Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.3.3.; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.1.; 1.1.9.2.; 1.2.25.4.3.; 2.1.4.4.;2.1.4.5.4.;2.1.4.6.; 2.1.4.7.; 2.1.4.8.; 2.1.4.10.2.; 2.1.7.; 2.1.7.4.2.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.4.; 2.1.7.4.6.;2.1.7.5.;2.1.8.; 2.1.9.; 2.1.10.1.; 2.1.10.3.2.; 2.1.14.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.1.8.; 2.1.16.1.10.; 2.3.4.1. 2.3.4.2.; 2.3.4.5.; 2.3.4.6.2.; 2.3.4.7.2.; 2.3.4.7.; 2.3.4.8.; 2.3.4.9.; 2.3.4.12.; 2.3.4.13.; 2.3.5.1.; 2.3.5.2.; 2.3.6.3.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.3.6.6.

2014 m. lapkričio 10 d.

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. D. ir jo įgaliotam atstovui advokatui N. Tiščenko,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirba (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs, duomenys perkelti į Registro archyvą, baustas administracine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, o būtent:

jis, 2013 m. gegužės 27 d., apie 15.47 val., (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) km, 40 m vairuodamas krovininį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų 2002-12-11 Nr. 1950 su pakeitimais ir papildymais galiojančių nuo 2013-01-01, Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 4., 9., 122., 132. punktų reikalavimus, numatančius, kad „<<eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui..>>, įpareigojančius <<jeigu važiuojamoji dalis ženklinimo linijomis ir kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis...>>, <<vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus...>>, tai yra nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, dešinės pusės ratais užvažiavo ant nukreipimo salelės KET 1.15.3, žyminčios važiuojamosios dalies pirmos juostos ir greitėjimo juostos susiliejimo vietą, pravažiuodamas pro skiriamojoje salelėje sustojusį, ar lėtai važiavusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, sunkvežimio priekinės dalies dešine puse trenkė į automobilio „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinės dalies kairįjį kraštą ir nubloškė jį nuo kelio (duomenys neskelbtini) sankasos jos dešinėje pusėje. Kelių eismo įvykio metu nukentėjo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. D., kuriam dėl atviro įspaustinio kairio smilkinkaulio lūžio, nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

M. L. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2013-05-27 apie 15.45 val. jis važiavo krovininiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ link (duomenys neskelbtini). Buvo šviesu, važiavo pirma juosta apie 75-80 km/h greičiu. Prieš jį jo kryptimi automobiliai nevažiavo. Pravažiuojant dešinėje kelio pusėje esančią nukreipimo salelę, vieną akimirką jis žvilgtelėjo į priešpriešinio eismo juostą ir staiga pajuto smūgį, kad į kažką atsitrenkė, nesuprato į ką, pamanė kad sprogo padanga ir tik pro galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kad lengvasis automobilis buvo nublokštas į dešinėje kelio pusėje esantį griovį. Sustojo ir nubėgo prie mašinos. Buvo dar sustojusios dvi mašinos ir vienas vairuotojas iškvietė policiją ir greitąją. Suprato, kad jis kontaktavo su kitu automobiliu. Ar tas automobilis judėjo, ar stovėjo, nes nematė jo. Kliūties matomumui nebuvo, gaunasi, kad nepastebėjo mašinos. Buvo sužalotas nukentėjusysis, jis buvo automobilyje. Toliau atvažiavo policija, paskui greitoji, gaisrinė ir išvežė nukentėjusįjį. Po to apžiūrinėjo pareigūnai eismo įvykį, piešė schemą, fotografavo. Nukentėjusiojo atsiprašė. Su ieškiniu nesutinka, mano, kad jis labai didelis. Su ta dalimi sutinka, kur jis nukentėjo, gydėsi. Sutinka, kad nukentėjusiajam padaryta žala. Neturtinę žalą sunku įvertinti. Savininkas automobilio yra (duomenys neskelbtini) individuali įmonė (t. 1, b.l. 104-105, 155-159).

