Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-50-449/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-01-16
Bylos Nr.: 1A-50-449/2024
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Linas Šiukšta, Aušra Bielskė, Vitalija Norkūnaitė
Kaltinamasis: Š. N.

Baudžiamoji byla Nr. 1A-50-449/2024Teisminio proceso Nr. 1-02-7-00003-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.5.2.1.; 1.2.19.4.2.; 2.1.14.; 2.4.6.4.4.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Vitalijos Norkūnaitės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Živilei Vološinienei, Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Jasaičiui,išteisintajam Š. N.,gynėjui Raimundui Lideikai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. nuosprendžio, kuriuo Š. N. dėl kaltinimų pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys dėl 303 360 Eur turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

Priimtas sprendimas priteisti išteisintajam Š. N. 16 811,41 Eur proceso išlaidų iš valstybės lėšų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. Š. N. buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės naudos, nesant kyšininkavimo požymių, ir apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, esant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 paskelbtam karantinui Lietuvos Respublikos teritorijoje, nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2020 m. liepos 1 d. pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 18 d. įsakymą Nr. V-441 „Dėl darbo grupės asmens sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo medicinos įranga ir medicinos priemonėmis valstybės lygio ekstremaliosios situacijos šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės ir karantino laikotarpiu koordinavimui sudarymo“ ir Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2020 m. kovo 22 d. (kaltinamajame akte dėl įsivėlusios techninės klaidos nurodyta kita data – 2021 m. kovo 22 d., apie kurią proceso dalyviai informuoti 2022 m. vasario 23 d. teisiamajame posėdyje) potvarkį Nr. 51 „Dėl darbo grupės sudarymo“ veikdamas kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas ir nešališkas ekspertas, pasitelktas koordinuoti valstybės institucijų ir įstaigų veiksmus organizuojant ir užtikrinant sklandų būtinųjų materialinių išteklių (apsaugos priemonių, reagentų ir kitų) poreikių nustatymą, įsigijimą, pristatymą į Lietuvos Respubliką ir paskirstymą valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu viešojo intereso užtikrinimui, gavęs žodinį nurodymą iš sveikatos apsaugos viceministrės K. G. ir Ministro Pirmininko patarėjo L. S. dalyvauti derybose dėl viešojo intereso užtikrinimo (t. y. COVID-19 nukleorūgščių aptikimo rinkinių (COVID-19 testų) įsigijimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu) su Kinijos gamintojo S. B. atstovu Europoje, Ispanijos Karalystės įmone PMS International S.L. ir šios įmonės pardavimų vadovu L. N. M., nuo 2020 m. kovo 20 d., apie 20 val., iki 2020 m. kovo 21 d., apie 12.46 val., pokalbių Whatsapp programėle metu derėjosi su L. N. M. dėl 200 000 vnt. Covid-19 testų įsigijimo kainos ir, 2020 kovo 21 d., 12.46 val., susitaręs dėl bendros Lietuvos Respublikai 17 Eur už 1 vnt. COVID-19 testo įsigijimo kainos, į kurią įskaičiuotas ir 1 Eur atlygis jam (Š. N.), apie tai neinformavo sveikatos apsaugos viceministrės K. G., Ministro Pirmininko patarėjo L. S., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, savo naudai tiesiogiai pareikalavo iš L. N. M. 200 000 Eur ir taip piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, siekdamas asmeninės turtinės naudos.

Nuo 2020 m. kovo 21 d., apie 16.20 val., iki 2020 m. kovo 23 d., 13.02 val., susirašinėdamas ir kalbėdamas Whatsapp programėle bei susirašinėdamas elektroniniu paštu su L. N. M., tyčia jam (L. N. M.) neatskleidė, kad yra valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, Lietuvos Respublikos atstovas ir nešališkas ekspertas, turintis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliojimą vykdyti COVID-19 testų įsigijimą, prisistatęs komercinio tarpininkavimo agentu, sudarė L. N. M. įspūdį, kad yra privatus asmuo, nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybėje nedirba, ir taip suklaidindamas L. N. M., netiesiogiai apgaule įgijo turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą – 201 600 Eur ir 101 760 Eur, t. y. po 1 Eur nuo 1 vnt. Lietuvos Respublikai parduodamo COVID-19 testo.

Dėl jo kaip valstybės tarnautojui prilyginto asmens aktyvių veiksmų 2020 m. kovo 22 d., 00.32 val., Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai ir PMS International S.L. pasirašius pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PQ-200005/ST-70, 2020 m. kovo 23 d., apie 18.15 val., Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai ir PMS International S.L. pasirašius pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PQ-200006/ST-72, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką ir siekdamas apgaule užvaldyti svetimą turtą, t. y. 303 360 Eur Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų, 2020 m. gegužės 22 d., 17.49 val., elektroniniu paštu pasiūlė L. N. M. pasirašyti su PMS International S.L. komercinio atstovavimo sutartį atgaline, t. y. 2020 m. sausio 15 d. data, o L. N. M. nesutikus to daryti 2020 m. gegužės 26 d., 11.30 val., elektroniniu paštu suderino ir pasirašė su PMS International S.L. generaliniu direktoriumi J. A. P. T. komercinio atstovavimo sutartį, joje nurodydamas, kad sudarymo data yra 2020 m. kovo 1 d., ir, taip apgavęs L. N. M. dėl savo statuso COVID-19 testų pirkime, negalėdamas sudaryti tokios rūšies sutarties kaip privatus asmuo, santykiuose su PMS International S.L. būdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovu ir nešališku ekspertu, 2020 m. gegužės 26 d. pagamino netikrą dokumentą – 2020 m. kovo 1 d. komercinio atstovavimo sutartį, kurioje įrašė informaciją, kad veikia savo kaip fizinio asmens vardu. Apie šios sutarties sudarymą, joje numatytas sąlygas ir prisiimtą atsakomybę už COVID-19 testų kokybę jis tyčia, siekdamas apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, nepranešė Ministro Pirmininko 2021 m. kovo 22 d. potvarkiu Nr. 51 sudarytos darbo grupės pirmininkui A. S. ir atsakingiems darbo grupės nariams – sveikatos apsaugos viceministrei K. G., Ministro Pirmininko patarėjui L. S..

2020 m. gegužės 28 d. į savo asmeninę banko sąskaitą pagal sąskaitą faktūrą Nr. SF 20/04 iš PMS International S.L. gavo 113 360 Eur vertės pirmą svetimo turto, Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų, dalį netikros, apgaule pasirašytos 2020 m. kovo 1 d. komercinio atstovavimo sutarties pagrindu.

2020 m. birželio 15 d., 16.19 val., panaudojo netikrą, apgaule pasirašytą dokumentą, t. y. 2020 m. kovo 1 d. komercinio atstovavimo sutartį, ir el. paštu uzklausos@seb.lt ją išsiuntė SEB bankui, siekdamas pateisinti 113 360 Eur gavimą į savo sąskaitą.

2020 m. liepos 1 d. į savo asmeninę banko sąskaitą pagal sąskaitą faktūrą Nr. SF 20/06 gavo 190 000 Eur antrą svetimo turto, Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų, dalį netikros, apgaule pasirašytos 2020 m. kovo 1 d. komercinio atstovavimo sutarties pagrindu, taip piktnaudžiaudamas jam suteiktais įgaliojimais užtikrinant viešąjį interesą, koordinuojant ir organizuojant 2020 m. kovo 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. PQ-200005/ST-70 tarp Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos ir PMS International S.L. sudarymą viešajame pirkime, neskelbiamų derybų būdu Lietuvos Respublikai įsigyjant 201 600 vnt. COVID-19 nukleorūgščių aptikimo rinkinius su susijusiais reikmenimis už 3 427 200 Eur, ir 2020 m. kovo 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. PQ-200006/ST-72 tarp Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos ir PMS International S.L. sudarymą viešajame pirkime, neskelbiamų derybų būdu Lietuvos Respublikai įsigyjant 101 760 vnt. COVID-19 nukleorūgščių aptikimo rinkinius su susijusiais reikmenimis už 1 729 920 Eur.

Tokiais savo veiksmais, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi siekdamas turtinės naudos, nesant kyšininkavimo požymių, apgaule savo naudai įgijęs didelės vertės svetimą turtą, t. y. Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas, Š. N. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus pagrindinius valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principus (t. y. atsakomybės, atvirumo, efektyvumo, lojalumo valstybei, nesavanaudiškumo, sąžiningumo ir nešališkumo, padorumo, pagarbos žmogui ir valstybei, viešumo ir skaidrumo), Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnyje įtvirtintą skaidrumo principą (t. y. nenusišalino nuo viešųjų pirkimų atsiradus Viešųjų pirkimų įstatymo 21 straipsnyje numatytam interesų konfliktui) ir taip nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2020 m. liepos 1 d., pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės interesus, diskreditavo valstybės įstaigų – Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės – autoritetą, sumenkino valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardą ir pamynė bendražmogiškąsias vertybes užtikrindamas viešąjį interesą, vykdydamas suteiktus įgaliojimus organizuojant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu Lietuvos Respublikai būtinųjų materialinių išteklių, COVID-19 testų, įsigijimą iš PMS International S.L, esant padidėjusiam jų poreikiui, siekiant greičiau, efektyviau testuoti Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių piliečius, nustatyti sergančius COVID-19 virusu ir taip užkirsti kelią viruso plitimui Lietuvos Respublikos teritorijoje, siekiant saugoti žmonių sveikatą ir gyvybę, savo asmeninį turtinį interesą iškėlė aukščiau visuomeninio, dėl ko Lietuvos Respublika patyrė didelę neturtinę žalą. Be to, jis, apgaule įgydamas didelės vertės svetimą turtą, Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas, t. y. Lietuvos Respublikos valstybei pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 25 d. nutarimą Nr. 265 „Dėl lėšų skyrimo“ iš valstybės biudžeto sumokėjus 303 360 Eur brangiau už 303 360 vnt. COVID-19 testų, padarė Lietuvos Respublikai didelę – 303 360 Eur – turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais Š. N. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pirmosios instancijos teismas Š. N. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį išteisino padaręs išvadą, kad nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamojo nusižengimų požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Teismas nurodė, kad Š. N. veiksmuose nėra piktnaudžiavimo sudėties, kadangi jis nėra tinkamas subjektas atsakyti pagal BK 228 straipsnį. Taip pat teismas nenustatė jo veiksmuose ir sukčiavimo sudėties, t. y. nėra sukčiavimo sudėties objektyviosios pusės požymių – apgaulės ir svetimo turto (būtent Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų) užvaldymo, taip pat nenustatyta Š. N. tyčia užvaldyti biudžeto lėšas, nes Š. N. tikslas buvo gauti komercinio agento atlyginimą iš „PMS International“. Nesant visų būtinų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, sudėčių požymių, teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Išteisindamas Š. N., nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, teismas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį dėl 303 360 Eur turtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Be to, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 3 dalimi, teismas priėmė sprendimą priteisti išteisintajam Š. N. 16 811,41 Eur proceso išlaidų iš valstybės lėšų.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras apeliaciniame skunde prašo: Š. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam 1 500 MGL dydžio (75 000 Eur) baudą. Taip pat Š. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 250 MGL dydžio (62 500 Eur) baudą. Bausmes subendrinti visiško apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę subendrintą bausmę Š. N. paskirti 1 500 MGL dydžio (75 000 Eur) baudą. Į bausmę Š. N. įskaityti 2020 m. liepos 21 d. laikiname sulaikyme išbūtą laiką (vieną parą). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį dėl 303 360 Eur turtinės žalos atlyginimo patenkinti.

3.1. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo nuosprendyje padarytos išvados neatitinka bylos faktinių aplinkybių, kadangi teismas neišsamiai ir netinkamai išanalizavo ir įvertino surinktus įrodymus, todėl nepagrįstai Š. N. išteisino. Nuosprendyje teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog aplinkybė, kad dauguma apklaustų liudytojų, su kuriais Š. N. bendravo dėl minėtų medicinos priemonių, manė, jog jis tai darė neatlygintinai, neturėtų būti aiškinama taip, kad savanoriška veikla gali būti tik neatlygintina. Priešingai, negu teigiama nuosprendyje, ne tik liudytojos M. T. ir E. A., bet ir liudytojai K. G., L. S., R. J., S. S., A. S., A. V. bei D. S. parodė, kad COVID-19 testų pirkimo procese Š. N. veikė kaip ekspertas, savanoris, neatlygintinai. Šie liudytojai išteisintąjį Š. N. žinojo kaip aktyvų visuomenininką, žinomą nevyriausybinės organizacijos Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (toliau – POLA) vadovą, Š. N. nebuvo vertinamas kaip verslininkas.

