m. sausio 30 d. rašytinius paaiškinimus, kuriuose pažymėjo, kad remiantis Apskrities viršininko 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 02-01-5090 ir 2006 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 02-01-7891, Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso 2223/6705 dalys (22,23 aro) žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (sklypo dalies patikėtinė yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos). To paties žemės sklypo dalis (44,82 aro), vadovaujantis 2006 m. birželio 30 d. priėmimo–perdavimo aktu Nr. 484a ir 2006 m. birželio 30 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 5281 nuosavybės teise priklauso UAB „Baltisches Haus“. Remiantis valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis, Lietuvos Respublika yra išnuomojusi iš viso 22,23 aro jai priklausančio žemės ploto, t. y. visą jai nuosavybės teise priklausančią sklypo dalį, o visų nuomos sutarčių terminai sueina ne anksčiau nei 2100 m. A. B. nuomone, šio ginčo kontekste Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalies ir 4.76 straipsnio teisės normas aiškinant kartu su Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. T-72 (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. T-127 redakcija) patvirtintų Prekybos Kauno viešosiose vietose taisyklių 4 punkte įtvirtinu reguliavimu, sprendžiant ginčo klausimą bei atskleidžiant bylos esmę, pirmiausia turėjo būti išsiaiškinta, ar vietą, kurioje stovi kioskas, galima laikyti vieša vieta Prekybos Kauno viešosiose vietose taisyklių prasme; ar tuo atveju, kai nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, sklypo dalis, kuri liko neišnuomota (išnuomojus visą bendraturtei (valstybei) proporcingai priklausančią žemę (teritoriją)) Prekybos Kauno viešosiose vietose taisyklių prasme gali būti prilyginama kito bendraturčio (šiuo atveju aktualu – ne valstybės) valdomai teritorijai. Pareiškėjos teigimu, atskleidžiant bylos esmę, siekiant atsakyti į visus su ginču susijusius klausimus, papildomai turėjo būti išreikalauti įrodymai (valstybinės žemės nuomos sutartys) ir arba abiejų sklypo savininkų nuomonė dėl jiems priklausančio žemės sklypo naudojimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
28. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2021 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. 70-2-1785 „Dėl pritarimo kioskui“, kuriuo buvo atsisakyta pratęsti laikinojo statinio (kiosko) projekto derinimą, pagrįstumo ir teisėtumo.
29. Remiantis administracinėje byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja A. B. 2009 m. sausio 15 d. pastatė laikiną pastatą, įrengė nesudėtingos konstrukcijos prekybinį kioską suformuotame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Kioskas (paviljonas) atitiko suderintą projektą ir jo apžiūros pažyma galiojo iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. UAB ,,Baltisches Haus“ 2009 m. sausio 15 d. pranešime nurodė, kad neprieštarauja, jog pareiškėja statytų laikiną pastatą bendrovei bendra nuosavybės teise priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Palink“ (subnuomotojas) su pareiškėja (subnuomininkė) 2014 m. rugpjūčio 21 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr. BIE 14/08, kurios 1 dalies ,,Sutarties dalykas“ 1.1 punkte yra nustatyta, kad subnuomotojas įsipareigoja subnuomininkui suteikti laikinai naudotis ir valdyti už mokestį negyvenamąsias patalpas, nurodytas prie šios sutarties pridedame priede. UAB ,,Palink“ ir pareiškėja 2020 m. birželio 19 d. sudarė susitarimą Nr. BIE 691 14/08-2 prie 2014 m. rugpjūčio 21 d. Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties Nr. BIE 14/08, kurio 1 punkte yra nustatyta pakeisti priedo punktą Nr. 3, išdėstant jį taip: „Subnuomos terminas. Patalpų subnuomos terminas yra iki 2020 m. vasario mėn. 28 d. imtinai“. A. B. 2020 m. rugpjūčio 24 d. (prašyme nurodyta data – 2020 m. rugsėjo 24 d., laikytina rašymo apsirikimu) Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriui pateikė prašymą pratęsti laikino statinio (kiosko) projekto derinimą ir leisti toliau vykdyti veiklą. Ginčijamu 2021 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. 70-2-1785 Miesto planavimo ir architektūros skyrius šio pareiškėjos prašymo netenkino.
