Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2021-03-03 · Administracinė byla Nr. eI3-1053-289/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-03-03
Bylos Nr.
eI3-1053-289/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02890-2020-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjai
Virginijus Stankevičius (pirm.), Arvydas Martinavičius, Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas
A. B.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracija
Advokatai
Vytautas Skulščius
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-1053-289/2021Teisminio proceso numeris 3-62-3-02890-2020-7 Procesinio sprendimo kategorija: 17.1; 55.1.1.;
(S)55.1.3REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 3 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjos A. B. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl skundžiamo akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Regionų apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjos A. B. atstovo advokato padėjėjo Vytauto Skulščiaus skundas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr.70-L-3095 „Dėl pritarimo kioskui” panaikinimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjos skunde nurodoma, kad pareiškėjai A. B. priklauso laikinas statinys – prekybos paviljonas (kioskas), esantis P. L. g. 60, Kaunas. 2009 m. sausio 15 d. UAB ,,Baltisches Haus“ direktoriaus S. B. pranešime nurodyta, kad UAB ,,Baltisches Haus“ neprieštarauja, jog pareiškėja A. B. statytų laikiną pastatą ant jiems bendra nuosavybės teise priklausančio sklypo adresu P. L. g. 60, Kaunas. 2014 m. rugpjūčio 21 d. UAB ,,Palink“, į. k. 1101937232 (subnuomotojas), ir pareiškėja (subnuomininkas) sudarė Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr. BIE 14/08. Minėtos sutarties 1 dalies ,,Sutarties dalykas“ 1.1 punkte numatyta, kad ,,subnuomotojas įsipareigoja suteikti subnuomininkui laikinai naudotis ir valdyti už mokestį negyvenamąsias patalpas, nurodytas prie šios sutarties pridedame priede“. 2017-12-18 Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Eigulių seniūnijos kiosko (paviljono) apžiūros pažymoje Nr. 08-15-37, nurodyta, kad kioskas atitinka suderintą projektą, pastatymo vieta atitinka projekte pažymėtą vietą, yra tvarkingas ir estetiškas. 2020-06-19 UAB ,,Palink“ ir pareiškėja sudarė susitarimą Nr. BIE 691 14/08-2 prie 2014-08-21 Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties Nr. BIE 14/08. Minėto susitarimo 1 punkte įtvirtina: ,,pakeisti Priedo punktą Nr. 3, išdėstant jį taip: 3. Subnuomos terminas: Patalpų subnuomos terminas yra iki 2020 m. vasario mėn. 28 d. imtinai“. 2020-08-24 pareiškėja Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriui pateikė prašymą, kuriuo buvo prašoma pratęsti laikino statinio (kiosko) projektą P. L. g. 60, Kaune. 2020-09-29 pareiškėja gavo Miesto planavimo ir architektūros skyriaus raštą ,,Dėl pritarimo kioskui“ Nr. 70-L-3095, kuriame nurodoma, jog ,,Miesto planavimo ir architektūros skyrius neturi teisinio pagrindo pratęsti leidimo laikinam statiniui, kadangi Jūs neturite nuosavybės teisės į sklypą aukščiau minėtu adresu. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktą informaciją, Jūs negalite įgyvendinti statytojo teisės, kaip tai nustatyta LR Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 punkte“. Nesutinka su minėtu raštu, todėl teikia šį skundą dėl rašto panaikinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostata, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus sprendimus, t. y. pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teisės aktų normomis. Sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos (2007 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-17–174/2007). Iš to seka, kad individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-1037/2010). Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad ,,statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais“. CK 6.629 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta panaudos sutarties samprata. Pagal minėtą normą neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Ginčijamame rašte yra tik nurodoma, jog Miesto planavimo ir architektūros skyrius neturi teisinio pagrindo pratęsti leidimo laikinam statiniui ir pateikiama šio rašto apskundimo tvarka. Iš minėto rašto turinio matyti, kad šiame individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas nėra išsamus ir pakankamas, todėl rašte pateiktas atsisakymas priimtas neįsigilinus į visas faktines aplinkybes. 2009-01-15 UAB ,,Baltisches Haus“ direktoriaus S. B. pranešime nurodyta, kad UAB ,,Baltisches Haus“ neprieštarauja, jog pareiškėja A. B. statytų laikiną pastatą ant jiems bendra nuosavybės teise priklausančio sklypo adresu P. L. g. 60, Kaunas. Tokiu būdu tarp pareiškėjos ir UAB ,,Baltisches Haus“, kuriai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ant kurio šiuo metu yra pastatytas laikinas statinys (kioskas), faktiškai susiklostė panaudos teisiniai santykiai. Akivaizdu, jog pareiškėja gali įgyvendinti statytojo teisę, kaip tai nustatyta Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 punkte, nes žemės sklypą ji valdo panaudos teise. Kadangi pareiškėjai visuomet būdavo pratęsiamas laikinas statinio (kiosko) projektas, atsisakymas jį pratęsti, nesant jokių faktinių aplinkybių pasikeitimo, neabejotina, jog yra visiškai nepagrįstas. Tuo remiantis, akivaizdu, kad į pareiškėjos prašymą yra atsakyta tik formaliai, nesilaikant pagrindinių procedūrų ir taisyklių, kurių turi būti laikomasi priimant individualų administracinį aktą. Taigi, darytina išvada, jog ginčijamas raštas yra neišsamus, nepagrįstas ir neatitinkantis VAĮ 8 straipsnio reikalavimų ir turi būti naikintinas.