3.1.1. Prokuroras pažymi, kad Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija. Šis nutarimas buvo priimtas vadovaujantis Civilinės saugos įstatymo 9 straipsnio 11 punktu ir 26 straipsnio 1 dalies 2 punktu, taip pat Ekstremaliųjų situacijų skelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašu, patvirtintu Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. 1243 „Dėl Ekstremaliųjų situacijų skelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Būtent Civilinės saugos įstatymo 16 straipsnis nustato, kad civilinės saugos pajėgos skirtos paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotiniems darbams atlikti, įvykiams, ekstremaliesiems įvykiams, krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms likviduoti ir jų padariniams šalinti. Civilinės saugos pajėgoms priskiriamos savanorių ir nevyriausybinės organizacijos (toliau – NVO) pajėgos, kurias sudaro gyventojai savanoriai, NVO nariai, darbuotojai ir savanoriai. Šio įstatymo 17 straipsnyje numatyta, kad savanorių ir NVO pajėgos gali būti pasitelkiamos gresiant ar susidarius krizei arba ekstremaliajai situacijai: 1) teikti humanitarinę pagalbą ir reikiamas paslaugas atliepiant humanitarinius poreikius; 2) vykdyti paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotinus darbus; 3) padėti krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektams atlikti funkcijas, susijusias su krizių, ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų prevencija, valdymu ir jų padarinių šalinimu. Civilinės saugos įstatymas nenumato savanorių ir NVO narių veiklos atlyginimo už jų veikimą valstybės lygio ekstremaliosios situacijos sąlygomis. Savanoriškos veiklos įstatymo 2 straipsnis nustato, kad savanoriška veikla – savanorio neatlyginamai atliekama visuomenei naudinga veikla, kurios sąlygos nustatomos savanorio ir šios veiklos organizatoriaus susitarimu. Šio įstatymo 11 straipsnis numato, kad savanoriškos veiklos organizatorius gali kompensuoti savanoriui su savanoriška veikla susijusias: 1) kelionės išlaidas; 2) nakvynės išlaidas; 3) maitinimo išlaidas; 4) pašto, telefono išlaidas; 5) mokymų, susijusių su savanorio parengimu numatytai veiklai atlikti, išlaidas; 6) išlaidas savanoriškai veiklai atlikti reikalingoms priemonėms, specialiesiems drabužiams; 7) savanoriškos veiklos sutarties galiojimo laikotarpiui tenkančias draudimo išlaidas; 8) kitas tarptautinėse savanoriškos veiklos programose nustatytas išlaidas. 11 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad savanoriui kompensuojamos savanoriškos veiklos išlaidos nėra savanorio pajamos. LR Ministro Pirmininko 2020 m. kovo 22 d. potvarkiu Nr. 51 „Dėl darbo grupės sudarymo“ (toliau – Potvarkis Nr. 51) buvo sudaryta darbo grupė klausimams, susijusiems su materialinių išteklių aprūpinimu valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu, koordinuoti ir spręsti. Ši darbo grupė buvo sudaryta iš Potvarkio Nr. 51 1 punkte nurodytų asmenų, tarp jų: A. S. (darbo grupės vadovas, Vyriausybės kancleris), K. G. (darbo grupės vadovo pavaduotoja, sveikatos apsaugos viceministre), L. S. (darbo grupės vadovo pavaduotojas, Ministro Pirmininko patarėjas). Darbo grupei buvo pavesta: koordinuoti valstybės institucijų ir įstaigų veiksmus, organizuojant ir užtikrinant sklandų būtinųjų materialinių išteklių (apsaugos priemonių, reagentų ir kitų) poreikių nustatymą, jų įsigijimą ir pristatymą į Lietuvos Respubliką bei paskirstymą valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu: teikti Vyriausybei, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijai ir valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovui pasiūlymus dėl priemonių, kurių reikia materialinių išteklių aprūpinimui užtikrinti (Potvarkio Nr. 51 2 punktas). Darbo grupei taip pat buvo leista minėtoms pavestoms užduotims vykdyti pasitelkti nepriklausomų ekspertų, valstybės ir (ar) savivaldybių institucijų, įstaigų ir (ar) organizacijų atstovų (Potvarkio Nr. 51 3 punktas).

3.1.2. Liudytojai A. S. , K. G. ir L. S. paaiškino, kokiais teisiniais pagrindais veikė koordinuojant valstybės institucijų ir įstaigų veiksmus, organizuojant ir užtikrinant sklandų būtinųjų materialinių išteklių (apsaugos priemonių, reagentų ir kitų) poreikių nustatymą, jų įsigijimą ir pristatymą į Lietuvos Respubliką bei paskirstymą valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu. Tai reiškia, kad liudytojų A. S., K. G. ir L. S. parodymai ir ekstremaliosios situacijos Lietuvoje metu egzistavęs teisinis reguliavimas akivaizdžiai paneigia teismo padarytą išvadą, kad COVID-19 testų pirkimo procese išteisintasis Š. N. negalėjo gauti 303 360 Eur atlygio veikdamas kaip savanoris.

3.1.3. Prokuroras sutinka, kad bylos nagrinėjimo metu iš tiesų nebuvo gauta rašytinių, formalių įrodymų, kad COVID-19 testų įsigijimo iš „PMS International S. L.“ procese Š. N. veikė kaip Vyriausybės atstovas ir nešališkas ekspertas, tačiau analizuojant visų liudytojų, dalyvavusių COVID-19 testų įsigijimo procese parodymus, galima daryti pagrįstą išvadą, jog 2020 m. vasarį, kai Lietuvoje buvo paskelbta ekstremalioji situacija, Vyriausybėje, Sveikatos apsaugos ministerijoje (toliau – SAM), Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje (toliau – NVSPL) ir darbo grupėse klausimams, susijusiems su materialinių išteklių aprūpinimu valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu sprendimai būdavo priimami operatyviai, galimai apeinant formalumus, būtinas procedūras, nepriėmus atitinkamų teisės aktų, kadangi, užtikrinant viešąjį interesą, buvo siekiama suteikti Lietuvai reikalingas priemones ir apsaugoti visuomenę nuo COVID-19.

3.1.4. Teismas nuosprendyje visiškai neanalizavo visų byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų, o būtent: atliekant sankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus V. V. Z., 2020 m. kovo 20 d., 14:46 val., buvo užfiksuotas NVSPL direktoriaus V. V. Z., jo pavaduotojo H. U. ir (duomenys neskelbtini) Š. N. pokalbis, kurio metu Š. N. V., kitoms valstybės institucijoms ar įstaigoms siekiant ypatingai skubiai įsigyti naujojo koronaviruso (COVID-19) tyrimo reagentų, siūlė nenustatytą minėtų reagentų gamintoją iš Pietų Korėjos. Š. N. V. V. Z. teiravosi dėl galimų reagentų rinkos kainų, techninių parametrų, paprašė potencialių įmonių (gamintojų ir platintojų) kontaktų. Po pokalbio su Š. N., V. V. Z. 2020 m. kovo 20 d., 14:56 val., paskambino SAM viceministrei K. G., kuriai papasakojo apie pokalbį su Š. N.. Pokalbio metu K. G. atsakė, kad iš Š. N. įmonės ims viską, nes esą jau pati savarankiškai išsiaiškino, kad Š. N. įmonės iš Pietų Korėjos siūlomi reagentai bus pritaikomi Lietuvoje veikiančiose laboratorijose. Šio pokalbio metu taip pat aptariamas testų siuntinys iš Kinijos. SAM viceministrė K. G. 2020 m. kovo 21 d., 19:20 val., paskambino V. V. Z. ir paprašė jai persiųsti jo vadovaujamos NVSPL rekvizitus sutarčiai su Kinijos įmone dėl reagentų tiekimo sudarymui, tuo patvirtindama informaciją apie Vyriausybės atstovų vykdytas derybas dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) reagentų įsigijimo iš Kinijos įmonės Sansure atstovų Ispanijos Karalystės įmonės PMS International. SAM viceministrė K. G. 2020 m. kovo 21 d., 19:25 val., paskambino V. V. Z. ir paprašė jai persiųsti sutartį su Kinijos įmone dėl reagentų tiekimo anglų kalba. SAM viceministrė K. G. 2020 m. kovo 24 d., 07:55 val., paskambino V. V. Z. ir pasakė, kad jai reikia, jog V. V. Z. pasirašytų sutartį, jis pasakė, kad negali to padaryti, nes yra jau prie Vyriausybės, o K. G. pasiūlė neiti į Vyriausybę. V. V. Z. paklausė ar K. G. negali su savimi pasiimti sutarties, o ji atsakė, kad teoriškai gali, o V. V. Z. paprašė jos tai padaryti ir jis pasirašys.

3.1.5. Iš minėtų pokalbių turinio galima patikimai spręsti, kad Š. N. dar iki 2020 m. kovo 21 d. „PMS International S. L.“ ir NVSPL sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. PQ-dėl 201 600 vnt. COVID-19 testų įsigijimo už 3 427 200 Eur pasirašymo ir atitinkamai iki 2020 m. kovo 23 d. „PMS International“ ir NVSPL pirkimo-pardavimo sutarties Nr. PQ-dėl 101 760 vnt. COVID-19 testų įsigijimo už 1 265 792,64 Eur pasirašymo aktyviai dalyvavo, o ne tik koordinavo, kaip teismas teigia nuosprendyje, testų pirkimo procesą. Iki „PMS International S. L.“ pasiūlymo Vyriausybei Š. N. siūlė pirkti Pietų Korėjos įmonės COVID-19 testus, tačiau pirkimas neįvyko, nes pardavėjai testus pardavė kitam pirkėjui. Visa tai reiškia, kad Š. N. dar iki liudytojos E. A. 2020 m. kovo 20 d., 16.32 val., persiųsto Š. N. iš M. T. 2020 m. kovo 20 d., 15.31 val., gauto el. laiško dėl šios turimų kontaktų, kurie galėtų padėti Lietuvai gauti COVID-19 testų, jau turėjo SAM viceministrės K. G. ir Ministro Pirmininko patarėjo L. S. pavedimą organizuoti ir užtikrinti sklandų būtinųjų materialinių išteklių (apsaugos priemonių, reagentų ir kitų) poreikių nustatymą, jų įsigijimą ir pristatymą į Lietuvos Respubliką bei paskirstymą valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu.

3.1.6. Skunde prokuroras cituoja 2020 m. kovo 27 d. telefoninį pokalbį tarp V. V. Z. ir Š. N., kurio turinys, prokuroro nuomone, leidžia daryti išvadą, kad Š. N. turėjo įgaliojimus siūlyti sprendimų priėmimų variantus tuometiniam Ministrui Pirmininkui, jo patarėjui L. S.. Š. N., sakydamas ,,Direktoriau, aš šitą klausimą sprendžiu savaitę laiko, kai G. sakė reikia.“, paaiškina V. V. Z., kad jis SAM viceministrės K. G. reikalavimu asmeniškai dirba su iš „PMS International“ įgytų COVID-19 testų panaudojimo problemomis. V. V. Z. pokalbyje akcentavo, kad laukia sprendimų dėl reagentų naudojimo iš Š. N.. Taip pat prokuroras skunde cituoja 2020 m. kovo 20 d. pokalbį tarp V. V. Z. ir L. B. bei tą pačią dieną įvykusį pokalbį V. V. Z. ir E. L. ir 2020 m. kovo 27 d. įvykusius pokalbius tarp V. V. Z. ir A. V. bei tarp V. V. Z. ir L. S.. Prokuroro nuomone, visų šių pokalbių turinys patvirtina, kad „PMS International S. L.“ COVID-19 testų pirkimą organizavo ir realiai įvykdė Š. N., vadovaujant SAM viceministrei K. G., V. V. Z. tik formaliai pasirašė dvi testų iš „PMS International“ pirkimo–pardavimo sutartis.

Žemesnės instancijos teismas

3.2. Teismas nuosprendyje nurodė, jog byloje neįrodyta, kad Š. N. atitiktų bent vieną iš BK 230 straipsnio 2 ir 3 dalyje numatytų valstybės tarnautojui prilyginto asmens požymių. Priešingai negu nurodyta nuosprendyje, Š. N. inkriminuotame kaltinime aiškiai aprašytas jo statusas, iš kurio aiškiai matyti, kad Š. N. turėjo realius, neformalizuotus įgaliojimus veikti kaip Vyriausybės atstovas užtikrinant viešąjį interesą. Būtent šis požymis ir yra numatytas BK 230 straipsnio 3 dalyje.

3.2.1. Iš byloje surinktų ir ištirtų netiesioginių įrodymų: liudytojų parodymų, telefoninių pokalbių turinio, susirašinėjimo el. paštu ir kitomis komunikavimo programomis dokumentų prokuroras daro išvadą, kad Š. N. gavo žodinį nurodymą iš SAM viceministrės K. G. ir Ministro Pirmininko patarėjo L. S. dalyvauti derybose dėl viešojo intereso užtikrinimo, t. y. COVID-19 nukleorūgščių aptikimo rinkinių (COVID-19 testų) įsigijimo Vyriausybės vardu. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką dėl BK 228 straipsnio taikymo kompetentingų valstybės pareigūnų žodžiu suteikti įgaliojimai asmeniui vykdyti valstybės tarnautojui prilygintas pareigas nėra nusikalstama veika pagal BK 228 straipsnio turinį, tačiau šioje byloje egzistuoja esminė nustatyta faktinė aplinkybė: Š. N. gavo tokius įgaliojimus Lietuvai esant ekstremalioje situacijoje. Prokuroro nuomone, būtent ši aplinkybė ir apsprendžia Š. N. veikimą kaip nusikalstamą. Š. N., turėdamas teisinį išsilavinimą, be jokios abejonės ne tik turėjo galimybę suvokti savo veiksmų neteisėtą pobūdį, padarinius, bet ir juos suvokė, ir taip elgėsi tyčia.

3.2.2. Liudytoja K. G. teisme parodė, kad Š. N. kažkas davė, turėjo duoti nurodymą, kad toliau būtų sėkmingai reagentai nupirkti. Po kovo 23 d. posėdžio, tai, be abejo, buvo posėdis, buvo protokolas, ten viskas buvo dokumentuota, viskas buvo aišku, kad perkama ir viskas. Ta pirma sutartis, kuri vyko, ten greitai vyko ir buvo nuspręsta, tikrai negali pasakyti kodėl Š. pradėjo vykdyti pirkimo sutartį, ar dėl to, kad ji pasakė, ar dėl to, jog L. S. pasakė, ar ministras. Tuo metu galėjo duoti nurodymą arba ministras, arba L. S., kuris kaip ir koordinavo reagentų įsigijimą. Liudytojas L. S. teisme parodė, kad Š. N., jo žiniomis, nebuvo įdarbintas į Lietuvos Vyriausybę, nebuvo sudarytos su juo jokios konsultavimo ar kitokios sutartys. Š. N. įsitraukė į pagalbą Lietuvai savo žiniomis, patirtimi, kompetencija ir kontaktais. Tokią Š. N. veiklą apibūdina kaip savanorystę siekiant pagelbėti savo šaliai kritiniu laikotarpiu. Jis negali atsakyti, kaip ir kada Š. N. savanoriavimas ar įsitraukimas į šią veiklą prasidėjo, jis vertino Š. N. indėlį kaip pagalbą siekiant įvertinti, ar SAM imasi visų reikiamų ir galimų sprendimų siekiant spręsti šalies atitinkamą apsirūpinimą laiku. Kontaktas su Š. N. neišsiskyrė iš kitų kontaktų, kadangi aptariamu laikotarpiu konsultavosi su daugeliu specialistų. Jo žiniomis, Š. N. SAM jau buvo įtrauktas į ekspertus, su kuriais buvo konsultuojamasi dėl gaunamų pasiūlymų. Kas jį įtraukė į šią veiklą, negali pasakyti. Jis Š. N. neprotegavo. Jo patirtis ir kontaktai su Š. N. jam nekėlė dvejonių dėl alternatyvių Š. N. asmeninių motyvų. Jis buvo įsitikinęs, kad Š. N. naudos sau nesiekė, o siekė pagelbėti valstybės institucijoms apsirūpinti reikiamomis priemonėmis.