30. Padaręs išvadą, kad Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2021 m. gegužės 31 d. sprendimas Nr. 70-2-1785 „Dėl pritarimo kioskui“ yra pagrįstas ir teisėtas bei atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos A. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pažymėjo, kad ginčo žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir UAB „Baltisches Haus“, naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra nustatyta, sutikimo ar pritarimo dėl laikino statinio statybos žemės sklype iš valstybinės žemės patikėtinio pareiškėja nepateikė. Teismas sprendė, kad UAB „Baltisches Haus“ 2009 m. sausio 15 d. pranešimo formos raštiškas neprieštaravimas negali būti prilyginamas panaudos sutarčiai pagal Civilinio kodekso 6.629 straipsnio reikalavimus; viešame registre nebuvo įregistruota panaudos sutartis, sudaryta tarp A. B. ir žemės sklypo savininkų, kuri pareiškėjai suteiktų teisę naudoti žemės sklypą ar jo dalį. Be to, A. B. subnuomos sutartį su UAB „Palink“ sudarė dėl negyvenamųjų patalpų, bet ne dėl žemės sklypo. Teismas taip pat akcentavo, kad Kauno miesto savivaldybės tarybai 2018 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T-52 patvirtinus Kioskų, paviljonų ir prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų išdėstymo Kauno miesto savivaldybės teritorijoje specialųjį planą, kioskų / paviljonų pastatymo terminas netęsiamas tiems kioskams / paviljonams, kurie stovi suformuotuose žemės sklypuose, o tai reiškia, kad nuo 2018 m. vasario 27 d. kioskų / paviljonų pastatymas tęsiamas tik tuo atveju, jeigu jie stovi nesuformuotuose žemės sklypuose ir neprieštarauja specialiojo plano sprendiniams. Teismas nustatė, kad ginčo žemės sklypas yra suformuotas, jam yra parengtas ir galioja detalusis planas, kuriame naujais statiniais užstatyti leidžiama užstatymo zona nėra nustatyta. Pareiškėja A. B. su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendime nesutinka. Pareiškėja teigia, kad tarp jos ir UAB ,,Baltisches Haus“ faktiškai susiklostė panaudos teisiniai santykiai, o Lietuvos Respublika jokių pretenzijų dėl netinkamo žemės sklypo naudojimo tarp bendraturčių niekada nereiškė, taigi, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, ji turi teisę naudoti ginčo žemės sklypo dalį. A. B. nuomone, Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, o jos prašymas buvo išnagrinėtas skubotai, neišsamiai bei neįsigilinus į visas faktines aplinkybes. Pareiškėja taip pat pažymi, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog Sprendime buvo sprendžiamas klausimą dėl prekybos viešoje vietoje, ir svarbių su tuo susijusių aplinkybių nesiaiškino bei neįvertino, kad esant neaiškumams, valstybės institucija su pareiškėja nebendradarbiavo.
31. Nustatyta, kad ginčijamame 2021 m. gegužės 31 d. sprendime Nr. 70-2-1785 „Dėl pritarimo kioskui“ Miesto planavimo ir architektūros skyrius nurodė, kad neturi teisinio pagrindo pratęsti projekto derinimą kioskui, esančiam žemės sklype (duomenys neskelbtini). Sprendimas iš esmės buvo motyvuojamas tuo, kad: 1) su prašymu pateikta 2014 m. rugpjūčio 21 d. Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartis Nr. BIE 14/08 A. B. suteikia teises tik į tą žemės sklypo dalį, kuri yra reikalinga eksploatuoti subnuomotoms patalpoms pastate, tačiau nesuteikia papildomų teisių į likusią žemės sklypo dalį; 2) viešajame registre nebuvo registruota jokia panaudos sutartis, sudaryta tarp pareiškėjos ir žemės sklypo savininkų, kuri jai suteiktų nuosavybės teises į žemės sklypo dalį; 3) su prašymu pateiktas UAB „Baltisches Haus“ pranešimo formos raštiškas neprieštaravimas statyti laikiną pastatą UAB .Baltisches Haus“ ir Lietuvos Respublikai bendra nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, negali būti prilyginamas panaudos sutarčiai, be to, nėra gautas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas; 4) Kauno miesto savivaldybės tarybai sprendimu Nr. T-52 patvirtinus Kioskų, paviljonų ir prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų išdėstymo Kauno miesto savivaldybės teritorijoje specialųjį planą, nuo 2018 