Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Atsiliepimas

Atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atsiliepime nurodoma, Pareiškėja skunde nurodo, jog ji 2009-01-15 pastatė laikiną pastatą, įrengė nesudėtingos konstrukcijos prekybinį kioską suformuotame žemės sklype adresu P. L. g. 60. Kaip matyti iš kartu prie Pareiškėjos skundo pridėtos 2017-12-18 Kiosko (paviljono) apžiūros pažymos, Nr. 08-15-37, Kioskas (paviljonas) atitiko suderintą projektą, ir ši pažyma galiojo iki 2020-08-31. 2020-08-24 Pareiškėja kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu leisti toliau vykdyti veiklą ir pratęsti laikinojo statinio, esančio adresu P. L. g. 60, Kaune, projektą. Atsakovė, išnagrinėjusi Pareiškėjos prašymą bei prieduose pateiktus dokumentus, ginčijamu 2020-09-28 raštu Nr. 70-2-3095 informavo, kad Atsakovė neturi teisinio pagrindo pritarti laikino prekybos paviljono projektui, esančiam adresu P. L. g. 60, Kaune, kadangi Pareiškėja neturi nuosavybės teisių į sklypą ir negali įgyvendinti statytojo teisių kaip nurodyta LR statybos įstatymo 3 straipsnio 2 punkte. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 91 straipsnyje numatyta, kad skundžiamas administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis: 1) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Pareiškėja Skunde nurodo, jog: „iš minėto rašto turinio matyti, kad šiame individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas nėra išsamus ir pakankamas, todėl rašte pateiktas atsakymas priimtas neįsigilinus į visas faktines aplinkybes.“ Savo skundą Pareiškėja grindžia 2009-01-15 UAB „Baltisches Haus“ direktoriaus S. B. pranešimu, jog įmonė neprieštarauja laikino pastato statybai UAB „Baltisches Haus“ bendra nuosavybės teise priklausančio sklypo adresu P. L. g. 60, Kaunas, teritorijoje, ir 2014-08-21 sudaryta subnuomos sutartimi su UAB „Palink“ bei 2020-06-19 sudarytu šios sutarties priedu Nr. BIE 691 14/08-2 prie 2014-08-21 Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties Nr. BIE 14-08. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Pareiškėja savo teises į žemės sklypą įrodinėja negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartimi tarp Pareiškėjos ir UAB „Palink“. Pastebėtina, kad ši negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartis suteikia Pareiškėjai teises tik į tą žemės sklypo dalį, kuri yra reikalinga eksploatuoti subnuomotoms patalpoms pastate, tačiau tai Pareiškėjai nesuteikia jokių papildomų teisių į likusią žemės sklypo dalį. Šiuo atveju, iš pateiktų dokumentų matyti, kad Pareiškėjos paviljonas (kioskas) yra pastatytas lauke, greta pastato lauko sienų. Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad Pareiškėjos pateikta negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartis šiuo atveju neturi jokios teisinės reikšmės, o Pareiškėja neturi teisių į žemės sklypą už pastato, kuriame sudaryta subnuomos sutartis, ribų. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 punktą paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto, yra nesudėtingas statinys. Atvejai, kada privalomas statybą leidžiantis dokumentas nesudėtingojo statinio statybai, yra nustatyti Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai, Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ 3 priede. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1 -878,11 straipsnis nurodo, jog: „Norint gauti leidimą stalyti naują ar rekonstruoti statinį (išskyrus leidimą statyti naują ypatingąjį ar neypatingąjį statinį pajūrio juostoje [8.9] ir statyti naują ar rekonstruoti statinį Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe, taip pat įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus ir leidimą tęsti sustabdytą statybą), leidimą atnaujinti (modernizuoti) pastatą, atlikti statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą, nugriauti statinį, pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį, savivaldybės administracijai pateikiamas prašymas (Reglamento 1 priedas), Statybos įstatymo [8.3] 27 straipsnio 5 dalyje nurodyti dokumentai (išskyrus tuos, kurie yra statinio projekto sudėtyje) ir Reglamento 6 priede nurodyti rašytiniai pritarimai (raštai ir (ar) žymos statinio projekte) statinio projektui.