3.2.3. Prokuroro nuomone, liudytojų K. G. ir L. S. parodymus dėl įgaliojimų žodžiu suteikimo Š. N. reikia vertinti kritiškai, kadangi Š. N. iš COVID-19 nukleorūgščių aptikimo rinkinių (COVID-19 testų) įsigijimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu neteisėtai gavus 303 360 Eur, šie pareigūnai sėkmingu valstybės tarnybos ir politinės veiklos požiūriu tapo pažeidžiamais. Tai reiškia, kad nuosprendyje teismo padaryta aiškiai klaidinga išvada apie tai, kad Š. N. nebuvo gavęs žodinio nurodymo iš SAM viceministrės K. G. ir Ministro Pirmininko patarėjo L. S. dalyvauti derybose dėl viešojo intereso užtikrinimo (t. y. COVID-19 testų įsigijimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu) su „PMS International“ ir šios įmonės pardavimų vadovu L. N. M.. Be to, ir pats Š. N. byloje neneigia, kad jo buvo prašoma dalyvauti testų pirkime. SAM viceministrės K. G., Ministro Pirmininko patarėjo L. S. ir kitų pareigūnų santykiai su Š. N. COVID-19 testų ir kitų prekių įsigijimo procese puikiai apibūdinami analizuojant šių asmenų telefoninius pokalbius ir susižinojimą, užfiksuotus po ikiteisminio tyrimo pradėjimo nuo 2020 m. kovo 30 d. K. G. ir L. S. su Š. N. tiek telefonu, tiek el. paštu ir kitomis komunikavimo programomis bendravo itin familiariai, kaip vienas kitam lygūs pareigūnai, bendradarbiai, užtikrinantys viešąjį interesą ekstremaliomis sąlygomis Lietuvoje, pokalbiuose ir susirašinėjimuose aptaria COVID-19 testų panaudojimo problemas, gabenimo logistiką ir paskirstymo kvotas. Š. N. perduoda D. V. SAM viceministrės K. G. nurodymus kaip reikia dirbti su COVID-19 testais. Su D. K. Š. N. aptaria COVID-19 testų naudojimą, medicininių prekių gabenimo į Lietuvą logistikos klausimus ir pan. Prokuroras pažymi, kad K. G. ir Š. N. laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 19 d. iki 2020 m. kovo 20 d. skambino vienas kitam ir rašė SMS žinutes (atskirais atvejais po darbo valandų ir nakties metu) 42 kartus, laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 21 d. iki 2020 m. balandžio 1 d. komunikavo (atskirais atvejais po darbo valandų ir nakties metu) 70 kartų. L. S. ir Š. N. laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 18 d. iki 2020 m. kovo 27 d. skambino vienas kitam ir rašė SMS žinutes (dažniausiai po darbo valandų ir nakties metu) 54 kartus, R. J. ir Š. N. laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 19 d. iki 2020 m. balandžio 2 d. skambino vienas kitam ir rašė SMS žinutes (tik darbo valandų laiku, t. y. visai kitaip, negu K. G. ir L. S. atveju) 37 kartus.

3.2.4. Taigi Š. N. , gavęs žodinį nurodymą iš SAM viceministrės K. G. ir Ministro Pirmininko patarėjo L. S. dalyvauti derybose dėl viešojo intereso užtikrinimo, t. y. COVID-19 nukleorūgščių aptikimo rinkinių (COVID-19 testų) įsigijimo Vyriausybės vardu ir siekdamas asmeninės turtinės naudos, 2020 m. gegužės 26 d. pagamino netikrą dokumentą – 2020 m. kovo 1 d. komercinio atstovavimo sutartį, kurioje įrašė informaciją, kad veikia savo kaip fizinio asmens vardu. Apie šios sutarties sudarymą, joje numatytas sąlygas ir prisiimtą atsakomybę už COVID-19 testų kokybę jis tyčia, siekdamas apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, nepranešė Ministro Pirmininko 2021 m. kovo 22 d. potvarkiu Nr. 51 sudarytos darbo grupės pirmininkui A. S. ir atsakingiems darbo grupės nariams – SAM viceministrei K. G., Ministro Pirmininko patarėjui L. S..

3.3. Liudytojai K. G. , L. S., A. V. aiškiai parodė, kad jeigu jie būtų žinoję apie Š. N. gaunamą komisinį mokestį, nebūtų jam leidę dalyvauti COVID-19 testų pirkimo procese. Iš tiesioginio konkurento UAB „Thermo F. S. Baltics“ distributorių vadovo T. J. teisme duotų parodymų matyti, kad bylai aktualiu laikotarpiu COVID-19 testo kaina buvo daugiau kaip 20 Eur. Iš byloje fiksuotų telefoninių pokalbių, kuriuose dalyvavo Š. N., K. G., L. S., V. V. Z., H. U., A. Š., D. G., A. M., T. J., D. V., V. J. ir S. K., turinio galima daryti aiškią išvadą, kad iš ,,PMS International“ nupirkti COVID-19 testai buvo nekokybiški, su jais dirbant reikėjo papildomos įrangos, tyrimų rezultatus buvo galima gauti dirbant rankiniu būdu, o tam reikėjo papildomų žmogiškųjų išteklių ir didesnių laiko sąnaudų. Iš UAB „Thermo F. S. Baltics“ distributorių vadovo liudytojo T. J. teisme duotų parodymų ir telefoninio pokalbio su V. V. Z. akivaizdu, kad šios įmonės siūlomi COVID-19 testai buvo brangesni dėl to, kad jų komplektacija buvo daug geresnė ir darbas su jais daug efektyvesnis, o rezultatai tikslesni. Tai reiškia, kad ,,PMS International S. L.“ COVID-19 testų 17 Eur kaina būtų buvusi dar mažesnė, jeigu Š. N. nebūtų pareikalavęs iš L. N. M. 1 Eur už 1 vnt. COVID-19 testo atlygio sau.

3.4. Prokuroras nesutinka su teismo išvada, jog aplinkybė, kad Š. N. šiose derybose veikia kaip tarpininkas, kuris surado ir pasiūlė „PMS International“ produktą, buvo aiški visiems apie šį procesą žinojusiems ir jame dalyvavusiems asmens. Be to, prokuroro nuomone, nuosprendyje klaidingai nurodoma, kad Š. N. tuo metu vykdė individualią veiklą, t. y. buvo verslininkas. Aukščiau jau buvo minėta, kad liudytojai M. T. ir E. A., K. G., L. S., R. J., S. S., A. S., A. V. bei D. S. byloje parodė, kad COVID-19 testų pirkimo procese Š. N. veikė kaip ekspertas, savanoris, neatlygintinai. Šie liudytojai išteisintąjį Š. N. žinojo kaip aktyvų visuomenininką, žinomą nevyriausybinės organizacijos POLA vadovą, Š. N. nebuvo vertinamas kaip verslininkas. Šiame kontekste taip pat konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo išanalizuotas Š. N. individualios veiklos spektras bei paskirta užduotis Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI). Nustatyta, kad Š. N. tik 2020 m. gegužės 22 d. pateikė prašymą papildyti individualios veiklos pažymą nauja veiklos rūšimi – nuo 2020 m. sausio 10 d. verstis didmenine prekyba už atlygį arba pagal sutartį. VMI atsakė, kad asmuo turi pateikti tokį prašymą veiklos vykdymo pradžios dieną arba ne vėliau kaip 5 dienos nuo vykdymo pradžios. Tai reiškia, kad Š. N. aktualiu šiam procesui laikotarpiu nebuvo verslininkas, vykdantis didmeninę prekybą už atlygį arba pagal sutartį. Taip pat byloje yra fiksuotas 2020 m. gegužės 29 d. telefoninis pokalbis tarp Š. N. ir SEB banko darbuotojos, Š. N. pasakė, kad nori pasikalbėti keliais klausimais – pirmasis, kad jis vykdo individualią veiklą ir šiais metais jo pajamos ženkliai padidėjo ir dėl šios priežasties gali tekti keisti bankinę sąskaitą iš privačios į verslo reikmėms skirtą sąskaitą, antrasis dėl investavimo ir trečiasis dėl paskolos būsto statybai.

3.5. Prokuroras nurodo, kad teismo išvados, jog aplinkybės, kad Š. N., siekdamas asmeninės naudos, tiesiogiai pareikalavo iš L. N. M. 200 000 Eur, neatitinka tikrovės, yra visiškai nemotyvuotos. Tokia išvada grindžiama tuo, kad, pirma, 2020 m. kovo 20 d., 17.53 val., Š. N. L. N. M. adresuotame el. laiške jis nurodo, kad „(duomenys neskelbtini)“: „Norėčiau pirkti Lietuvos Vyriausybės vardu“. Po šio el. laiško liudytojas L. N. M. turėjo aiškintis su liudytoja M. T., ar Š. N. iš tiesų dirba vyriausybinėse institucijose. Tai visiškai suprantama, nes L. N. M., kaip verslo vadybininkas, suprato, jei jis sutiks su Š. N. reikalavimu už sudaromą sandėrį sumokėti šiam 200 000 Eur, tai L. N. M. ir kompanija „PMS International S. L.“ gali būti baudžiamąja tvarka persekiojami už pareigūno papirkimą. Antra, tam, kad įvyktų byloje aptariami du COVID-19 testų pirkimo iš kompanijos „PMS International S, L.“ sandoriai, Š. N. vėliau turėjo parašyti el. laišką L. N. M., patvirtindamas, kad jis nedirba Lietuvos Respublikos Vyriausybėje. Akivaizdu, kad iš byloje esančio susirašinėjimo tarp Š. N. ir L. N. M., taip pat iš 2020 m. kovo 20 d. organizuoto nuotolinio susitikimo dėl COVID-19 testų pirkimo iš kompanijos „PMS International“, naudojant „ZONOMS“ platformą, L. N. M. negalėjo susidaryti patikimos ir tikslios nuomonės apie Š. N. statusą COVID-19 testų pirkimo procese. Tai reiškia, kad, priešingai negu nuosprendyje nurodo teismas, liudytojos M. T. parodymai dėl to, kad L. N. M., susisiekęs su M. T., pasakė jai, jog procesas vyksta pozityviai, tačiau jį nustebino viena detalė, jog Š. N. pasiprašė sau tarpininkavimo mokesčio – 200 000 Eur, klausė jos, ar šis nėra Vyriausybės atstovas, yra aiškūs ir patikimi, atitinkantys kitas minėtas faktines bylos aplinkybes. Tai, kad liudytojas L. N. M. apklausos metu parodė, kad tokio Š. N. reikalavimo nepamena, paaiškinama tuo, jog apklausų metu liudytojas L. N. M. patvirtindavo tik tokias aplinkybes, kurios buvo fiksuotos atitinkamuose rašytiniuose dokumentuose ar elektroninio susirašinėjimo turinyje. Trečia, visų byloje surinktų tiesioginių ir netiesioginių įrodymų kontekste galima konstatuoti, kad liudytojai M. T. nėra jokio motyvo meluoti apie tai, kad L. N. M. pasakė jai, jog procesas vyksta pozityviai, tačiau jį nustebino viena detalė, jog Š. N. pasiprašė sau tarpininkavimo mokesčio – 200 000 Eur, klausė jos, ar šis nėra Vyriausybės atstovas. Liudytoja M. T. aiškiai suprato, kad Š. N. iš kompanijos „PMS International“ atstovo L. N. M. už COVID-19 testų pirkimo sandorį reikalavo 200 000 Eur.

3.6. Prokuroro nuomone, teismas taip pat padarė nepagrįstą išvadą, kad Lietuvos Respublika nepatyrė didelės turtinės žalos – 303 360 Eur. Be to, nuosprendyje nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiant liudytojus, dalyvavusius COVID-19 testų pirkime, jiems buvo užduodamas klausimas, kaip liudytojai vertina reagentų įsigijimo iš „PMS International“ aplinkybes, kai jų kaina be tarpininko gauto atlygio būtų 1 Eur už testą mažesnė. Prokuroro vertinimu, tai yra menamo pobūdžio klausimas, kuris yra negalimas. Akivaizdu, kad iš liudytojų buvo siekiama gauti atsakymą, kad iš tikrųjų be tarpininkavimo mokesčio COVID-19 testų kaina būtų buvusi mažesnė, tačiau tai yra nepagrįstos prielaidos, kurios ne tik nėra įrodytos bylos duomenimis, bet ir paneigtos minėtais J. A. P. T. parodymais. Liudytojai K. G., L. S., A, V. aiškiai parodė, kad jeigu jie būtų žinoję apie Š. N. gaunamą komisinį mokestį, nebūtų jam leidę dalyvauti COVID-19 testų pirkimo procese. Teisme šiems ir kitiems liudytojams nebuvo užduodami jokie atsakymą menantys klausimai. Be to, teismas nesiėmė jokių BPK numatytų veiksmų, kad būtų apklaustas liudytojas L. N. M.. Tai buvo būtina padaryti, nes L. N. M. ikiteisminio tyrimo metu apklausoje parodė, kad komisinis atlygis įskaičiuojamas į galutinę kainą. Jis niekada su niekuo iš Lietuvos Vyriausybės nebendravo. Buvo dviejų rūšių vaizdo konferencijos susirinkimai. Vieni techniniai dėl produktų, o kiti susiję su logistikos klausimais, siekiant organizuoti produktų transportavimą. Š. vadovavo šiems procesams. Jau sudarant sąmatą paskaičiuojamas arba įskaičiuojamas tarpininkavimo atlygis. Komisinio atlygio išlaidas prisiima įmonė ir jos būna nurodytos sąmatoje, kurią gauna klientas prieš pasirašydamas sutartį. Liudytojų J. A. P. T. ir L. N. M. parodymai byloja apie tai, kad jie testų pirkime–pardavime buvo pasimetę ir turėjo spręsti problemą, ar Š. N. nėra valstybės tarnautojas, nes jis veikė kaip tikras Lietuvos Vyriausybės įgaliojimus turintis pareigūnas. Liudytojas L. N. M. parodymuose tris kartus teigė, kad: taip, komisinis atlygis įskaičiuojamas į galutinę kainą, jau sudarant sąmatą paskaičiuojamas arba įskaičiuojamas tarpininkavimo atlygis, komisinio atlygio išlaidas prisiima įmonė ir jos būna nurodytos sąmatoje, kurią gauna klientas prieš pasirašydamas sutartį. Tai reiškia, kad liudytojo L. N. M. parodymai iš esmės prieštarauja liudytojo J. A. P. T. parodymams, kuriuose teigiama, kad Š. N. sumokėtas atlygis neįtakoja galutinės kliento sumokėtos kainos. Kai suderinama galutinė kaina, agentų dalyvavimas apmokamas iš įmonės gauto pelno ir niekada neturi įtakos galutinei kainai, įmonės filosofija yra nekelti kainos dėl agento užmokesčio. Sutartys su agentais, kaip ir kitos išlaidos, nepridedamos prie sutarties su galutiniu klientu, jis taip pat apie tai nėra informuojamas.