m. vasario 27 d. kioskų / paviljonų pastatymo terminas tiems kioskams / paviljonams, kurie stovi suformuotuose žemės sklypuose, netęsiamas; žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra suformuotas, jam yra parengtas ir galioja detalusis planas, kuriame naujais statiniais užstatyti leidžiama užstatymo zona nėra nustatyta; 5) remiantis iki 2018 m. vasario 27 d. galiojusiais teisės aktais suderinti laikini kioskai / paviljonai gali stovėti iki derinimo schemoje esančio Kauno miesto savivaldybės įgalioto valstybės tarnautojo nurodyto termino, o jam pasibaigus, turi būti nukelti ar kitaip pašalinti; kiosko projektas buvo suderintas jau įsigaliojus Kauno miesto savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 27 d. sprendimui Nr. T-52, todėl jo projekto derinimo pratęsimas nėra galimas. Sprendime taip pat yra pažymėta, kad statybos leidimą turi gauti asmenys, įgyvendinantys statytojo teisę, vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsniu.
32. Įvertinus pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, darytina išvada, kad ji nesutikimą su Miesto planavimo ir architektūros skyriaus ir pirmosios instancijos teismo priimtais sprendimais iš esmės grindžia tuo, kad tarp šalių yra susiklostę panaudos teisiniai santykiai, Sprendimas nėra pagrįstas ir aiškus bei atsakovas nesiėmė veiksmų bendradarbiauti ir netinkamai vertino situaciją.
33. Pareiškėja A. B. teigia, kad tarp jos ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB ,,Baltisches Haus“ faktiškai susiklostė panaudos teisiniai santykiai ir šią savo poziciją grindžia UAB ,,Baltisches Haus“ direktoriaus 2009 m. sausio 15 d. pranešimu, kuriame yra nurodyta, jog minėta bendrovė neprieštarauja, kad A. B. statytų laikiną pastatą UAB ,,Baltisches Haus“ ir Lietuvos Respublikai bendra nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančio (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija su tokia pareiškėjos pozicija nesutinka. Kaip remdamasis Civilinio kodekso 1.75 straipsnio 2 dalies, 6.478 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 6.629 straipsnio 1 dalies nuostatomis teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nekilnojamųjų daiktų nuomos (panaudos) sutartis, sudaryta ilgesniam nei vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka yra įregistruota viešajame registre. Taigi, nepasirašytos ir viešame registre neįregistruotos panaudos sutartys negali būti naudojamos prieš trečiuosius asmenis. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai patvirtina, kad jokia panaudos sutartis, sudaryta tarp pareiškėjos ir ginčo žemės sklypo savininkų, kuri A. B. suteiktų teises į žemės sklypą, nebuvo registruota. Pareiškėja šios aplinkybės neginčija. Tiesėjų kolegija sutinka tiek su Miesto planavimo ir architektūros skyriaus, tiek su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad UAB ,,Baltisches Haus“ direktoriaus 2009 m. sausio 15 d. pranešimas negali būti prilyginamas panaudos sutarčiai pagal Civilinio kodekso 6.629 straipsnio reikalavimus. Be to, ginčo žemės sklypas bendra nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei, tačiau byloje nėra duomenų, kad būtų buvęs gautas valstybinės žemės patikėtinės sutikimas dėl laikino statinio statybos žemės sklype, kaip to reikalauja Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 50 punktas. Vien tai, kad Lietuvos Respublika jokių pretenzijų dėl netinkamo žemės sklypo naudojimo tarp bendraturčių nereiškė, savaime nereiškia, kad pareiškėjai nebuvo būtina laikytis imperatyvių teisės aktų reikalavimų ir gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimo statybai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2014 m. rugpjūčio 21 d. Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartimi Nr. BIE 14/08 (ji, be kita ko, kaip ir jos priedas, taip pat nebuvo registruoti) nėra subnuomojamas ginčo žemės sklypas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, jog tarp šalių yra faktiškai susiklostę panaudos teisiniai santykiai, atmetamas kaip neturintis reikšmės. Taigi, A. B. neįgijo teisių naudoti ginčo žemės sklypą ar jo dalį.