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta šiais įrodymais:

-nukentėjusiojo A. D. paaiškinimu, kad 2013-05-27 apie 16 val. jis važiavo keliu (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Važiavo pirma eismo juosta apie 70km/h greičiu. Jo kryptimi prieš jį automobiliai nevažiavo. Prieš susidūrimą jis važiavo dešine eismo juosta ir sustojęs nebuvo. Jam iš paskos važiuojančio vilkiko jis nematė, tik išgirdo artėjantį garsą, ūžimą ir pajuto smūgį į automobilio galinę dalį. Jis prarado sąmonę ir kai atgavo sąmonę pamatė, kad jo automobilis yra griovyje. Jam nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Jis mano, kad tai buvo sąmoningas bandymas jį nužudyti, užsakytas dalykas. Kaltinamojo nepažįsta, jo manymu jis yra užsakytas. Jis gydėsi Greitosios medicinos pagalbos ligoninės neurochirurginiame skyriuje, po to namuose tęsė gydymą. Buvo sulaužyti šonkauliai ir kaukolės lūžis. Po tokios avarijos nebūna galimybės likti gyvam. Kaukolės skylė yra, reikia daryti operaciją, kad užgydyti lūžį. Savo ieškinį palaiko. Kaltinamasis atsiprašė, tačiau žalos neatlygino. Prašo priteisti iš darbdavio 50 000 Lt neturtinės žalos. Jam dar teks daryti operacijas. Nuo eismo įvykio patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, sumažėjo bendravimo galimybės. Liekamuosius reiškinius jaučia iki šiol, todėl tenka pirkti vaistus, lankytis pas gydytojus. Lietuvos draudimas jam sumokėjo turtinę žalą (t. 1, b.l. 65, 66, 68, 179, 181-183).

Civilinio atsakovo UAB ,,Lietuvos Draudimas“ atstovė I. S. paaiškino, kad UAB ,,Lietuvos Draudimas“ išmokėjo nukentėjusiajam 5000 Lt neturtinės žalos ir negautų pajamų 3000 Lt, iš viso 8000 Lt. Nukentėjusysis jiems pretenzijų neturėjo. -

Specialisto V. Š. parodymais, kuris palaikė specialisto išvadą. Papildomai parodė, kad eismo įvykio pirmoje juostoje nebuvo užfiksuota jokio susidūrimo. Pagal automobilio padėtį po eismo įvykio, atlikus tyrimo modeliavimą, buvo nustatyta, kad nukentėjusiojo automobilis arba stovėjo, arba greitis jo buvo labai nedidelis. Nebuvo staigaus vairo pasukimo, nėra jokio kampo, transporto priemonės kampo nebuvo nustatyta. Kaltinamojo vairuoto automobilio vairo pasukimo nebuvo, nebuvo jokio kampo. Buvo nustatyta, kad sunkvežimio vairuotojas važiavo 75 km/val., ir paskui efektyviai stabdė ir kai važiavo 70 km/val. Pagal automobilio sugadinimo apimtį, buvo didelis greičio skirtumas. Jeigu automobilis judėtų 70 km/val., tai sunkvežimis turėtų judėti 150 km/val. greičiu. Tachografo paklaida yra iki 5 km/val. greičiu. Pagal automobilio padėtį po smūgio, atlikus tyrimo modeliavimą, buvo nustatyta, kad prie tokių užfiksuotų duomenų, greitis turėjo būti labai mažas arba automobilis turėjo stovėti. Stabdymas buvo efektyvus tada, kai pamatė, kad sunkvežimis jau važiuoja skiriančia salele, o ten jau yra lengvasis automobilis. Matydamas, kad įvyks susidūrimas, kaltinamasis stabdė automobilį. Faktas rodo tai, kad sunkvežimis buvo stabdomas efektyviai iki pilno sustojimo. Yra įrašas, kur matoma, kas prasideda nuo 75 km/val., ir baigiasi 0 km/val. Jo manymu, nebuvo ženklaus kampo. Po smūgio sunkvežimis judėjo tiesiai, paskui buvo nukreiptas į kelkraštį (t. 1, b.l. 180-181).