3.7. Prokuroro nuomone, liudytojo L. N. M. parodymai turi būti vertintini kaip teisingi, atitinkantys kitus byloje surinktus įrodymus. Tai motyvuojama tuo, kad, pirma, įmonės „PMS International S, L.“ vadovas J. A. P. T. tik bendrais bruožais žinojo apie COVID-19 testų pirkimo procesą, jis tik pasirašė dvi COVID-19 testų pirkimo–pardavimo Lietuvai sutartis. Visas šių sutarčių ruošimo ir derybų dėl specifikacijos, kainų, mokėjimo pavedimų ir logistikos procedūras vykdė L. N. M.. Antra, J. A. P. T., kaip įmonės vadovas, privalo rūpintis teigiama kompanijos reputacija, prestižu ir įvaizdžiu, todėl jo parodymai turi būti vertintini ir kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, ypač atkreipiant dėmesį į liudytojų L. N. M. ir M. T. parodymų turinį. Atliekamas ikiteisminis tyrimas ir Ispanijos Karalystės pareigūnų vykdomi veiksmai pagal Lietuvos išduotą Europos tyrimo orderį (toliau – ETO) kėlė daug rūpesčių dėl įmonės reputacijos „PMS International S. L.“ vadovui J. A. P. T.. Trečia, teisme liudytojas „PMS International S. L“ vadovas J. A. P. T. parodė, kad L. N. M. kompanijoje „PMS International S. L.“ nebedirba.

3.8. Nors teismas dėl komercinio atstovavimo sutarties pasirašymo aplinkybių nesutiko su prokuroro nuomone, kad ji yra suklastota, nes pasirašyta atgaline data, tačiau teismo nurodyti argumentai tokios prokuroro nuomonės nepaneigė. Byloje nustatyta, kad 2020 m. kovo 1 d. komercinio atstovavimo sutartis, pasirašyta tarp Š. N. ir ,,PMS International S. L.“ generalinio direktoriaus J. A. P. T., buvo sudaryta ir pasirašyta minėtų asmenų tokia data, kai Š. N. dar net nežinojo, kad egzistuoja tokia Ispanijos įmonė ,,PMS International S. L.“. Nors liudytojas J. A. P. T. parodė, kad jokių problemų nėra, kad sutartis pasirašyta ankstesnėmis datomis, negu įvyko sandoris, tačiau pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąją teisę tai yra netikras dokumentas. Š. N. tyčia šį netikrą dokumentą panaudojo, siekdamas turtinės naudos, t. y. apgaule užvaldyti 303 360 Eur Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų. Š. N., žinodamas apie būsimą ir netikrą komercinio tarpininkavimo sutartį ir suprasdamas, kad už tai gaus virš 303 000 Eur, akivaizdžiai aktyviai veikė ir ,,prasuko“, kaip teigė liudytojas L. S., COVID-19 testų pirkimą iš Ispanijos kompanijos „PMS International S. L.“. Prokuroras pažymi, kad tai ,,prasuko“ Š. N., o ne V. V. Z., kuris tik formaliai pasirašė dvi Š. N. paruoštas testų pirkimo–pardavimo sutartis. Be to, iš L. N. M. susirašinėjimo su Š. N. matyti, jog Š. N. susitarė su VMI ir jie patvirtino, kad komercinio atstovavimo paslaugoms, kurios jiems teikiamos kaip Europos Sąjungoje įkurtai įmonei, neturinčiai biuro Lietuvoje, nėra taikomas PVM. Taip pat Š. N. turi sertifikatą, kuris leidžia užsiimti finansine veikla kaip fiziniam asmeniui, o ne juridiniam asmeniui, taip gauna pajamas nuo 2017 metų. Todėl gali sudaryti sutartį su jais kaip fizinis asmuo. Toliau Š. N. aptaria komercinio tarpininkavimo sutarties punktus ir prašo pranešti ar jie tinka, Š. N. klausia ar jie gali nurodyti sutarties sudarymo datą 2020 m. sausio 15 d., jei ne prašo nurodyti anksčiausią galimą datą. Toliau rašo, kad nenori įvardinti konkretaus pirkėjo, todėl nurodo, kad pirkėjas Europos Sąjungoje, jei jiems netinka prašo nurodyti variantą, kad nereikėtų nurodyti jog pirkėjas yra Lietuvoje. Taip pat Š. N. nurodo, kad pakeitė sutartį ir vietoje vieno pardavimo nurodė dalis, nes taip šiam reikės išrašyti dvi sąskaitas faktūras (už sausį–kovą, balandį–gegužę). Taip pat nurodo, kad nenori nurodyti tikslaus 303 360 testų skaičiaus, kadangi tai per daug tikslu, todėl įtraukė 5 proc. paklaidą. Taip pat Š. N. įtraukė konfidencialumo punktą, nes tai naudinga tiek jiems, tiek pačiam Š. N.. Kita vertus, Š. N. pagal išsilavinimą yra teisininkas ir puikiai suprato kaip Lietuvoje yra baudžiamas dokumentų klastojimas, koks yra baudžiamojo įstatymo galiojimas pagal teritorinį kriterijų ir asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas Lietuvos ir užsienio valstybėse. Šie įrodymai, prokuroro nuomone, leidžia daryti akivaizdžią išvadą, kad Š. N. siekė nuslėpti apgaulę ir sudaryti įspūdį, kad COVID-19 testų pirkimo procese veikė teisėtai, t. y. pagal neva jau galiojusį individualios veiklos pažymėjimą.

3.9. Prokuroras nurodo, kad teismo išvada dėl proceso išlaidų priteisimo taip pat nepagrįsta ir nemotyvuota. Byloje nustatyta, kad Š. N. savo socialinio tinklo ,,Facebook“ paskyroje padarius įrašą apie tai, kad jam pareikšti įtarimai ir gynybai reikalingi pinigai, tačiau jo sąskaitos areštuotos, iš žmonių buvo surinkta 77 000 Eur. Prokuroro nuomone, teismas, pažeisdamas baudžiamojo proceso rungtyniškumo ir proceso šalių teisių lygiateisiškumo principą, nepagrįstai atmetė jo prašymą gauti tikrą informaciją, kiek lėšų iš žmonių surinko Š. N., kad procese būtų aišku, ar Š. N. turėjo kokių nors realių, o ne tariamų proceso išlaidų. Šiuo atveju pagal nuosprendį susidaro tokia situacija, jog Š. N. iš žmonių surinkus 77 000 Eur proceso išlaidoms ir dar iš valstybės lėšų Š. N. už tas pačias proceso išlaidas bus sumokėta 16 811,41 Eur. Toks teismo sprendimas yra nelogiškas ir neteisingas bei gyvenimišku požiūriu nesąžiningas ir nepateisinamas. Tai yra akivaizdus teismo pritarimas Š. N. piktnaudžiavimui teise.

Atsiliepimas

4. I. Š. N. ir jo gynėjas atsiliepime į skundą prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. nuosprendį. Taip pat prašo atmesti prokuroro prašymą apeliacinės instancijos teisme apklausti liudytoją L. N. M. bei priteisti Š. N. apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas teisinei gynybai.

4.1. Išteisintasis ir jo gynėjas pažymi, jog apeliaciniame skunde pateikiamas selektyvus įrodymų vertinimas, akcentuojami išimtinai tik kaltinimą patvirtinantys įrodymų fragmentai, nevertinama įrodymų visuma. Be to, prokuroro skundas grindžiamas iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje dėl įrodymų, susijusių su išteisintajam inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis, išdėstytuose motyvuose buvo išsamiai aptartos ir įvertintos.

4.2. Prokuroras cituoja Civilinės saugos įstatymą, nors šis teisės aktas ar jo pagrindu teikiami argumentai nėra nurodyti nei kaltinamajame akte, nei buvo minimi nagrinėjant teisme. Išteisintasis kaltinamas, kad veikė kaip „nepriklausomas ekspertas“ ir „Vyriausybės atstovas“, o pirmosios instancijos teismas, išsamiai įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad išteisintasis nebuvo nei „nepriklausomas ekspertas“, nei „Vyriausybės atstovas“. Kaltinime nėra nurodyta, kad išteisintasis tariamai padarė baudžiamajame kodekse numatytas nusikalstamas veikas dėl to, kad neva veikė kaip savanoris. Be kita ko, jokiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta savanorio sąvoka, kaip ir nėra nurodyta, kad savanoriu asmuo tampa jam nežinant ar nesant jo valinės išraiškos.

4.3. Prokuroras, pateikdamas prielaidomis grįstą interpretaciją, klaidina teismą teigdamas, kad išteisintasis turėjo viceministrės K. G. ir L. S. pavedimą ką nors organizuoti. Tokį faktą patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Prokuroras skunde pateikia prielaidomis grįstą interpretaciją, kad išteisintasis turėjo kokius nors Vyriausybės suteiktus įgaliojimus. Teisme apklausti liudytojai paneigė prokuroro kaltinamajame akte ir skunde minimus teiginius, kad išteisintasis buvo nepriklausomas ekspertas ar Vyriausybės atstovas. Prokuroro teiginiai, kad išteisintasis gavo žodinius nurodymus, įgaliojimus iš valstybės pareigūnų, kad veikė kaip koks nors valstybės institucijų įgaliotas atstovas yra visiškai nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės.

4.4. Prokuroras skunde pateikia prielaidomis grįstą situacijos vertinimą, kad viešąjį pirkimą įvykdė Š. N., nors tuo pačiu tvirtina, kad pirkimui vadovavo valstybės tarnautoja viceministrė K. G.. Prokuroras bylos nagrinėjimo metu neginčijo faktų, kad dėl COVID-19 reagentų pirkimo Vyriausybės atstovai veikė teisėtai, kad jie priėmė teisėtą sprendimą ar kad perkančioji organizacija NVSPL priėmė teisėtą sprendimą. Išteisintasis sprendimo dėl COVID-19 PGR reagentų pirkimo nepriėmė ir negalėjo priimti. Viešųjų pirkimų tarnybos teisininkė ikiteisminio tyrimo institucijų reikalavimu pateikė išvadą, kad byloje vertinamų sandorių atžvilgiu Š. N. nebuvo viešųjų pirkimų dalyviu, jam netaikomos viešųjų pirkimų Įstatymo nuostatos ir jo veiksmai nebuvo niekaip susiję su NVSPL veiksmais ir priimamais sprendimais.

Žemesnės instancijos teismas

4.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad išteisintasis neatitinka nė vieno iš valstybės tarnautojui prilyginamo asmens požymių. Viso proceso metu išteisintasis buvo ir yra verčiamas gintis nuo nepagrįsto, neteisėtai suformuluoto kaltinimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Š. N. nepadarė kaltinamajame akte nurodytų nusikalstamų veikų. Atsiliepime nurodoma, kad prokuroras, piktnaudžiaudamas įgaliojimais, organizavo ir vykdė akivaizdžiai nepagrįstą ir neteisėtą baudžiamąjį persekiojimą, kurį tęsia jau ketvirtus metus. Išteisintasis dėl prokuroro procesinio elgesio viso baudžiamojo proceso metu patyrė reikšmingus apribojimus: net ir priėmus išteisinamąjį teismo nuosprendį išteisintojo lėšos išlieka areštuotos; nuo sulaikymo momento iki įrodymų tyrimo pabaigos pirmosios instancijos teisme išteisintajam buvo draudžiama išvykti iš šalies; išteisintajam buvo draudžiama komentuoti ikiteisminio tyrimo medžiagą, nors prokuroras ir ikiteisminio tyrimo institucijos maksimaliai viešino bylos aplinkybes ir menkino išteisintojo reputaciją. Dėl aukščiau nurodytų prokuroro ir valstybės institucijų neteisėtų veiksmų išteisintojo atžvilgiu bylą nagrinėja ir Europos Žmogaus Teisių Teismas.

4.6. Prokuroras kaltinamąjį aktą ir skundą grindžia ne byloje surinktais duomenimis, o savo subjektyviu vertinimu, neįrodinėja tariamai padarytų nusikalstamų veikų objektyviosios ir subjektyviosios pusės, o tiesiog konstatuoja, kad akivaizdu, kad išteisintasis yra kaltas. Prokuroras selektyviai renkasi naudoti angliško žodžių junginio „on behalf“ vertimą į „norėčiau pirkti Lietuvos Vyriausybės vardu“. Iš bylos duomenų matyti, kad prokuroro vadovaujami ikiteisminio tyrimo pareigūnai kelis kartus užsakė to paties teksto vertimus, kol gavo juos tenkinantį atsakymą. Prokuroras išteisintojo naudotai formuluotei anglų kalba siekia suteikti tokią reikšmę, kuri galėtų pagrįsti kaltinamojo akto teiginius. Taip pat prokuroras skunde selektyviai remiasi tik vienos liudytojos M. T. parodymais, kuriuos išteisintasis prašė teismo laikyti nepatikimais, kadangi jie prieštaravo kitų liudytojų parodymams ir byloje surinktų įrodymų visumai. Prokuroras liudytojos M. T. teiginius pateikia kaip neginčijama tiesą, nors ji ir pati nedalyvavo pokalbyje tarp išteisintojo ir liudytojo L. N. M., jos liudijimu pateikiama spekuliatyvi įvykių interpretacija. Liudytoja M. T. vienintelė iš visų liudytojų parodė, jog suprato, kad Š. N. veikė Vyriausybės vardu ir tokią išvadą darė iš viename el. laiške panaudotos frazės „on behalf“. Šis M. T. teiginys yra vienintelė byloje esanti aplinkybė, kuria remdamasis prokuroras įrodinėja išteisintojo kaltę. Prokuroras kaip faktą pateikia, kad L. N. M. neva galvojo, kad dėl to, kad Š. N. bus mokamas komisinis atlygis, L. N. M. ir įmonė padarys nusikaltimą. Tačiau byloje pateiktas kaip tik priešingas teiginys, kad L. N. M. žinojo, kad išteisintasis turi teisę gauti teisėtą atlygį. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai pasisakė, kad M. T. parodymus paneigė L. N. M. parodymai ir padarė teisingą išvadą, kad išteisintasis nereikalavo komisinio atlygio, o atlygio dydis buvo pasiūlytas būtent L. N. M., o ne išteisintojo.