Atsiliepimas

Atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atsiliepime nurodoma, Pareiškėja skunde nurodo, jog ji 2009-01-15 pastatė laikiną pastatą, įrengė nesudėtingos konstrukcijos prekybinį kioską suformuotame žemės sklype adresu P. L. g. 60. Kaip matyti iš kartu prie Pareiškėjos skundo pridėtos 2017-12-18 Kiosko (paviljono) apžiūros pažymos, Nr. 08-15-37, Kioskas (paviljonas) atitiko suderintą projektą, ir ši pažyma galiojo iki 2020-08-31. 2020-08-24 Pareiškėja kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu leisti toliau vykdyti veiklą ir pratęsti laikinojo statinio, esančio adresu P. L. g. 60, Kaune, projektą. Atsakovė, išnagrinėjusi Pareiškėjos prašymą bei prieduose pateiktus dokumentus, ginčijamu 2020-09-28 raštu Nr. 70-2-3095 informavo, kad Atsakovė neturi teisinio pagrindo pritarti laikino prekybos paviljono projektui, esančiam adresu P. L. g. 60, Kaune, kadangi Pareiškėja neturi nuosavybės teisių į sklypą ir negali įgyvendinti statytojo teisių kaip nurodyta LR statybos įstatymo 3 straipsnio 2 punkte. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 91 straipsnyje numatyta, kad skundžiamas administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis: 1) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Pareiškėja Skunde nurodo, jog: „iš minėto rašto turinio matyti, kad šiame individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas nėra išsamus ir pakankamas, todėl rašte pateiktas atsakymas priimtas neįsigilinus į visas faktines aplinkybes.“ Savo skundą Pareiškėja grindžia 2009-01-15 UAB „Baltisches Haus“ direktoriaus S. B. pranešimu, jog įmonė neprieštarauja laikino pastato statybai UAB „Baltisches Haus“ bendra nuosavybės teise priklausančio sklypo adresu P. L. g. 60, Kaunas, teritorijoje, ir 2014-08-21 sudaryta subnuomos sutartimi su UAB „Palink“ bei 2020-06-19 sudarytu šios sutarties priedu Nr. BIE 691 14/08-2 prie 2014-08-21 Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties Nr. BIE 14-08. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Pareiškėja savo teises į žemės sklypą įrodinėja negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartimi tarp Pareiškėjos ir UAB „Palink“. Pastebėtina, kad ši negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartis suteikia Pareiškėjai teises tik į tą žemės sklypo dalį, kuri yra reikalinga eksploatuoti subnuomotoms patalpoms pastate, tačiau tai Pareiškėjai nesuteikia jokių papildomų teisių į likusią žemės sklypo dalį. Šiuo atveju, iš pateiktų dokumentų matyti, kad Pareiškėjos paviljonas (kioskas) yra pastatytas lauke, greta pastato lauko sienų. Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad Pareiškėjos pateikta negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartis šiuo atveju neturi jokios teisinės reikšmės, o Pareiškėja neturi teisių į žemės sklypą už pastato, kuriame sudaryta subnuomos sutartis, ribų. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 punktą paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto, yra nesudėtingas statinys. Atvejai, kada privalomas statybą leidžiantis dokumentas nesudėtingojo statinio statybai, yra nustatyti Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai, Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ 3 priede. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1 -878,11 straipsnis nurodo, jog: „Norint gauti leidimą stalyti naują ar rekonstruoti statinį (išskyrus leidimą statyti naują ypatingąjį ar neypatingąjį statinį pajūrio juostoje [8.9] ir statyti naują ar rekonstruoti statinį Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe, taip pat įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus ir leidimą tęsti sustabdytą statybą), leidimą atnaujinti (modernizuoti) pastatą, atlikti statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą, nugriauti statinį, pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį, savivaldybės administracijai pateikiamas prašymas (Reglamento 1 priedas), Statybos įstatymo [8.3] 27 straipsnio 5 dalyje nurodyti dokumentai (išskyrus tuos, kurie yra statinio projekto sudėtyje) ir Reglamento 6 priede nurodyti rašytiniai pritarimai (raštai ir (ar) žymos statinio projekte) statinio projektui.