Kelių eismo įvykio vietos protokolu, kuriame užfiksuota, kad eismo įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), 15 km 40 m, tiesiame kelio ruože. Oro sąlygos apžiūros metu – saulėta. Kelio dangos tipas – asfaltas. Kelio būklė – sausas. Važiuojamosios kelio dalies plotis 7,3 m. Kelkraščio plotis dešinės pusės 1,5 m, kairės pusės 10 m žalia veja. Kelio aplinka – miškas. Kelio (duomenys neskelbtini) kairėje pusėje 15 km 40 m, stovi sunkvežimis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinių ratų dešinės pusės ašimi nutolęs nuo greitėjimo juostos dešinės pusės (važiuojant link (duomenys neskelbtini)) 0,5 m, nuo prekinės 0,2m atstumu. Nuo sunkvežimio galinės dalies dešinės pusės griovyje už 46,9 m stovi automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio priekinė dalis nukreipta į kelią, nutolęs nuo greitėjimo juostos dešinės pusės priekinių ratų ašimi 3,5 m atstumu, galinių ratų ašimi - 6,1 m atstumu. Už automobilio galinės dalies 3,5 metro link miško ir 2,3 m link (duomenys neskelbtini) guli kairės pusės rato padanga (tarp medelių). Padangų pėdsakai automobilio (duomenys neskelbtini)“, slydimo pėdsakas Nr. 4 prasideda ant linijos skiriančios pirmą eismo juostą ir greitėjimo juostą 6,2 m nuo pažymėtos salelės(1.15.3) pradžios link (duomenys neskelbtini). Pėdsako ilgis 14 m. Pėdsakas Nr. 7 prasideda ties pėdsako Nr.4 pradžia, baigiasi išvažiavimo iš aikštelės keliuke, nutolęs nuo kairės pusės 0,5m. atstumu. Pėdsakas Nr. 6 prasideda už 3,6 m. nuo pėdsako Nr. 4 pradžios link (duomenys neskelbtini), ant linijos skiriančios pirmą juostą ir greitėjimo juostą. Pėdsakas Nr.5 prasideda ant keliuko, vedančio iš aikštelės dešinės pusės pradžios, 2 m nuo salelės (1.15.3) viršūnės link (duomenys neskelbtini), baigiasi griovyje. Jo ilgis 12,1 m. Transporto priemonės judėjimo krypties žymės stiklo ir plastmasės šukių koncentracija greitėjimo juostoje 13,1 m nuo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ link (duomenys neskelbtini) pusės ir 4,2 m link (duomenys neskelbtini) pusės, bei 0,5m pirmoje eismo juostoje, ties šukių koncentracijos viduriu ( t. 1, b.l. 4-6).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas krovininis furgonas „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), pagal TP deklaraciją priklauso G. K. individualiai įmonei. Transporto priemonė drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu DB „Lietuvos draudimas“. Išoriniai sugadinimo požymiai: deformuotas vairuotojo kabinos dešinės pusės kampas, sulaužytos aušinimo radiatoriaus grotelės, sudaužyti dešinės pusės žibintas ir posūkio žibintas, sulenktas vairuotojo kabinos dešinės pusės laiptelis, užspaustos vairuotojo kabinos dešinės pusės durelės ( b.l. 14-15, 22-30).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis UAB „Šilo bitė“. Transporto priemonė drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu DB „Seesam“ Draudimas galiojo iki 2013-05-12. Išoriniai sugadinimo požymiai: deformuotas visas kėbulas, stogas, dugnas, priekinis, galinis ir abu kairės pusės langų stiklai sudaužyti, sudaužytas kairės pusės galinis žibintas, galinis bamperis, bagažinės dangtis, abiejų pusių galiniai sparnai, priekinio galinio kairės pusės ratų diskai (priekinio išsimovusi padanga), ( b.l. 37, 48-56).

VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad A. D. kraujyje etilo alkoholio nerasta ( t. 1, b.l. 75).

VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad M. L. kraujyje etilo alkoholio nerasta ( t. 1, b.l. 121).

Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad šio eismo įvykio eiga tikėtina buvotokia: Sunkvežimio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. L. važiuodamas apie 75 km/h greičiu link (duomenys neskelbtini), dešinės pusės ratais užvažiavo ant nukreipimo salelės KET 1.15.3, žyminčios kelio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies pirmos eismo juostos ir greitėjimo juostos susiliejimo vietą, kairiojo krašto ir, esant sunkvežimiui nuo susidūrimo vietos nemažesniu kaip 32 m atstumu, sureagavo eismo saugumo grėsmei ir efektyviai stabdė. Stabdomas sunkvežimis, judėdamas apie 70 km/h greičiu, priekinės dalies dešine puse trenkė į ant nukreipimo salelės stovėjusio, arba labai lėtai judėjusio, A. D. automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galinės dalies kairį kraštą ir nubloškė jį nuo kelio (duomenys neskelbtini) sankasos jos dešinėje pusėje, padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Sunkvežimio „(duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. L. betarpiškai prieš eismo įvykį važiavo kelio (duomenys neskelbtini) pirma eismo juosta, dešinės pusės ratais užvažiavęs ant nukreipimo salelės. Prieš eismo įvykį automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo ar lėtai važiavo nukreipimo salelės kairiu pakraščiu, žiūrint (duomenys neskelbtini) kryptimi. Techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad sunkvežimio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. L. pravažiuodamas pro skiriamojoje salelėje sustojusį, ar lėtai važiavusį A. D. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus. Sunkvežimio greitis nustatytas tachografo registracijos lapo duomenimis. Salėleje KET 1.15.3. pėdsakas paliktas kontaktuojant sunkvežimio priekinio dešiniojo rato padangos protektoriaus dalimi ( b.l. 89-97).

VTMT Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad A. D. nustatyti šie kūno sužalojimai: muštinė žaizda kairėje smilkininėje srityje, kairio smilkinkaulio atviras fragmentinis įspaustinis lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kairės pusės VI-o šonkaulio lūžis. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2013-05-27). A. D. nustatyti sužalojimai, dėl atviro įspaustinio kairio smilkinkaulio lūžio, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu (žr. Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių p.6.6.1.) ( t. 1, b.l. 71-73).

Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo įrodyta papildomos įvykio vietos apžiūros protokolu 2013-05-29 su foto nuotraukomis ir kita bylos medžiaga (t. 1, b.l.2-3, 7-13,16-21, 33-36, 39-47, 122 t.2, b.l. ).

Vertindamas kaltinimo pagrįstumą ir spręsdamas esminį klausimą, ar kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisykles, teismas atsižvelgė į surinktų įrodymų visumą, kuri patvirtina kad M. L. vairuodamas sunkvežimį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas apie 75 km/h greičiu link (duomenys neskelbtini), dešinės pusės ratais užvažiavo ant nukreipimo salelės KET 1.15.3, žyminčios kelio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies pirmos eismo juostos ir greitėjimo juostos susiliejimo vietą, kairiojo krašto ir, esant sunkvežimiui nuo susidūrimo vietos nemažesniu kaip 32 m atstumu, sureagavo eismo saugumo grėsmei ir efektyviai stabdė. Stabdomas sunkvežimis, judėdamas apie 70 km/h greičiu, priekinės dalies dešine puse trenkė į A. D. automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galinės dalies kairį kraštą ir nubloškė jį nuo kelio. Dėl to buvo apgadintos abi transporto priemonės ir sužalotas A. D., kuriam buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Ši įrodymų visuma neginčytinai patvirtina, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo būtent neteisėti kaltinamojo veiksmai, prieštaravę KET 4., 9., 122., 132. punktų reikalavimams ir kiekvienas šių pažeidimų bei jie visi kartu buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio metu kilusiais padariniais. Kaltinamojo padaryto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymis – kaltė apibūdinama neatsargumu. BK 16 str. 3 d. numato, kad nusikaltimas laikomas padarytu dėl neatsargumo ir tuo atveju, kai jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti visuomenei pavojingos pasekmės, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti. Tokiu atveju asmuo veikia nusikalstamai nerūpestingai. Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino dėl inkriminuoto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą – padarytas neatsargus nusikaltimas, ir rūšį – nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kai asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, kaltininko asmenybę – kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl teismo nuomone kaltinamajam už padarytą neatsargų nusikaltimą gali būti skiriama viena iš švelnesnių Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 3 d. sankcijoje numatytų bausmės rūšių –bauda.