34. Pareiškėja taip pat nurodo, kad Sprendimas nėra pagrįstas ir aiškus, tačiau teisėjų kolegija su šiuo A. B. argumentu taip pat nesutinka.
35. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punkte yra įtvirtintas išsamumo principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes bei konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi, vertindamas prašymo ar skundo turinį. Reikalavimai, taikytini administraciniam sprendimui, yra įtvirtinti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatas, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.) bei administracinio sprendimo motyvai (6 p.).
36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, kurios iš esmės yra labai panašios į aktualios redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintas nuostatas, yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1470-756/2018, 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-432-502/2019, 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2099-602/2021). Nurodyta teisės norma yra siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1548-629/2020, 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-602/2021). Individualiam administraciniam aktui taip pat yra keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas.
37. Spendimo turinys patvirtina, kad į pareiškėjos prašymą buvo atsakyta aiškiai ir argumentuotai, jame yra nurodytos įtakos prašymo nagrinėjimui turėjusios aplinkybės bei teisės aktų nuostatos, kuriomis buvo remiamasi, vertinant prašymą. Iš Sprendimo turinio galima suprasti visuomeninių santykių esmę bei jų teisinį kvalifikavimą. Iš Sprendime išdėstytų motyvų A. B. iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius bei teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, t. y. jog Sprendimas buvo priimtas dėl to, kad ji neturi teisės naudotis žemės sklypą ar jo dalį; jame yra nurodyta, kuo konkrečiai buvo grindžiama ši išvada.
38. Sprendime taip pat yra pažymėta, kad statybos leidimą turi teisę gauti asmenys, įgyvendinantys statytojo teisę, vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsniu. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.) (1 p.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas) (2 p.); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais (3 p.). Nors Sprendime nėra tiesiogiai nurodyta, tačiau remiantis Sprendime nurodytais argumentais (nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota panaudos sutartis, sudaryta tarp pareiškėjos ir žemės sklypo savininkų, A. B. nėra pateikusi valstybinės žemės patikėtinio sutikimo dėl nesudėtingo statinio statymo jam ir trečiajam suinteresuotam asmeniui bendra nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype), pareiškėja neatitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų nuostatų. Pažymėtina, kad A. B. nėra taikomos to paties straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos, nurodančios išimtis, kai Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyti reikalavimai nėra taikomi. Remiantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 5 dalimi, jeigu statytojas neatitinka šio Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama. Įvertinus išdėstytus motyvus, yra akivaizdu, kad pareiškėja negali įgyvendinti statytojos teisių.
39. A. B. argumentas, kad Sprendime nėra paaiškinta, kodėl tiek UAB ,,Baltisches Haus“ direktoriaus 2009 m. sausio 15 d. pranešimas, tiek 2014 m. rugpjūčio 21 d. Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartis Nr. BIE 14/08 ilgą laiką buvo tinkami ir laikino statinio (kiosko) projektas būdavo pratęsiamas, o šiuo metu, nesant jokių faktinių aplinkybių pasikeitimo, projektą buvo atsisakyta pratęsti, negali būti laikomas pagrįstu. Pažymėtina, kad Sprendime yra nurodyta, jog nuo 2018 m. vasario 27 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-52 patvirtinus Kioskų, paviljonų ir prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų išdėstymo Kauno miesto savivaldybės teritorijoje specialųjį planą, kioskų / paviljonų pastatymo terminas netęsiamas tiems kioskams / paviljonams, kurie stovi suformuotuose žemės sklypuose. Sprendime taip pat yra pažymėta, kad nuo 2018 m. vasario 27 d. kioskų / paviljonų pastatymas tęsiamas tik tuo atveju, jeigu jie stovi nesuformuotuose žemės sklypuose ir neprieštarauja specialiojo plano sprendiniams, o ginčo žemės sklypas yra suformuotas, jam yra parengtas ir galioja detalusis planas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės direktoriaus 2004 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. A-259, kuriame naujais statiniais užstatyti leidžiama užstatymo zona nėra nustatyta. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Sprendime pareiškėjai buvo paaiškinta, jog faktinės aplinkybės nuo 2018 m. vasario 27 d. yra iš esmės pasikeitusios, ir nurodyta, kodėl, todėl priešingi jos argumentai negali būti laikomi pagrįstais. Be to, trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Baltisches Haus“ teismui pateiktame 2021 m. vasario 10 d. prašyme nurodė, kad nesutinka dėl tolesnio neatlygintino pareiškėjos naudojimosi UAB „Baltisches Haus“ priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi.
40. Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. rugpjūčio 24 d. prašyme pareiškėja Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus prašė pratęsti laikino statinio (kiosko) projekto derinimą ir leisti toliau vykdyti veiklą, būtent toks jos prašymas ir buvo išnagrinėtas, nagrinėjamu atveju tai, kad Sprendime nėra motyvų ir dėl galimybės inicijuoti procedūrą dėl naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo, bei paaiškinimo, kaip ji turėtų elgtis, siekdama, jog jos prašymas būtų patenkintas, nepateikimas nesudaro pagrindo Sprendimą pripažinti nemotyvuotu ir nepagrįstu.
41. Kaip jau minėta, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) yra suformuotas, jam yra parengtas ir galioja detalusis planas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. A-259, o kioskas buvo pastatytas tik 2009 m. sausio 15 d., atsižvelgiant į tai, yra akivaizdu, kad tvirtinant detalųjį planą, minėtas statinys negalėjo būti įregistruotas ar pažymėtas, todėl A. B. argumentai, jog kioskas nėra naujas statinys ir jis atsakovo buvo įregistruotas bei pažymėtas detaliajame plane, negali būti laikomi pagrįstais.
42. Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, neatsižvelgė ir į tai, jog Sprendime sprendžiant klausimą dėl prekybos viešoje vietoje, nebuvo aiškintasi svarbių aplinkybių, o būtent, ar žemės sklypo dalis, kurioje stovi kioskas, yra priskiriama viešajai vietai, tačiau nepagrindė, kaip šis argumentas yra tiesiogiai susijęs su nagrinėjamu ginču. Nenustačiusi vietos, kurioje stovi kioskas, priskyrimo viešai ar privačiai, reikšmės bei įtakos teisingam situacijos vertinimui, teisėjų kolegija nurodyto argumento nevertina kaip nesusijusio su nagrinėjamu ginču. Kaip nesusijęs su nagrinėjamu ginču taip pat nevertinamas ir A. B. argumentas, kad Sprendime nėra nurodyti šiai situacijai svarbūs teisės aktai, t. y. prekybos Kauno viešosiose vietose taisyklės.
43. Teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti išreikalautos valstybinės žemės nuomos sutartys ar paklausta abiejų ginčo sklypo savininkų nuomonė dėl šio žemės sklypo naudojimo, kadangi atsakovo surinktų duomenų sprendimui priimti pakako, o pareiškėjos nurodytos informacijos surinkimas bei analizė jokios teisinės reikšmės šioje byloje vertinamo Sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui neturėtų.
44. Įvertinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad Sprendimo turinys pareiškėjai leido identifikuoti ir suprasti Sprendime nurodytų jos teisių ir pareigų apimtį, nustatyti įtakos sprendimui priimti turėjusias aplinkybes, argumentuotai nesutikti su Sprendimo motyvais ir visapusiškai pasinaudoti teise į teisminę gynybą. Sprendimas atitinka pagrindinius Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl priešingi pareiškėjos argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Kaip nepagrįsti atmetami ir A. B. argumentai, kad Miesto planavimo ir architektūros skyrius nesistengė išsiaiškinti svarbių aplinkybių bei bendradarbiauti.
45. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos A. B. skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino prašomą panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2021 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 70-2-1785 „Dėl pritarimo kioskui“ bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismo pareiga nurodyti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos, nereiškia, kad turi būti atsakoma į kiekvieną skundo argumentą, o vien aplinkybė, jog apeliantė su teismo nustatytomis aplinkybėmis ar įrodymų vertinimu nesutinka, negali būti pakankamu pagrindu konstatuoti teismo sprendimo nepagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, visišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, iš esmės teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos A. B. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos A. B. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.