4.7. Išteisintasis ir jo gynėjas nurodo, kad prokuroras skunde klaidina teismą, teigdamas, jog teismas atmetė jo prašymą ar kad nesiėmė jokių veiksmų siekiant apklausti liudytoją L. N. M.. Byloje atliktos dvi L. N. M. apklausos, kurias inicijavo ir atliko prokuroras ir jo vadovaujami ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Išteisintajam ir gynėjui apklausti liudytoją sąlygos nebuvo sudarytos. Įrodymų tyrimo metu paaiškėjo, kad nėra žinoma nei kur L. N. M. dirba, nei kur gyvena, nei kokios valstybės pilietis jis yra. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai pasisakė, kodėl L. N. M. paieška užvilkintų bylos nagrinėjimą. Todėl skunde išdėstytas prokuroro prašymas minėtą liudytoją dar kartą apklausti turi būti atmestas.

4.8. Prokuroras, remdamasis prielaida, daro klaidingą teiginį, kad išteisintasis teisinei gynybai surinko 77 000 Eur, nes realiai surinkta suma buvo daug mažesnė. Be to, išteisintasis nuo surinktų lėšų sumokėjo lėšų rinkimo platformos mokestį, mokesčius lėšų deponavimui advokato depozitinėje sąskaitoje, gyventojų pajamų mokestį. Prokuroras, nenurodydamas teisinio pagrindo, prašo teismo išreikalauti duomenis, susijusius su išteisintojo turėtomis realiomis proceso išlaidomis. Išteisintasis pateikė ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu patirtas išlaidas teisinei gynybai, papildomos teisinės išlaidos šio atsiliepimo į skundą parengimui bei atstovavimui apeliacinės instancijos teisme bus pagrįstos į bylą pateiktais dokumentais.

4.9. Dėl civilinio ieškinio išteisintasis ir jo gynėjas pažymi, kad jis turi būti paliktas nenagrinėtas dėl to, kad išteisintasis nepadarė inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Taip pat pažymi, kad SAM yra netinkamas ieškovas. Perkančioji organizacija, kuri įsigijo aktualius COVID-19 PGR reagentus buvo NVSPL, o NVSPL turi teisinį subjektiškumą, todėl civilinį ieškinį turėjo galimybę pareikšti savarankiškai, tačiau to nepadarė. Be to, SAM ieškinyje nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad reagentų kaina būtų mažesnė, tuo atveju jei išteisintasis nebūtų gavęs 1 Eur atlygio nuo kiekvieno įsigyto reagento. Prie civilinio ieškinio pridėti priedai yra nesusiję su byloje nagrinėjamais sandoriais, pateikiami ne lietuvių kalba, todėl jais remtis negalima.

5. Teismo posėdyje prokuroras prašė jo apeliacinį skundą patenkinti. Išteisintasis Š. N. ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

7. Nagrinėjamoje byloje Š. N. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išteisintas dėl jam pareikštų kaltinimų padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 228 straipsnio 2 dalyje. Prokuroras apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują, apkaltinamąjį nuosprendį. Įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvadas ir apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas išteisinti Š. N. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti šioje dalyje prokuroro apeliacinį skundą ir priimti jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį pagrindo nėra. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, prokuroro apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamai išspręsto proceso išlaidų atlyginimo klausimo yra pagrįsti ir šioje dalyje prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręsto proceso išlaidų atlyginimo klausimo.

Dėl įrodymų vertinimo

8. Apeliaciniame skunde prokuroras ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendyje atliktą įrodymų vertinimą, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas Š. N. pagal pareikštus kaltinimus, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Su tokiais prokuroro apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka ir juos atmeta. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą byloje įrodinėtinų faktinių aplinkybių nustatymas turi būti grindžiamas bylos duomenimis, kurie patvirtinta arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis). Esminiai įrodymų vertinimui keliami reikalavimai nustatyti BPK 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šie reikalavimai reiškia ir tai, kad teismo pateiktas įrodymų vertinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. turi būti paremtas konkrečiais faktiniais duomenimis, tokių duomenų palyginimu tarpusavyje, o teismo išvados apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek jų visumą. Taigi kiekvienu atveju spręsdamas asmens kaltumo klausimą teismas privalo motyvuotai įvertinti įrodymų patikimumą bei pakankamumą ir pagrįsti atitinkamą sprendimą. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-194-222/2018, 2K-82-222/2019, 2K-183-511/2020 ir kt.).

9. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus, kruopščiai, detaliai ir nuodugniai aiškinosi bylos aplinkybes. Iš teismo teisiamųjų posėdžių protokolų turinio matyti, kad teismas tiesiogiai ištyrė bylos įrodymus (apklausė liudytojus, kaltinamąjį, ištyrė rašytinius bylos įrodymus), juos išanalizavo nuosprendyje ir, kitaip nei nurodo prokuroras, įvertinęs jų visumą, padarė bylos įrodymais pagrįstas ir motyvuotas išvadas, jog Š. N. pareikšti kaltinimai nepasitvirtino. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ginčijamą skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą, daro išvadą, kad šioje byloje surinkti ir ištirti duomenys įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Teismo nuosprendyje pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra motyvuotos, pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, iš jų aiškiai matyti nesutikimo su Š. N. pareikštais kaltinimais argumentai.

10. Apeliaciniame skunde prokuroras prašė atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti liudytoją L. N. M. bei išreikalauti duomenis, susijusius su Š. N. turėtomis realiomis proceso išlaidomis. Be šių prašymų apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras papildomai dar prašė apklausti išteisintąjį Š. N.. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija prokuroro prašymus dėl įrodymų tyrimo tenkino iš dalies ir pasiūlė išteisintajam ir jo gynėjui pateikti papildomus duomenis, pagrindžiančius išteisintojo Š. N. proceso išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad išteisintasis duoti parodymus nesutiko, prašymą dėl jo apklausos teisėjų kolegija atmetė. Taip pat atmetė ir prokuroro prašymą dėl liudytojo L. N. M. apklausos. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas jau išnaudojo visas galimybes nurodyto liudytojo buvimo vietos nustatymui, tačiau to padaryti nepavyko. Dėl nurodyto liudytojo buvimo vietos jokių duomenų nepateikė ir prokuroras. Bylos duomenys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. N. M. pagal prokuroro prašymus kelis kartus buvo apklaustas, papildomų klausimų šiam liudytojui prokuroras neteikė. Prokuroras tik pareiškė nuomonę, kad teisme apklausus šį liudytoją, jo parodymai galbūt turėtų didesnę įrodomąją reikšmę. Teisėjų kolegija sutinka, kad liudytojo L. N. M. parodymai turi reikšmės bylai, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas tokiais atvejais numato galimybę, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, perskaityti liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir jais remtis. Būtent tai ir buvo padaryta pirmosios instancijos teisme. Taigi, nors prokuroras apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė apie tam tikrų įrodymų tyrimo veiksmų būtinybę, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie prašymai buvo pakankamai formalūs bei rodo, kad kaltinimas iš esmės neįžvelgė jokių neišnaudotų BPK numatytų priemonių išteisintojo Š. N. kaltei šioje byloje pagrįsti. Prokuroras apeliaciniame skunde iš esmės prašo kitaip vertinti tuos pačius duomenis, kurie jau buvo įvertinti pirmosios instancijos teisme.

11. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikaltimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Taigi vienintelis patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindas yra konkretaus nusikaltimo sudėtis, kurią sudaro: nusikaltimo objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė. Jeigu asmens veikoje nenustatomas bent vienas nusikaltimo sudėties požymis, asmuo pagal baudžiamąjį įstatymą neatsako. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs dar kartą byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje kaltinimas neįrodė išteisintojo Š. N. tyčios užvaldyti valstybės biudžeto lėšas, bei teismo išvada, kad Š. N. nėra tinkamas subjektas atsakyti pagal BK 228 straipsnį, yra pagrįstos. Taigi išteisintojo veikoje nėra piktnaudžiavimo ir sukčiavimo sudėties, todėl Š. N. taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 228 straipsnio 2 dalį nėra pagrindo.

Dėl Š. N. išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 228 straipsnio 2 dalį

12. Ikiteisminio tyrimo metu, Š. N. sulaikius, jam buvo pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu dėl to, kad galimai pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi savo naudai tiesiogiai reikalavo duoti ir priėmė didesnės negu 250 MGL dydžio vertės kyšį, kurį užmaskavo komisiniu mokesčiu už suteiktas tarpininkavimo paslaugas (303 360 Eur) Lietuvos Respublikai įsigyjant koronaviruso tyrimo reagentus. Vėliau tiriant šią baudžiamąją bylą, pareikšti įtarimai buvo perkvalifikuoti ir baudžiamoji byla buvo perduota teismui kaltinant Š. N. sukčiavimu ir piktnaudžiavimu, t. y. Š. N. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės naudos, nesant kyšininkavimo požymių, ir apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą.

13. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu visoje šalyje dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija bei visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas karantinas. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad šalyje esant tokiai situacijai ir trūkstant būtinų medicinos priemonių, skirtų kovai su koronoviruso plitimu, buvo pasitelkti ne tik Sveikatos apsaugos ministerijos, bet ir žmogiškieji ištekliai iš kitų įvairių institucijų, privatūs asmenys, kurie padėjo rinkti informaciją apie galimybę įsigyti būtinas medicinos priemones. Vienas iš asmenų, aktyviai siekusių padėti Lietuvai įsigyti būtinų medicinos priemonių, buvo išteisintasis Š. N.. Jis, kaip (duomenys neskelbtini) steigėjas ir narys, buvo žinomas ne tik nacionaliniame, bet ir tarptautiniame lygmenyje, todėl natūralu, kad per savo pažintis jis ieškojo reagentų, kitų trūkstamų medicinos priemonių teikėjų tarptautinėse rinkose ir tokia jo veikla, kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nekelia abejonių šios veiklos teisėtumo prasme.

14. Šioje byloje nustatyta, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija neskelbiamų derybų būdu įvykdė du viešuosius pirkimus – pagal 2020 m. kovo 22 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PQ-200005/ST-70 iš PMS International S.L. įsigijo 201 600 vnt. COVID-19 nukleorūgščių aptikimo rinkinius su susijusiais reikmenimis už 3 427 200 Eur, ir pagal 2020 m. kovo 23 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PQ-200006/ST-72 iš tos pačios įmonės PMS International S.L. įsigijo 101 760 vnt. COVID-19 nukleorūgščių aptikimo rinkinius su susijusiais reikmenimis už 1 729 920 Eur. Taip pat byloje nustatyta, kad dėl minėtų COVID-19 testų įsigijimo iš PMS International S.L. derybas vedė Š. N. ir už tarpininkavimą šių dviejų sandorių sudaryme pagal 2020 m. kovo 1 d. komercinio atstovavimo sutartį kaip PMS International S.L. atstovas jis gavo 303 360 Eur komisinių.

15. Pagal byloje pareikštą kaltinimą ir prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išteisintojo Š. N. apgaulė pasireiškė tuo, kad jis, vesdamas derybas su L. N. M. dėl COVID-19 testų įsigijimo iš PMS International S.L., susitarė dėl bendros Lietuvos Respublikai 17 Eur už 1 vnt. COVID-19 testo įsigijimo kainos, į kurią įskaičiuotas ir 1 Eur atlygis jam, apie tai neinformavo sveikatos apsaugos viceministrės K. G., Ministro Pirmininko patarėjo L. S.. Tokiu būdu suklaidindamas L. N. M. dėl savo statuso netiesiogiai apgaule įgijo turtinę teisę į didelės vertės turtą 303 360 Eur, t. y. po 1 Eur nuo 1 vnt. Lietuvos Respublikai parduodamo COVID-19 testo. Be to, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, nuslėpęs savo tikrąjį statusą ir prisistatęs komercinio tarpininkavimo agentu, pagamino netikrą dokumentą – 2020 m. kovo 1 d. komercinio atstovavimo sutartį, kurioje įrašė informaciją, kad veikia savo kaip fizinio asmens vardu, ir šios sutarties pagrindu į savo asmeninę banko sąskaitą gavo 303 360 Eur biudžeto lėšų. Taip jis, apgaule įgydamas didelės vertės svetimą turtą, Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas, t. y. Lietuvos Respublikos valstybei iš valstybės biudžeto sumokėjus 303 360 Eur brangiau už 303 360 vnt. COVID-19 testų, padarė Lietuvos Respublikai didelę – 303 360 Eur – turtinę žalą.

16. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Sukčiaujant apgaulė naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas, turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir kurie, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti ir pan. Apgaulė pasireiškia minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Teismų praktikoje išskiriamos vadinamosios aktyvioji ir pasyvioji apgaulės formos. Aktyvioji apgaulė yra tada, kai kaltininkas aktyviais veiksmais pateikia nukentėjusiajam objektyvią, tikrovės neatitinkančią informaciją ir taip jį suklaidina. Pasyvioji apgaulė yra tais atvejais, kai kaltininkas, pasinaudodamas nukentėjusiojo tam tikrų esminių aplinkybių nežinojimu ar netinkamu jų supratimu, iš tikrųjų objektyviai egzistuojančius faktus nutyli ir taip klaidina nukentėjusįjį, nors apie šiuos faktus turėjo teisinę pareigą pranešti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274/2011, 2K-307-648/2016 ir kt.). Sukčiavimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad esmingai klaidina kitą asmenį (instituciją), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109-746/2017, 2K-305-693/2017 ir kt.).

17. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad šioje nutartyje jau paminėtus viešuosius pirkimus organizavo ir realiai įvykdė išteisintasis Š. N.. Šį skundo argumentą grindžia kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuotais Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovo V. V. Z. pokalbiais su L. B., E. L., taip pat su A. V. ir L. S.. Visgi prokuroro nurodomi pokalbiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, kad viešuosius pirkimus neskelbiamų derybų būdu įvykdė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, o Š. N. veikė kaip tarpininkas, kuris surado ir pasiūlė PMS International S.L. produktą.