Kadangi nusikaltimas įvykdytas naudojantis specialia teise,- kaltinamasis anksčiau buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, eismo įvykio metu padarė šiurkštus KET pažeidimus, ko pasėkoje nukentėjusysis patytė sunkų kūno sužalojimą, kartu su bausme kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones įstatyme numatytam laikui (BK 67 str. 3 d. ir 68 str.), (t. 1, b.l. 110-119, 167-168).

Eismo įvykyje A. D. nuo kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą, dėl ko pareiškė civilinį ieškinį ir prašo priteisti 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodyta aplinkybė, kad dėl kaltinamojo veiksmų patyrė sunkių traumų: buvo sumušta galva, jam buvo padaryta operacija. Dėl patirtų traumų patyrė dvasinio pobūdžio neturtinės žalos pasekmių: sukrėtimą eismo įvykio metu, dvasinius išgyvenimus dėl išliekamųjų pasekmių sveikatos būklei, emocinę depresiją.

Sprendžiant klausimą, kas turi atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, nustatyta, kad nuo eismo įvykio metu kaltinamasis M. L. dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir vairavo tai pačiai įmonei priklausantį krovininį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „Lietuvos Draudimas“.

Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 str.).

LR CK 6.270 straipsnis numato atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą. Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.).

Taip pat pažymėtina tai, kad pagal suformuotą teismų praktiką didesnio pavojaus šaltinio valdytojais nėra laikomi asmenys didesnio pavojaus šaltinį naudojantys darbo procesui pagal darbo sutartį. Tokiu atveju valdytoju laikomas darbdavys, esantis didesnio pavojaus šaltinio savininkas.

LR CK 6.264 straipsnis numato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Pagal šį straipsnį darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami. Jeigu įstatymų numatytais atvejais samdantis darbuotojus asmuo ir darbuotojas už žalą atsako kartu, tai darbuotojas atsako jį nusamdžiusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra darbuotojo tyčia ar neatsargumas.

LR CK 6.251 str. 1 d. numato, kad padaryti nuostoliai turi būti visiškai atlyginti, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Apsidraudęs civilinę atsakomybę asmuo (fizinis ar juridinis), turėtų prievolę atlyginti padarytą žalą tik ta dalimi, kiek nuostolių dydis viršytų ribotos civilinės atsakomybės draudimo sumą arba draudiko nemokumo atveju.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 str.).

Nukentėjusysis A. D. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas iš kaltinamojo priteisti 50000 Lt neturtinę žalą. Nurodo, kad eismo įvykio metu ji patyrė daugybinių kūno sužalojimų, teko atlikti operacijas, ilgai gydytis ir kęsti didelius skausmus. Taip pat operacijos bus reikalingos ir ateityje. Dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, sumažėjo bendravimo galimybės. Liekamuosius reiškinius jaučia iki šiol, todėl tenka pirkti vaistus, lankytis pas gydytojus.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. l d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais.