“ Antra, atkreiptinas dėmesys, jog žemės sklypas ( duomenys neskelbtini), esantis adresu P. L. g. 60, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (2223/6705 žemės sklypo dalys, 2010-07-01 perduota valstybinės žemės patikėtiniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos) ir UAB „Baltisches Haus“ (4482/6705 žemės sklypo dalys). Naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarka nėra nustatyta, patvirtinta notariškai ar įregistruota viešame registre, todėl teritoriškai nustatyti konkrečių abiejų sklypo savininkų naudojimo vietų nėra galimybės. Sutikimo ar pritarimo dėl laikino statinio statybos žemės sklype iš Valstybinės žemės patikėtinio (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, pagal LR žemės įstatymo 7 str. 1 d. 1 p.), Pareiškėja taip pat nėra pateikusi. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.629 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos šio kodekso 6.477 straipsnio 2 ir 3 dalių, 6.478, 6.479, 6.481, 6.489 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 6.501 straipsnio nuostatos (CK 6.629 straipsnio 2 dalis). CK 6.478 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuomos (šiuo atveju panaudos) sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė. Nekilnojamųjų daiktų nuomos (panaudos) sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka yra įregistruota viešame registre. Nagrinėjamu atveju, pagal nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus matyti, kad viešame registre tarp Pareiškėjos ir žemės sklypo savininkų nebuvo įregistruota jokia panaudos sutartis, kuri suteiktų Pareiškėjai nuosavybės teises į žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Pareiškėja neturi nuosavybės, panaudos ar kt. teisių į žemės sklypą paviljonui (kioskui) statyti. Dar kartą atkreiptinas dėmesys į tai, kad Pareiškėja ir UAB „Palink“ yra sudarę subnuomos sutartį negyvenamosioms patalpoms, bet ne žemės sklypui, o tai tik patvirtina faktą, jog Pareiškėja jokia forma nėra įgijusi teisių į žemės sklypą. Pareiškėja Skunde taip pat teigia, jog UAB „Baltiches Haus“ neprieštaravimas, jog Pareiškėja statytų laikiną statinį (kioską) įrodo, jog tarp šalių yra faktiškai susiklostę panaudos teisiniai santykiai, todėl Pareiškėja gali įgyvendinti statytojo teisę pagal Statybos įstatymą, nes sklypą ji valdo panaudos teise. Atkreiptinas dėmesys, jog pranešimo formos raštiškas neprieštaravimas, kad Pareiškėja statytų laikiną pastatą ant bendra nuosavybės teise priklausančio sklypo, negali būti prilyginamas panaudos sutarčiai, kaip ši reglamentuota LR CK 6.629 straipsnyje. Taip pat, kadangi žemės sklypas bendra nuosavybės teise priklauso ir Lietuvos Respublikai, remiantis Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. „Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 50 straipsniu, kuris nurodo, jog: „statant valstybinėje žemėje (išskyrus Statybos įstatymo [8.3] 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytas išimtis), privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą“, teigtina, kad Pareiškėja, norėdama statyti laikiną statinį šiame žemės sklype privalėjo gauti ir valstybinės žemės patikėtinio sutikimą. LR statybos įstatymo 3 str. 2 dalis nurodo, jog: „ Statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą.“ Taip pat LR CK 1.75 straipsnio 2 dalis nurodo, jog: „Neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais.,, Atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes, o būtent tai, kad nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota žemės sklypo panaudos sutartis tarp Pareiškėjos ir žemės sklypo savininkų, negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartis tarp Pareiškėjos ir UAB „Palink“ šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi ji nesuteikia teisių į žemės sklypą daugiau nei reikalinga subnuomotoms patalpoms eksploatuoti, taip pat tai, kad Pareiškėja nėra pateikusi leidimo iš valstybinės žemės patikėtinio dėl leidimo statyti nesudėtingą statinį (kioską) žemės sklype P. L. g. 60, Kaune, bendra nuosavybės teise priklausančiame Lietuvos Respublikai ir UAB „Baltisches Haus“, darytina pagrįsta išvada, kad Pareiškėja negali įgyvendinti statytojo teisių. Visos aukščiau išvardintos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad Atsakovė, pateikdama skundžiamą sprendimą Pareiškėjai, jį priėmė atsižvelgusi į visas pateiktas aplinkybes ir prašymą išnagrinėjo tinkamai ir iš esmės. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, mano, kad ginčijamas raštas yra teisėtas, konkretus ir motyvuotas, jame nurodytos tiek faktinės aplinkybės, tiek ir teisės normos, kurių pagrindu jis yra priimtas.