18. Iš prokuroro akcentuojamo 2020 m. kovo 20 d. įvykusio pokalbio tarp V. V. Z. ir L. B. turinio matyti, kad L. B. paklausė V. V. Z., kas pasirašė sutartį dėl 300 000 reagentų pirkimo. V. V. Z. atsakė, kad sutartį pasirašė jis, bet ,,mes prie tos sutarties nedalyvavom absoliučiai“, ,,Net ir... nei pirkimus mes vykdėm, nei, nei...“, ,,Mum buvo derinta, o sutartį mane privertė pasirašyt“. Prokuroras taip pat skunde cituoja tos pačios dienos pokalbį, įvykusį tarp V. V. Z. ir E. L., kurio metu E. L. paprašė V. V. Z. pasirašyti pirkimo sutartį dėl tamponėlių, o V. V. Z. atsisakė tai daryti. Be šių pokalbių apeliaciniame skunde dar akcentuojamas 2020 m. kovo 27 d. įvykęs pokalbis tarp V. V. Z. ir A. V., iš kurio turinio matyti, kad V. V. Z. aiškina A. V. situaciją apie įsigytus reagentus, kad su jais negalima dirbti ir jiems reikia papildomos įrangos. A. V. klausia V. V. Z. ,,O tai kaip mes juos užsisakėm, V.?“, V. V. Z. atsako: ,,Ministre, aš... žiūrėkit, paklausykit, bet ramiai, taip be emocijų, be nieko. Aš žinau jūs, kad jūs tą labai gerai valdot. Užsakė, velnias žino kas, supranti, ir aš, aš tikiu, kad ten daugiau damos ir visa kita, supranti, man atėjo tik pasirašyti kada jau buvo viskas nupirkta, viskas padaryta, tu pasirašyk sutartį. Mes iš karto sakėm, duokit mum pasižiūrėti į tas specifikacijas ir visa, nu vis tiek kaip ne kaip, nu mes, kitos ir Vitkaus laboratorija galų gale, ir visi kiti vis tiek suprantam, ir Kaunas nu, nu negalima taip pirkti. Bet čia tarp mūsų. Nu ir viskas, ir mes tai ir plius dar lygiai taip pat atitinkamai dar šimtas tūkstančių buvo nupirktas, analogiškų N. ten iniciatyva. Viskas, supranti, tai va...“. Iš tą pačią dieną įvykusio telefoninio pokalbio tarp V. V. Z. ir L. S. turinio matyti, kad jo metu buvo kalbama apie iš Kinijos gamintojo jau įsigytų reagentų panaudojimą, jų pritaikymą laboratorijose. Atsižvelgdama į minėtų pokalbių turinį, teisėjų kolegija niekaip negali sutikti su prokuroro teiginiu, jog jų turinys patvirtina, kad V. V. Z. tik formaliai pasirašė COVID-19 testų pirkimo–pardavimo sutartis, o visą pirkimą organizavo ir įvykdė Š. N.. Kad išteisintasis sprendimo dėl reagentų pirkimo nepriėmė ir negalėjo priimti patvirtina ir Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, kurioje nurodyta, kad išteisintasis nebuvo viešųjų pirkimų dalyviu, jam netaikomos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos ir jo veiksmai nebuvo niekaip susiję su Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos veiksmais ir priimamais sprendimais (t. 12, b. l. 226–227).

19. Apklausti teisme liudytojai, susiję su COVID-19 testų įsigijimo iš PMS International S.L. aplinkybėmis, patvirtino, kad Š. N. COVID-19 testų įsigijime veikė kaip tarpininkas, kuris surado tiekėją PMS International S.L. L. K. G. teisme patvirtino, kad Š. N. surado tiekėją PMS International S.L., o ji koordinavo COVID-19 testų įsigijimą. Liudytoja E. L., tuo metu dirbusi Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Planavimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėja, patvirtino, kad ministerijos iniciatyva buvo organizuoti COVID-19 testų viešieji pirkimai. Liudytojas L. S. teisme parodė, kad Š. N. vaidmuo buvo tarpininkauti gaunant pasiūlymą Lietuvai, o apsispręsti dėl sutarties pasirašymo/nepasirašymo buvo valstybės institucijų sprendimas. Liudytoja S. K., kuri tuo metu buvo VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Mikrobiologijos laboratorijos vedėja, teisme parodė, kad tiekėjus surado Š. N., o laboratorija turėjo įvertinti, ar jie tinkami. Apie tokias pačias aplinkybes parodė ir liudytoja R. J., kuri tuo metu buvo SAM Strateginio planavimo ir valdymo skyriaus vedėja. Ji parodė, kad Š. N. buvo pagrindinis tarpininkas tarp tų tiekėjų ir Lietuvos, jis teikė pasiūlymą, o laboratorija vertina, ar pasiūlymas tinkamas. Tuometinis finansų viceministras liudytojas D. S. taip pat parodė supratęs, kad Š. N. bendravo su tiekėjais. Liudytojas H. U., bylai aktualiu laikotarpiu ėjęs NVSPL direktoriaus pavaduotojo pareigas, teisme parodė žinojęs, jog Š. N. tarpininkavo reagentų pirkime, kad būtent jis surado tiekėją. Taigi, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Š. N. šiose derybose veikė kaip tarpininkas, kuris surado ir pasiūlė PMS International S.L. produktą, ir ši aplinkybė buvo aiški visiems apie šį procesą žinojusiems ir jame dalyvavusiems asmenims.

20. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad iš PMS International S.L. įsigytų COVID-19 testų kaina (17 Eur už 1 vnt.) būtų buvusi dar mažesnė, jeigu Š. N. nebūtų pareikalavęs iš L. N. M. 200 000 Eur atlygio sau. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks prokuroro apeliacinio skundo argumentas yra spėjamojo ir deklaratyvaus pobūdžio. Svarbu paminėti, kad Š. N. nėra kaltinamas tuo, kad Lietuvos Respublika iš PMS International S.L. įsigijo COVID-19 testų už per didelę kainą. Prokuroras savo apeliacinio skundo teiginį grindžia liudytojos M. T. parodymais apie tai, kad L. N. M. jai sakė apie Š. N. reikalavimą iš jo dėl 200 000 Eur komisinio mokesčio, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Liudytojas L. N. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nepatvirtino šios aplinkybės. Priešingai, jis parodė, kad paprastai jų įmonė moka 1 Eur komisinį atlygį už testą, pati įmonė dengia agento atlygį. Liudytojas J. A. P. T. teisme patvirtino L. N. M. ikiteisminio tyrimo duotus parodymus ir parodė, kad PMS International S.L. pasiūlė Š. N. komercinio agento atlyginimą, t. y. 1 Eur už 1 testą, nes su visais agentais, su kuriais sudarinėjama sutartis dėl testų pardavimo, kaina yra vienoda. Taigi išdėstytos aplinkybės priešingai, nei teigia prokuroras, nepatvirtina kaltinimo, kad Š. N. reikalavo iš L. N. M. 200 000 Eur komisinio mokesčio. Teisėjų kolegija dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad komisinio atlygio dydį pasiūlė ne išteisintasis Š. N., o PMS International S.L. pardavimų vadovas L. N. M.. Be to, liudytojas J. A. P. T. teisme patvirtino, kad net ir tuo atveju, jei komisinis atlygis Š. N. nebūtų sumokėtas, COVID-19 testų pardavimo kaina (17 Eur už 1 vnt.) nebūtų mažesnė, nes agentų komisinis atlygis apmokamas iš įmonės gauto pelno ir niekada neturi įtakos galutinei prekės kainai, įmonės filosofija yra nekelti kainos dėl agentų komisinio atlygio. Prokuroro nuomone, tokie liudytojo J. A. P. T. parodymai prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo L. N. M. parodymams, kad komisinis atlygis įskaičiuojamas į galutinę kainą, jau sudarant sąmatą paskaičiuojamas arba įskaičiuojamas tarpininkavimo atlygis, komisinio atlygio išlaidas prisiima įmonė ir jos būna nurodytos sąmatoje. Priešingai, negu teigia prokuroras, teisėjų kolegija esminių prieštaravimų liudytojų J. A. P. T. ir L. N. M. parodymuose nenustatė. Pirmiausia, prokuroras nevertino ir apeliaciniame skunde nepaminėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu L. N. M., atsakydamas į klausimą, ar Š. N. sumokėtas atlygis lėmė galutinę kliento sumokamą kainą, aiškiai parodė, kad ne, nes atlygį dengė įmonė. Taip pat parodė, kad net jeigu Š. N. nebūtų sumokėtas komisinis atlygis, galutinė kaina būtų ta pati, kurią buvo jie suderėję, t. y. 17 Eur už 1 vnt. Kita vertus, L. N. M. parodymai, kad komisinis atlygis įskaičiuojamas į galutinę kainą, nereiškia, kad dėl komisinio atlygio taikymo/netaikymo gali skirtis galutinė pasiūlymo kaina. Juolab, jog liudytojai J. A. P. T. ir L. N. M. patvirtino, kad komisinio atlygio išlaidas dengia pati įmonė. Taigi išdėstyti liudytojų parodymai paneigia prokuroro apeliacinio skundo argumentą, kad Lietuvos Respublika galėjo iš PMS International S.L. įsigyti COVID-19 testų po 16 Eur už 1 vnt., t. y. už mažesnę kainą.

21. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad liudytojai K. G., L. S. ir A. V. aiškiai parodė, kad jeigu jie būtų žinoję apie Š. N. gaunamą komisinį mokestį, nebūtų jam leidę dalyvauti COVID-19 testų pirkimo procese. Tačiau iš šių liudytojų teisme duotų parodymų turinio tokios kategoriškos išvados negalima padaryti. Liudytoja K. G. parodė, kad jeigu ji būtų žinojusi apie Š. N. atlygį, būtų labiau pasidomėjusi kainodara. Tačiau tiek L. S., tiek pati K. G. patvirtino nesidomėję išsamiau testų kaina, kadangi, pasak K. G., siūlomų testų kaina daugmaž buvo priimtina, todėl reikėjo imti, nes jeigu jie nepaims, prekė būtų parduota kitoms valstybėms. Kad COVID-19 testų kaina nebuvo per didelė, galima spręsti ir iš tiesioginio konkurento UAB „Thermo F. S. Baltics“ distributorių vadovo T. J. parodymų apie tai, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu COVID-19 testo kaina buvo daugiau kaip 20 Eur. Prokuroras apeliaciniame skunde deklaratyviai teigia, kad iš PMS International S.L. įsigyti COVID-19 testai buvo nekokybiški, su jais dirbant reikėjo papildomos įrangos, žmogiškųjų išteklių ir didesnių laiko sąnaudų. Priešingai, liudytoja K. G. teisme parodė, kad iš PMS International S.L. įsigyti COVID-19 testai buvo kokybiški, jiems naudoti specifinės įrangos nereikėjo, buvo naudojami plačiausiai. Nors iš šioje nutartyje jau paminėtų V. V. Z. pokalbių su A. V. ir L. S. gali susidaryti įspūdis, kad testams buvo reikalinga papildoma įranga, juos sunku pritaikyti, tačiau byloje apklausti liudytojai I. R., E. L., H. U., S. K. patvirtino, kad iš Ispanijos įsigyti COVID-19 testai buvo tinkami naudoti ir jie visi buvo sunaudoti. Tai, kad iš PMS International S.L. įsigyti COVID-19 testai buvo kokybiški, patvirtino ir liudytojas T. J., kuris parodė, kad tyrimo atsakymą su šiais COVID-19 testais gauti galima greičiau nei su jo įmonės UAB „Thermo F. S. Baltics“ reagentais.

22. Prokuroras apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad Š. N., susirašinėdamas su L. N. M., tyčia jam neatskleidė tikrojo savo statuso, kad yra Lietuvos Respublikos atstovas ir nešališkas ekspertas, turintis įgaliojimą vykdyti COVID-19 testų įsigijimą, o sudarė įspūdį, kad yra privatus asmuo. Tokią išvadą prokuroras grindžia Š. N. L. N. M. adresuotu elektroniniu laišku, kurio turinys patvirtina, kad 2020 m. kovo 20 d., 17.53 val., Š. N. L. N. M. nurodė, kad „(duomenys neskelbtini)“, kas reiškia, jog „Norėčiau pirkti Lietuvos Vyriausybės vardu“. Visgi prokuroro minima frazė ir argumentai nepaneigia Š. N. parodymų apie tai, kad, rašydamas šią frazę, jis turėjo mintį, kad ieško testų, kuriuos pirktų Vyriausybė. Tokius jo parodymus patvirtina 2020 m. kovo 23 d., 13.02 val., jo paties siųstas L. N. M. laiškas, kuriame nurodė, kad jis nedirba Vyriausybėje, todėl užsakymo dokumentus pasirašys ir perduos tinkamai įgalioti Vyriausybės atstovai (t. 9, b. l. 9–10, 102–103). Liudytojas L. N. M. taip pat parodė, jog jis nemanė, kad Š. N. dirba Lietuvos Vyriausybėje, priešingai, jis suprato, kad jis ieško testų Vyriausybei. Prokuroras išteisintojo kaltę grindžia ir liudytojos M. T. parodymais, kad ji suprato, jog Š. N. veikė Vyriausybės vardu ir tokią išvadą darė iš viename el. laiške panaudotos frazės ,,on behalf“, tačiau jokių kitų įrodymų, patvirtinančių šiuos liudytojos parodymus, prokuroras nepateikė. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl šios frazės aiškinimo ją lyginant su byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma ir padarė teisingą išvadą, kad ši frazė nepaneigia, kad Š. N. kaltinime nurodytu laiku, vykdydamas individualią veiklą, veikė kaip verslininkas, t. y. buvo tarpininkas ne iš pirkėjo, o iš tiekėjo pusės. Apeliaciniame skunde prokuroras nesutinka su šia byloje nustatyta faktine aplinkybe ir nurodo, kad Š. N. aktualiu bylai laikotarpiu nebuvo verslininkas, vykdantis didmeninę prekybą už atlygį arba pagal sutartį, nes prašymą individualios veiklos pažymą papildyti nauja veiklos sritimi (didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį) VMI pateikė tik 2020 m. gegužės 22 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad prokuroro apeliaciniame skunde keliamas klausimas, ar Š. N. pagal individualios veiklos pažymą (konsultacinė verslo veikla ir teisinė veikla) turėjo teisę konsultuoti PMS International S.L. nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas. Aptartos abejonės dėl individualios veiklos sričių nepaneigia paties įmonės konsultavimo, kurį vykdė Š. N., fakto.