“ Antra, atkreiptinas dėmesys, jog žemės sklypas ( duomenys neskelbtini), esantis adresu P. L. g. 60, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (2223/6705 žemės sklypo dalys, 2010-07-01 perduota valstybinės žemės patikėtiniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos) ir UAB „Baltisches Haus“ (4482/6705 žemės sklypo dalys). Naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarka nėra nustatyta, patvirtinta notariškai ar įregistruota viešame registre, todėl teritoriškai nustatyti konkrečių abiejų sklypo savininkų naudojimo vietų nėra galimybės. Sutikimo ar pritarimo dėl laikino statinio statybos žemės sklype iš Valstybinės žemės patikėtinio (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, pagal LR žemės įstatymo 7 str. 1 d. 1 p.), Pareiškėja taip pat nėra pateikusi. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.629 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos šio kodekso 6.477 straipsnio 2 ir 3 dalių, 6.478, 6.479, 6.481, 6.489 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 6.501 straipsnio nuostatos (CK 6.629 straipsnio 2 dalis). CK 6.478 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuomos (šiuo atveju panaudos) sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė. Nekilnojamųjų daiktų nuomos (panaudos) sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka yra įregistruota viešame registre. Nagrinėjamu atveju, pagal nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus matyti, kad viešame registre tarp Pareiškėjos ir žemės sklypo savininkų nebuvo įregistruota jokia panaudos sutartis, kuri suteiktų Pareiškėjai nuosavybės teises į žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Pareiškėja neturi nuosavybės, panaudos ar kt. teisių į žemės sklypą paviljonui (kioskui) statyti. Dar kartą atkreiptinas dėmesys į tai, kad Pareiškėja ir UAB „Palink“ yra sudarę subnuomos sutartį negyvenamosioms patalpoms, bet ne žemės sklypui, o tai tik patvirtina faktą, jog Pareiškėja jokia forma nėra įgijusi teisių į žemės sklypą. Pareiškėja Skunde taip pat teigia, jog UAB „Baltiches Haus“ neprieštaravimas, jog Pareiškėja statytų laikiną statinį (kioską) įrodo, jog tarp šalių yra faktiškai susiklostę panaudos teisiniai santykiai, todėl Pareiškėja gali įgyvendinti statytojo teisę pagal Statybos įstatymą, nes sklypą ji valdo panaudos teise. Atkreiptinas dėmesys, jog pranešimo formos raštiškas neprieštaravimas, kad Pareiškėja statytų laikiną pastatą ant bendra nuosavybės teise priklausančio sklypo, negali būti prilyginamas panaudos sutarčiai, kaip ši reglamentuota LR CK 6.629 straipsnyje. Taip pat, kadangi žemės sklypas bendra nuosavybės teise priklauso ir Lietuvos Respublikai, remiantis Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. „Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 50 straipsniu, kuris nurodo, jog: „statant valstybinėje žemėje (išskyrus Statybos įstatymo [8.3] 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytas išimtis), privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą“, teigtina, kad Pareiškėja, norėdama statyti laikiną statinį šiame žemės sklype privalėjo gauti ir valstybinės žemės patikėtinio sutikimą. LR statybos įstatymo 3 str. 2 dalis nurodo, jog: „ Statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą.“ Taip pat LR CK 1.75 straipsnio 2 dalis nurodo, jog: „Neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais.,, Atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes, o būtent tai, kad nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota žemės sklypo panaudos sutartis tarp Pareiškėjos ir žemės sklypo savininkų, negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartis tarp Pareiškėjos ir UAB „Palink“ šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi ji nesuteikia teisių į žemės sklypą daugiau nei reikalinga subnuomotoms patalpoms eksploatuoti, taip pat tai, kad Pareiškėja nėra pateikusi leidimo iš valstybinės žemės patikėtinio dėl leidimo statyti nesudėtingą statinį (kioską) žemės sklype P. L. g. 60, Kaune, bendra nuosavybės teise priklausančiame Lietuvos Respublikai ir UAB „Baltisches Haus“, darytina pagrįsta išvada, kad Pareiškėja negali įgyvendinti statytojo teisių. Visos aukščiau išvardintos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad Atsakovė, pateikdama skundžiamą sprendimą Pareiškėjai, jį priėmė atsižvelgusi į visas pateiktas aplinkybes ir prašymą išnagrinėjo tinkamai ir iš esmės. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, mano, kad ginčijamas raštas yra teisėtas, konkretus ir motyvuotas, jame nurodytos tiek faktinės aplinkybės, tiek ir teisės normos, kurių pagrindu jis yra priimtas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos A. B. skundas tenkintinas.

