Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vaivai Daukantienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, 8 klasių išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, ir

V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, 5 klasių išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. ir V. B. pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpą, o būtent:

2010 m. birželio 27 d. laikotarpyje tarp 12.00 val. ir 13.30 val. (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, įsibrovė pro paliktas neužrakintas duris į S. M. priklausantį gyvenamąjį namą ir virtuvėje nuo palangės pagrobė jai priklausantį 150 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1680c-2“ ir 50 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6610i“.

Kaltinamasis E. K. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažinęs visiškai, parodė, jog 2010 m. vasarą Tirkšlių miestelyje su V. B. ieškodami darbo užėję į vieną namą, kur virtuvėje sėdėjo vyriškis, ir, jam nematant, paėmė ant palangės buvusius du telefonus Nokia. Grįžę į Mažeikius internetu susirado pirkėjus ir prie parduotuvės „Ąžuolas“ telefonus pardavė. Jis savo pavogtą telefoną pardavęs gal už 30 Lt, pinigus išleidę saldumynams.

Kaltinamasis V. B. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažinęs visiškai, parodė, jog su E. K. nuėjo į Tirkšlius ieškodami kokio nors darbo. Pamatę kieme senuką, užėjo paklausti dėl darbo ir kartu su juo įėjo į namo vidų. Besikalbant jie pamatę ant palangės telefonus, kuriuos senukui nematant ir pasiėmė. Grįžę į Mažeikius internetu susirado norinčius pirkti telefoną ir prie parduotuvės „Ąžuolas“ jis savo pavogtą telefoną pardavė už 13 ar 14 Lt, o E. K. – už 30 Lt. Pinigus išleido pramogoms.

Kaltinamiesiems E. K. ir V. B. po kaltinamojo akto paskelbimo pareiškus, kad prisipažįsta esantys kalti ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinkant, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamuosius ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, nutrauktinas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėja (LR BPK 273 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų E. K. ir V. B. visiško pripažinimo bei parodymų, jų kaltė yra visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais teisiamojo posėdžio metu betarpiškai ištirtais įrodymais, o būtent:

- nukentėjusiosios S. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2010 m. birželio 27 d. apie 12 val. ji buvo išėjusi į šalia namų esančią pievą vartyti šieno, grįždama namo matė iš jos namo kieko išeinančius du nepažįstamus berniukus. Grįžus vyras paaiškino, kad berniukai ieškojo darbo. Būdama virtuvėje ji pastebėjo, jog nuo palangės yra dingę mobilaus ryšio telefonai „Nokia 1680“ , kurio vertė 150 Lt, ir kitas telefonas „Nokia“, kurio vertė 50 Lt (1 t., b.l. 31-32);

- liudytojo D. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2010 m. birželio 27 d. apie 12 val. išeidamas iš ūkinio pastato pastebėjo, kaip iš jo namo išeina du nepažįstami jaunuoliai apie 10-15 metų amžiaus, kurie paaiškino, jog ieško darbo. Po kurio laiko grįžusi žmona pastebėjo, jog iš virtuvės dingo du mobilaus ryšio telefonai (1 t., b. l. 35-36, 42-43);

- liudytojo R. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2010 m. liepos pradžioje iš D. S. už 70 Lt pirkęs naudotą mobilaus ryšio telefoną „Nokia 1680c-2“ su pakrovėju (1 t., b. l. 51);

- liudytojo G. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2010 m. liepos pradžioje mobiliuoju telefonu paskambinęs jaunuolis ir pasiūlęs pirkti mobilaus ryšio telefoną „Nokia“. Susitarę susitikti prie Ąžuolo parduotuvės, kur jis iš dviejų nepažįstamų apie 13-14 metų amžiaus jaunuolių už 15 Lt įsigijęs mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6610“ (1 t., b. l. 52);

- liudytojo D. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2010 m. liepos pradžioje mobiliuoju telefonu paskambinęs jaunuolis ir pasiūlęs pirkti mobilaus ryšio telefoną „Nokia“. Susitarę susitikti prie Ąžuolo parduotuvės, kur jis iš dviejų nepažįstamų apie 13-14 metų amžiaus jaunuolių už 30 Lt nusipirkęs mobilaus ryšio telefoną „Nokia 1680c-2“ su pakrovėju, kurį tos pačios dienos vakare perpardavęs kaimynui R. M. (1 t., b. l.60);

- 2010 m. birželio 27 d. S. M. protokolu – pareiškimu dėl vagystės (1 t., b. l. 1);

- 2010 m. birželio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esantis gyvenamas namas (1 t., b. l.10-13);

- 2010 m. rugpjūčio 19 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, jog R. M. tyrimui pateikė mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l.17-19);

- 2010 m. rugpjūčio 25 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, jog G. S. tyrimui pateikė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6610“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l.20-23);

- 2010 m. rugsėjo 22 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolais, iš kurių matyti, jog S. M. atpažino iš jos pavogtus mobiliuosius telefonus, kurie jos prašymu jai grąžinti (1 t., b. l. 23-28, 29-30);

- 2010 m. spalio 15 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame nurodyta, jog G. S. atpažino E. K., kaip asmenį, iš kurio už 15 Lt nupirko mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6610“, (1 t., b. l. 53-54);