Byloje reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįsti, todėl tenkintini. Teismas neabejoja, kad nukentėjusysis dėl autoįvykio metu jam padarytų sužalojimų kentė didelius fizinius bei psichologinius skausmus, patyrė kitokius nepatogumus. Teismas nustatė, kad žala padaryta kaltinamojo neteisėta veika, kai kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo darbiniuose teisiniuose santykiuose su darbdaviu ir naudojosi darbdavio valdomu didesnio pavojaus šaltiniu, o tarp jo veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo nusikalstama veika padarytas pasekmes – į tai, kad nukentėjusiajai padarytas sunkus sveikatos sužalojimas bei į šių sužalojimų pobūdį. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis žalą padarė veikdamas neatsargiai, į kaltinamojo amžių ir jo gaunamas pajamas. Pažymėtina, kad pagal suformuotą teismų praktiką atlyginant neturtinę žalą neįmanoma pilnai taikyti visiško žalos atlyginimo principo, nes nėra galimybės tiksliai įvertinti neturtinės žalos dydį pinigais. Įstatymu yra įtvirtinta piniginė satisfakcija, kuria yra siekiama kiek galima teisingau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti 50 000 litų neturtinė žala šiuo atveju yra aiškiai per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Teismas į procesą įtraukė kaltinamojo darbdavį-UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau-darbdavys), kurios direktorius yra „(duomenys neskelbtini)“ individualios įmonės savininkas direktorius G. K., juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini). Darbdaviui išsiųstas civilinis ieškinys ir pasiūlyta pateikti rašytinį atsiliepimą. Iš darbdavio teismui atsiliepimas nepateiktas. Turtinės žalos dydis mažintinas ir, vadovaudamasis LR CK 6.264 str., nukentėjusiojo naudai iš kaltinamojo darbdavio priteistini {30000 litų-5000 Lt (AB „Lietuvos draudimas“ sumokėta nukentėjusiajam turtinė žala)=25000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas (t. 1, b.l. 76-77, 78-88, 149, 155-159, 161, 164, 168, 170-173).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- automobilis „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris saugomas stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), grąžintinas UAB „Šilo bitė“ (t. 1, b.l. 39).

Kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikintinas (t. 1, b.l. 106-107).

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiojo advokatas pagal orderį atstovavo nukentėjusįjį per visą bylos nagrinėjimą laiką. Nuo advokato įstojimo į bylą teisme, t.y. nuo 2014-03-05 praėjo daug laiko, Vilniaus r. apylinkės teisme surengti 4 teismo posėdžiai, kuriuose advokatas dalyvavo. Byloje yra nukentėjusiojo pateiktas civilinis ieškinys. Advokatas įstojo į procesą atliekant ikiteisminį tyrimą pagal 2013-05-31 advokato orderį ir teisinių paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis teismui pateikė DNB banko mokėjimo pavedimą apie 2013-12-03 sumokėtus advokatui 3000 Lt paslaugoms sumokėti. Atsižvelgiant į proceso trukmę bei į advokato suteiktas paslaugas nukentėjusiajam ikiteisminio tyrimo metu ir teisme 3000 Lt suma advokato paslaugoms atlyginti nėra aiškiai per didelė (Vilniaus apygardos teismo 2012-11-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-628/2012, LAT nutartis Nr. 2K-377/2009). Priteistini iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai 3000 Lt proceso išlaidos už sutektą teisinę pagalbą (t. 1, b.l. 61, 154-159, 174-176, 180-183, t. 2, b.l. 5-14).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinė laikmena su eismo įvykio vaizdo medžiaga ir nuotraukomis bei automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tachografo registracijos lapo bendras vaizdas saugotini byloje saugomi joje iki bylos saugojimo laiko pabaigos (t. 1, b.l. 91).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 300-308, 313 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 3 d. ir paskirti 40 MGL (5200 Lt) (1506 eurų) baudą.

Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuteistajam per šį terminą nesumokėjus baudos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir nepateikus patvirtinančio banko kvito, bauda bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis BK 42, 67 ir 68 str. skirti M. L. baudžiamojo poveikio priemonę ir nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus.

Priteisti iš civilinio atsakovo UAB ,,Transgeta“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) A. D. 25000 (dvidešimt penkių tūkstančių) Lt (7240 eurų) neturinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš M. L. nukentėjusiojo A. D. naudai 3000 (trijų tūkstančių) Lt (868 eurų) proceso išlaidas už sutektą teisinę pagalbą.

Kardomąją priemonę: rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio jo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinę laikmeną su eismo įvykio vaizdo medžiaga ir nuotraukomis bei automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tachografo registracijos lapo bendrą vaizdą saugomus byloje saugoti joje iki bylos saugojimo laiko pabaigos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- automobilį „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris saugomas stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), grąžinti UAB „Šilo bitė“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.