Šioje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. 70-L-3095 „Dėl pritarimo kioskui“ (toliau – ir Sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo.

Sprendimas priimtas vadovaujantis LR statybos įstatymo 3 straipsnio 2 punktu. Sprendime nurodoma, kad atsakovas, atsakydamas į pareiškėjos prašymą pratęsti laikino statinio (kiosko) projektą Lukšio g. 60, Kaune, informuoja, kad Miesto planavimo ir architektūros skyrius neturi teisinio pagrindo pratęsti leidimo laikinam statiniui, kadangi pareiškėja neturi nuosavybės teisės į sklypą aukščiau minėtu adresu. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktą informaciją, pareiškėja negali įgyvendinti statytojo teisės, kaip tai nustatyta LR statybos įstatymo 3 straipsnio 2 punkte.

Taigi skundžiamame akte akcentuojama tik pareiga turėti nuosavybės teisę į sklypą.

LR statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis (ginčui aktuali nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) numato, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais.

Atsakovės atsiliepime pasisakoma ne tik dėl būtinybės valdyti sklypą, kuriame statomas statinys, nuosavybės teise, bet ir dėl panaudos (nuomos) sutarties. Dėl šių motyvų Sprendime nebuvo pasisakyta.

Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. „Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (ginčui aktuali nuo 2020 m. liepos 29 d. iki 2020 m. spalio 30 d. galiojusi redakcija) 41 punktas nurodo, kad baigiantis laikinojo statinio naudojimo terminui, šio statinio savininkas ar valdytojas gali raštu (laisva forma) kreiptis į laikinojo statinio naudojimo terminą nustačiusį subjektą, prašydamas pratęsti laikinojo statinio naudojimo terminą konkrečiam terminui; prie prašymo pateikiamas subjekto išduotas statybą leidžiantis dokumentas, kuriame nurodytas laikinojo statinio naudojimo terminas. 50 punktas numato, kad statant valstybinėje žemėje (išskyrus Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytas išimtis), privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą.