- 2010 m. spalio 5 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame nurodyta, jog G. S. atpažino V. B., kaip asmenį, kuris buvo kartu su kitu berniuku, kai jis pirko mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6610“, (1 t., b. l. 55-59);

- 2010 m. rugsėjo 23 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame nurodyta, jog D. S. atpažino E. K., kaip asmenį, kuris jam pardavė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 1680“, (1 t., b. l. 61-65);

- 2011 m. sausio 5 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame nurodyta, jog D. S. atpažino V. B., kaip asmenį, kuris buvo kartu su kitu berniuku, kai jis pirko mobilaus ryšio telefoną „Nokia 1680“, (1 t., b. l. 66-69).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr.52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 7 punkte nurodyta, jog „pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Įsibrovimas - tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis ir patenkant be kliūčių.

Bylos duomenimis neginčijamai ir neabejotinai nustatyta, jog E. K. ir V. B. bendrai veikdami pagrobė svetimą turtą neteisėtai patekę, t. y. įsibrovę į S. M. gyvenamą namą, todėl jų veika atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą kvalifikuotą vagystę. Pažymėtina, jog nors kaltinamieji E. K. ir V. B. pagrobė nedidelės vertės turtą (iki 3 MGL dydžio), tačiau BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų (įsibrovimui į patalpą), net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, kaltinamųjų veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Tokiu būdu, įvertinus byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu betarpiškai ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl E. K. ir V. B. kaltės padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką – pagrobus svetimą turtą įsibraunant į patalpą.

Dėl bausmės E. K.

Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau kiekvieną kartą, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas privalo svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties.

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai yra įtvirtinti BK XI skyriuje. Šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų (BK 81 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Apsvarsčius, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad nepilnamečio E. K. nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo, teismas priėjo išvados, jog galima atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 93 straipsnio nuostatomis, kadangi byloje nustatytos visos trys būtinosios ir viena alternatyvi sąlyga, t. y. nusikalstamą veiką jis padarė dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; padarytoji nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų; nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą; nukentėjusiojo asmens atsiprašė, pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, todėl E. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir šiuo pagrindu baudžiamoji byla nutrauktina (LR BK 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai ir BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Atleidus nepilnametį E. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, jam skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės – atidavimas tėvams, kurie rūpinasi vaiku, ugdyti ir prižiūrėti vienerius metus bei elgesio apribojimas dvylikai mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val., bei tęsti mokslą (BK 93 straipsnio 2 dalis, 82 straipsnis, 86, 87 straipsniai).

Išaiškintina E. K., jog jeigu jis nevykdys ar netinkamai vykdys jam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones ir dėl to bus ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą (BK 89 straipsnio 2 dalis).

Dėl bausmės V. B.

Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Apsvarsčius, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad nepilnamečio V. B. nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo, teismas priėjo išvados, jog galima atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 93 straipsnio nuostatomis, kadangi byloje nustatytos visos trys būtinosios ir viena alternatyvi sąlyga, t. y. nusikalstamą veiką jis padarė dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; padarytoji nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų; nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą; pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, todėl V. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir šiuo pagrindu baudžiamoji byla nutrauktina (LR BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Atleidus nepilnametį V. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, jam skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės – atidavimas Gruzdžių vaikų socializacijos centrui, kuris rūpinasi vaiku, ugdyti ir prižiūrėti šešis mėnesius bei elgesio apribojimas dvylikai mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val. bei tęsti mokslą (BK 93 straipsnio 2 dalis, 82 straipsnis, 86, 87 straipsniai).

Išaiškintina V. B., jog jeigu jis nevykdys ar netinkamai vykdys jam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones ir dėl to bus ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą (BK 89 straipsnio 2 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. mobilaus ryšio telefonai „Nokia 1680c-2“ ir „Nokia 6610i“, ikiteisminio tyrimo metu pagal pakvitavimą perduotus saugoti nukentėjusiajai S. M. (1 t., b. l. 29-30), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtai jų savininkei S. M. (LR BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 – 305, 306, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktais, 86, 87 straipsniais, E. K. paskirti auklėjamojo poveikio priemones:

atiduoti motinai G. B., kuri rūpinasi vaiku, ugdyti ir prižiūrėti vienerius metus;

elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val., bei tęsti mokslą.

Išaiškinti E. K., jog jeigu jis nevykdys ar netinkamai vykdys jam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones ir dėl to bus ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

V. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktais, 86, 87 straipsniais, V. B. paskirti auklėjamojo poveikio priemones:

atiduoti Gruzdžių vaikų socializacijos centrui, kuris rūpinasi vaiku, ugdyti ir prižiūrėti šešis mėnesius;

elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val., bei tęsti mokslą.

Išaiškinti V. B., jog jeigu jis nevykdys ar netinkamai vykdys jam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones ir dėl to bus ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: mobilaus ryšio telefonus „Nokia 1680c-2“ ir „Nokia 6610i“, ikiteisminio tyrimo metu pagal pakvitavimą perduotus saugoti nukentėjusiajai S. M., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtai jų savininkei S. M..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.