23. Byloje nustatyta, kad 2020 m. kovo 1 d. komercinio atstovavimo sutartis, pasirašyta PMS International S.L. generalinio direktoriaus J. A. P. T., elektroniniu paštu Š. N. buvo išsiųsta 2020 m. gegužės 26 d., t. y. Š. N. ją pasirašė ne 2020 m. kovo 1 d., o daug vėliau, t. y. po 2020 m. gegužės 26 d. Remiantis šia aplinkybe, prokuroro nuomone, Š. N. tyčia pagamino netikrą dokumentą (komercinio atstovavimo sutartį) ir jį panaudojo, siekdamas turtinės naudos, t. y. apgaule užvaldyti 303 360 Eur biudžeto lėšas. Teisėjų kolegija su tokiu prokuroro vertinimu nesutinka ir daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos komercinės sutarties pasirašymo aplinkybės savaime neįrodo išteisintojo veiksmuose buvus apgaulę. Byloje nustatyta, kad komercinio atstovavimo sutartį ruošė ne Š. N., o PMS International S.L. teisininkai. Liudytojas J. A. P. T. teisme parodė, kad jų įmonėje yra susiformavusi tokia praktika, jog sudarant tokias sutartis, pirmiausia susitariama žodžiu, o vėliau viskas įforminama raštu jau įvykus pirkimo–pardavimo sandoriui. Paprastai, nurodant sutarčių datas, yra įrašoma pirma mėnesio data, per kurią buvo sudaryta ši sutartis. Apeliaciniame skunde prokuroras, teigdamas, kad komercinio atstovavimo sutartis, pasirašyta tarp Š. N. ir PMS International S. L. generalinio direktoriaus J. A. P. T., buvo sudaryta ir pasirašyta tuomet, kai Š. N. dar net nežinojo, kad tokia įmonė egzistuoja, formaliai vertina sutarties sudarymo datą ir visiškai ignoruoja jau paminėtus liudytojo J. A. P. T. parodymus apie tokių tipo sutarčių sudarymo praktiką bei teismo nustatytas paminėtos sutarties pasirašymo aplinkybes.

24. Šioje byloje nustatyta, kad derybas ir dėl pirkimo–pardavimo sutarčių, ir dėl komercinio atstovavimo sutarties sąlygų Š. N. vedė su L. N. M.. Byloje nepaneigti išteisintojo parodymai, kad dėl esminių komercinės atstovavimo sutarties sąlygų jie derėjosi 2020 m. kovo 20–21 d. Priešingai, tokius išteisintojo parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Liudytoja M. T. parodė, kad L. N. M. jai dar 2020 m. kovo 21 d. minėjo apie galimą komercinio tarpininkavimo mokestį Š. N.. Liudytojas L. N. M. parodė, kad dėl komercinio atstovavimo sutarties buvo susitarta 2020 m. kovo mėn., o pasirašyta po pirkimo–pardavimo sandorio, tokia praktika įprasta jų įmonėje. Taigi komercinio atstovavimo sutarties sąlygas Š. N. aptarė su L. N. M. dar prieš sudarant pirmą sandorį dėl COVID-19 testų pirkimo. Tai atitinka liudytojo J. A. P. T. teisme duotus parodymus, kad jų įmonėje yra įprasta verslo praktika dėl komercinio tarpininkavimo ir jo mokesčio susitarti derybų dėl pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu, o komercinio atstovavimo santykius įforminti vėliau. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad išteisintasis Š. N., susirašinėdamas su L. N. M., teikė savo pasiūlymus ir pastabas dėl sutarties tam tikrų sąlygų, nereiškia, kad sutartis buvo pasirašyta apgaule. Kaip jau paminėta, galutinį komercinio atstovavimo sutarties tekstą, įskaitant ir datą, nurodė PMS International S.L. teisininkai, o Š. N. pasirašė jam atsiųstą ir jau PMS International S.L. generalinio direktoriaus J. A. P. T. pasirašytą sutartį. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ši sutartis pasirašyta 2020 m. gegužės 26 d., tačiau žodžiu dėl šios sutarties esminių sąlygų buvo susitarta dar 2020 m. kovo viduryje, prieš pasirašant NVSPL ir PMS International S.L. pirkimo–pardavimo sutartis dėl COVID-19 testų įsigijimo. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas visas šias komercinio atstovavimo sutarties pasirašymo aplinkybes įvertino teisingai ir padarė išvadą, kad komercinio atstovavimo sutartis nebuvo pasirašyta apgaule ir kad Š. N. pagal šią sutartį įgijo PMS International S. L., o ne Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas. Dėl to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog, nepaisant to, kad 2020 m. kovo 1 d. komercinio atstovavimo sutartis tarp Š. N. ir PMS International S.L. generalinio direktoriaus J. A. P. T. buvo pasirašyta vėliau (2020 m. gegužės 26 d.), sudaryta ji buvo teisėtai. Prokuroras apeliaciniame skunde nenurodė jokių duomenų, paneigiančių, kad tarp Š. N. ir PMS International S.L. neegzistavo komercinio atstovavimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu išteisintasis Š. N. gavo 303 360 Eur komisinį atlyginimą.

25. Nepasitvirtinusių prokuroro argumentų įrodinėjant Š. N. kaltę kontekste teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, dar kartą atkreipia dėmesį į išteisintajam pareikšto kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ydingumą. Š. N. kaltinamas tuo, kad tyčia L. N. M. neatskleidė, kad yra valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, Lietuvos Respublikos atstovas ir nešališkas ekspertas, turintis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliojimą vykdyti COVID-19 testų įsigijimą, prisistatęs komercinio tarpininkavimo agentu, sudarė L. N. M. įspūdį, kad yra privatus asmuo, nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybėje nedirba, ir taip suklaidindamas L. N. M. netiesiogiai apgaule įgijo turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą – 201 600 Eur ir 101 760 Eur, t. y. po 1 Eur nuo 1 vnt. Lietuvos Respublikai parduodamo COVID-19 testo. Kaltinimo pabaigoje nurodoma, kad Š. N., apgaule įgydamas didelės vertės svetimą turtą, Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas, t. y. Lietuvos Respublikos valstybei pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 25 d. nutarimą Nr. 265 „Dėl lėšų skyrimo“ iš valstybės biudžeto sumokėjus 303 360 Eur brangiau už 303 360 vnt. COVID-19 testų, padarė Lietuvos Respublikai didelę – 303 360 Eur – turtinę žalą. Taigi iš kaltinime išdėstyto veikos aprašymo neįmanoma spręsti, ką ir kaip išteisintasis apgavo, užvaldydamas svetimą turtą, jeigu apgaulę panaudojo prieš L. N. M., o žala atsirado Lietuvos Respublikai.

26. Apibendrindama šioje nutartyje jau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, lygiai taip pat kaip ir pirmosios instancijos teismas, neįžvelgia Š. N. veiksmuose apgaulės bei tyčios užvaldyti svetimą turtą. Teisėjų kolegijos vertinimu, Š. N. veiksmai nagrinėjamu atveju iš esmės apėmė tik iniciatyvą, kad Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija įsigytų trūkstamų medicininių priemonių (COVID-19 testų), tarpininkavimą pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo procese, jokio tikslo apgaule pasipelnyti nebuvo. Išteisintojo veikoje nenustačius visų būtinų BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimo sudėties požymių, pirmosios instancijos teismas šioje dalyje pagrįstai priėmė Š. N. išteisinantį nuosprendį.

27. Pagal byloje pareikštą kaltinimą ir prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išteisintasis Š. N., atlikdamas jam inkriminuotus veiksmus, susijusius su jau minėtų pirkimo–pardavimo sutarčių Nr. PQ-200005/ST-70 ir Nr. PQ-200006/ST-72 pagrindu gautu 303 360 Eur komisiniu atlyginimu, kartu piktnaudžiavo tarnyba ir tuo pačiu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad išteisintasis Š. N. nėra tinkamas subjektas atsakyti pagal BK 228 straipsnį. Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad bylos duomenimis įrodyta, kad Š. N. veikė kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas ir nešališkas ekspertas, t. y. buvo valstybės tarnautojui prilygintas asmuo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad išteisintasis nelaikytinas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, todėl prokuroro apeliacinio skundo argumentus atmeta.

28. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Valstybės tarnautojui prilyginamo asmens sąvoka yra išaiškinta BK 230 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį valstybės tarnautojui yra prilyginamas asmuo, kuris, nesvarbu, koks jo statusas pagal užsienio valstybės ar tarptautinės viešosios organizacijos teisės aktus, atlieka valdžios atstovo funkcijas, įskaitant teismines, turi administracinius įgaliojimus arba kitaip užtikrina viešojo intereso įgyvendinimą dirbdamas ar kitais pagrindais eidamas pareigas užsienio valstybės ar Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, tarptautinėje viešojoje organizacijoje arba tarptautinėje ar Europos Sąjungos teisminėje institucijoje, arba juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje, kuriuos kontroliuoja užsienio valstybė, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. Pagal BK 230 straipsnio 3 dalį valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme numatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis.

29. Pirmiausia, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, jog pateiktame kaltinime nėra aiškiai nurodyta, kurį iš BK 230 straipsnyje paminėtų požymių kaltinime nurodytu laikotarpiu atitiko Š. N.. Apeliaciniame skunde prokuroras jau konkrečiai nurodo, kad išteisintasis Š. N. atitinka BK 230 straipsnio 3 dalyje nurodytą požymį. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal minėtą BK straipsnį toks asmuo, kad jį būtų galima laikyti valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdamas juridiniame asmenyje ar versdamasis profesine veikla, privalo turėti atitinkamus įgaliojimus. Paprastai įgaliojimai susiję su tuo, kad asmuo turi teisę veikti juridinio asmens vardu. Teisė veikti juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu iš esmės reiškia tai, kad fizinis asmuo turi įgaliojimus spręsti klausimus, susijusius su juridinio asmens veikla, santykiais su trečiaisiais asmenimis. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad teisė veikti juridinio asmens ar organizacijos vardu, tai teisė įstatymo ar atskiro įgaliojimo pagrindu sudaryti sandorius, atlikti kitokius teisinę reikšmę turinčius veiksmus, sukuriančius, keičiančius ar naikinančius juridinio asmens teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5/2012, 2K–P–89/2014 ir kt.).

30. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad Š. N. turėjo realius įgaliojimus veikti kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas užtikrinant viešąjį interesą, todėl jis, priešingai negu nurodoma skundžiamame nuosprendyje, atitinka BK 230 straipsnio 3 dalyje nurodytus valstybės tarnautojui prilyginto asmens požymius. Teisėjų kolegija nesutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog Š. N. neatitinka nė vieno iš BK 230 straipsnio 2 ir 3 dalyje nurodytų požymių, todėl negali būti nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnyje, subjektu, yra teisinga ir pagrįsta.

31. Pagal pareikštą kaltinimą Š. N. priskiriamas valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui, nes kaltinime nurodytu laikotarpiu jis pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 18 d. įsakymą Nr. V-441 „Dėl darbo grupės asmens sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo medicinos įranga ir medicinos priemonėmis valstybės lygio ekstremaliosios situacijos šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės ir karantino laikotarpiu koordinavimui sudarymo“ ir Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2020 m. kovo 22 d. potvarkį Nr. 51 „Dėl darbo grupės sudarymo“ veikė kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas ir nešališkas ekspertas, pasitelktas koordinuoti valstybės institucijų ir įstaigų veiksmus organizuojant ir užtikrinant sklandų būtinųjų materialinių išteklių (apsaugos priemonių, reagentų ir kitų) poreikių nustatymą, įsigijimą, pristatymą į Lietuvos Respubliką ir paskirstymą valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu viešojo intereso užtikrinimui. Be to, Š. N. gavo žodinį nurodymą iš sveikatos apsaugos viceministrės K. G. ir Ministro Pirmininko patarėjo L. S. dalyvauti derybose dėl viešojo intereso užtikrinimo (t. y. COVID-19 nukleorūgščių aptikimo rinkinių (COVID-19 testų) įsigijimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu) su Kinijos gamintojo ,,S. B.“ atstovu Europoje, Ispanijos Karalystės įmone PMS International S.L. ir šios įmonės pardavimų vadovu L. N. M..

32. Konstatuodamas šioje dalyje kaltinimo nepagrįstumą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Š. N. neveikė nei pagal Įsakymą Nr. V-441, nei pagal Potvarkį Nr. 51, jis nebuvo šiais teisės aktais sudarytų darbo grupių nariu ir nebuvo šių grupių pasitelktas kaip nepriklausomas ekspertas. Šios teismo išvados apeliaciniame skunde prokuroras neginčija ir sutinka, kad bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nebuvo gauta rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad išteisintasis veikė kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas ir nešališkas ekspertas. Tačiau nesutinka su teismo išvada, kad Š. N. negavo nurodymo iš sveikatos apsaugos viceministrės K. G. ir Ministro pirmininko patarėjo L. S. dalyvauti derybose dėl viešojo intereso užtikrinimo, t. y. COVID-19 testų įsigijimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu, t. y. kad nebuvo įgaliotas veikti kaip Vyriausybės atstovas. Kaip minėta, kaltinime nurodytu laiku Lietuvoje buvo paskelbta ekstremalioji situacija. Prokuroro subjektyvia nuomone, paskelbus ekstremalią situaciją Lietuvoje, sprendimai buvo priimami galimai apeinant formalumus, būtinas procedūras, nepriėmus atitinkamų teisės aktų. Prokuroro nuomone, valstybės pareigūnai (K. G. ir L. S.), atsižvelgiant į ekstremaliosios situacijos Lietuvoje metu egzistavusį teisinį reguliavimą, galėjo žodžiu suteikti įgaliojimą Š. N. vykdyti valstybės tarnautojui prilygintas pareigas. Teisėjų kolegija negali sutikti su prokuroro skunde dėstoma pozicija, kad ekstremaliosios situacijos atveju galima buvo nesilaikyti įstatymų, nes pagal prokuroro logiką buvo susidariusi situacija, kad šalyje paskelbus ekstremaliąją padėtį bet kuris valstybės pareigūnas privačiam asmeniui galėjo suteikti įgaliojimus veikti Vyriausybės vardu. Su tokia išvada negalima sutikti.