Teismui pateiktas valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, iš kurio matyti, kad žemės sklypas P. L. g. 60, Kaune (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (patikėjimo teise valdoma Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos) ir uždarajai akcinei bendrovei „Baltisches Haus”.

Bendra nuosavybės teise sklypas priklauso Lietuvos valstybei ir neturima duomenų, kad būtų gautas patikėtinės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimas (kad sklypas būtų valdomas nuomos / panaudos sutarties pagrindu). Taip pat sutiktina su atsakovės atsiliepime išsakyta pozicija, kad UAB „Baltisches Haus“ pranešimas negali būti laikytinas įrodymu, patvirtinančiu, kad žemės sklypas yra valdomas panaudos pagrindu.

Teismui pateikta Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties Nr. BIE-14/08 kopija, iš kurios matyti, kad pareiškėja sudarė subnuomos sutartį su UAB „Palink“ dėl negyvenamųjų patalpų, esančių adresu P. L. g. 60, Kaune, parduotuvėje IKI Kalniečiai, Nr. 691. Taigi subnuomos sutartimi nėra subnuomojamas ginčui aktualus žemės sklypas.

Visas šių faktinių aplinkybių visetas, jų vertinimas pateikiamas tik atsiliepime, tačiau dėl jų nepasisakoma skundžiamame akte.

Teismui pateikta 2017 m. gruodžio 18 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Eigulių seniūnijos kiosko (paviljono) apžiūros pažyma Nr. 08-15-37, kurioje nurodyta, kad kioskas atitinka suderintą projektą, pastatymo vieta atitinka projekte pažymėtą vietą, yra tvarkingas ir estetiškas. Apžiūros pažyma galioja iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. Dėl šioje pažymoje nurodytos faktinės aplinkybės, kad kioskas atitinka suderintą projektą, bei dėl to, kad 2009 m. sausio 15 d. pareiškėja pastatė laikiną statinį (kokiu pagrindu jis pastatytas, kodėl pagal statinio statybos laikotarpiu galiojusį reglamentavimą laikino statinio suderintas projektas atitiko būtinus reikalavimus), taipogi nepasisakoma priimant skundžiamą Sprendimą.

Taigi negalima sutikti su atsakovės atsiliepime išsakyta pozicija, kad skundžiamas Sprendimas priimtas atsižvelgus į visas pateiktas aplinkybes ir prašymas išnagrinėtas tinkamai ir iš esmės.

Viešojo administravimo subjekto sprendimas turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintas taisykles, kurios keliamos individualaus administracinio akto turiniui. Individualių administracinių aktų priėmimas – teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Minėta teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010; kt.). Kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012; kt.).

Taigi tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti. Akcentuotina, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012).

Atsižvelgiant į tai, kad Sprendime nenurodomas konkretus (tikslus, pilnas) akto priėmimo teisinis pagrindas (nenurodyta tiksli Statybos įstatymo 3 straipsnio dalis (punktas) bei faktinės aplinkybės, darytina išvada, jog jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, todėl yra naikintinas, kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).

Pažymėtina, jog individualaus akto panaikinimas savaime suponuoja atsakovui pareigą teisės aktų nustatyta tvarka priimti naują administracinės procedūros sprendimą, kuriuo, atsižvelgiant į šioje byloje pateiktus išaiškinimus, būtų pakartotinai išnagrinėtas pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 24 d. prašymas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad papildomų teismo patvarkymų atsakovui davimas yra nepagrįstas ir neleistinai peržengiantis pareiškėjo iškeltos bylos nagrinėjimo ribas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje A-1196-502/2015).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos A. B. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr.70-L-3095 „Dėl pritarimo kioskui”.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Laisvutė KartanaitėArvydas MartinavičiusVirginijus Stankevičius