33. Liudytoja K. G. teisme parodė, kad Š. N. buvo vienas iš tų asmenų, kurie padėjo ieškoti reagentų tarptautinėse rinkose. Jis siuntė pasiūlymus ne tik dėl reagentų įsigijimo, bet ir dėl kvėpavimo aparatų, kitų medicininių priemonių. Dėl pirmos sutarties ji negali pasakyti, kodėl Š. N. pradėjo ją vykdyti, ar dėl to, kad ji pasakė, ar dėl to, jog L. S. pasakė, ar ministras. Tačiau ji pati jokio žodinio nurodymo Š. N. nedavė ir negalėjo duoti, nes jis nebuvo SAM darbuotojas. Liudytojas L. S. teisme parodė, kad Š. N. nedirbo Vyriausybėje, jis įsitraukė į pagalbą Lietuvai savo žiniomis, ryšiais ir pan. Pagal tuo metu užimamas pareigas jis jokių įgaliojimų nei Š. N., nei kažkam kitam suteikti negalėjo, įpareigoti kažką atlikti tam tikrus veiksmus taip pat negalėjo. Jo supratimu, Š. N. vaidmuo buvo tarpininkauti gaunant pasiūlymą Lietuvai, o Lietuvos sprendimas buvo apsispręsti dėl sutarties sąlygų, jos pasirašymo arba nepasirašymo. Kita vertus, liudytojas S. S., bylai aktualiu laikotarpiu ėjęs Ministro Pirmininko pareigas, parodė, kad jeigu Vyriausybė teikia kažkokius įgaliojimus veikti, tai padaroma Vyriausybės posėdyje, priimant nutarimą arba potvarkį, tik tokiais būdais suteikiami įgaliojimai. Liudytojas A. S., tuo metu ėjęs Vyriausybės kanclerio pareigas, taip pat parodė, kad įgaliojimus gali suteikti tik Vyriausybė, jam nebuvo žinoma apie tai, kad Š. N. būtų buvęs Vyriausybės atstovu.

34. Prokuroras apeliaciniame skunde cituoja beveik dešimties minučių trukmės telefoninį pokalbį, įvykusį 2020 m. kovo 27 d. tarp V. V. Z. ir K. G., selektyviai parinkdamas jo pozicijai reikšmingą Š. N. V. V. Z. pasakytą frazę: ,,Direktoriau, aš šitą klausimą sprendžiu savaitę laiko, kai G. sakė reikia“, kurios pagrindu daro išvadą, kad Š. N. turėjo įgaliojimą veikti Vyriausybės vardu. Toks selektyvus įrodymų turinio akcentavimas yra klaidinantis. Įvertinusi V. V. Z. ir K. G. visą pokalbio turinį kartu su kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, teisėjų kolegija niekaip negali sutikti su prokuroro pozicija, kad ši išteisintojo pasakyta frazė leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog K. G. jam suteikė įgaliojimus veikti Vyriausybės vardu.

35. Prokuroras apeliaciniame skunde abejoja liudytojų K. G. ir L. S. parodymais dėl įgaliojimų žodžiu nesuteikimo Š. N., todėl prašo jų parodymus vertinti kritiškai. Pasak prokuroro, Š. N. dėl COVID-19 testų įsigijimo iš PMS International S.L. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu gavus 303 360 Eur, šie pareigūnai valstybės tarnybos ir politinės veiklos požiūriu tapo pažeidžiamais. Ši aplinkybė, prokuroro nuomone, paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad Š. N. nebuvo gavęs žodinio nurodymo iš K. G. ir L. S. dalyvauti derybose dėl viešojo intereso užtikrinimo, t. y. COVID-19 testų įsigijimo iš PMS International S.L. T. prokuroro apeliacinio skundo argumentams teisėjų kolegija nepritaria ir juos atmeta. Pirmiausia, šioje byloje liudytojai parodymus davė būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Liudytojų K. G. ir L. S. parodymai neprieštarauja kitiems byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams, įskaitant ir nuoseklius Š. N. parodymus, kad jam nebuvo suteikti jokie įgaliojimai veikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų šiuos jo parodymus.

36. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, vertindamas paminėtų liudytojų parodymus, neanalizavo liudytojų ir išteisintojo tarpusavio santykių, iš kurių matyti, kad jie tarpusavyje bendrauja itin familiariai, kaip vienas kitam lygūs pareigūnai, bendradarbiai, dažnai skambina vienas kitam, netgi ne darbo metu. Šie prokuroro apeliacinio skundo argumentai, kuriais bandoma paneigti liudytojų K. G. ir L. S. parodymus, neturi reikšmės jų duotų parodymų patikimumui. Priešingai, byloje užfiksuoti išteisintojo ir liudytojų kontaktai tik patvirtina, kad visi klausimai, susiję su būtinųjų materialinių išteklių (apsaugos priemonių, reagentų) įsigijimu ir pristatymu, buvo sprendžiami operatyviai. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia prokuroras, pirmosios instancijos teismas liudytojų K. G. ir L. S. parodymus įvertino tinkamai ir padarė pagrįstą išvadą, kad Š. N. nebuvo gavęs žodinio nurodymo iš SAM viceministrės K. G. ir Ministro Pirmininko patarėjo L. S. dalyvauti derybose dėl viešojo intereso užtikrinimo (t. y. COVID-19 testų įsigijimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu) su PMS International S.L.

37. Taigi , atsižvelgiant į visa tai, kas paminėta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad Š. N. neatitinka BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyto specialaus subjekto – valstybės tarnautojui prilyginto asmens – požymių, yra teisėta ir pagrįsta. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo dar vieną naują aplinkybę, kad Š. N. kaltinime nurodytu laikotarpiu veikė kaip savanoris ir cituoja Lietuvos Respublikos civilinės saugos bei Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymų nuostatas. Pirmiausia, teisėjų kolegija pažymi, kad ši prokuroro nurodyta aplinkybė neturi jokios įtakos anksčiau padarytos išvados teisėtumui ir pagrįstumui. Kaip jau minėta, pagal kaltinimą Š. N. buvo kaltinamas, kad veikė kaip Vyriausybės atstovas ir nepriklausomas ekspertas, tačiau kaltinamajame akte nėra nurodyta, kad jis veikė kaip savanoris ir pažeidė prokuroro apeliaciniame skunde cituojamų teisės aktų nuostatas. Taigi galima daryti išvadą, kad prokuroras išteisintojo kaltumą nepagrįstai grindžia aplinkybe, kuri yra už kaltinimo ribų.

38. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nustačius, jog Š. N. nėra BK 228 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektas, pirmosios instancijos teismo sprendimas išteisinti Š. N. dėl šio nusikaltimo padarymo yra teisėtas ir pagrįstas.

39. Teisėjų kolegija dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniame skunde ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu jokie nauji išteisintojo Š. N. kaltės įrodymai nebuvo pateikti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, prokuroras Š. N. kaltę bandė įrodyti selektyviai parinktais įrodymais ir jais vadovaudamasis darė prielaidas, kuriomis bandė užpildyti aiškias kaltinimo spragas ir tokiu būdu pagrįsti išteisintojo kaltę. Kolegija dar kartą pažymi, kad visas šias bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo išsamiai, įrodymus ir jų visumą įvertino teisingai ir pagrįstai išteisino Š. N., nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl proceso išlaidų priteisimo

40. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš valstybės išteisintajam Š. N. jo turėtų išlaidų atlyginimą teisinei pagalbai apmokėti, motyvuodamas tuo, kad išteisintasis jokių išlaidų nepatyrė, nes už teisinę pagalbą buvo apmokėta lėšomis, surinktomis iš kitų žmonių per lėšų pritraukimo platformą. Šioje dalyje prokuroro apeliacinis skundas yra pagrįstas ir tenkinamas.

41. Pagal BPK 106 straipsnio 3 dalį, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi skundžiamu nuosprendžiu Š. N. išteisintas, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti klausimą dėl jo turėtų išlaidų atlyginimo. Vis tik, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas išteisintojo Š. N. prašymą dėl patirtų išlaidų advokato paslaugoms ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme apmokėti priteisimo, privalėjo įvertinti tokių išlaidų pagrįstumą, t. y. ar išteisintojo prašomos priteisti išlaidos buvo realiai patirtos.

42. Iš bylos duomenų matyti, kad Š. N. nuo 2020 m. liepos 21 d. taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jam priklausantį turtą, taip pat į banko sąskaitose esančias lėšas. Negalėdamas disponuoti savo lėšomis, Š. N. per internetinio lėšų pritraukimo platformą surinko gynybai skirtas lėšas. Išteisintasis Š. N. neneigė, kad ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme už teisines paslaugas sumokėjo iš lėšų, surinktų per lėšų pritraukimo platformą.

43. Sprendžiamo klausimo kontekste apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje N. prieš Lietuvą, kurioje buvo sprendžiamas analogiškas klausimas, t. y. šioje byloje buvo prašoma atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas vykstant vidaus procesui ir procesui Europos Žmogaus Teisių Teisme. Europos Žmogaus Teisių Teismas išaiškino, kad ieškovas turi teisę į išlaidų atlyginimą tik tiek, kiek įrodyta, kad jos buvo faktiškai ir neišvengiamai patirtos ir yra pagrįstos. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendime nurodoma, kad ieškovas surinko daugiau kaip 70 000 Eur per internetines sutelktinio finansavimo kampanijas, kad padengtų bylinėjimosi išlaidas vidaus procese ir Europos Žmogaus Teisių Teisme. Jis neteigia, kad reikalaujama išlaidų suma nebuvo padengta surinktomis lėšomis arba kad jis įsipareigojo grąžinti šias dovanas (žr. mutatis mutandis, S. M. prieš Lietuvą (DK), Nr. 61435/19, § 229,2023 m. sausio 23 d.). Esant tokioms aplinkybėms Europos Žmogaus Teisių Teismas padarė išvadą, kad prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos nebuvo faktiškai patirtos, todėl šį tvirtinimą atmetė.

44. Jau nurodytu sprendimu Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatė kai kuriuos Š. N. byloje padarytus Konvencijos pažeidimus, tačiau dalį pareiškėjo prašymų, tarp jų ir Š. N. prašymą priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, patirtas nacionaliniame procese ir teikiant peticiją Europos Žmogaus Teisių Teisme atmetė.

45. Išteisintasis Š. N. neneigia, kad per internetinio lėšų pritraukimo platformą surinko lėšas, kurias panaudojo bylinėjimuisi nagrinėjamoje byloje. Jokių įrodymų, kad išlaidos buvo apmokėtos kitomis lėšomis, byloje nėra. Nors apeliacinės instancijos teisme išteisintajam buvo pasiūlyta pateikti teismui papildomus duomenis apie tikslią turėtų procesinių išlaidų sumą, tačiau tokių duomenų išteisintasis nepateikė. Todėl teisėjų kolegija šiuo atveju remiasi tame pačiame Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendime pateiktais duomenimis, kad Š. N. per internetines sutelktinio finansavimo kampanijas, bylinėjimosi išlaidų padengimui surinko daugiau kaip 70 000 Eur. Šia suma visiškai padengė tiek Š. N. išlaidas advokato pagalbai apmokėti, tiek ir kitas turėtas jo procesines išlaidas. Vadovaudamasi minėtu Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu ir nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo priteisti išteisintajam Š. N. iš valstybės išlaidas, kurių jis realiai nepatyrė. Taigi, atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš valstybės priteisti 16 811,41 Eur Š. N. proceso išlaidų, kurių jis realiai nepatyrė, yra neteisingas ir nepagrįstas, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

46. Išteisintasis Š. N. apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė prašymą priteisti iš valstybės 3 578,95 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (3 520,15 Eur už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme ir 58,80 Eur už bylos dokumentų kopijas) bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Įvertinus aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti išteisintojo prašymą ir priteisti iš valstybės jo naudai apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas pagrindo nėra, kadangi, kaip jau minėta, išteisintasis neneigė, kad šias išlaidas apmokėjo lėšomis, surinktomis per internetinio lėšų pritraukimo platformą, todėl faktiškai nurodytos išlaidos nebuvo patirtos. Pasielgęs priešingai, apeliacinės instancijos teismas nukryptų nuo aptartos Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos, toks sprendimas neatitiktų sąžiningumo ir teisingumo principų bei prilygtų nepagrįstam išteisintojo praturtėjimui, todėl šiuo atveju prašomos priteisti iš valstybės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

47. Išteisintasis Š. N. ir jo gynėjas, prašydami atmesti prokuroro apeliacinį skundą, remiasi teismine praktika ne baudžiamosiose, o civilinėse bylose. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo galimybės, kai tokias išlaidas apmoka ne šalis, o kitas, byloje nedalyvaujantis asmuo, yra išaiškinta, kad proceso šalių ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų atstovų išlaidos, vadovaujantis tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje galiojančiu principu „tas, kas veikia per kitą, veikia pats“ (lot. – qui fact per alium, facit per se), laikytinos bylinėjimosi išlaidomis kaip pačių atstovaujamųjų išlaidos. Šios byloje dalyvaujančių asmenų atstovų su procesu susijusios išlaidos, taip pat bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo prievolę už byloje dalyvaujantį asmenį, šiam neprieštaraujant, įvykdžiusių kitų, nors ir nedalyvaujančių byloje, asmenų (CK 6.50 straipsnis) išlaidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir dėl jų atlyginimo turi būti sprendžiama. Išlaidos, skirtos byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusio advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, yra su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos ir, jeigu CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu yra pateiktas prašymas (tiek raštu, tiek žodžiu teismo posėdyje; tiek byloje dalyvaujančio asmens, tiek jo atstovo) dėl atstovavimo išlaidų priteisimo bei šių išlaidų dydį (realumą) patvirtinantys įrodymai, jų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas, nepriklausomai nuo to, kas – byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam mokama advokato teisinė pagalba realiai buvo suteikta, ar už jį kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo – faktiškai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu ar jo padėjėju. Nustačius, kad mokama advokato ar advokato padėjėjo teisinė pagalba byloje dalyvavusiam asmeniui buvo suteikta ir dėl išlaidų jai apmokėti atlyginimo kreiptasi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, yra pagrindas priteisti byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavimo išlaidas, nepaisant to, kad už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-256-684/2015 ir kt).

48. Vis dėlto, teisėjų kolegija šiuo atveju remiasi ne kasacine praktika civilinėse bylose, o jau nurodytu konkrečiu Europos Žmogaus Teisių Teismo 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimu byloje N. prieš Lietuvą. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad vienareikšmiškos išvados dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 3 dalimi, daryti nėra galimybės neįvertinus visų konkrečių bylos aplinkybių. BPK 106 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad sprendimas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priimamas, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Šioje byloje, kaip ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendime, teisėjų kolegija sprendžia, kad Š. N. per internetinio lėšų pritraukimo platformą surinko didesnę pinigų sumą negu ji buvo išleista advokato pagalbai apmokėti ir kitoms proceso išlaidoms, todėl daro išvadą, kad Š. N. jokių išlaidų nepatyrė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 106 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. nuosprendį pakeisti.

Nuosprendžio dalį, kuria priteista išteisintajam Š. N. 16 811,41 Eur proceso išlaidų iš valstybės lėšų, panaikinti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

I. Š. N. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo iš valstybės biudžeto netenkinti.

Teisėjai Aušra BielskėVitalija NorkūnaitėLinas Šiukšta